Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-647-781/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-25
Bylos Nr.: e2A-647-781/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01829-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Agnė Tikniūtė, Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Vestata“

Civilinė byla Nr. e2A-647-781/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01829-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.18.3; 3.3.1.20

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „4CT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „4CT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestata“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestata“ priešieškinį dėl akto pripažinimo negaliojančiu, sutarties kainos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „4CT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestata“ (toliau – ir atsakovė) 133 732,06 Eur skolą, 4 814,35 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. VST-R-VŠB-16-09-132-MJ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – ir statybos rangos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo viešbutyje, esančiame Vilniuje, Rinktinės g. 3, atlikti sutartyje numatytus darbus ir perduoti juos atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatytą kainą. Tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovės atliktų, bet atsakovės nepriimtų darbų, ieškovė 2018 m. gegužės 11 d. ir 2018 m. birželio 25 d. pranešimais paprašė atsakovę paskirti įgaliotą asmenį ir spręsti klausimus dėl baigiamųjų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymų. Atsakovei nereaguojant, ieškovė pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 24, kur atsakovės mokėtina suma sudarė 116 493,80 Eur be PVM, taip pat kartu atsakovei pateikė sąskaitą faktūrą. Šis aktas buvo pateiktas mažesnei sumai negu faktiškai atliktų darbų ir patirtų išlaidų vertė, t. y. įvertinus atsakovės pastabas. 2019 m. vasario 19 d. atsakovei pateiktas pakartotinis pranešimas dėl baigiamųjų aktų pasirašymo ir apmokėjimo už atliktus darbus. Pagal galutinį atliktų darbų aktą Nr. 24, mokėtina suma sudarė 140 770,59 Eur be PVM. Atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė, pastabų dėl akto nenurodė, akto ieškovei negrąžino. Terminas atsiskaityti su ieškove už akte nurodytus darbus suėjo 2019 m. balandžio 29 d., tačiau atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 133 732,06 Eur be PVM dydžio įsiskolinimas, kuris apskaičiuotas iš ieškovės atliktų ir atsakovės neapmokėtų darbų kainos (be PVM) atskaičius statybos rangos sutartyje numatytą 5 proc. sulaikymą (140 770,59 Eur/100 x 95). Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistini 4 814,35 Eur delspinigiai (133 732,06 Eur/100 x 0,02 x 180 d.).

3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu atliktų darbų aktą Nr. 24, sumažinti statybos rangos sutarties kainą 30 611,09 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė teigė, kad ieškovė nepagrįstai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 24 vienašališkai, todėl jis pripažintinas negaliojančiu. Atsakovė nurodė šias atsisakymo pasirašyti aktą priežastis: 1) 24 522,19 Eur armatūros kainos ir kiekių korekcija – pagal statybos rangos sutartį tai ieškovės rizika – ieškovė visus sutartyje ir sąmatoje numatytų medžiagų kainos ir kiekių viršijimus atlieka savo kaštais ir rizika, atitinkamai ieškovė neįgijo teisės aktuoti papildomus darbus, kadangi nebuvo pasirašytas šalių susitarimas dėl papildomų darbų; 2) 9 856,60 Eur betono kainos ir kiekių korekcija – pagal statybos rangos sutartį tai yra ieškovės rizika; 3) 60 517,56 Eur klojinių perdangai technologinė prastova – ieškovės rizika; 4) 10 939,50 Eur – 3-7 a. perdangos armavimas ir betonavimas, 8 937,60 Eur perdangos šlifavimas – darbai atlikti nekokybiškai, juos perdarė UAB „Dangų studija“; 5) 4 905,00 Eur krano nuoma – ieškovės rizika; 6) 12 568,14 Eur 3-7 a. sienų armavimas ir betonavimas. Ieškovė yra pripažinusi, kad šiuos darbus atliko nekokybiškai ir pirminiame 2018 m. birželio 25 d. teiktame akte Nr. 24 nurodė nereikalaujanti 9 356,18 Eur už šiuos netinkamai atliktus darbus; 7) 3 024,00 Eur deformacinės siūlės įrengimas, 5 500 Eur surenkamų laiptų maršų ir aikštelių montavimas – ieškovė nėra tinkamai sutartyje numatyta tvarka perdavusi šių darbų, todėl negali jų aktuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 10 358,15 Eur už atliktus darbus, 372,89 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (10 731,04 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė siuntė atsakovei pranešimus dėl atliktų darbų perdavimo – priėmimo, prašė paskirti įgaliotą asmenį, pateikė atliktų darbų aktą Nr. 24, PVM sąskaitą faktūrą 116 493,80 Eur be PVM sumai. 2019 m. vasario 19 d. ieškovė pateikė pakartotinį pranešimą dėl baigiamųjų aktų pasirašymo, galutinį darbų aktą Nr. 24, kuriame atsakovės mokėtina suma sudarė 140 770,59 Eur be PVM. Todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė tinkamai įgyvendino pareigą pranešti atsakovei apie atliktus darbus. Tačiau teismas nenustatė duomenų, kad po ginčo akto pateikimo atsakovė būtų vykdžiusi pareigą priimti darbų rezultatą ar atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 24, nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Vadovaudamasis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos nedelsiant pradėti ieškovės atliktų darbų priėmimą, darbų nepriėmė, nenurodė konkrečių ieškovės atliktų ir siekiamų perduoti darbų trūkumų, todėl ieškovė turėjo teisę darbų priėmimo perdavimo aktą pasirašyti vienašališkai.

7. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos atsisakymo pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą priežastys, susijusios su atliktų darbų trūkumais bei argumentais dėl nepagrįstai įtrauktų sumų už medžiagas ir techniką, iš esmės nepaneigia jame nurodytų darbų atlikimo fakto ir nesudaro pagrindo pripažinti atliktų darbų aktą negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pastabų dėl atliktų darbų kokybės atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. 24 nenurodė. Jeigu ieškovės atliktų statybos darbų dalis buvo su trūkumais ar atsakovė nesutiko su tam tikromis į atliktų darbų aktą įtrauktomis pozicijomis, tai nesudarė pagrindo atsisakyti priimti ieškovės atliktus darbus, o teikė pagrindą užfiksuoti konkrečius trūkumus.

8. Apskųstame sprendime atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė, prašydama pripažinti negaliojančiu vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo aktą, neįrodė, jog ieškovė pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl to užsakymo įvykdymas tapo neaktualus, ar kad privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami, ar kad yra nustatyti darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį ir kt. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad ieškovės atlikti darbai, nors ir nepasirašius baigiamojo darbų priėmimo akto, faktiškai buvo priimti ir jais yra naudojamasi, kadangi bendrovės UAB „Hanner“ statytas viešbutis „Marriot“, buvo atidarytas 2019 m. balandžio 19 d.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovės vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 24 pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

10. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 8 250,84 Eur už atliktus sienų armavimo ir betonavimo darbus bei 4 317,30 Eur už medžiagas šiems darbams, teismas nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti sumos apskaičiuotos taikant šalių sutartimi nustatytus įkainius ir neviršija sutartimi nustatytų kiekių. Kad šie darbai buvo atlikti ieškovės taip pat patvirtina ir byloje esančio statybos darbų žurnalo įrašai. Duomenų, kad atlikti darbų kiekiai yra kitokie nei nurodyti ginčo atliktų darbų akte ar kad juos atliko ne ieškovė, byloje nėra. Atsakovė iš esmės neneigė, kad šie darbai buvo atlikti, todėl pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove už sienų armavimo ir betonavimo darbus bei medžiagas.

