- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2VP-801-1024/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Suinteresuotas asmuo
- L. S., L. Š.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
dalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. S., L. Š., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės I. G. prašymą skirti baudą už sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys L. S., L. Š., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. antstolė I. G. pateikė teismui prašymą spręsti klausimą dėl baudos skyrimo L. Š. už Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo sprendimo civilėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdymą. Prašyme nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) L. S. informavo, kad teismo sprendimas yra nevykdomas, ir prašė kreiptis į teismą dėl poveikio priemonių taikymo L. Š., kad būtų užtikrinamas teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas su skyrium gyvenančiu tėvu ne tik kai sūnus L. sveikas, bet ir jam sergant. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo L. Š. pateiktame atsiliepime į pareiškėjos antstolės I. G. prašymą dėl baudos skyrimo nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka, kadangi vaikas nebendravo su tėčiu dėl ligos, t. y. dėl objektyvių priežasčių. Ji nesutinka, kad vaikas būtų pervežamas iš vieno miesto į kitą sergantis, nes tėtis gyvena kitame mieste. Kai vaikas sveikas, ji tikrai netrukdo tėčiui ir vaikui bendrauti nustatytu laiku.
3. Suinteresuotas asmuo L. S. pateiktame atsiliepime nurodė, kad L. Š. pažeidinėja teismo nustatytą sūnaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką sistemingai ir sąmoningai. Neįvykus susitikimui dėl ligos L. Š. kategoriškai atsisako geranoriškai sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu kitu laiku. Tokiu atveju sūnus netenka kontaktinio bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu 26-sioms kalendorinėms dienoms, kas galimai dar reikšmingą emocinę žalą mažamečiui vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. S. paaiškino, kad jis ne kartą kreipėsi į vaikų teises dėl L. Š. veiksmų neleidžiant jam bendrauti su vaiku jo ligos atveju, nors jis lygiai taip kaip ir mama gali vaiku pasirūpinti ir slaugyti jį sergantį. Be to, L. Š. nebendradarbiauja su juo ir geranoriškai nepasiūlo jam kito laiko bendravimui su sūnumi, taip pat, neleidžia papildomai su sūnumi bendrauti el. ryšio priemonės, tuo metu kai sūnus serga.
5. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. Š. paaiškino, kad tėvui su sūnumi bendrauti netrukdo, tačiau buvo atveju kai vaikas tikrai sirgo, jis buvo nuvežtas pas gydytojus, nustatytos diagnozės, aukšta temperatūra ir tuo metu ji nenorėjo, kad vaikas būtų pervežinėjimas į kitą miestą.
6. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens L. Š. atstovas advokatas Romanas Lupeika nurodė, kad antstolės prašymas yra nepagrįstas ir nėra teisinio pagrindo skirti baudą. L. Š. neturi tyčios neleisti vaikui bendrauti su tėvu, vaikas su tėvu nebendravo dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl vaiko ligos.
7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai kvestionuoti priimto teismo sprendimo, teikti nuomonę, sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos, nustatytos teismo sprendimu, tinkamumo ar pasisakyti dėl priežasčių, kuriomis teismo sprendimas nėra vykdymas būtent vaiko ligos atveju. Tarnybos vertinimu, tais atvejais, kada mažametis L. S. dėl savo ligos, tuo metu esančios savo sveikatos būklės, negalėjo bendrauti su savo tėvu, buvo pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.
8. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad teismui nustačius skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio jo sūnaus bendravimo tvarką, Skyriuje periodiškai gaunami pranešimai/skundai apie galimus mažamečio L. S. teisių pažeidimus. Minėti pranešimai/skundai susiję dėl trukdymo bendrauti su skyriui gyvenančiu sūnumi ir kitų aplinkybių ((duomenys neskelbtini) gauti pranešimai/skundai). Visais atvejais atliekant mažamečio L. S. situacijų vertinimus nustatyta, kad tarp vaiko tėvų, t. y. motinos L. Š. ir L. S. vyrauja nuolatinis ir besitęsiantis konfliktas dėl skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, kada sūnus serga. Vaiko motina L. Š. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo tvarkos laikosi iki kol sūnus nesuserga. Sūnui apsirgus ir pasikreipus į sūnaus gydytoją, motina L. Š. informuoja sūnaus tėvą L. S., kad pagal teismo sprendimą nustatytą tvarką, skyrium gyvenančiam tėvui priklausantį savaitgalį bendrauti su sūnumi negalės dėl sūnaus ligos. L. Š. laikosi pozicijos, kad jei ji mato, kad vaikas sirgdamas jaučiasi prastai, tai ji nenorinti duoti vaiko, kadangi vaiko laukia kelionė iki (duomenys neskelbtini), taip pat dar atsižvelgia į gydytojo pateiktas rekomendacijas. Skyrius siūlo, kad mažamečio L. S. atstovai pagal įstatymą turėtų inicijuoti nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo procesą ir aptarti skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, sūnaus ligos atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
antstolės I. G. prašymas tenkinamas iš dalies.
