Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei A. Č., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, bendraieškiui P. Č., atsakovui A. Č., atsakovo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo A. Č. priešieškinį ieškovei A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje apklaustas bendraieškis šalių nepilnametis sūnus P. Č. paaiškino, kad tėtis seniai niekur nedirba, dažnai būna neblaivus, kai turėjo darbo ir gaudavo atlyginimą nuveždavo jį į mokyklą, treniruotes, vėliau veždavo tik tada, jei mama duodavo jam pinigų degalams; tėtis perka maistą jiems visiems kai mama duoda jam pinigų, dažniausiai jis perka tik sau; valgį tėtis ruošia taip pat tik iš už mamos pinigus nupirktus produktus; kai tėtis būna neblaivus dažniausiai namuose kyla konfliktai, nes tėtis tada būna agresyvus, todėl jis su mama išeina iš namų pas močiutę, kol tėtis nurimsta. Nepilnametis P. Č. teismo posėdyje nurodė, kad jis nori gyventi su mama, nes tik mama juo rūpinasi, jo santykiai su mama artimi, jis su ja jaučiasi saugiai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko pateiktą teismui išvadą, duotą patikrinus Č. šeimos buities sąlygas. Atstovė paaiškino, kad šeima gyvena dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini); ieškovė su sūnumi gyvena mažesniame kambaryje, o atsakovas įsikūręs didesniame kambaryje; pasikalbėjus su šalių nepilnamečiu sūnumi P., šis išsakė nuomonę, kad pageidauja gyventi su mama, kadangi ji rūpinasi juo, perka drabužius, reikiamas priemones mokyklai, o tėtis dažnai būna neblaivus, bent kelis kartus per savaitę; su tėčiu norėtų bendrauti, bet tik kai jis būna blaivus (44-45 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.

Dėl santuokos nutraukimo

Nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 1997 m. rugsėjo 5 d. kovo 24 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1771 (10 b.l., santuokos liudijimo originalas, prijungtas prie bylos).

Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris ieškinio pateikimo dienai yra nepilnametis (11 b.l.).

Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė rėmėsi liudytojų draugės A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pusseserės M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaimynės I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendraieškio nepilnamečio sūnaus P. Č. parodymais, kurie paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, atsakovas apie 5 metus nedirba, neskiria lėšų nei sūnaus, nei buto išlaikymui, dažnai būna neblaivus ir agresyvus, kai atsakovas būna namuose nuolat tvyro alkoholio tvaikas, dėl ko nėra malonu užeiti į jų butą, nuolat priekabiauja prie ieškovės.

Atsakovas prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė yra aikštinga, su ja šeimyninis gyvenimas visada buvo sudėtingas, nebuvo pasitikėjimo, pagarbos, ieškovė nuolat jam priekaištaudavo, ypač paskutinius 5-6 metus, visada reiškė nepasitenkinimą kad jis neturi darbo, įžeidinėjo, jei jis nesutikdavo su jos nuomone, ieškovė nuolat grasindavo jam skyrybomis. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalti jie abu, nes nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėjo liudytojų brolio V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir motinos O. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) parodymais, kurie paaiškino, kad ieškovė visada keistai elgėsi atsakovo atžvilgiu, nesiskaitydavo su jo nuomone, žemino jį, teigė, kad nors atsakovas ir nedirba, tačiau jis pagal išgales rūpinasi šeima, gamina valgį šeimai, už skolintus iš motinos pinigus perka maistą, 2009 m. darė buto remontą už gautus išeitinės pašalpos pinigus.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 str. 3 d. nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011 ir kt.).

