- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1248-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09597-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- P. K.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo P. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė ieškovės D. K. ir atsakovo P. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 246, nutraukti dėl atsakovo kaltės; palikti pavardes K., K.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis iki vaikų pilnametystės paskirti ieškovę; nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus A. K. ir dukros A. K. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus A. ir dukros A. bendravimo tvarką su tėvu, atsakovu P. K.; padalinti santuokoje įsigytą turtą bei priteisti vykdyti santuokoje atsiradusias prievoles sekančiai: priteisti ieškovei D. K. natūra šį turtą: 2-jų kambarių butą su rūsiu 5,40 kv. m, pažymėtu R-114, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 21 519 Eur vertės; automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Eur vertės; viso turto bendros 22 219 Eur vertės; nekeičiant kredito sutarties sąlygų, priteisti ieškovei D. K. vykdyti asmeninėmis lėšomis prievolę bankui Luminor pagal 2012 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. 2504-2012-79217; po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovė įsipareigoja per šešis mėnesius kreiptis į banką dėl sutarties sąlygų pakeitimo, atleidžiant atsakovą nuo prievolės vykdymo; priteisti atsakovui P. K. natūra automobilį Nissan Almera Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 900 Eur vertės; nekeičiant 2018 m. balandžio 27 d. vartojamojo kredito sutarties Nr. KFK80427PLPA sąlygų, priteisti atsakovui P. K. vykdyti asmeninėmis lėšomis prievolę UAB „Mokilizingas“; priteisti iš atsakovo P. K. ieškovei D. K. 2000 Eur neturtinę žalą.
2. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės D. K. atsakovui P. K. 724,05 Eur piniginę kompensaciją už asmenines pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – 2-jų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Teismas nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 246, tarp ieškovės D. K. ir atsakovo P. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. paliko pavardę – K., atsakovui P. K. – K.; nustatė nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove D. K.; priteisė iš atsakovo P. K. nepilnamečiams vaikams – sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2018-06-13) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. K.; nustatė atsakovo P. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais – sūnumi A. K. ir dukra A. K.; priteisė ieškovei D. K. natūra 2-jų kambarių butą su rūsiu 5,40 kv. m., pažymėtu R-114, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 21 519 Eur vertės, priteisė ieškovei D. K. automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); prievolę bankui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, pagal 2012 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. 2504-2012-79217, paliko D. K. ir P. K. vykdyti solidariai; priteisė atsakovui P. K. automobilį Nissan Almera Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovės D. K. atsakovui P. K. 4 018,16 Eur piniginės kompensacijos už ieškovei po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį; priteistos 4 018,16 Eur piniginės kompensacijos mokėjimą išdėstė nustatydamas mokėti šią sumą dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 168 Eur, paskutinį mėnesį sumokant likusią kompensacijos dalį, pirmąją įmoką sumokant per 10 (dešimt) dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusius mokėjimus sumokant iki einamojo mėnesio 25 d., likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priėmė ieškovės D. K. atsisakymą ieškinio dalyje dėl prievolės vykdymo kreditoriui UAB „Mokilizingas“ pagal 2018 m. balandžio 27 d. vartojamojo kredito sutartį Nr. KFK80427PLPA ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-571-962/2019 nutraukė; priteisė iš ieškovės D. K. atsakovui P. K. 976,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės D. K. ir atsakovo P. K. valstybei 11,66 Eur pašto išlaidų, t. y. po 5,83 Eur iš kiekvieno.