9. Iš byloje ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės I. G. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su vaiko skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarka, priteistas išlaikymas. Sprendimu nepilnamečio vaiko L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove L. Š., su skyrium gyvenančiu tėvu L. S. nustatyta bendravimo tvarka: L. S. su sūnumi L. S. bendrauja nelyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, sūnų pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos arba sūnaus lankomos ugdymo įstaigos penktadienį 16.00 val. ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.; L. S. su sūnumi L. S. bendrauja telefonu vaizdo skambučiu ir kitomis ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir pan.) su vaizdu pirmadieniais, trečiadieniais nuo 20.00 val. iki 21.00 val.; šalims negalint vykdyti bendravimo tvarkos, šalys privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS žinute ar el. paštu (sprendimo rezoliucinės dalies 2.1.; 2.2; 4 punktai). Sprendimo motyvacinėje dalyje nurodyta, kad atsakovas su sūnumi bendrauja nelyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, jų neperkeliant ir nekompensuojant kitais savaitgaliai ar kitomis dienomis.
10. (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad (duomenys neskelbtini) L. S. informavo, kad pagal teismo sprendimą nuo (duomenys neskelbtini) 16:00 val. iki (duomenys neskelbtini) 16.00 val. ir nuo (duomenys neskelbtini) 10:00 val. iki (duomenys neskelbtini) 14:00 val. L. S. turėjo praleisti laiką su tėvu, tačiau (duomenys neskelbtini) vaiko mama L. Š. informavo, kad vaikas serga ir atsisakė vykdyti teismo sprendimą nesudarydama alternatyvių sąlygų bendrauti su sūnumi. (duomenys neskelbtini) L. Š. išsiųstas pranešimas Dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma paaiškinti teismo sprendimo nevykdymo priežastis. (duomenys neskelbtini) gautas L. Š. paaiškinimas, kad sūnus L. S. (duomenys neskelbtini) grįžo iš darželio karščiuojantis, gruodžio 20 ir 21 dienomis su sūnumi lankėsi pas gydytoją, kur vaikui buvo nustatytas ūmus tonzilitas ir paskirtas gydymas. Dėl šių priežasčių nevykdė teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Iš vykdomoje byloje esančių duomenų matyti, kad dėl vaiko ligos L. Š. atsisakė vykdyti teismo sprendimą ir ankščiau: t. y. (duomenys neskelbtini). Nurodytomis datomis buvo gauti L. S. pranešimai, jog L. Š. atsisako vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, motyvuodama tuo, kad sūnus serga, bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
13. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
14. Nagrinėjamoje byloje išieškotojas L. S. ir skolininkė L. Š. yra nepilnamečio vaiko L. (šiuo metu 3 metų amžiaus) tėvai. Tėvų tarpusavio ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos vyksta nuo sprendimo priėmimo, kadangi vaiko mama L. Š. ir vaiko tėvas L. S. nesusitaria dėl vaiko bendravimo jo ligos atveju, o teismo sprendimu vaiko ligos atveju nebuvo aptartas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su sūnumi.
15. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, ir tai, kas padarė įtaką tokio pažeidimo atsiradimui. Sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Antstolė, teikdama pareiškimą, aiškiai nurodė faktinį savo pareiškimo pagrindą: L. Š. veiksmus, kuriais ji kaltinama pažeidusi teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nustatytą tėvo (L. S.) ir sūnaus (L. S.) bendravimo tvarką, t. y. konkrečiu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) 16:00 val. iki (duomenys neskelbtini)16.00 val. ir nuo (duomenys neskelbtini) 10:00 val. iki (duomenys neskelbtini) 14:00 val. L. S. turėjo praleisti laiką su tėvu.