Išklausius šalių nuomones dėl santuokos iširimo priežasčių, liudytojų A. D., M. S., I. G., V. Č., O. Č. parodymus, įvertinus teismo posėdyje apklausto nepilnamečio šalių sūnaus P. Č. išsakytą nuomonę ir byloje esančias Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą (52 b.l.) bei Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažymą (53 b.l.), nustatyta, kad atsakovas 2009 metais dirbo 6,5 mėn., 2010 ir 2011 metais visiškai nedirbo, 2012 metais dirbo 2,5 mėn., 2013 metais nedirbo, taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra dirbęs 2014 metais; jo pajamas nuo 2009 metų sudaro bedarbio pašalpos išmokos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių jo galimybės susirasti darbą būtų ribotos. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jis neturi objektyvių priežasčių, ribojančių jo galimybę įsidarbinti, teigė, kad nedirba, nes negauna darbo pagal turimą aukštąjį ekonomisto išsilavinimą. Atsakovas nurodė, kad jis pragyvena iš skolintų iš pensininkės motinos pinigų. Taigi, atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, turintis išsilavinimą ir paklausią specialybę, neturintis sveikatos sutrikimų ar kitų svarbių priežasčių, nepateisinamai ilgą laiką (nuo 2009 metų) neįsidarbina, negaudamas pajamų, akivaizdu, dėl savo nerūpestingumo neturi galimybės prisidėti deramai ne tik prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, bet ir prie buto išlaikymo, šeimos gerovės kūrimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis rūpinasi šeima, gamindamas valgį, remontuodamas butą, už skolintus iš mamos pinigus prižiūrėdamas automobilį, nėra pakankamos daryti išvadai, kad nuo 2009 metų atsakovas tinkamai vykdo santuokines pareigas. Sūnus P. Č. teismo posėdyje nurodė, kad tėvas seniai nedirba, dažnai būna neblaivus ir tada elgiasi agresyviai, priekabiauja, kartais paruošia valgį, bet tik iš mamos supirktų produktų, pats už savo pinigus maisto neperka, į mokyklą nuveža tik tada, kai mama sumoka jam už kurą. Netikėti P. Č. parodymais teismas neturi pagrindo. Teismo posėdyje atsakovas pats pripažino, kad mokesčius už buto paslaugas mokėjo iš savo sąskaitos tik kai turėjo darbinių pajamų ir neneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovė pervesdavo į jo sąskaitą dalį savo atlyginimo, kad atsakovo sąskaitoje būtų lėšų atsiskaityti už teikiamas paslaugas, nes atsakovas su butui paslaugas teikiančiomis įmonėmis buvo sudaręs tiesioginio atsiskaitymo debetu sutartis.

Taigi, teismas įvertinęs byloje nustatytus faktus ir kitas reikšmingas aplinkybes konstatuoja, kad būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 str., nepateisinamai ilgą laiką trunkančiu netinkamu elgesiu šeimos narių atžvilgiu prisidėjo prie santuokos iširimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.3, 3.5 str., 3.27 str. 1d., 3.60 str., 3.61 str., CPK 177, 178, 185 str., 186 str. 1d.). Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė taip pat būtų esmingai pažeidusi santuokines pareigas. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas ( 12-15 b.l.), išrašai iš sąskaitų (57-65, 89, 97-108, 132-138 b.l.), pinigų priėmimo kvitai (92-94 b.l.), pažymos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (52 b.l.) bei Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus (53 b.l.) apie atsakovo pajamas nuo 2009 metų iki ieškinio pateikimo, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė didžiąja dalimi viena vykdė pareigą rūpintis ir išlaikyti ne tik nepilnametį sūnų, būstą, bet ir atsakovą, apmokant ir jo daliai tenkančias komunalines paslaugas. Todėl ieškovės reikalavimas šioje ieškinio dalyje tenkintinas pilnai, o atsakovo priešieškinio - atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas- CPK 178 str.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovė prašė CK 3.70 str. 2 d. pagrindu priteisti jai iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos, kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl atsakovo nepagarbos, jo agresyvaus elgesio keliamos įtampos, yrančios santuokos ji patiria labai didelius išgyvenimus, nuolatinį stresą, nepatogumus, negali su sūnumi gyventi normalaus pilnavertiško gyvenimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Spręsdamas dėl kurio kaltės iširo ginčo šalių santuoka, teismas konstatavo, kad atsakovas buvo kaltas, nes iš esmės pažeidė sutuoktinio įstatymines pareigas. Nereikia įrodinėti, kad stresas, neigiami išgyvenimai atsiliepia žmogaus fizinei sveikatai. Iš ieškovės paaiškinimų, byloje nustatytų aplinkybių, liudytojų A. D., M. S., I. G. parodymų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir kurie patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos emocinę būseną dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, yra pagrindas pripažinti, kad dėl atsakovo elgesio, kuris nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis, ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų. Taigi nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir jo, kaip sutuoktinio, neteisėtus veiksmus bei nesant abejonių dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, kuri buvo sąlygota atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas vertina, kad yra faktinis bei teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, į ieškovės išgyvenimų pobūdį dėl atsakovo veiksmų, yra pagrįsta ir protinga (LR CK 1.5 str. 4 d.) ieškovės neturtinę žalą vertinti 2 000 Lt suma. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2 000 Lt neturtinę žalą –CK 3.70 str. 2 d. .

