Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoaibė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13994-867/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoaibė“ ieškinį atsakovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Gindula“ dėl komunikacijų projektavimo ir statybos be žemės sklypo savininko sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės UAB „Autoaibė“ ieškinys dėl komunikacijų projektavimo ir statybos be žemės sklypo savininko sutikimo, neištaisius ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama be atsakovės sutikimo leisti atsakovei priklausančiame žemės sklype projektuoti ir tiesti (įrengti) vandentiekio, buities nuotekų, lietaus nuotekų, ryšių, elektros tinklų, susisiekimo (privažiavimo, gatvės) komunikacijas pagal pateiktą UAB „Progresyvūs projektai“ parengtą projektinio pasiūlymo brėžinį bei leisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atsirasiančias atsakovės žemės sklype, dėl šių tinklų įrengimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. (1) pateikti ieškovės prašomų inžinerinių tinklų techninius projektus, schemas ar brėžinius, iš kurių būtų matyti kokias komunikacijas ieškovė siekia pastatyti per atsakovei priklausantį žemės sklypą; (2) reikalavimuose aiškiai ir konkrečiai suformuluoti, kokias konkrečiai komunikacijas ieškovė ketina projektuoti bei statyti ir kokios yra reikalingos ar numatomos žemės specialiosios sąlygos dėl norimų projektuoti ir statyti komunikacijų; (3) sumokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl leidimo be atsakovės sutikimo įregistruoti specialiąsias žemės sąlygas. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl atsisakymo taisyti trūkumus, nurodydama, jog atsakovei pateiktas projektinis pasiūlymas yra aiškus; ieškovė atsakovei pilnai atskleidė savo ketinimus, o teismo reikalavimas pateikti užbaigtą statybos projektą yra perteklinis; statybą leidžiantį dokumentą ieškovė gali gauti tik gavusi atsakovės sutikimą dėl inžinerinių tinklų projektavimo; o reikalavimas duoti sutikimą dėl apsaugos zonų nustatymo yra išvestinis iš reikalavimo duoti sutikimą dėl tinklų projektavimo, todėl papildomu žyminiu mokesčiu neapsimokestinamas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, konstatavo, jog teismo nustatytu terminu ieškovė nurodytų trūkumų nepašalino, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu.

22. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) atsakovei ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas – brėžinys buvo aiškus; atsakovė turėjo galimybę įvertinti neigiamas pasekmes jai priklausančiam žemės sklypui; ieškovė savo pareigą atskleisti atsakovei savo ketinimus pilnai įvykdė; teismo reikalavimas pateikti užbaigtą statybos projektą, jo galutinius brėžinius yra perteklinis; (2) ieškovės reikalavimas duoti sutikimą dėl apsaugos zonų nustatymo yra išvestinis iš reikalavimo duoti sutikimą dėl tinklų projektavimo, todėl papildomu žyminiu mokesčiu neapsimokestinamas; (3) visi neaiškumai dėl projekto sprendinių galėjo būti šalinami pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje; (4) teismas nepasisakė dėl ieškovės pareiškime dėl atsisakymo šalinti trūkumus nurodytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, turi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

23. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

24. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje, be kitų reikalavimų, nustatytų CPK 135 straipsnyje, turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

25. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

26. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, be kita ko, įpareigojo ieškovę pateikti jos prašomų vandentiekio, buities nuotekų, lietaus nuotekų, ryšių, elektros tinklų, susisiekimo (privažiavimo, gatvės) komunikacijų techninius projektus, schemas ar brėžinius, iš kurių būtų matyti kokias komunikacijas ieškovė siekia pastatyti per atsakovei priklausantį žemės sklypą, bei reikalavimuose aiškiai ir konkrečiai suformuluoti, kokias konkrečiai komunikacijas ieškovė ketina projektuoti bei statyti ir kokios yra reikalingos ar numatomos žemės specialiosios sąlygos dėl norimų projektuoti ir statyti komunikacijų. Tačiau, įvertinus ieškovės pateikto ieškinio turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą nurodytu pagrindu.

28. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Be to, posėdžio pirmininko pareiga yra rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai.

31. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovė formulavo reikalavimą be atsakovės sutikimo leisti jai priklausančiame žemės sklype projektuoti ir tiesti (įrengti) vandentiekio, buities nuotekų, lietaus nuotekų, ryšių, elektros tinklų, susisiekimo (privažiavimo, gatvės) komunikacijas pagal UAB „Progresyvūs projektai“ parengto projektinio pasiūlymo brėžinį bei leisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Iš su ieškiniu pateikto UAB „Progresyvūs projektai“ parengto Projektinio pasiūlymo (brėžinio) eksplikacijos ir sutartinių ženklų matyti, kur minėtos inžinerinės komunikacijos, t. y. lietaus nuotekų, buitinių nuotekų, elektros ir ryšių tinklai, bus tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklypuose. Projektiniame pasiūlyme taip pat nurodyta, jog tinklai yra projektuojami pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius, kurie yra vieši. Iš atsakovės pateiktų atsakymų į prašymą dėl sutikimo tiesti komunikacijas matyti, jog ji buvo supažindinta su Projektiniu pasiūlymu, detaliojo plano sprendiniais ir turėjo galimybę įvertinti inžinerinių komunikacijų tiesimo (įrengimo) neigiamas pasekmes jai priklausančiam žemės sklypui, ką, pateikdama ieškovei neigiamą atsakymą, ir padarė.

32. Taigi, susipažinęs su ieškovės reiškiamo ieškinio turiniu ir atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką, taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, išsamiai išdėstė savo poziciją bei prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jos manymu, pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovei, nes, kaip minėta, atsakovė su ieškovės pateikto Projektinio pasiūlymo sprendiniais yra susipažinusi ir jie atsakovei buvo aiškūs. O visi teismui kylantys neaiškumai, tiek dėl projektuojamų inžinerinių komunikacijų, tiek dėl numatomų žemės naudojimo specialiųjų sąlygų, kaip išaiškinta kasacinio teismo, turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

33. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, be kita ko, įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl leidimo be atsakovės sutikimo įregistruoti specialiąsias žemės sąlygas. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad ieškovės reikalavimas duoti sutikimą dėl apsaugos zonų nustatymo yra išvestinis iš reikalavimo duoti sutikimą dėl tinklų projektavimo, todėl papildomu žyminiu mokesčiu neapsimokestinamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, laiko šį apeliantės argumentą pagrįstu.

34. Remiantis kasacinio teismo praktika, išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 56-57 punktai).

35. Remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) nuostatomis, tokių apsaugos zonų (specialiųjų naudojimo sąlygų), kaip elektros tinklų apsaugos zonų, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų, elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų, kelių apsaugos zonų, žemės sklype nustatymas neatsiejamai susijęs su žemės sklype nutiestais (įrengtais) inžineriniais objektais (SŽNSĮ 17-19, 23-25, 41-43, 44-46 straipsniai).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, ieškovės ieškinio reikalavimas leisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atsirasiančias atsakovės žemės sklype, dėl inžinerinių tinklų įrengimo, laikytinas išvestiniu reikalavimu, kadangi pagrindas jo tenkinimui atsirastų tik jei būtų tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas – leisti be atsakovės sutikimo jai priklausančiame žemės sklype projektuoti ir tiesti (įrengti) inžinerines komunikacijas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, išvestinis, t. y. su pagrindiniu reikalavimu neatsiejamai susijęs, reikalavimas atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

37. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl be teisėto pagrindo ir formaliai konstatavo, kad nėra pašalinti ieškinio trūkumai, ir šiuo pagrindu ieškinį laikė nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

38. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės UAB „Autoaibė“ ieškinio dėl komunikacijų projektavimo ir statybos be žemės sklypo savininko sutikimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.