4. Teismas nustatė, kad santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 21 519 Eur vertės, kurio įsigijimui 2012 m. gruodžio 27 d. su banku „Luminor“ (buvęs DnB bankas) sudaryta kredito sutartis Nr. 2504-2012-79217, kurios pagrindu šalims solidariai buvo suteiktas 17 377,20 Eur kreditas būsto įsigijimui. Ginčo tarp šalių dėl buto vertės nėra. Šalys taip pat įgijo transporto priemonę Nissan Primera, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė ieškovės teigimu – 700 Eur, o pagal atsakovą – 800 Eur, kurį ieškovė prašo priteisti jai, o atsakovas tam neprieštaravo. Taip pat šalys santuokos metu įgijo transporto priemonę Nissan Almera Tino, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertę ieškovė nurodė 900 Eur, o atsakovas – 800 Eur ir ieškovė prašė šią transporto priemonę priteisti atsakovui. Negrąžinto kredito likutis sudaro 11 781,82 Eur. Ieškovė prašė santuokos metu įgytą butą priteisti jai, nepriteisiant atsakovui kompensacijos, kadangi butas įkeistas bankui ir paskolos likutį ieškovė mokės asmeninėmis lėšomis. Taip pat, nekeičiant kredito sutarties sąlygų, ieškovė prašė priteisti jai vykdyti asmeninėmis lėšomis prievolę bankui „Luminor“ pagal 2012 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. 2504-2012-79217. Atsakovas prašė padalinti natūra po ½ dalį, kadangi neturėtų kur gyventi, ieškovė neturi lėšų išmokėti atsakovui kompensaciją už jai didesnės vertės atitenkantį turtą, atsakovas moka būsto paskolą.
5. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę, dėl šalių tarpusavio santykių vaikai yra itin traumuojami, šalys negeba spręsti tarpusavio konfliktų, vaikai yra skirtingų lyčių, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kad butas yra labai mažas ir tik dviejų kambarių, nusprendė, jog padalijus butą natūra po ½ dalį, kuriame nemaža dalis erdvių – virtuvė, vonia, tualetas, būtų naudojami bendrai, būtų pažeisti vaikų interesai, jų teisė į saugią, ramią ir sveiką aplinką, todėl butą natūra priteisė ieškovei.
6. Teismas sprendė, jog byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtą padalijo lygiomis dalimis po ½, ieškovei priteisė butą natūra, o atsakovui priteisė ½ vertės kompensaciją. Dėl kompensacijos dydžio teismas nurodė, kad ieškovei paskyrus 21 519 Eur vertės butą, kuris turi 11 115,88 Eur įsipareigojimą kreditoriui Luminor Bank AS, faktiškai tarp sutuoktinių dalijama išmokėtoji buto vertė – 10 403,12 Eur (suma gauta iš turto aktyvo, t. y. buto vertės atėmus turto pasyvą, t. y. kredito likutį). Ieškovei paskyrus visą butą natūra, atsakovui liko nepaskirta turto už 5 201,56 Eur, kuriuos ieškovė turi kompensuoti atsakovui. Teismas nurodė, jog šalių prievolė bankui Luminor Bank AS pagal 2012 m. gruodžio 27 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2504-2012-79217 nesikeičia ir nėra modifikuojama, šalys išlieka solidariai atsakingos, kadangi Luminor Bank AS nesutiko dėl prievolės modifikavimo.
7. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog šalys pateikė to paties automobilio skirtingas rinkos vertes, vadovavosi abiejų šalių pateiktų verčių aritmetiniu vidurkiu, todėl transporto priemonės Nissan Primera, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vertę nustatė 750 Eur, o transporto priemonės Nissan Almera Tino, v/Nr. (duomenys neskelbtini) – 850 Eur. Ieškovei priteisus transporto priemonę Nissan Primera, v/Nr. (duomenys neskelbtini), 750 Eur vertės, o atsakovui priteisus transporto priemonę Nissan Almera Tino, v/Nr. (duomenys neskelbtini) – 850 Eur vertės, teismas ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisė 50 Eur kompensaciją,
8. Teismas nustatė, kad šalys nuo 2017 m. neveda bendro ūkio, komunalinius mokesčius visada mokėjo ieškovė, to neginčijo atsakovas, nurodė, kad atsakovas mokėjo paskolą. Padalijęs butą lygiomis dalimis tarp šalių, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė ½ dalį sumokėtų komunalinių mokesčių už laikotarpį, kai šalys nevedė bendro ūkio, t. y. nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. vasario mėn., 1 036,65 Eur (2 073,31/2).
9. Teismas patenkino priešieškinio reikalavimą ir atsakovui iš ieškovės priteisė 724,05 Eur (1 448,10/2=724,05 Eur) kompensaciją už asmenines pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės – buto įsigijimui, kadangi buto įsigijimui atsakovas panaudojo asmenines lėšas 1 448,10 Eur (5 000 litų).
10. Teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 5 201,56 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priteistą butą natūra, 724,05 Eur kompensaciją už atsakovo asmenines lėšas, investuotas į butą, viso 5 925,61 Eur, iš atsakovo ieškovei priteisė 820,80 Eur vaiko pinigų, ½ dalį komunalinių mokesčių – 1 036,65 Eur, 50 Eur už automobilį, viso 1 907,4 5 Eur. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, užskaitė priešpriešines sumas ir iš ieškovės atsakovui priteisė 4018,16 Eur piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė D. K. apeliaciniu skundu prašo 2019 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl turto padalinimo panaikinti ir patenkinti ieškovės ieškinį šioje dalyje, sumažinti bylinėjimo išlaidas jas perskaičiuojant, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas, nes nei ieškovė, nei atsakovas neprašė atidalyti viso turto išmokant kompensaciją. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam tik 724,05 Eur kompensaciją (1 448,10/2=724,05) už asmenines pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės - buto įsigijimui, kitų reikalavimų nereiškė, t. y. nepareiškė reikalavimo dėl turto padalinimo ar jo būdų, net į priešieškinį neįtraukė kreditoriaus, dėl ko ieškovei teko tikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Vien atsakovo atsiliepimu į ieškinį teismas negalėjo vadovautis ir pažeisti bylos nagrinėjimo ribų. Nagrinėjant bylą ieškovė ne kartą akcentavo šiuos atsakovo priešieškinio trūkumus, tačiau atsakovas šia savo teise nepasinaudojo ir priešieškinio netikslino. Teismas neturėjo teisės patenkinti atsakovo reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti ir į kuriuos kita šalis – ieškovė, neturėjo procesinės galimybės atsikirsti. Todėl buvo pažeistas CPK 265 straipsnis, kuriame nustatytos bylos nagrinėjimo ribos.
11.2. Dėl automobilių padalinimo atsakovas priešieškinio su savarankiškais reikalavimais nereiškė, savo sutikimų ar nesutikimų bei vertes be jokių įrodymų ir savo naudai nurodė skirtingas nei ieškovė ieškinyje, tad ieškovei tokiu būdu buvo užkirstas kelias tinkamai įrodinėti turto vertes, atsikirsti. Be to, klausimas dėl automobilių verčių teismo posėdyje nebuvo nagrinėtas, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo netikėti ar abejoti ieškovės nurodytomis dalintinų transporto priemonių kainomis ir nesiaiškinus šių aplinkybių teismui vadovaujantis verčių aritmetiniu vidurkiu mažinti ar nustatyti vertes ir tokiu būdu mažinti priteistinos kompensacijos dydį.
11.3. Teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo, dėl ko būtų patenkinti vaikų interesai, piniginė kompensacija būtų mažesnė, t. y. 11 115,88 Eur/3= 3 705,29 Eur + 724,05 Eur - 4 429,34 Eur - 1 036,65 Eur (už komunalines paslaugas) - 820,80 Eur (valstybės išmokų (vaiko pinigų)) - 100 Eur (už didesnės vertės priteistą automobilį, ne 50 Eur kaip nepagrįstai nustatė teismas) - 1 400 Eur (išlaikymo įsiskolinimas nuo ieškinio priėmimo dienos teisme iki teismo sprendimo priėmimo dienos). Viso mokėtina kompensacija sudarytų 1 071,89 Eur. Šios piniginės kompensacijos išmokėjimą išdėsčius 24 mėnesiams, ieškovei tektų mokėti atsakovui po 44,66 Eur, bet ne po 168,00 Eur. Teismas, priėmęs sprendimą šiuo klausimu, turėjo taikyti nukrypimą nuo lygių dalių principo arba į priešpriešinių sumų įskaitymą įtraukti ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio iki 2019 m. kovo 25 d., t. y. viso už 10 mėnesių skaičiuojant kiekvienam vaikui po 70 Eur (laikinas išlaikymas po 130 Eur, priteista po 200 Eur), kas sudarytų 1 400 Eur arba po 700 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Net ir nenukrypus nuo lygių dalių principo, nors faktiškai tam egzistavo visos sąlygos, ir iš teismo paskaičiuotos mokėtinos kompensacijos išskaičiavus 1 400 Eur išlaikymo įskolinimą nuo ieškinio priėmimo dienos teisme iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei priteisus prašytą ieškovės kompensaciją už atsakovui priteistą didesnės vertės automobilį ne 50 Eur, bet 100 Eur, mokėtina kompensacija sudarytų 2 568,15 Eur, o kas mėnesinę įmoką sudarytų 107 Eur, bet ne 168 Eur. Tokiu būdu nenukentėtų vaikų interesai ir tuo pačiu nebūtų pažeisti atsakovo interesai, juolab, kad pastarasis priešieškinio byloje nereiškė.