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio sūnaus P. Č. gyvenamąją vietą su ja, t.y. motina A. Č.. Atsakovas priešieškinyje nereiškė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neprieštaravo šiam ieškinio reikalavimui. Taigi, ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra. Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis P. Č. išreiškė pageidavimą gyventi kartu su mama. Atsižvelgiant į pateiktą byloje Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, o taip pat į nepilnamečio P. Č. išreikštą valią, ginant vaiko interesus ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir nepilnamečio P. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. Č. - LR CK 3.169 str.2d.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys nereiškė reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, laikytina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, todėl nėra pagrindo nustatinėti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką - CK 3.170 str.

Dėl vaiko išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (11 b.l.) - LR CK 3.138 str. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus - LR CK 3.192 str.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 300 Lt sūnaus P. išlaikymui kas mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 1000 Lt; šalims gyvenant bendrai atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo minimaliai, o nuo 2009 m. kai neteko darbo, visiškai neteikė sūnui išlaikymo. Atsižvelgdama, kad atsakovas neturi pajamų, ieškovė prašo priteisti iš jo mažesnę dalį būtino išlaikymo sūnui – tik po 300 Lt kas mėnesį.

Atsakovas neginčija prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamos yra apie 2372 Lt darbo užmokestis, o atsakovo pajamos, kaip teismo posėdyje nurodė pats atsakovas, yra apie 500 Lt, gaunamų pragyventi iš jo motinos O. Č..

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).Kaip matyti iš pateiktų į bylą įrodymų - pažymų apie gaunamą ieškovės darbo užmokestį (12-15 b.l.), ieškovė, siekdama išlaikyti šeimą, atlyginimą gauna iš dviejų darbo vietų ir jos pajamos per mėnesį siekia apie 2372 Lt. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir neturintis sveikatos sutrikimų, niekur nedirba, vengia darbo, aiškindamas, kad pageidauja dirbti darbą tik susijusį su turima ekonomisto specialybe, o tokio darbo negauna. Atsakovo nurodomi argumentai, dėl ko jis negauna pajamų, nėra pateisinami ir negali atleisti jo nuo sūnaus išlaikymo pareigos. Ši pareiga yra įstatyminė, kiekvienam iš tėvų - asmeninė, ir yra viena iš svarbiausių. Nuo šios pareigos tėvai vienas kito atleisti negali, kaip ir negali trukdyti ją vykdyti, nes visais atvejais pažeidžiamos vaiko turtinės teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011; kt.). Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo galimybes bei vaiko poreikius teismo sprendimo priėmimo metu yra per mažas. Teismas mano, kad įvertinus vaiko amžių (šešiolikos metų bendrojo ugdymo įstaigos moksleivis), jo poreikius, šalių galimybes tenkinti vaiko poreikius, laikantis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, optimalus nepilnamečio P. Č. poreikiams tenkinti dydis yra periodinės išmokos iš kiekvieno tėvo po 500 Lt kas mėnesį. Atsakovo negaunamos pajamos nėra priežastis, pateisinanti vaikui būtino išlaikymo nemokėjimą, tinkamų pajamų gavimas priklauso nuo paties atsakovo. Jis nepateikė jokių įrodymų dėl kokių priežasčių negali dirbti kito, ekonomisto įgūdžių nereikalaujančio darbo, ir gauti pajamų. Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties.

