Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo P. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė D. K. patikslintu ieškiniu prašo D. K. ir P. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; palikti pavardes K., K.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis iki vaikų pilnametystės paskirti ieškovę; nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus A. K. ir dukros A. K. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus A. ir dukros A. bendravimo tvarką su tėvu, atsakovu P. K.; padalinti santuokoje įsigytą turtą bei priteisti vykdyti santuokoje atsiradusias prievoles sekančiai: priteisti ieškovei D. K. natūra šį turtą: 2-jų kambarių butą su rūsiu 5,40 kv.m, pažymėtu R-114, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 21 519 EUR vertės; automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Eur vertės; viso turto bendros 22 219 EUR vertės; nekeičiant kredito sutarties sąlygų, priteisti ieškovei D. K. vykdyti asmeninėmis lėšomis prievolę bankui LUMINOR pagal 2012m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. 2504-2012-79217; po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovė įsipareigoja per šešis mėnesius kreiptis į banką dėl sutarties sąlygų pakeitimo, atleidžiant atsakovą nuo prievolės vykdymo; priteisti atsakovui P. K. natūra automobilį Nissan Almera Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 900 EUR vertės; nekeičiant 2018 m. balandžio 27d. vartojamojo kredito sutarties Nr. KFK80427PLPA sąlygų, priteisti atsakovui P. K. vykdyti asmeninėmis lėšomis prievolę UAB „Mokilizingas“; priteisti iš atsakovo P. K. ieškovei D. K. 2000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, byla dalyje dėl reikalavimo asmeninėmis atsakovo lėšomis vykdyti prievolę UAB „Mokilizingas“ nutrauktina. Priešieškinis tenkinamas visiškai.

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas gali viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt.

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių, neturtinės žalos

Nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės D. K. ir P. K. sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 10, I tomas). Santuokos metu šalims gimė sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 11, I tomas) ir dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 31, I tomas). Šalys santuokoje įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 52, 53-54, II tomas), kuriam registruota hipoteka. Ieškovės D. K. vardu registruota transporto priemonė Nissan Primera, v/Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 60,61, II tomas). Atsakovo P. K. vardu registruota transporto priemonė Nissan Almera Tino, v/Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 62,63, II tomas). Vaikai lanko lopšelį/ darželį (duomenys neskelbtini), dienos mokestis – 2,60 Eur (el.b.l. 45, I tomas). Pateikta pažyma apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą (el.b.l. 46-50, 51, 52-53, I tomas).

Bylos duomenys patvirtina, kad šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, tarpusavio santykiai yra priešiški, todėl santuoka nutrauktina. Šalys pripažino, kad šeima yra iširusi, tačiau skirtingai nurodė, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė teigė, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, o atsakovas teigė, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo.

Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimų, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos, o santuokos iširimą sąlygojo skirtingi charakteriai, kitoks požiūris į gyvenimą. Atsakovas pripažino, kad būnant abiems su ieškove neblaiviems, kilus konfliktui, neapskaičiavo ir trenkė ieškovei, tačiau ieškovė teismo posėdžiu metu nurodė, kad po to įvykio ji atsakovui atleido, toliau gyveno šeimyninį gyvenimą, bandė taikytis, todėl nėra pagrindo teigti, jog būtent minėtas atvejis būtų sąlygojęs šeimos iširimą. Be to, ieškovės atžvilgiu pavartoto smurto nepagrindžia jokie bylos duomenys – ji nesikreipė į medikus, į policijos pareigūnus, atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. V., kuri, kaip nurodė, nuo senų laikų yra ieškovės draugė, patvirtino, kad abu sutuoktiniai per daug vartojo alkoholio, dėl ko ir kildavo konfliktai ir abu yra kalti dėl santuokos iširimo. Nors ieškovė atsakovo kaltę grindė jo žalingais įpročiais – alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimu ir nurodė, kad dar 2010 ir 2012 metais atsakovas buvo dėl vairavimo esant neblaiviam, netekęs teisės vairuoti, tačiau po šių įvykių, dar ilgą laiką šalys kartu gyveno, dėl ko darytina išvada, kad ieškovė tokį atsakovo elgesį toleravo, be to ir pati neneigė vartojusi alkoholį, tai patvirtino ir jos iniciatyva kviesta liudytoja E. V.. Atsakovas pripažino, kad praeityje, būdamas 19-20 metų amžiaus, yra vartojęs narkotines medžiagas – kokainą ir žolę, tačiau atsakovas vedė būdamas 24 metų, o įrodymų, jog santuokos metu atsakovas vartojo narkotines medžiagas, nėra, todėl nėra pagrindo teigti, jog alkoholio ir narkotikų vartojimas buvo santuokos nutrūkimo priežastis. Nors ieškovė teigė, jog atsakovas visiškai nesirūpino šeima, tačiau tarp šalių nėra ginčo, jog būtent atsakovas mokėjo būsto paskolą, be to, liudytoja E. V. nurodė, kad abu sutuoktiniai rūpinasi vaikais ir juos myli. Be to, ieškovės mama, liudytoja apklausta D. M. parodė, jog jos dukters santykiai su sutuoktiniu pašlijo iškart po vestuvių, o dar ir draugaudami jie konfliktavo. Be to, liudytoja taip pat nurodė, kad į šalių namus ne kartą kviesta policija, o P. D. yra mušęs ir anksčiau – buvo diržu mušęs ir nuo laiptų nustūmęs. Tai, jog šalys nuolat konfliktuoja, patvirtina Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK raštas (el.b.l. 13,14, I tomas), kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-05-25 D. K. į policiją kreipėsi du kartus, o P. K. – vieną kartą.

Darytina išvada, jog ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys nesudaro pagrindo nutraukti šalių santuoką išimtinai dėl atsakovo kaltės. Byloje nenustatyta, jog egzistuoja neginčytini, svarūs įrodymai (ieškovė tokių nepateikė), pagrindžiantys ieškovės argumentus dėl vien atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovo elgesio, kaip santuokos iširimą lėmusią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių charakterių nesutapimo, nenoro spręsti kilusių konfliktų abipusių nuolaidų derybų būdu, alkoholio vartojimo šeimoje, neieškojimo profesionalios pagalbos šeimai. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios bent kokias pastangas, kad šeima ir toliau gyventų kartu, būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Išaiškintina, kad charakterio nesutapimai, todėl prasidėję šalių kivirčai negali būti laikomi kaltais asmens veiksmais.

Atsižvelgus į tai, kad tiek rašytiniai įrodymai, tiek ieškovės bei atsakovo paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai nėra pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti, t. y. abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).

Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – K., atsakovui paliktina pavardė K.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovės nurodyti kasdieniai vaikų poreikiai atitinka teisingumo ir protingumo standartus bei nėra neproporcingi, skirti prabangos prekių įsigijimui. Teismas sprendžia, jog 400,00 Eur suma vaikui, skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant būtiniausius vaiko poreikius. Mažesnio dydžio išlaikymas šiuo atveju neleistų pripažinti, kad minimalūs vaiko poreikiai yra užtikrinami. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. 400 Eur dydžio suma, atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į vaikų amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, gali užtikrinti mažamečių A. K. ir A. K. poreikius. Spręsdamas dėl vaikų poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Ieškovė nurodė, kad sūnus lanko papildomai apmokamą anglų kalbos būrelį, dukra – šokius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikoma, kad 400 Eur dydžio suma, per mėnesį reikalinga kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti, yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2019-01-01 minimali mėnesio alga, kuri Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama orientaciniu kriterijumi kaip išlaikymo suma vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį, yra 430 Eur.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus asmenys, neturintys jokių sveikatos problemų (priešingų įrodymų byloje nėra), dėl ko privalo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą, užtikrinantį ne tik būtiniausių vaiko poreikių (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.) patenkinimą, tačiau taip pat užtikrinti vaiko teisę į turiningą laisvalaikį, poilsį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Dėl valstybės išmokų vaikams

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Dėl santuokoje įgyto turto, prievolės padalijimo

CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.) . Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais (LAT 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-139/2008; 2012-03-15 nutartis Nr. 3K-3-115/2012 ir kt.).