11.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant turtą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nelygių dalių nustatymo, neatsižvelgė į aplinkybes: dalytino turto pobūdį, teisių į butą suvaržymą įkeitimu, ieškovės gaunamas pajamas, jos galimybes mokėti kreditą bankui bei kitas, ir sprendė, kad byloje nėra aplinkybių ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas neįvertino, kad ieškovės gaunamos pajamos yra 550 Eur, o priteista piniginė kompensacija 168 Eur atsilieptų ieškovės turtinei padėčiai, pablogintų vaikų interesus. Pateikta komunalinių mokesčių skaičiuotė patvirtina, kad už butą mokama per mėnesį nuo 60 Eur iki 182 Eur, priklausomai nuo sezono, bei 120 Eur per mėnesį kredito grąžinimui. Faktinės bylos aplinkybės leido teismui nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant turtą. Teismas sprendime nurodė, kad „į ginčo butą ne kartą kviesta policija, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. gegužės 25 d. ieškovė į policiją kreipėsi du kartus, kad atsakovas prieš ieškovę yra smurtavęs, ką pats pripažino, po to šalys buvo susitaikę, kad ieškovės atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji buvo kaltinama fizinio skausmo sukėlimu savo sutuoktiniui, kad pateikti įrodymai - Kauno lopšelio–darželio „duomenys neskelbtini“ pažyma patvirtina, kad šalių mažamečiams vaikams - A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl tėvų konfliktinių skyrybų nuo 2018 metų vasario mėnesio yra teikiama psichologo pagalba, pats atsakovas pateikė teismui garso įrašą, kuris patvirtina, kad dėl šalių tarpusavio santykių vaikai yra itin traumuojami, šalys negeba spręsti tarpusavio konfliktų, į juos neįtraukdami savo mažamečių vaikų, kad šalims priklausantis butas yra 2 kambarių, bendro 43,98 kv. m. ploto, t. y. labai mažas, vaikai, kurių gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, yra skirtingų lyčių, todėl padalijus butą natūra ieškovė ir 2 skirtingų lyčių vaikai gyventų viename kambaryje...“.
11.5. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo pareikštas visa apimtimi, t. y. tiek dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tiek dėl turto padalinimo. Priešieškinis pareikštas tik dėl 724,05 Eur kompensacijos už įsigytą turtą asmeninėmis lėšomis priteisimo, dėl ko faktinio ginčo nebuvo. Klausimas tik per kurį laiką ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui kompensaciją. Šis klausimas galėjo būti išspręstas taikos sutartimi, tačiau atsakovas nesiekė tokio ginčo sprendimo būdo, o teismas nebuvo iniciatyvus šiuo klausimu. Ieškovės, pasisakydama baigiamosiose kalbose, prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, nes faktinio ginčo nėra, atsakovas nebuvo iniciatyvus procese, reiškė priešieškinį tik vienu reikalavimu, neįtraukė į procesą savo kreditoriaus, su kuriuo santykiai nutrūko tik proceso pabaigoje, užkirto ieškovei teisę gintis nuo nepagrįstų reikalavimų jų nepareiškus. Ieškovės nuomone, teismas ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį taip pat tenkino iš dalies, nes atsakovui nepareiškus savarankiškų reikalavimų, padidino savo iniciatyva pareikštų reikalavimų apimtis. Todėl laikytina, kad abiejų šalių pradiniai reikalavimai tenkinami dalinai ir pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos negalėjo būti iš ieškovės priteisiamos atsakovui visa apimtimi 1 360 Eur.