Todėl nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir atsižvelgus į paminėtas aplinkybes bei vaiko interesus, teismas ieškovės reikalavimą šioje ieškinio dalyje didina ir iš atsakovo A. Č. priteisia išlaikymą nepilnamečiui P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 500 Lt iki jo pilnametystės. Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina jo motina A. Č. - LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas nuo 2009 metų gauna tik minimalias pajamas (bedarbio pašalpą), gautą 2009 metais išeitinę pašalpą panaudojo buto remontui, kitų pajamų neturi, ilgą laiką pats yra išlaikomas savo motinos O. Č. ir dalinai ieškovės, akivaizdu, kad dėl pajamų stygiaus prie nepilnamečio sūnaus P. išlaikymo laikotarpyje nuo 2010-11-29 iki 2013-11-29 prisidėjo minimaliai arba visai neprisidėjo, todėl laikytina įrodytu, kad atsakovas įsiskolino vaiko išlaikymą už 3 metus iki ieškinio pateikimo (2013-11-29) iš viso 10 800 Lt (po 300 Lt x 36 mėn.). Taigi, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas pilnai – CK 3.200 str.

Dėl dalintino turto

Nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 96 200 Lt vidutinės rinkos vertės (20-21 b..), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 13 000 Lt vidutinės rinkos vertės (19, 22 b.l.), transporto priemonę FORD FOCUS valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2001 metų gamybos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 300 Lt vertės (16-17, 69 b.l.), namų apyvokos daiktus: dujinę viryklę 100 Lt vertės, skalbyklę 100 Lt vertės, šaldytuvą 100 Lt vertės, minkštąją baldų dalį (kampą) 300 Lt vertės, svetainės stalą 50 Lt vertės, fotelį 50 vertės. Iš viso šalių dalintino turto vertė sudaro 115 200 Lt.

Šalys patvirtino, kad kreditorių neturi. Ginčo dėl turto vertės tarp šalių nėra.

Ieškovė prašo dalinant turtą atsižvelgti į tai, kad paskutinius 5 metus ji viena rūpinasi namais, viena išlaiko sūnų ir butą, kad nepilnametis sūnus lieka gyventi su ja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kad butas nėra dalus ir dėl atsakovo konfliktiško, nesugyvenamo būdo, piktnaudžiavimo alkoholiu nėra galimybės gyventi buvusiems sutuoktiniams viename bute. Todėl prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai paskirti 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį turto, paskiriant asmeninės nuosavybės teise jai 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 96 200 Lt vidutinės rinkos vertės, dujinę viryklę 100 Lt vertės, skalbyklę 100 Lt vertės, šaldytuvą 100 Lt vertės, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise paskirti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 13 000 Lt vidutinės rinkos vertės, transporto priemonę FORD FOCUS valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 metų gamybos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 300 Lt vertės, minkštąją baldų dalį (kampą) 300 Lt vertės, svetainės stalą 50 Lt vertės, fotelį 50 vertės. Už jai natūra tenkančią didesnę dalį turto ieškovė sutinka sumokėti atsakovui 19 700 Lt piniginę kompensaciją (3-6 b.l.).

Atsakovas dėl ieškovės siūlomos namų apyvokos daiktų padalinimo tvarkos neprieštarauja, tačiau nesutinka su nekilnojamojo turto ir transporto priemonės padalinimu. Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jam garažą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovei – automobilį FORD FOCUS valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priteisti iš jo ieškovei 7300 Lt piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę dalį turto (46-50 b.l.).

Pagrindinis tarp šalių kilęs ginčas yra dėl buto : ieškovė nurodo, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes įgytas santuokos metu ir šeimos poreikiams, jo įsigijimui buvo panaudotos bendros sutaupytos lėšos ir iš atsakovo tėvų pasiskolinti 40 000 Lt, kuriuos šalys grąžino tėvams iš bendrų santaupų mokėdami dalimis per 8-9 metus; atsakovas gi prašo šį butą pripažinti jo asmenine nuosavybe, kadangi jis įgytas ne šeimos, o jo asmeninėn nuosavybėn už jo tėvų dovanotus atsakovui pinigus; nurodo, kad iš motinos O. Č. skolintų pinigų taip pat yra įgytas garažas ir automobilis.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atmeta kaip nepagrįstą atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo jo asmenine nuosavybe, remdamasis žemiau nurodytais motyvais:

CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 str. 2 d. nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).

Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas šalių santuokos metu (10, 20-21 b.l.), šiame bute šalys iki šiol gyvena, jis yra vienintelis šeimos gyvenamasis būstas, taigi tokiam turtui galioja CK 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta prezumpcija ir atsakovui, teigiančiam, kad nurodytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti. Siekdamas paneigti aptariamą prezumpciją, atsakovas remiasi liudytojų V. Č., O. Č. parodymais, kurie paaiškino, kad minėtas butas 1998 metais buvo pirktas prieš šalių vaiko gimimą už atsakovo motinos O. Č. pinigus, kuriuos ji dovanojo savo sūnui A. Č., butas buvo pirktas gyventi atsakovui ir jo šeimai, nes tuo metu jauna Č. šeima gyveno labai prastomis sąlygomis kartu su ieškovės tėvais. Tačiau teismas šiuos atsakovo įrodymus vertina kaip nepakankamus paneigti CK 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą prezumpciją, nes jie nepatvirtina, kad butas buvo įsigytas būtent už atsakovui dovanotus, o ne jo šeimai skolintus pinigus. 40000 Lt perleidimo sandoris turėjo būti sudarytas rašytine forma (CK 1.73 str.). Abi šalys pripažįsta, kad butas pirktas už atsakovo tėvų pinigus, tačiau skirtingai aiškina jų prigimtį: ieškovė teigia, kad pinigus atsakovo tėvai paskolino ir šią skolą šalys grąžino dalimis per 8-9 metus; atsakovas teigia, kad pinigus tėvai jam dovanojo. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų savo argumentams pagrįsti ir tuo pačiu paneigti CK 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą prezumpciją. Taigi, atsakovui neįrodžius, kad santuokos metu įgytas 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, teismas vadovaujasi CK 3.88 str. 1 d. 1 p. ir konstatuoja, kad minėtas butas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir yra dalintinas tarp sutuoktinių, o atsakovo priešieškinio reikalavimą šioje dalyje atmeta – CPK 178 str.

Taigi teismas konstatuoja, kad į tarp šalių dalintino turto balansą įtrauktinas šis turtas : 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), 96 200 Lt vidutinės rinkos vertės, garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 13 000 Lt vidutinės rinkos vertės, automobilis FORD FOCUS valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2001 metų gamybos, 5 300 Lt vertės ir namų apyvokos daiktai: dujinė viryklė 100 Lt vertės, skalbyklė 100 Lt vertės, šaldytuvas 100 Lt vertės, minkštoji baldų dalis (kampas) 300 Lt vertės, svetainės stalas 50 Lt vertės, fotelis 50 vertės; iš viso turto už 115 200 Lt. Byloje nėra duomenų, kad šalys turėtų skolinių įsipareigojimų.

Kaip jau minėta, ieškovė prašė nekilnojamąjį turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsižvelgti į tai, kad paskutinius 5 metus ji viena rūpinasi namais, viena išlaiko sūnų ir butą, kad nepilnametis sūnus lieka gyventi su ja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 st. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.). CK 3.123 str. pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaiko interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vis dėlto, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami ne vaiko, o tėvų turtiniai klausimai, todėl teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi atidžiai įvertinti, ar toks vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisių į dalį turto perdavimas kito sutuoktinio naudai iš tikrųjų yra vienintelis ir tinkamiausias būdas užtikrinti vaiko interesus. Vaiko interesų pagrindas yra vaiko poreikiai, ypač saugumas (gyvenamosios vietos, savo erdvės turėjimas, stabilumo ir įprasto gyvenimo ritmo išsaugojimas), kurie turi būti vertinami kompleksiškai, siekiant užtikrinti visų tarpusavyje susijusių vaiko teisių tinkamą įgyvendinimą. Vaiko teisė į būstą negali būti vienintelis kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes vaiko teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Be to, aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Taigi teismas nagrinėjamojoje byloje įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovės nurodytais argumentais dalinant sutuoktinių bendrą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimo netenkina, nes mano, kad šalims padalinus turtą lygiomis dalimis, nepilnamečio vaiko interesai nenukentės, jo teisė į būstą bus užtikrinta, priteisiant ginčo butą ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kitų kriterijų, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams turėtų padalyti nelygiai ir kad toks nukrypimas nuo lygių dalių principo būtų būtinas, byloje nenustatyta. Todėl teismas santuokoje įgytą turtą padalina lygiomis dalimis po ½ ieškovei A. Č. ir atsakovui A. Č., kiekvienam paskiriant turto už 57 600 Lt (115 200 Lt : 2).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl namų apyvokos daiktų padalinimo ir jo vertės, teismas tenkina ieškovės reikalavimą šioje dalyje ir paskiria asmeninėn nuosavybėn ieškovei elektrinę viryklę 100 Lt vertės, skalbyklę 100 Lt vertės, šaldytuvą 100 Lt vertės; o atsakovui - minkštąją baldų dalį (kampą) 300 Lt vertės, stalą 50 Lt vertės, fotelį 50 Lt vertės.