Ieškovė prašo netaikyti buto padalinimo natūra po ½ dalį būdo tuo pagrindu, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė konfliktiški santykiai, butas yra dviejų kambarių, šalys turi du skirtingų lyčių vaikus. Nurodo, kad kompensacijos ji neprivalo mokėti atsakovui, nes santuokos metu atsakovas mokėjo būsto paskolos įmokas, o ji – komunalinius mokesčius, kurie tam tikru metų laiku viršija būsto paskolos įmokas.

Teismas, spręsdamas, ar yra teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, vertina tai, kad bylos duomenys, šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Kaip matyti iš bylos duomenų, į ginčo butą ne kartą kviesta policija, t.y. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018-05-25 ieškovė į policiją kreipėsi du kartus (el.b.l. 13,14, I tomas). Atsakovas prieš ieškovę yra smurtavęs, ką pats pripažino, po to šalys buvo susitaikę. Ieškovės atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji buvo kaltinama fizinio skausmo sukėlimu savo sutuoktiniui (el.b.l. 115-120, I tomas). Kauno lopšelio – darželio „Vaikystė“ pažyma (el.b.l. 95, II tomas) patvirtina, kad šalių mažamečiams vaikams – A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl tėvų konfliktinių skyrybų nuo 2018 metų vasario mėnesio yra teikiama psichologo pagalba. Pats atsakovas pateikė teismui garso įrašą, kuris patvirtina, kad dėl šalių tarpusavio santykių, vaikai yra itin traumuojami, šalys negeba spręsti tarpusavio konfliktų, į juos neįtraukdami savo mažamečių vaikų. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas (el.b.l. 29-30, I tomas) patvirtina, kad šalims priklausantis butas yra 2 kambarių, bendro 43,98 kv.m. ploto, t.y. labai mažas. Vaikai, kurių gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, yra skirtingų lyčių, todėl padalijus butą natūra ieškovė ir 2 skirtingų lyčių vaikai gyventų viename kambaryje. Lietuvos Aukščiausias teismas, formuodamas teisminę praktiką tokiose bylose yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai yra du nepilnamečiai skirtingų lyčių sutuoktinių vaikai, yra siektina, kad kiekvienas iš jų turėtų galimybę turėti atskirą gyvenamąją erdvę – kambarį, kad vaiko poreikiai turėti atskirą erdvę turi būti užtikrinti. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiai vaikai yra skirtingų lyčių, tačiau jiems gyventi atskiruose kambariuose nėra galimybės, nes butas apskritai yra tik dviejų kambarių. Tačiau priteisus butą ieškovei, vaikai turėtų atskirą gyvenamąją erdvę nuo tėvų.

CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos; būtina nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas (LAT 2004-09-22 nutartis Nr. 3K-3-460/2004). Teismas sprendžia, jog padalijus butą natūra po ½ -ąją dalį, kuriame nemaža dalis erdvių – virtuvė, vonia, tualetas, būtų naudojami bendrai, vertinant šalių negebėjimą bendrauti tarpusavyje, būtų pažeisti vaikų interesai, jų teisė į saugią, ramią ir sveiką aplinką, vaikai ir toliau būtų verčiami kentėti dėl tėvų nesantaikos, tai sudaro pagrindą priteisti butą natūra ieškovei, nes su ja nustatoma vaikų gyvenamoji vieta. Spręstina dėl kompensacijos priteisimo atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Ieškovė teigė, jog kompensacija iš jos atsakovui nepriteistina, kadangi jai lieka prievolė mokėti bankui už įsigytą būstą, be to, nors santuokos metu būsto paskolą dengė atsakovas, ji mokėjo komunalinius mokesčius. Santuokos metu šalys yra sumokėję 6261,32 Eur paskolos grąžinimo, 2084,00 Eur palūkanų ir 0,69 Eur delspinigių, viso 8346,01 Eur (el.b.l. 60-61, 62-64, III tomas). CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Prievolės bankui (skirtingai nei santuokos metu mokami komunaliniai mokesčiai) nepatenka į prievolių sąrašą, kurios gali būti tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto – pajamų gautų iš darbo užmokesčio santuokos metu. Darytina išvada, jog tarp šalių dalijant turtą, atsakovas turi teisę į kompensaciją.