2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantis turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo
5. Tarp šalių kilo ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo. Ieškovė teismo prašė nekilnojamąjį turtą – butą, priteisti jai natūra, nepriteisiant atsakovui kompensacijos, sprendžiant kilnojamojo turto – transporto priemonių padalinimo klausimą, vadovautis ieškovės nurodytomis kainomis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su tokiu turto padalinimo būdu nesutiko. Teismas, spręsdamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo klausimą – butą natūra priteisė ieškovei ir kartu atsakovui priteisė kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, spręsdamas transporto priemonių padalinimo klausimą vadovavosi šalių nurodytų turto kainų aritmetiniu vidurkiu.
6. Ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl kompensacijos priteisimo atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį grindžiamas tuo, kad teismas išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų, nes nei viena šalis procesiniuose dokumentuose neprašė priteisti kompensacijos.
7. Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.
8. Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto.
9. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė koks turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nustatė kiekvienam iš sutuoktinių priklausančias turto dalis, konstatavo, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl, padalinęs turtą, iš ieškovės atsakovui priteisė kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovo reikalavimo priteisti kompensaciją, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nes tokia teismo pareiga priteisti kompensaciją kyla ne iš šalių reikalavimų turinio, o iš CK 3.117 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos.
12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės argumentas, jog ji negalėjo gintis nuo teismo sprendimu patenkintų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti priešieškiniu, nepagrįstas, nes atsakovas atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, kad nesutinka su tokiu ieškovės reikalavimu, kuriuo ji prašo visą nekilnojamąjį turtą priteisti jai nepriteisiant atsakovui kompensacijos. Be to, pačios ieškovės ieškinio reikalavimas leidžia spręsti, kad ieškovė suprato apie teismo pareigą padalinus turtą spręsti kompensacijos klausimą, nes pati ieškovė ieškinyje prašė kompensacijos nepriteisti.
13. Spręsdamas dėl ieškovės argumento, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo jos nurodytomis transporto priemonių kainomis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek viena, tiek kita šalis, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių transporto priemonių kainas.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; kt.).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių paaiškinimai dėl transporto priemonių kainų yra įrodymai, tačiau teismas neturi jokių kitų galimybių patikrinti šių įrodymų pagrįstumą, nes šalys nepateikė kitų įrodymų. Todėl teismas transporto priemonių kainas pagrįstai nustatė pagal šalių pateiktų kainų aritmetinį vidurkį, nes byloje nebuvo įrodymų paneigiančių pačių šalių nurodytas transporto priemonių kainas, o kartu ir įrodymų, paneigiančių priešingos šalies nurodytas transporto priemonių kainas.
16. Ieškovė nurodo, kad tesimas nepagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Ieškovės vertinimu, nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo būtų užtikrinęs vaikų interesus.
17. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. J.v. S.J., bylos Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A.V.. v. V.V., Nr. 3K-3-7/2013).
18. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė lieka gyventi su dviem vaikais, jai natūra priteisiamas visas butas.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, nes ieškovės pajamos yra apie 550 Eur, o atsakovo pajamos apie 712 Eur. Atsakovas teismo sprendimu įpareigotas mokėti 400 Eur išlaikymą vaikams per mėnesį. Šalys kito vertingo turto neturi. Abi šalys yra sveikos, nenustatytas nedarbingumas. Šalys taip pat turi pareigą mokėti kreditą bankui už ieškovei nuosavybės teise tenkantį turtą. Taip pat atsižvelgtina, kad turtas priteistas ieškovei, todėl faktiškai ji, o ne atsakovas, mokės prievolę bankui. Tačiau atsakovas, įsiteisėjus teismo sprendimui, lieka be gyvenamojo būsto, todėl darytina išvada, kad šalių padėtis ir šiuo aspektu nesiskiria.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priėmė teisingą sprendimą, kuris užtikrina šalių lygiateisiškumą ir nepažeidžia vaikų interesų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
21. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo esmės, nėra pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, duomenų apie tai, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.