11. Vadovaudamasis anksčiau nurodytais motyvais bei nenustatęs duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad darbai nebuvo atlikti, pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino pagrįstais ieškovės reikalavimus priteisti 10 939,50 Eur už 3-7 a. perdangos armavimo ir betonavimo, 8 937,60 Eur už perdangos šlifavimo, 3 024 Eur už deformacinės siūlės ir 5 500 Eur surenkamų laiptų maršų ir aikštelių montavimo darbų atlikimą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas, priteisiant 40 969,24 Eur sumą.

12. Vertindamas atsakovės priešieškinio reikalavimo sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą 21 254,91 Eur, t. y. suma, sumokėta UAB „Dangų studija“ taisant ieškovės perdangos armavimo ir betonavimo, perdangos šlifavimo darbų trūkumus, taip pat 9 356,18 Eur mažinti kainą už patiektas medžiagas laiptinių sienų remontui, šalinant ieškovės padarytus sienų armavimo ir betonavimo darbų trūkumus, pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi defektiniai aktai pasirašyti be jokių pastabų ieškovės paskirto statybos projektų vadovo, juose nurodyta iki kada turi būti pašalinti defektai. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad tai vienašališkai atsakovės atliktas darbų įvertinimas.

13. Teismas kritiškai ir kaip nepaneigiančius fakto, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, vertino ieškovės argumentus, jog defektiniuose aktuose nėra detalizuota, kokie konkrečiai ir kokioje konkrečiai vietoje nuokrypiai užfiksuoti.

14. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais, kad UAB „Dangų studija“ už 21 254,91 Eur atliko ne tik ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimą, bet ir papildomus darbus. Į bylą yra pateikta užsakovės su UAB „Dangų studija“ sudaryta sutartis, kurios 1.2 punktas numato, kad UAB „Dangų studija“ įsipareigojo atlikti darbus, kurie yra UAB „4CT“ netinkamai atliktų monolitinių perdangos plokščių šlifavimo darbų defektų taisymas. Taigi, minėta sutartis sudaryta būtent ieškovės padarytų defektų šalinimui, o atsakovės pateikti defektiniai aktai sudaro pagrindą išvadai, kad perdangos darbų trūkumai buvo nustatyti iš esmės visuose pastato aukštuose.

15. Teismas laikė nustatytu, kad ieškovė atliko perdangos armavimo, betonavimo, šlifavimo, bei sienų armavimo ir betonavimo darbus, tačiau byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog šie darbai turėjo trūkumų. Atsakovė, teismo manymu, įrodė, kad šių perdangos defektų pašalinimo darbų vertė 21 254,91 Eur. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina sienų defektams pašalinti sunaudotą medžiagų sumą – 9 356,18 Eur. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą ir sumažinti bendrą ieškovei priteistiną atliktų darbų kainą 30 611,09 Eur.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių argumentaciją procesiniuose dokumentuose, konstatavo, kad ieškovė neįrodė šalių sutartyje ar įstatyme nustatytų pagrindų darbų kainai keisti egzistavimo.

17. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus iš esmės nėra galimybės įvertinti ieškovės priskaičiuotų papildomų darbų sumų pagrįstumo, o šalių sudarytos sutarties sąlygos sudaro pagrindą spręsti, kad būtent ieškovė prisiėmė riziką dėl kaštų įrangai ir medžiagoms padidėjimo. Ieškovė matydama, kad bus viršijami sutartimi nustatyti kaštai medžiagoms ir technikai, ir pastebėjusi, kad atsakovė iš jai mokėtinų sumų išskaičiuodavo didesnes sumas už pateiktas medžiagas ir techniką, turėjo savalaikiai imtis atitinkamų priemonių šiai problemai spręsti.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė pagrindų, leidžiančių ieškovei nukrypti nuo šalių sutartimi nustatytos konkrečios darbų kainos, egzistavimo. Todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl 4 905 Eur krano nuomos, 24 522,19 Eur armatūros kainų ir kiekių korekcijos, 9 856,60 Eur betono kainų ir kiekių korekcijos, 60 517,56 Eur klojinių technologinės prastovos atmestinas.

19. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo taikyti ieškinio senatį atsakovės pareikštiems priešieškinio reikalavimams, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą ieškovės atliktų darbų rezultatą. Nagrinėjamu atveju šalys nėra pasirašiusios darbų priėmimo akto, todėl ir nėra pagrindo konstatuoti ieškinio senaties termino praleidimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad:

20.1. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės atlikti 3-7 a. perdangų įrengimo darbai buvo atlikti tinkamai, o atsakovės pateikti defektiniai aktai prieštarauja atsakovės pateiktame statybos darbų žurnale esantiems įrašams bei kitiems byloje esantiems įrodymams (paslėptų darbų aktams ir konstrukcijų priėmimo aktams). Vertinant statybos darbų žurnalo įrašus akivaizdu, kad ieškovė armavimo ir betonavimo darbus atliko tinkamai, kadangi patikrinus šiuos darbus, jie buvo priimti nenurodant pastabų. Todėl nebuvo pagrindo mažinti ieškovės atliktų darbų kainos atsakovės reikalaujama 21 254,91 Eur suma.

20.2. Aplinkybė, kad ieškovė pasirašė defektinius aktus, nereiškia, jog ji sutiko su atsakovės nurodytais trūkumais, kadangi juos pasirašydama ieškovė patvirtindavo defektų akto gavimą, bet ne sutikimą su jame nurodytais defektais.

20.3. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog sienų defektams pašalinti sunaudota medžiagų suma 9 356,18 Eur. Teismas deklaratyviai nurodė byloje esant įrodymus, pagrindžiančius būtent tokią medžiagų kainą, kuomet realiai ieškovė tokių įrodymų byloje nėra pateikusi.

20.4. Atsakovė trūkumų šalinimui pasitelkė trečiuosius asmenis, todėl įstatymai jai suteikia teisę iš ieškovės reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, o ne mažinti sutarties kainą.

20.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią siejo su visų darbų rezultato priėmimu, nes jis iki tol buvo priimamas dalimis. Atliktų darbų akto Nr. 24 pateikimas dar 2018 m. birželio 25 d. patvirtina, kad šiai dienai ieškovės atliekami darbai buvo užbaigti ir perduoti naudotis atsakovei. Net ir nesutinkant su šia pozicija, vėliausiai visi ieškovės atlikti darbai atsakovei buvo perduoti dar 2019 m. vasario 19 d., kuomet atsakovei pranešimu buvo pateiktas vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas, todėl ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimams suėjo 2020 m. vasario 19 d., ir jis buvo praleistas.