Teismui parinkus tokį turto padalijimo būdą – ieškovei priteisiant butą natūra, o atsakovui – kompensuojant pinigine išraiška, dalijama turi būti ta turto dalis, kuri neturi įsipareigojimų. Ieškovei paskyrus 21519 Eur vertės butą, kuris turi 11115,88 Eur įsipareigojimą kreditoriui Luminor Bank AS (el.b.l. 62-64, III tomas), pripažintina, kad faktiškai tarp sutuoktinių dalijama išmokėtoji buto vertė – 10403,12 Eur (suma gauta iš turto aktyvo, t.y. buto vertės atėmus turto pasyvą, t.y. kredito likutį). Ieškovei paskyrus visą butą natūra, atsakovui liko nepaskirta turto už 5201,56 Eur, tai yra ieškovė atsakovui turi kompensuoti dalį paskirto turto vertės, kuris jai paskirtas daugiau, negu turėjo būti paskirta pagal nustatytąją proporciją.

Todėl ieškovei priteistinas natūra 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteistina 5201,56 Eur jo dalies piniginė kompensacija.

Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (LAT 2007-06-22 nutartis Nr. 3K-3-275/2007; 2009-05-18 nutartis Nr. 3K-7-229/2009; kt.).

Kaip matyti iš trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atsiliepimo, trečiasis asmuo nesutinka dėl prievolės modifikavimo, todėl šalių prievolė bankui „Luminor“ pagal 2012-12-27 Kreditavimo sutartį Nr. 2504-2012-79217 nesikeičia ir nėra modifikuojama, šalys išlieka solidariai atsakingos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Toks turto pasyvo paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai arba bet kuris iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad šalys neprašo pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygų (t. y. kad abiejų sutuoktinių atsakomybė Bankui ir toliau išlieka solidari), kreditorius Bankas neprieštarauja dėl tokio kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po D. K. ir P. K. santuokos nutraukimo. Bankas taip pat neprieštarauja dėl sutuoktinių tarpusavyje sutartos faktinės prievolės vykdymo tvarkos, kadangi toks susitarimas saisto tik vidinius sutuoktinių tarpusavio santykius, o išoriniuose santykiuose prieš kreditorių Banką sutuoktinių prievolė Bankui ir toliau išlieka solidari. Bankas dėl įkeisto turto padalinimo tarp sutuoktinių neprieštarauja, kadangi sutuoktiniai kreditoriui Bankui pagal Kreditavimo sutartį atsako solidariai, o įkeisto turto padalijimo tarp sutuoktinių atveju hipoteka išlieka ir seka paskui daiktą (CK 4.170 str. 6 d.).

Kadangi ieškovei yra paskirtas butas, o ji atsakovui turi išmokėti piniginę kompensaciją, pripažintina, kad prievoles, susijusias su daiktu, kurį ieškovė gavo asmeninės nuosavybės teise, atsako už likusių prievolių išmokėjimą, kurios yra surištos konkrečiai su tuo turtu, nors prieš banką ieškovė ir atsakovas lieka atsakingi solidariai, tarpusavio atsiskaitymuose kiekvienas yra atsakingas už prievolių įvykdymą, kurios surištos su jiems paskirtu turtu, asmeniškai.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Kadangi šalys pateikė to paties automobilio skirtingas rinkos vertes, teismas, nesutariant šalims dėl vertės nustatymo, vadovaujasi abiejų pateiktų verčių aritmetiniu vidurkiu, todėl transporto priemonės Nissan Primera, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatytina 750 Eur, o transporto priemonės Nissan Almera Tino, v/Nr. (duomenys neskelbtini) – 850 Eur. Ieškovei priteisus transporto priemonę Nissan Primera, v/Nr. (duomenys neskelbtini), 750 Eur vertės, o atsakovui priteisus transporto priemonę Nissan Almera Tino, v/Nr. (duomenys neskelbtini) – 850 Eur vertės, ieškovei, už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteistina 50 Eur kompensacija.