Ieškovė prašė dalijant nekilnojamąjį turtą natūra visą butą paskirti jai, nes butas nėra dalus, 2-jų kambarių, nustačius su ja gyvenamąją vietą vaiko, kuris yra kitos nei ji lyties, ir paskyrus naudotis jai su vaiku vieną iš buto kambarių, bus pažeisti ne tik jos, bet ir nepilnamečio vaiko interesai, teigia, kad dėl atsakovo konfliktiško, nesugyvenamo būdo, piktnaudžiavimo alkoholiu nėra galimybės gyventi buvusiems sutuoktiniams viename bute. Atsakovui prašė paskirti natūra garažą ir automobilį. Atsakovas priešieškinyje prašė jam paskirti garažą, o ieškovei – automobilį.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes, kaip pažymima kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, atsakovas ir jų nepilnametis sūnus iki šiol gyvena šeimos būste – santuokos metu įgytame 2-jų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini); santykiai tarp šalių įtempti, konfliktiški; nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; nepilnametis P. yra 16-os metų jaunuolis, jo santykiai su tėvu (atsakovu) nėra tokie artimi dėl atsakovo ūmaus būdo, kuris pasireiškia šiam pakankamai dažnai būnant neblaiviam, kaip su mama; dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimos narių atžvilgiu siekiant išvengti konflikto paaštrėjimo ieškovei su nepilnamečiu sūnumi ne kartą teko išvykti iš namų; paskutiniuosius keletą metų iki ieškinio pateikimo atsakovas prie buto išlaikymo prisideda minimaliai arba visai neprisideda. Todėl teismas, dalindamas tarp šalių butą, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir šalių išreikštą valią dėl sutikimo išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijas už tenkančią natūra didesnę turto dalį, sutinka su ieškovės nurodytais argumentais ir mano, kad siekiant išvengti tolimesnių teisminių ginčų tarp šalių, tikslinga visą butą natūra paskirti ieškovei, o atsakovui priteisti iš jos ½ dalį buto vertės kompensaciją už tenkančią didesnę dalį turto.

Kaip jau minėta, teismas, dalindamas tarp sutuoktinių turtą, atsižvelgia į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad nėra aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, į išreikštą šalių valią dėl galimybės mokėti kompensaciją, ir todėl turtą tarp šalių dalina lygiomis dalimis natūra, nustatant, kad kiekvienam iš jų priklauso turto už 57 600 Lt ( 115 200 Lt :2) - CK 3.127 str. 3 d. Padalinus tarp šalių santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, natūroje turtas dalintinas pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę ieškovei A. Č. į butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo 49,54 kv.m. ploto, 96 200 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), į elektrinę viryklę 100 Lt vertės, skalbyklę 100 Lt vertės, šaldytuvą 100 Lt vertės, paskiriant jai turto natūroje už 96 500 Lt; atsakovui A. Č. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo 17,88 kv.m. ploto, 13 000 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), į automobilį FORD FOCUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 metų gamybos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 300 Lt vertės, į minkštąją baldų dalį (kampą) 300 Lt vertės, stalą 50 Lt vertės, fotelį 50 Lt vertės, iš viso paskirti turto natūroje už 18 700 Lt. Už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį natūroje priteisti iš ieškovės A. Č. atsakovo A. Č. naudai 38 900 Lt (96200 Lt - 57600 Lt = 38900 Lt) piniginę kompensaciją. Paskirdamas atsakovui garažą ir automobilį, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas naudojasi automobiliu, ieškovė automobilio nevairuoja, paskyrus atsakovui automobilį, tikslinga atsakovui paskirti ir garažą automobiliui.

Tokiu būdu, sprendžiant šalių reikalavimus dėl turto padalinimo, ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai : patenkinti ieškovės reikalavimai dėl turto padalinimo natūra paskiriant jai prašomą turtą, bet netenkintas prašymas nukrypti nuo lygių dalių principo; taip pat patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl garažo paskyrimo atsakovui, bet atmesti reikalavimai dėl automobilio padalinimo ir buto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe.