20.6. Teismui laikant, kad šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl papildomų darbų ir išlaidų, įstatymai nenumato reikalavimo nei rangos sutartį nei susitarimus dėl papildomų darbų įforminti rašytine tvarka. Šiuo konkrečiu atveju šalys susitarė, kad krano darbo valandas nurodo atsakovė, tačiau su ieškove atsiskaitoma pagal faktines krano darbo valandas ir išlaidas. Aplinkybę, kad tarp šalių iš tiesų buvo žodinis susitarimas dėl papildomų krano darbo valandų apmokėjimo patvirtina faktas, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, jog kranų nuomos išlaidos sudaro 45 000 Eur. Atsakovė faktiškai priėmė iš ieškovės krano nuomos išlaidas, kurios bendrai sudaro 49 000 Eur sumą. Akivaizdu, kad pati atsakovė pripažino įsipareigojimą apmokėti kranų nuomos išlaidas, kurios viršija 45 000 Eur.

20.7. Betonas ir tiesi armatūra yra užsakovės (atsakovės) tiekiamos medžiagos; medžiagų kaina įvertinta pagal užsakovės pateiktas kainas. Remiantis nurodytu, atsakovė įsipareigojo tiekti medžiagas ieškovei už atitinkamą sutartyje numatytą kainą. Tai reiškia, kad ne ieškovė, o atsakovė nesilaikė sutarties sąlygų ir pakeitė (padidino) sutarčiai įvykdyti reikalingų ieškovei atsakovės tiekiamų medžiagų kainą.

20.8. Dėl pasikeitusios projektinės dokumentacijos armatūros intensyvumo padidėjimas tiesiogiai lėmė tai, kad faktiškai buvo sunaudojama daugiau medžiagų darbų atlikimui, todėl darbų kaina neabejotinai turėjo būti didinama. Prie sutarties pridėtoje sąmatoje taip pat buvo numatyta, kad esant pakeitimams ar gavus darbo projektą, atskiros pozicijos gali būti perskaičiuojamos detalizuojant armatūros įkainį.

20.9. Būtent atsakovė teigdama, kad neturi pareigos mokėti ieškovei kompensaciją už medžiagų kiekių ir kainos padidėjimą, kuris yra įtrauktas į atliktų darbų aktą Nr. 24, privalėjo įrodyti, kad ieškovės skaičiavimas ir reikalavimas yra nepagrįstas.

20.10. Laikant, kad atliktų darbų aktas Nr. 24 yra pasirašytas ir, kad toks aktas įpareigoja atsakovę sumokėti ieškovei jame nurodytas sumas, teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, kadangi ne ieškovė, bet atsakovė privalėjo įrodyti, kad atsakovė neturėtų mokėti ieškovei akte nurodytų sumų.

Atsiliepimas

21. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su juo nesutinkanti ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenustatyti, neįtraukti į kainos apskaičiavimus ir negalėję būti protingai numatyti), tačiau būtini sutarčiai įvykdyti ir suderinta abiejų šalių valia dėl tokių darbų kainos.

21.2. Atliktų darbų aktas tik patvirtina sutarties vykdymo eigą, tačiau nesukuria teisės reikalauti apmokėti už sutartyje nenumatytus darbus. Tik už tuos darbus, kurie yra faktiškai atlikti ir aptarti sutartyje, statybos rangovė (ieškovė) įgyja teisę į apmokėjimą.

21.3. Klojinių technologinė prastova papildomam laikotarpiui nebuvo numatyta sutartyje. Taip pat nebuvo sudarytas susitarimas dėl tokių papildomų darbų ir jų kainos bei kiekių. Todėl teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad būtent ieškovė privalėjo įrodyti egzistuojant pagrindus sutarties kainos didinimui, o to nepadariusi ji neįgijo teisės gauti apmokėjimo už darbus, nenumatytus sutartyje, nepaisant to, kad neteisėtai ir nepagrįstai juos įrašė į vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą.

Šalies argumentai

21.4. Ieškovė teigdama, kad įgijo teisę reikalauti betono ir armatūros kainos padidėjimo, turi pareiga įrodyti, kad ji įgijo tokia teisę pagal sutartį ir teisės aktus ir kaip ji apskaičiavo konkrečius darbus (kiekius ir kainą).

21.5. Ieškovė nepateikė įrodymų ir skaičiavimų, kokia atskirų pozicijų armatūros kainos korekcija, ir kad visa ši korekcija atsirado dėl to, jog darbo projekte buvo patikslinti techninio projekto sprendiniai. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kaip ir dėl kokių priežasčių padidėjo betono kaina (nurodė tik deklaratyvius teiginius, kad atsakovė medžiagas pardavė brangiau, nei buvo numatyta sąmatoje).

21.6. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad armatūros kiekiai padidėjo ir dėl pačios ieškovės klaidų vykdant darbus: įrašas statybos darbų žurnale patvirtina, jog armuojant perdangą nėra išlaikyti projektiniai armatūros apsauginiai sluoksniai, todėl šį atliktų darbų trūkumą ieškovė ištaisė atliekant papildomą armavimą. Kadangi tai yra ieškovės atliktų darbų trūkumas, šis papildomas armavimas ir visos su tuo susijusios išlaidos ir sąnaudos yra ieškovės rizika ir ieškovė negali reikalauti priteisti savo padaryto trūkumo šalinimo išlaidų iš atsakovės.

21.7. Ieškovė teigdama, kad ji turi reikalavimo teisę reikalauti papildomų išlaidų, susijusių su kranų nuoma, turėjo įrodyti, kokios konkrečiai tos išlaidos buvo; kodėl jos atsirado, t. y. ar yra sutartyje bei statybos rangą reglamentuojančiose nuostatose įtvirtinta teisė reikalauti didinti darbų kainą. Šiuo atveju, ieškovės įrodinėjimo pareiga apsiribojo daugiau deklaratyviais teiginiais, kad ji atsakovei, kuri tiekė kranų nuomos paslaugą, sumokėjo daugiau, nei buvo numatyta sąmatoje.

Žemesnės instancijos teismas

21.8. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atliktų darbų trūkumai egzistavo, juos taisė atsakovė ir jos pasitelkti tretieji asmenys; ieškovė apie šiuos trūkumus buvo laiku informuota, šiuos trūkumus pripažino, todėl yra pagrindas mažinti sutarties kainą 30 611,09 Eur.