Dėl komunalinių mokesčių

Turto savininkas privalo rūpintis savo turtu, mokėti mokesčius butui išlaikyti ir išsaugoti. Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2017 m. neveda bendro ūkio, komunalinius mokesčius visad mokėjo ieškovė, to neginčijo atsakovas, nurodė, kad jis mokėjo paskolą. Padalijus butą lygiomis dalimis tarp šalių, iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalis sumokėtų komunalinių mokesčių už laikotarpį, kai šalys nevedė bendro ūkio, tačiau abi privalėjo prisidėti prie būsto išlaikymo, t.y. nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. vasario mėn., - 1036,65 Eur (2073,31/2) (el.b.l. 78, 82-83, III tomas).

Dėl dalies bylos nutraukimo

2018 m. balandžio 27 dieną tarp UAB „Mokilizingas“ ir P. K. buvo sudaryta Tikslinė paskolos (vartojimo kredito) Sutartis Nr. KFK80427PLPA, pagal kurią atsakovui suteiktas 374,25 Eur kreditas (el.b.l. 123, I tomas), tačiau įsipareigojimai, kaip nurodė kreditorius (el.b.l. 71, III tomas) įvykdyti visiškai. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti atsakovui P. K. vykdyti asmeninėmis lėšomis prievolę UAB „Mokilizingas“.

Ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 1 d., 42 str. 1 d.), todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų, kaip neprieštaraujantis įstatyminėms nuostatoms, priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Ieškovei išaiškintinos atsisakymo nuo ieškinio dalies reikalavimų ir bylos nutraukimo procesinės teisinės pasekmės, t.y. kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės atsisakymas dėl ieškinio dalies reikalavimų priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl prievolės kreditoriui UAB „Mokilizingas“ vykdymo, nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.).

Dėl atsakovo priešieškinio

Dėl priešinių sumų užskaitymo ir priteistos kompensacijos išdėstymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK ) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su asmens, iš kurio priteistas mokėjimas, tiek su suinteresuoto asmens interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų asmenų interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dalyvaujantis byloje asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas atidėti ar išdėstyti procesinio sprendimo vykdymą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Iš ieškovės atsakovui priteista 5201,56 Eur piniginė kompensacija už ieškovei priteistą butą natūra, 724,05 Eur kompensacija už atsakovo asmenines lėšas, investuotas į butą, viso 5925,61 Eur.

Iš atsakovo ieškovei priteista 820,80 Eur vaiko pinigų, ½ dalis komunalinių mokesčių – 1036,65 Eur, 50 Eur už automobilį, viso 1907,45 Eur.

Kadangi šalių reikalavimai priteisti kompensaciją abipusiai ir tenkinti, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovės atsakovui priteisia 4018,16 Eur piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį – gaunamą darbo užmokestį (ieškovės teigimu – 550 Eur), santuoką nutraukus su ieškove nustatyta mažamečių vaikų gyvenamoji vieta, ieškovė lieka solidariai atsakinga už būsto kreditą, komunalinių mokesčių mokėjimą, sprendžia, kad patenkinus ieškovės prašymą ir priteistos 4018,16 Eur kompensacijos mokėjimą išdėstant dvejų metų laikotarpiui, toks mokėjimo išdėstymo terminas nepažeistų atsakovo interesų, taip pat atitiktų šalių nepilnamečių vaikų teisėtus interesus (CPK 284 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų bei 100 proc. priešieškinio reikalavimų. Ieškovė pateikė duomenis apie bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos (el.b.l. 127, 128129, II tomas). Be to, ieškovei 2018-06-14 nutartimi atidėtas 550 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Ieškinį tenkinus 80 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteistinas 496 Eur žyminis mokestis, iš ieškovės valstybei priteistina papildomai 54 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 1360 Eur teisinės pagalbos išlaidas (el.b.l. 171, 172, 173-174, II tomas) bei yra sumokėjęs 16,00 Eur žyminio mokesčio (el.b.l. 93, I tomas). Priešieškinį tenkinus visiškai, iš ieškovės atsakovui priteistina 1360 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 16 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovės atsakovui priteisia 976,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (1360+16 – 400).