Dėl pavardžių ir išlaikymo

Santuoką nutraukus, šalių pageidavimu joms paliekamos santuokinės pavardės : Č. ir Č. - LR CK 3.69 str.

Šalys nereikalauja priteisti išlaikymą viena iš kitos, todėl patvirtintinas šalių atsisakymas nuo išlaikymo - LR CK 3.72 str.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė prašė ieškinį patenkinus priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė turėjo šias išlaidas: 400 Lt sumokėto žyminio mokesčio (8 b.l.), 1800 Lt atstovavimo išlaidų (7, 9, 120-122, 130 b.l.).

Byloje nėra įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu nagrinėjamoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti jį pirmosios instancijos teisme, atleidžiant atsakovą 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (39-40, 51 b.l.) – CPK 83 str. 1 d. 14 p.

Teismui ieškinio ir priešieškinio reikalavimus patenkinus dalinai, remiantis CPK 93 str. 2 d., šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš priešingos šalies proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė buvo pareiškusi 7 reikalavimus (5-6 b.l.). Teismas 5 ieškinio reikalavimus patenkino pilnai (nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, dėl išlaikymo priteisimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pavardės), o 2 reikalavimus – dalinai (dėl neturtinės žalos priteisimo- 40% ir turto dalies priteisimo- 75%). Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 88% (500+40+75=615:700=0,88x100%=88%), o atmestų - 12%.

Atsakovas priešieškinėje buvo pareiškęs 5 reikalavimus (49-50 b.l.). Teismas 1 priešieškinio reikalavimą tenkino pilnai (dėl garažo priteisimo), o 4 reikalavimus atmetė. Taigi, patenkintų atsakovo priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 20% (100:500=0,20x100%=20%), o atmestų - 80%.

Iš atsakovo priteistina ieškovei 1440 Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų (1800 Lt x 80% ) ir 320 Lt sumokėto žyminio mokesčio (400 Lt x 80%).

Valstybė patyrė 31,88 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (2 b.l.), o taip pat 1040 Lt už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (129 b.l.).

Valstybei iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, kadangi nuo jų mokėjimo atsakovas yra atleistas įstatymu (39-40, 51 b.l.) – CPK 83 str. 1 d. 14 p.

Iš ieškovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 3,82 Lt (31,88 Lt x 12%), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šių išlaidų suma yra mažesnė už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą –124,80 Lt (1040 Lt x 12%) - CPK 96 str., 99 str.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2013 m. gruodžio 13 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės : priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo A. Č. nepilnamečiam vaikui P. Č. po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-11-29 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-802-329/2013 (27-28 b.l.).- CPK 150 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą tarp A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 1997 m. rugsėjo 5 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1771, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo A. Č. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – Č. ir Č..

Nustatyti nepilnamečio P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 10 800 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-11-29 iki 2013-11-29.

Nepilnamečio vaiko P. Č. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną A. Č..

Padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis po ½ ieškovei A. Č. ir atsakovui A. Č., kiekvienam paskiriant turto už 57 600 Lt (penkiasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus litų), ir pripažinti asmeninės nuosavybės teisę ieškovei A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) į butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo 49,54 kv.m. ploto, 96 200 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), į elektrinę viryklę 100 Lt vertės, skalbyklę 100 Lt vertės, šaldytuvą 100 Lt vertės; atsakovui A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo 17,88 kv.m. ploto, 13 000 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), į automobilį FORD FOCUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 metų gamybos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 300 Lt vertės, į minkštąją baldų dalį (kampą) 300 Lt vertės, stalą 50 Lt vertės, fotelį 50 Lt vertės, ir priteisti iš ieškovės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Č. naudai 38 900 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus litų) piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį natūroje.

Patvirtinti, kad šalys santuokoje neįgijo kreditorinių prievolių.

Patvirtinti ieškovės A. Č. ir atsakovo A. Č. atsisakymą nuo išlaikymo.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo teisėjos Virginijos Šeškuvienės 2013 m. gruodžio 13 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo A. Č. nepilnamečiam vaikui P. Č. po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1440 Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų ir 320 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 124,80 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis litus 80 ct) už atsakovui A. Č. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k.188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.