21.9. Pirminis atliktų darbų aktas Nr. 24 atsakovei buvo pateiktas 2018 m. birželio 25 d. raštu. Šiame pirminiame akte ieškovė buvo sumažinusi sutarties kainą nekokybiškai atliktų darbų apimtimi. Raštas, kuriuo pirmą kartą siunčiamas atliktų darbų aktas Nr. 24 su padidinta kaina, buvo surašytas 2019 m. vasario 19 d., tačiau tai nereiškia, jog tą pačią dieną jis buvo įteiktas atsakovei. Be to, pačiame rašte nurodoma, kad siūloma atsakovei pateikti pastabas šiam aktui per 10 darbo dienų, kitaip atsakovė privalės sumokėti visą ginčijame akte nurodytą sumą. Atsakovė pirmą kartą gavusi atliktų darbų aktą su padidinta suma, turėjo 10 darbo dienų darbus priimti arba atsisakyti priimti, o tik suėjus šiam 10 darbo dienų terminui ieškovė įgijo teisę jį pasirašyti vienašališkai. Ieškovė nesiuntė rašto, kuriame būtų padaryta žyma, kad jį pasirašo vienašališkai, todėl visiškai nėra aiški data, nuo kada galėtų būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, bet visais atvejais, jo pradžia galėtų būti ne anksčiau, nei 2019 m. kovo 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys bei priešieškinis buvo tenkinti iš dalies. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškinys turi būti tenkintas pilna apimtimi, kadangi jos atlikti darbai neturėjo trūkumų, o krano nuomos, armatūros ir betono kainos, kiekio korekcijos, perdangos klojinių technologinės prastovos išlaidos neturi būti traktuojamos kaip patirtos už papildomus darbus, kurių apmokėjimo ieškovė prašyti negali.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

24. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo sudariusios statybos rangos sutartį Nr. VST-R-VŠB-16-09-132-MJ, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, iš savo (ar užsakovės, jei ir kai tai numatyta sutartyje) medžiagų tinkamai ir laiku atlikti darbus viešbutyje, esančiame Vilniuje, Rinktinės g. 3, ir juos perduoti atsakovei (užsakovei), įvykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus sutartyje, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatytą kainą.

25. Šalys sutinka, kad tarp jų susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos, kuriuos reglamentuoja ne tik specialaus instituto – CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį ar atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbo rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis). Tam tikrus elgesio standartus, vienus dispozityviai, kitus – imperatyviai, kurių rangos procese turi paisyti tiek užsakovas, tiek darbus atliekantis vykdytojas (rangovas), nustato įstatymai ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai.

26. Ieškovė, įvykdžiusi dalį darbų, surašė atliktų darbų aktą Nr. 24 (už 2017 – 2018 m. atliktus darbus), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 24 bei pareikalavo apskaičiuotos sumos atlyginimo. Atsakovei nepriėmus minėtų dokumentų, ieškovė 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. birželio 25 d. pranešimais kreipėsi į atsakovę dėl baigiamųjų aktų ir PVM sąskaitos faktūros Nr. CT1800058 pasirašymo bei grąžinimo. 2019 m. vasario 19 d. ieškovė siuntė pakartotinį pranešimą dėl baigiamųjų aktų pasirašymo ir pateikė atsakovei galutinį darbų aktą Nr. 24, kuriame atsakovės mokėtina suma sudarė 140 770,59 Eur be PVM. Atsakovei buvo duotas dešimties darbo dienų terminas nuo rašto išsiuntimo dienos atsiskaityti su ieškove ar pateikti įrodymus apie ieškovės atliktų darbų netinkamumą. Atsakovei nebendradarbiaujant su ieškove, ieškovė 2019 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą dėl minėtos sumos priteisimo.

27. 2020 m. kovo 16 d. atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiu atliktų darbų aktą Nr. 24, dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų sumažinti statybos rangos sutarties kainą 30 611,09 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu pripažino ieškovės teisę į išlaidų, susijusių su 3-7 aukštų sienų armavimo ir betonavimo darbais (8 250,84 Eur), medžiagų šiems darbams įsigijimu (4 317,30 Eur), 3-7 aukštų perdangos armavimo ir betonavimo darbais (10 939,50 Eur), perdangos šlifavimo darbais (8 937,60 Eur), deformacinės siūlės įrengimu (3 024 Eur), surenkamųjų laiptų maršų ir aikštelių montavimu (5 500 Eur), viso 40 969,24 Eur, ir nurodytų atliktų darbų akte Nr. 24, atlyginimą. Tačiau nustatęs, kad perdangos armavimo ir betonavimo, perdangos šlifavimo darbai ieškovės buvo atlikti su trūkumais, ir atsakovė dėl šių trūkumų šalinimo patyrė 30 611,09 Eur išlaidas, šią sumą atėmė iš ieškovei priteistino atlyginimo. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atliktų darbų akte Nr. 24 nurodyta krano nuoma (4 905 Eur), armatūros kainų ir kiekio korekcija (24 522,19 Eur), betono kainų ir kiekio korekcija (9 856,60 Eur), klojinių technologinė prastova (60 517,56 Eur), priskirtini prie papildomų darbų, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios, todėl ieškovė juos atliko savo sąskaita ir rizika.

Dėl statybos rangos sutarties kainos sumažinimo

29. Ieškovė apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo sumažinti atliktų darbų kainą teisėtumą, teigdama, kad šie darbai atlikti kokybiškai, jie neturėjo trūkumų.

30. Prieš aptariant šį ieškovės argumentą, teisėjų kolegija mano esant tikslinga įvertinti ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto Nr. 24 teisinę reikšmę, nuo kurios priklausys atsakovės teisė reikalauti sumažinti statybos rangos sutarties kainą.

Žemesnės instancijos teismas

31. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto Nr. 24 pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė apeliacine tvarka šios išvados neginčija.

32. Pagal kasacinio teismo suformuluotą išaiškinimą, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005).

33. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu ne tik aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją dėl vienašališkai pasirašyto akto, bet ir nustatyti pačių sandorio šalių susitarimą dėl atliktų darbų akto ir jo pasirašymo teisinės galios. Statybos rangos sutarties 12.10 punkte numatyta, kad atliktų darbų aktai yra tiktai juose nurodytų darbų atlikimo apimčių faktą patvirtinantys dokumentai, o atlikti darbai priimami ir darbų įvykdymas yra patvirtinamas baigiamuoju darbų priėmimo – perdavimo aktu. Vadovaujantis statybos rangos sutarties specialiųjų sąlygų 5.10 punktu, atliktų darbų aktais užsakovė priima darbus iš rangovės pagal apimtį, tačiau šis aktas nėra ir jokiais atvejais negali būti traktuojamas kaip darbų atlikimo tinkamumo ir/ar kokybės ir/ar baigtumo patvirtinimas.

34. Analizuojant statybos rangos sutarties cituotas nuostatas matyti, kad ieškovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 24 suponuoja ieškovės atliktų ir jame numatytų darbų masto prezumpciją, tačiau nevertintinas kaip besąlygiškai patvirtinantis ieškovės atliktų darbų tinkamą kokybę. Vertinant tai, kad atliktų darbų aktai, kaip susitarė šalys, patvirtina tik ieškovės atliktų darbų apimtį, bet ne jų tinkamą atlikimą, spręstina, kad atsakovės prievolė atsiskaityti už atliktų darbų akte nurodytus darbus gali būti paneigta jai įrodžius netinkamą darbų kokybę. Atliktų darbų akto patvirtinimas neužkerta kelio užsakovei remtis darbų trūkumais, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); apie tokius trūkumus užsakovė privalo pranešti rangovei iki baigiamojo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo (statybos rangos sutarties 12.9 punktas).