Iš ieškovės ir atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 11,66 Eur pašto išlaidų, iš šalių, atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus, procesinį elgesį, lygiomis dalimis valstybei priteistina po 5,83 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2018-06-14 nutartimi (el.b.l. 57-58, I tomas) taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. palikti pavardę – K., atsakovui P. K. – K.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama – ieškove D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams – sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2018-06-13) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais – sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal kurią:

1. P. K. bendrauja su vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (pirmą ir trečią) – nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., t.y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su vaikų motina D. K..

2. Vaikų rudens ir pavasario atostogų metu P. K. su vaikais bendrauja: poriniais metais – pirmą pusę rudens atostogų ir antrą pusę pavasario atostogų, o neporiniais metais – antrą pusę rudens atostogų ir pirmą pusę pavasario atostogų. Vasaros atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja vieną mėnesį, ne vėliau kaip prieš tris savaites informuojant ieškovę D. K. apie ketinimą pasiimti vaikus.

3. Neporiniais metais Šv.Kūčių ir pirmąją Kalėdų dieną, t.y. nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 25 d., bei antrąją Šv.Velykų dieną, vaikai praleidžia su tėvu P. K., paimant vaikus nuo 11 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą, ar kitą su ieškove D. K. sutartą vietą, iki 19 val.

4. Poriniais metais antrąją Šv.Kalėdų dieną, t.y. gruodžio 26 d., ir pirmąją Šv.Velykų dieną, vaikai praleidžia su tėvu P. K., paimant juos nuo 11 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą, ar kitą su ieškove D. K. sutartą vietą, iki 19 val.

5. P. K. su vaikais praleidžia vaikų – A. K. ir A. K. gimtadienius poriniais metais.

6. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama P. K. gimimo diena, tėvas bendrauja su vaikais, neskaitant nustatytos bendravimo tvarkos.

7. Dieną, kada švenčiama Motinos diena, dieną, kada švenčiama D. K. gimimo diena, mama bendrauja su vaikais, neskaitant nustatytos bendravimo tvarkos.

8. Ieškovė D. K. nurodo atsakovui P. K. savo kontaktinius duomenis (elektroninio pašto adresą, mobilaus ryšio telefono numerį) bei nedelsiant informuoja atsakovą apie minėtų kontaktinių duomenų, o taip pat savo bei vaikų gyvenamosios vietos bei vaikų ugdymo, gydymo įstaigos pasikeitimus.

9. P. K., negalėdamas nepilnamečių vaikų paimti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovei D. K. bet kuria susisiekimo priemone ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatyto susitikimo.

Priteisti ieškovei D. K. natūra 2 – jų kambarių butą su rūsiu 5,40 kv.m., pažymėtu R-114, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), 21519 Eur vertės.

Priteisti ieškovei D. K. automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Prievolę bankui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, pagal 2012m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. 2504-2012-79217, palikti D. K. ir P. K. vykdyti solidariai.

Priteisti atsakovui P. K. automobilį Nissan Almera Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4018,16 Eur (keturis tūkstančius aštuoniolika eurų 16 ct) piniginės kompensacijos už ieškovei po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį. Priteistos 4018,16 Eur piniginės kompensacijos mokėjimą išdėstyti, nustatant mokėti šią sumą dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 168 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus), paskutinį mėnesį sumokant likusią kompensacijos dalį, pirmąją įmoką sumokant per 10 (dešimt) dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusius mokėjimus sumokant iki einamojo mėnesio 25 d.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priimti ieškovės D. K. atsisakymą ieškinio dalyje dėl prievolės vykdymo kreditoriui UAB „Mokilizingas“ pagal 2018 m. balandžio 27d. vartojamojo kredito sutartį Nr. KFK80427PLPA ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-571-962/2019 nutraukti.

Priteisti iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 976,00 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,66 Eur pašto išlaidų, t.y. po 5,83 Eur (penkis eurus 83 ct) iš kiekvieno. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018-06-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.