35. Gindamasi nuo ieškovės reikalavimo priteisti atlyginimą už perdangos armavimo ir betonavimo, perdangos šlifavimo darbus, bei vykdydama pareigą įrodyti ieškovės darbų netinkamą kokybę, atsakovė teismui pateikė su UAB „Dangų studija“ 2017 m. spalio 12 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. VPZ 17/264, kuria buvo susitarta, kad rangovė (UAB „Dangų studija“) įsipareigoja atlikti bei perduoti užsakovei (atsakovei) darbus, kurie yra UAB „4CT“ (ieškovės) netinkamai atliktų monolitinių perdangos plokščių šlifavimo darbų defektų taisymas. Ieškovės darbų trūkumus atsakovė taip pat įrodinėjo 2016 m. gruodžio mėn. – 2017 m. balandžio mėn. sudarytais ir ieškovės pasirašytais defektų aktais, 2016 m. gruodžio mėn. – 2017 m. rugsėjo 20 d. raštais dėl netinkamai atliktų darbų.

36. Ieškovė, apeliaciniame skunde pasisakydama dėl atsakovės pateiktų rašytinių dokumentų, apeliuoja į defektinių aktų neišsamumą, jų prieštaravimą statybos žurnaluose užfiksuotai informacijai, taip pat teigia, kad ją atstovaujančio asmens parašas ant šių dokumentų reiškia tik defektinio akto gavimą, bet ne sutikimą su juo.

37. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tokius ieškovės argumentus. Nesuprantama, kodėl ieškovė, žinodama apie atsakovės jai pateiktus defektinius aktus ir be jokių pastabų pasirašiusi šiuos dokumentus, nedėjo pastangų išsiaiškinti juose užfiksuotos informacijos pagrįstumą, ypač, kai nuo to priklausė jos teisė reikalauti atliktų darbų atlyginimo. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės bendradarbiavimą šiuo klausimu su oponente, reagavimą į atsakovės jai siųstus raginimus ar darbų defektų šalinimą, kaip tai numato statybos rangos sutarties 9.2.18 punktas, įpareigojantis rangovę (ieškovę) per užsakovės (atsakovės) nurodytą, bet ne ilgesnį kaip dviejų darbo dienų terminą, tačiau visais atvejais per trumpiausią technologiškai įmanomą terminą, pašalinti darbų defektus. Ieškovė nepaaiškino ir tai, kodėl, jei ji tinkamai atliko darbus, atsakovė, patirdama papildomas išlaidas, su trečiuoju asmeniu buvo sudariusi sutartį dėl ieškovės įvykdytų darbų trūkumų šalinimo.

38. Kaip matyti iš statybos rangos sutarties 9.2.2 punkto, būtent rangovė (ieškovė) prieš pradedant vykdyti darbus objekte, paskiria teisės aktų nustatyta tvarka atestuotą statybos darbų vadovą, kuris, atstovaujamas rangovei ir įgyvendindamas suderintą projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo vadovauja rangovės (ieškovės) vykdomiems darbams, <...> vykdo galiojančiame Statybos techniniame reglamente „Statybos darbai“ numatytas funkcijas ir pareigas. Pareigą rangovei (ieškovei) tinkamai pildyti teisės aktuose bei normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus objekto statybos atlikimo dokumentus bei kitus darbų dokumentus, numato ir statybos rangos sutarties 9.2.16 punktas. Tokią išvadą patvirtina ir atsakovės surašytas 2017 m. vasario 22 d. defektų aktas Nr. 6, kuriame prie ieškovės darbų trūkumų nurodyta, kad nesutvarkyta išpildomoji statybinė dokumentacija (statybos žurnalas ir t. t.). Vadinasi, ieškovė, kuri buvo atsakinga už tinkamą statybos darbų žurnalo pildymą, nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi šiuo dokumentu, kaip galinčiu patvirtinti jos atliktų darbų defektų nebuvimą.

39. Galiausiai, byloje esantis 2018 m. birželio 25 d. raštas, adresuotas atsakovei ir siųstas jai kartu su pirminiu atliktų darbų akto Nr. 24 variantu 116 493,80 Eur sumai, patvirtina, kad pati ieškovė kaštus išlyginamojo grindų sluoksnio įrengimui bei medžiagas laiptinių ir sienų remontui atima iš atsakovės mokėtinos sumos. Tokiu būdu vertintina, kad ieškovė išreiškė sutikimą su šių darbų netinkamu atlikimu.

40. Apeliaciniame skunde nesutinkama su 9 356,18 Eur išskaičiavimu iš ieškovės kaip darbų kainos sumažinimo už netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimą (medžiagos sienų armavimui ir betonavimui). Ieškovės teigimu, atsakovė neįrodė, kad ji, šalindama ieškovės darbų trūkumus, patyrė tokio dydžio išlaidas; neįrodžius šios aplinkybės, atsakovės reikalavimas sumažinti statybos rangos sutarties kainą 9 356,18 Eur yra nepagrįstas.

41. Pirmiau minėta, kad atsakovei kartu su 2018 m. birželio 25 d. raštu dėl baigiamųjų aktų pasirašymo buvo pateiktas ir ieškovės sudarytas pirminis atliktų darbų akto Nr. 24 variantas, kuriame į galutinę ieškovei mokėtiną sumą ji nebuvo įtraukusi 9 356,18 Eur už medžiagas laiptinių ir sienų remontui. Iš to spręstina, kad ieškovė, nereikalavusi šios sumos pagrindimo, pati buvo pripažinusi, jog šios atsakovės patirtos išlaidos turi būti priskirtos ieškovei.

42. Teisėjų kolegija, remdamasi nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė darbus, numatytus atliktų darbų akte Nr. 24, ir kurių tinkamą atlikimą ginčija atsakovė, įvykdė su trūkumais, kas gali suponuoti pagrindą atsakovei sumažinti darbų kainą 30 611,09 Eur.

Dėl ieškovės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą atsakovės pareikštiems reikalavimams

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

45. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo pateikimo, jei nenustatoma svarbių priežasčių jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

46. Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo tariamai pažeistos teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

47. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškinio senaties termino praleidimo atsakovės reikalavimams reikšti. Apskųstame sprendime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju baigiamųjų darbų priėmimo – perdavimo aktas šalių nepasirašytas, todėl, taikant CK 6.667 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo pripažinti ieškinio senaties termino praleidimą. Ieškovės įsitikinimu, nustatant atsakovės pareikštų reikalavimų senaties termino pradžią, privalu atsižvelgti į tai, kad atsakovė ieškovės atliktais darbais pradėjo naudotis perdavus jai paskutiniuosius darbus (2018 m. birželio 25 d.) arba ieškovei vienašališkai pasirašius atliktų darbų aktą Nr. 24 (2019 m. vasario 19 d.), kas reiškia vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimą.

48. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių numatyta CK 6.667 straipsnyje. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.667 straipsnio 2 dalis nustato ieškinio senaties termino eigos pradžią reikalavimams, kylantiems iš rangos sutarčių, kai darbų rezultatas priimamas dalimis ir nėra garantijos. Esant garantiniam terminui, ieškinio senaties skaičiavimui taikoma CK 6.667 straipsnio 3 dalis. Ji numato ieškinio senaties termino eigos pradžią tais atvejais, kai įstatymas ar sutartis nustato garantinį terminą, per kurį galima reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų.

49. Byloje nustatyta, kad baigiamasis darbų priėmimo – perdavimo aktas, numatytas statybos rangos sutarties 12.9 punkte, ir patvirtinantis darbų tinkamą atlikimą, šalių pasirašytas nebuvo. Atsakovės dėstoma pozicija bei byloje esantys įrodymai (pvz. sutartis su UAB „Dangų studija“, defektų aktai) patvirtina, kad atliktų darbų akte Nr. 24 numatytus darbus atsakovė taisė, dėl ko patyrė papildomas išlaidas. Vadinasi, atsakovė darbus, numatytus atliktų darbų akte Nr. 24, nebuvo priėmusi ir faktiškai jais nesinaudojo, priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde. Šiai išvadai neprieštarauja ir vienašališkas atliktų darbų akto Nr. 24 pasirašymas, kadangi jis, kaip buvo pripažinta anksčiau, reiškia tik atliktų darbų apimties priėmimą, bet nepatvirtina jų tinkamos kokybės. Visa tai suponuoja CK 6.667 straipsnio 1 dalies, nenumatančios darbų rezultato priėmimo, o ne CK 6.667 straipsnio 2 dalies, taikymą.

50. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų defektų aktų, raštų dėl netinkamai atliktų darbų, netinkamo sutarties vykdymo, sudarytų 2016 m. gruodžio mėn. – 2017 m. rugsėjo mėn., atsakovės jau tuo metu netenkino ieškovės atliktų darbų kokybė, sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Nors atsakovė nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio žinojo apie ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau ieškovei neprašant atlyginti už šiuos darbus, atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad jos turtiniai interesai nebus pažeisti. Net 2018 m. birželio 25 d. raštu dėl baigiamųjų aktų pasirašymo ieškovei kreipiantis į atsakovę ir teikiant pirminį atliktų darbų akto Nr. 24 variantą, ieškovė jame nurodė neprašanti atlyginimo už netinkamai atliktus darbus. Apie prašomus atlyginti 140 770,59 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 24 (į jį įtraukus ir atlygį už ginčijamus darbus) ieškovė informavo atsakovę tik 2019 m. vasario 19 d. raštu dėl baigiamųjų aktų pasirašymo ir apmokėjimo už atliktus darbus. Būtent su šiuo momentu yra siejama ieškinio senaties termino pradžia reikalavimui dėl statybos rangos sutarties kainos sumažinimo netinkamai atlikus darbus pareikšti. Atsakovė apie teisių pažeidimą galėjo spręsti tik vadovaujantis sąžiningumo, protingumo kriterijais bei vertindama ieškovės veiksmų adekvatumą situacijai, juolab kad asmuo gali įgyvendinti teisę ginti teisme savo pažeistus interesus tik aiškiai žinodamas ir suvokdamas, kad šie yra pažeisti.

51. Atsakovės priešieškinis vėliausiai galėjo būti pareikštas 2020 m. vasario 19 d., o atsakovė į teismą su priešieškiniu kreipdamasi 2020 m. kovo 16 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir nepilnam mėnesiui, nežymiai šį terminą yra praleidusi (CK 6.667 straipsnio 1 dalis).

52. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatyme nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

53. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019).

54. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pagrindo atnaujinti terminą atsakovės priešieškiniui pateikti, nustatė, kad jis yra praleistas mažiau nei mėnesį. Svarbu ir tai, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų trūkumais motyvavo ir savo nesutikimą su ieškiniu, t. y. šiuos argumentus atsakovė buvo išdėsčiusi 2020 m. sausio 24 d. atsiliepime į ieškinį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus nedidelį termino praleidimo laikotarpį bei atsakovės nuoseklią poziciją šiuo klausimu, kuri buvo dėstoma jau ginantis nuo ieškovės pretenzijų, yra pagrįsta ieškinio senaties terminą atnaujinti.

55. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs CK 6.667 straipsnio 2 dalį, konstatavo nesant pagrindo pripažinti, jog atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, o apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.667 straipsnio 1 dalimi, nurodė priešingai, tačiau atnaujino praleistą terminą, ši aplinkybė nekeičia galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato.

56. Reziumuojant išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl atsakovės priešieškinio tenkinimo.

57. Taigi, spręsdamas dėl šalių abipusių įsipareigojimų apimties, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovė įrodė atliktų darbų akte Nr. 24 užfiksuotų darbų trūkumus, kas eliminavo jos prievolę sumokėti ieškovei už šių darbų atlikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovei mokėtinos sumos už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 24 išskaičiavo 30 611,09 Eur, kuriais atsakovė prašė sumažinti statybos rangos sutarties kainą.

58. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo vertinęs atsakovės reikalavimo CK 6.665 straipsnio kontekste, pagal kurį atsakovė, darbų trūkumų šalinimui pasamdžiusi trečiąjį asmenį, turėjo reikalauti iš ieškovės trūkumų šalinimo išlaidų, o ne prašyti sumažinti statybos rangos sutarties kainą, neturi įtakos konstatuotai išvadai.

59. CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

60. Atsakovės priešieškinio 30 611,09 Eur suma susideda iš 21 254,91 Eur, sumokėtų UAB „Dangų studija“, šalinusiai ieškovės atliktų darbų trūkumus, ir 9 356,18 Eur, kaip atsakovės išlaidos įsigyjant medžiagas, reikalingas taisant ieškovės darbus. Statybos rangos sutarties 5.3 punkte (specialiosios sąlygos) šalys susitarė dėl atsakovės teisės savo nuožiūra mažinti darbų, neatitinkančių kokybės reikalavimų, kainą. Atsakovė, priešieškinyje suformulavusi reikalavimą dėl sutarties kainos sumažinimo, veikė su ieškove sudaryto susitarimo ribose.

Dėl išlaidų už kranų nuomą, armatūros ir betono kiekio bei kainos korekciją, perdangos klojinių techninės prastovos priteisimo

61. Ieškovė į atliktų darbų aktą Nr. 24 buvo įtraukusi ir 4 905 Eur, sumokėtus už krano nuomą. Atsakovė šias išlaidas ginčijo motyvuodama pačios ieškovės, nesugebėjusios laiku ir tinkamai atlikti darbus, rizika. Pirmosios instancijos teismas darbus, susijusius su minėtų išlaidų patyrimu, priskyrė prie papildomų darbų, dėl kurių atlikimo šalys turėjo susitarti iš anksto, ir nesant byloje tokio susitarimo, netenkino ieškovės reikalavimo dėl 4 905 Eur priteisimo.

62. Byloje nustatyta, kad statybos rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3 punktu šalys susitarė dėl galutinės darbų kainos – 1 656 851 Eur (įskaitant 21 proc. PVM), kuri negali būti didinama jokiais pagrindais, išskyrus dėl atsiradusių projektinių pakeitimų, šalims pasirašius sutarties papildymą dėl atsiradusių papildomų darbų.

63. Papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.

64. Kasacinis teismas aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį yra nurodęs, kad šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. Be to, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo (t. y. ar sutikti su kainos padidėjimu), bet ir tai, kad turi būti pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus.

65. Įprastiniu atveju rangovas nustatęs, kad kyla poreikis atlikti papildomus statybos rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos aktuose nenurodytus darbus, sustabdęs pagrindinių darbų atlikimą, kreipiasi į užsakovą, jį informuoja apie tokį poreikį ir tik gavęs jo sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo ir kainos turi teisę į tokių sąnaudų atlyginimą; priešingu atveju, jei jis laiku ir tinkamai neinformuoja užsakovo arba negauna sutikimo atlikti papildomus darbus, tokių darbų, jei jie vis dėlto atliekami, išlaidos priskiriamos rangovo rizikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020).

66. Ieškovė reikalavimo dėl 4 095 Eur už krano nuomą pagrįstumą įrodinėja atsakovės statybos rangos sutartimi prisiimta pareiga rūpintis krano nuoma ir faktu, kad pati atsakovė, priėmusi darbus už 49 000 Eur, sutiko su padidinta krano nuomos kaina, nes krano nuomos išlaidos pagal sąmatą yra 45 000 Eur.

67. Iš prie statybos rangos sutarties pridėtos sąmatos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė numatė 3 000 val. 15 Eur/val. kranų nuomą, viso 45 000 Eur. Teisėjų kolegija negali pritarti ieškovės teiginiui, kad atsakovės įsipareigojimas sumokėti daugiau, nei nurodyta sąmatoje (49 000 Eur), reiškia jos sutikimą su 4 095 Eur padidėjusia kranų nuomos kaina ir žodinį šalių susitarimą šiuo klausimu. Susipažinus su byloje esančiomis ir atsakovės pasirašytomis pažymomis dėl atliktų darbų ir išlaidų vertės (pvz., už 2017 m. lapkričio mėn., 2017 m. gruodžio mėn.) nustatyta, kad atsakovė sutikdavo su bokštinių kranų 49 000 Eur nuomos kaina, tačiau byloje nėra prielaidų analogiškai spręsti dėl 4 095 Eur, ieškovės nurodytų kaip patirtų už papildomą krano nuomą.

68. Pagal statybos rangos sutarties 7.4 punktą papildomi darbai leidžiami tik kiekvienu atveju iki jų vykdymo pradžios atskirai susitarus raštu. Papildomais darbais nėra laikoma, jeigu dėl rangovės naudojamo darbų vykdymo metodo, būdo bei formos padidėja darbų apimtys. Papildomais darbais taip pat nėra laikomi rangovės iš anksto nenumatyti, tačiau darbams tinkamai atlikti būtini darbai, pasaugos, medžiagos, įranga, priemonės, tiekimas ir kt.

69. Atsižvelgiant į šią statybos rangos sutarties nuostatą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nei ieškovės argumentai, nei nagrinėjamoje byloje esantys duomenys neleidžia pripažinti, kad ieškovė iki faktinio darbų atlikimo atsakovei būtų pateikusi dokumentais pagrįstą siūlymą dėl papildomų krano nuomos valandų, tokios nuomos kaštų, atsakovė juos būtų akceptavusi ir toks šalių susitarimas būtų įformintas raštu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal byloje pateiktus ieškovės įrodymus nėra galimybės įvertinti, dėl kokių priežasčių buvo reikalingos papildomos 327 valandos kranų nuomai. To nepaaiškino ir pati ieškovė. M. P., atsakovės projekto statybos dalies vadovo atsakymas, pateiktas 2016 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniame laiške ieškovei, patvirtina tik susitarimą dėl kranų kainos aktavimo, tačiau ne dėl kranų nuomos trukmės. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovė neturi prievolės mokėti ieškovei 4 095 Eur už krano nuomą.

70. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą atsisakyti priteisti jos naudai 34 378,79 Eur už armatūros, betono kiekio ir kainos korekciją (24 522,19 Eur armatūros kiekio ir kainos, 9 856,60 Eur betono kiekio ir kainos korekcija).

71. Šalys byloje sutaria, kad armatūrą ir betoną darbams teikė atsakovė. Sąmatoje prie statybos rangos sutarties buvo nurodyti šių medžiagų kiekiai ir kaina. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovės pateiktos sumos už armatūrą ir betoną buvo atimamos iš atsakovės ieškovei mokamų sumų. Anot ieškovės, atsakovė ieškovei teikiamas medžiagas įsigydavo brangiau, nei buvo susitarta, todėl iš ieškovei mokėtinų sumų nepagrįstai atimdavo didesnes sumas, ką patvirtina statybos rangos sutarties 2018 m. birželio 25 d. papildymas Nr. 6 su priedais.

72. Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija, pirmiausia, atkreipia dėmesį į tai, kad nei 2018 m. birželio 25 d. papildymas Nr. 6, nei jo priedai nėra pasirašyti atsakovės. Be to, ieškovė nedetalizavo, kodėl, matydama statybos rangos sutartyje nurodytos ir atsakovės teikiamos betono kainos neatitikimą, ji sutikdavo su didesnių sumų iš jos išskaičiavimu ir nereiškė atsakovei pretenzijų darbų atlikimo procese, o tai padarė tik atlikusi visus darbus. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės naujai taikomą betono kainą.

73. Prašymo priteisti 9 856,60 Eur už betono kainos ir kiekio korekciją pagrindas neleidžia jį traktuoti kaip reikalavimą atsiskaityti už papildomai atliktus darbus, kadangi faktiškai ieškovė prašo atlyginti betono kainų skirtumą. Tačiau ši aplinkybė neturi įtakos tokio reikalavimo pagrįstumui nustačius, kad ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių betono pabrangimą, atsakovės ieškovei teikiamos kainos dydį, paaiškinančių ieškovės pasyvumą nagrinėjamu klausimu.

74. Ieškovė, pasisakydama dėl prašymo atlyginti jai ir 24 522,19 Eur išlaidas, patirtas koreguojant armatūros kiekį bei kainą, teigia, kad armatūros kiekio padidėjimą lėmė projektiniai pakeitimai, leidžiantys didinti statybos rangos sutarties kainą, ir kuriems buvo pritarusi atsakovė. Tačiau armatūros kiekio padidėjimą vertinant kaip projektinį pakeitimą, kaip numatyta statybos rangos sutarties 3.1 punkte, šalys turi susitarti dėl papildomų darbų kiekių ir pasirašyti dėl to sutarties papildymą. Byloje nėra susitarimo, įrodančio nurodyto statybos rangos sutarties punkto reikalavimo įvykdymą, nors kaip matyti iš abiejų sandorio šalių pasirašytų statybos rangos sutarties papildymų, tokių dokumentų sudarymas buvo įprastinė papildomų susitarimų įforminimo praktika. Kaip nurodyta 2018 m. liepos 10 d. atsakovės atstovo elektroniniame laiške, adresuotame ieškovei, naują intensyvumo skaičių buvo prašoma įtraukti į atsakovės skaičiavimų lentelę dėl kainos korekcijos. Tačiau iš minėto susirašinėjimo nėra aišku, ar atliktų darbų akte Nr. 24 nurodyta armatūros kainos ir kiekio korekcija yra tapati šalių aptariamai korekcijai, nurodytai 2018 m. liepos mėn. susirašinėjime. Ieškovė nedetalizavo, taikydama kokias kainas ir kokiai armatūros rūšiai, ji apskaičiavo galutinę 24 522,19 Eur įsiskolinimo sumą.

75. Ieškovei nuomojantis perdangos klojinius, ir atsakovei neleidus jų išmontuoti po 28 dienų (technologiškai pagrįstas laikotarpis), dėl papildomos klojinių nuomos ieškovė patyrė 60 517,56 Eur išlaidų, kurios buvo įtrauktos į atliktų darbų aktą Nr. 24. Atsakovė nuo šio reikalavimo gynėsi argumentu, kad atlyginimas už klojinių technologinę prastovą traktuotinas kaip reikalavimas padidinti statybos rangos kainą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio klausimo, pritarė atsakovės nuomonei.

76. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad atsakovei atsisakius akceptuoti atliktų darbų aktą Nr. 24, pasirašytas tik ieškovės jis sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip sudarytas abiejų šalių, kol nėra nuginčytas. Jo nenuginčijus byloje bei pagal šalių susitarimą nustačius, kad jis reiškia tik jame nurodytų darbų kiekio atlikimo prezumpciją, būtent atsakovei tenka pareiga ją paneigti, t. y. įrodyti darbų masto nepagrįstumą.

77. Atsakovės teigimu, pati ieškovė turėjo nustatyti tinkamą terminą klojinių demontavimui, ir ji vėlavo atlikti darbus, todėl turi prisiimti su tuo papildomas sąnaudas. Pagal statybos rangos sutarties 2.1.11 punktą rangovė (ieškovė) įsipareigojo atlikti ir perduoti užsakovei (atsakovei) tinkamą betonavimo technologijai būtinų betono priedų naudojimą (įvertinant visus darbus, medžiagas, mechanizmus, tiekimą, padavimą bei visus kitus technologinius procesus, kurie yra būtini šiam darbui atlikti). Statybos rangos sutarties 5.1 punktu (specialiosios sąlygos) ieškovė patvirtino detaliai išanalizavusi ir supratusi darbų pobūdį, jų apimtį ir pareiškė, kad jeigu siekiant įvykdyti sutartį reikia atlikti darbus ir panaudoti medžiagas, priemones, įrengimus, paslaugas, kurių rangovė (ieškovė) nenumatė arba netinkamai numatė sudarant sutartį ar rengiant sąmatą, tačiau jie yra būtini šiai sutarčiai įvykdyti, šiuos darbus rangovė (ieškovė) atlieka savo lėšomis ir neturi teisės reikalauti padidinti kainos.

78. Ieškovė, saistoma šio susitarimo, negalėjo į atliktų darbų aktą Nr. 24 įtraukti kaštus, jos patirtus dėl klojinių technologinės prastovos. Ieškovei prisiėmus pareigą tinkamai organizuoti betonavimo darbus, apskaičiuoti reikiamas medžiagas ir įrenginių kiekius, būtent ji buvo atsakinga už apskaičiavimų teisingumą ir pagrįstumą, o peržengus sąmatos ribas, ji pati turi prisiimti neigiamas pasekmes.

79. Teisėjų kolegija klojinių prastovos išlaidas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nepriskiria prie papildomų darbų, kadangi vadovaujantis statybos rangos sutarties 7.4 punktu, papildomais darbais nėra laikomi rangovės (ieškovės) iš anksto nenumatyti, tačiau darbams tinkamai atlikti būtini darbai, paslaugos, medžiagos, įranga, priemonės, tiekimas ir kt. Klojinių papildomas naudojimas buvo reikalingas garantuoti tinkamą betono sąstingį, ir ieškovė, vykdydama betonavimo darbus, jų panaudojimo ilgesnį laiką nebuvo numačiusi, tačiau klojiniai buvo būtini ieškovės betonavimo darbų tinkamam atlikimui.

80. Pagal statybos rangos sutarties 6.1.1 punktą darbai – statybos rangos, montavimo, gamybos, derinimo, tiekimo, paslaugų teikimo ir visi kiti rangovės (ieškovės) turimi atlikti darbai, veiksmai ir paslaugos, būtini sutartyje numatytiems įsipareigojimams įvykdyti, taip pat darbų pridavimas užsakovei (atsakovei) pagal šios sutarties sąlygas. Iš statybos rangos sutarties 12.2 punkto matyti, kad atliktų darbų aktuose gali būti numatyti tik darbai (atitinkamai ir jų kaina), kaip jie traktuojami statybos rangos sutarties 6.1.1 prasme. Papildomai patiriami kaštai už papildomus įrenginius, jų prailgintą panaudojimą nėra priskirtini prie darbų 6.1.1 punkto prasme. Kaip buvo nustatyta, šių išlaidų patyrimo rizika priklauso tik ieškovei. Atsižvelgiant į tai, klojinių prastovos papildomos ieškovės patirtos išlaidos negalėjo būti nurodyti atsakovei išrašomuose atliktų darbų aktuose ir ieškovė pagal prisiimtą susitarimą neturi teisės prašyti jų atlyginimo. Priėjus tokią išvadą, nėra pagrindo sprendžiant dėl perdangos klojinių technologinės prastovos darbų jiems taikyti vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto Nr. 24 darbų apimties prezumpcijos ir reikalauti iš atsakovės jos paneigimo bei šių kaštų atlyginimo ieškovei.

Dėl procesinės bylos baigties

81. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius, o tam tikri apeliacinės instancijos teismo nustatyti netikslumai (dėl ieškinio senaties termino, papildomų darbų vertinimo) neturi įtakos galutiniam bylos rezultatui. Šios išvados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

82. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

83. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti jai 1 306,80 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas 2021 m. balandžio 15 d.

84. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio (1,3 x 1 524,2 Eur), todėl jos priteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „4CT“ (juridinio asmens kodas 302917901) administravimo lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestata“ (juridinio asmens kodas 302524093) 1 306,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasAgnė TikniūtėJūratė Varanauskaitė