17. Byloje tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo, kad tėvo bendravimas su vaiku per šį nurodomą laikotarpį neįvyko. Suinteresuotas asmuo L. Š. ir jos atstovas paaiškino, kad bendravimas neįvyko dėl vaiko ligos (vaikas turėjo temperatūros). Suinteresuotas asmuo L. S. paaiškino, kad toks vaiko motinos elgesys yra pastovus, neleidžiama bendrauti su vaiku, nurodant, jog vaikas serga ir tie pasimatymai nėra niekaip kompensuojami, vaiko mama net ryšio priemonėmis neleidžia tomis dienomis su vaiku bendrauti, kai jis serga, jis ne kartą prašė perkelti savaitgalius, nors teismo sprendime yra nurodyta, kad jie neperkeliami, bet L. nėra lanksti, be to, jis gali ir turi visas sąlygas pats slaugyti sergantį vaiką.
18. Tiek vykdomoje byloje, tiek suinteresuotas asmuo L. Š. su atsiliepimu pateikė išrašus iš e-sveikatos iš kurių matyti, kad L. S. (duomenys neskelbtini) lankėsi pas gydytoją, jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini); gydymo rekomendacijos – šilti skysčiai, vietiniai dekongestantai į nosį, dezinfekuojančios pastilės, purškalai gerklei, nosies tualetas, tausojantis ambulatorinis režimas. Iš (duomenys neskelbtini) apsilankymo pas gydytoją išrašo matyti, kad L. S. nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Gydymas numatytas panašiai toks pats kaip ir (duomenys neskelbtini) apsilankymo metu. Būklės įvertinimo informacija nurodyta, kad vaikas turėjo apsilankymo metu apie 37,7 laipsnių temperatūrą (motina žinutėse tėvui buvo nurodžiusi, jog vaiko temperatūra virš 38 laipsnių).
19. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnio 1 ir 2 dalys). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus (CK 3.157 straipsnio 1 dalis).
20. CK 6.729 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas iki šešiolikos metų negali būti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos priežiūra ar (ir) slauga prieš vieno iš jo tėvų ar jo atstovo pagal įstatymą valią, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. PTŽSAĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas (1 dalis). Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų, kuriam nustatyta institucinė globa (rūpyba), atstovauja šių įstaigų paskirti asmenys, pateikę atstovavimą patvirtinantį dokumentą (2 dalis). Nepilnamečiam pacientui nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas (3 dalis).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018 24 punktą).
22. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jo aiškinimo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad būtinosios medicinos pagalbos paslaugos vaikui teikiamos iš esmės nepriklausomai nuo jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą valios, o kitus sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui iki šešiolikos metų, gali priimti bet kuris iš tėvų, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, o ne tik tas tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Priimant šiuos sprendimus būtinas kito tėvo (motinos) išankstinis informavimas prieš protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-177-969-2020).
23. Šalys turi pareigą tarpusavio santykius reguliuoti taip, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nes vaiko teises pirmiausiai turi užtikrinti patys tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,7 dalys). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad išieškotojui L. S. turint tokias pačias teises ir pareigas kaip ir mamai, vaiko tėvas, būdamas taip pat atsakingas už vaiko tinkamą priežiūrą kaip ir mama, gali pasirūpinti sergančiu vaiku tuo laikotarpiu, kuris yra numatytas bendravimo tvarkoje. Byloje nėra duomenų, jog vaiko tėvas negalėtų pasirūpinti (slaugyti) savo vaiko. Teismo vertinimu, šiuo atveju susiklostė būtent tokios aplinkybės, t. y. vaiko tėvas (pagal nurodytas gydytojo rekomendacijas) galėjo pats per šį jam priklausantį bendravimui savaitgalį prižiūrėti savo vaiką ir juo rūpintis. Byloje nėra duomenų, kad vaiko būklė buvo tokia, jog juo pasirūpinti galėjo išimtinai tik motina ir vaikas negalėjo būti niekur transportuojamas, priešingai – L. Š. neneigė, jog vaikas buvo vežamas pas gydytojus (t. y. gydytojai nevyko į namus pas vaiką), tačiau vaiko motina atsisakė perduoti vaiką slaugyti vaiko tėvui, net šiam prašant. Kaip minėta, byloje neįrodyta, jog vaiko tėvas negalėtų slaugyti vaiko, todėl laikoma, jog šiuo atveju tėvo ir vaiko bendravimas neįvyko per nurodytą laikotarpį (duomenys neskelbtini) dėl subjektyvaus vaiko motinos vertinimo (kad vaikas dėl ligos negali būti transportuojamas). Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad vaikui gydytojo buvo skirtas lovos režimas, dėl kurio vaikas negalėtų palikti savo gyvenamosios vietos. Visiškai suprantamas mamos rūpestis vaiku, ypač jo ligos atveju, tačiau kartu pabrėžtina, jog dėl to neturi nukentėti skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas. Sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos laikymasis L. Š. pasirinkimu (selektyviai vertinant aplinkybes dėl vaiko ligos) ir vertinimais, rodo, kad vaiko motina ne visada veikia vaiko interesais, taip silpnindama vaiko ir tėvo ryšį. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo L. Š. jau yra anksčiau kelis kartus dėl vaiko ligos neleidusi vaikui pasimatyti su tėčiu sprendime nustatytu laiku. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo turi prisiimti savo tokio elgesio pasekmes. Suinteresuotas asmuo turi siekti ne apriboti ar sumažinti vaiko ir tėvo bendravimą tam tikrais atvejais, kad nenukentėtų vaiko interesai, bet skatinti tokį bendravimą ir dėti pastangas, kad tas bendravimas vyktų.
24. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje nėra nustatyta, kad bendravimo tvarka visais atvejais nevyks vaiko ligos atveju, todėl šalims nuolat konfliktuojant šiuo klausimu siūlytina kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ar papildymo vaiko ligos atveju. Nors L. S. nurodė, kad jis nesikreipia dėl bendravimo tvarkos pakeitimo dėl to, kad teismo sprendime konstatuota, kad savaitgaliai dėl ligos ar kt. priežasčių nebus perkeliami, tačiau šalims nedraudžiama susitarti dėl kitos bendravimo tvarkos vaiko ligos atveju. Pabrėžtina, kad teismo sprendime neįmanoma aptarti visų galimų gyvenime situacijų, todėl tėvai taipogi turi kooperuotis atsitikus tokioms situacijoms ir bendradarbiauti. Šiuo atveju vaiko tėvas L. S. prašė L. Š. perkelti savaitgalį, prašė užtikrinti dažnesnį vaiko bendravimą su tėvu technologinėmis ryšio priemonėmis, tačiau L. Š. atsisakė bendradarbiauti ir būti lanksti. Iš prie bylos pridėtame susirašinėjime su vaiko tėvu dėl vaiko ligos, matyti, kad L. Š. tik lakoniškai nurodo, kad vaikas serga ir susitikimas savaitgalį ir per Kalėdas neįvyks. Teismas skatina vaiko tėvus daugiau tarpusavyje kooperuotis. Teismas pažymi suinteresuotiems asmenims, kad visus klausimus, susijusius su vaiku, turi spręsti kiek įmanoma tarpusavio susitarimu, nes vaiko interesams užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas (kooperavimasis) tarpusavyje. Būtent todėl tėvai turi objektyviai įvertinti susidariusią situaciją ir siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Todėl teismas siūlo ir skatina ginčo šalis dėl jų bendro nepilnamečio vaiko interesų apsvarstyti (ir stengtis) išspręsti ginčą dėl vaiko bendravimo jo ligos atveju arba draugiškai susitariant arba kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su vaiku papildymo, išvengiant ateityje tokių ginčų kaip šioje byloje. Vaiko, kaip visavertės asmens, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, vaikas nenori tėvų pykčių. Pažymėtina, kad tėvų konfliktiniai santykiai, neigiamai veikia ir vaiko nuomonę apie bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu. Šiuo atveju nepilnamečio vaiko noras ir poreikis bendrauti su tėčiu yra labai priklausomas nuo mamos L. Š., nes šalių sūnus yra trejų metų amžiaus, išreikšti savo nuomonės negali, atskiro savo telefono jis neturi, todėl mamai tenka pareiga pasirūpinti sūnaus ir prieinamumu prie ryšio priemonių ir lanksčiai bendradarbiauti su vaiko tėvu dėl neįvykusių savaitgalių dėl vaiko ligos.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Šiuo atveju L. Š. bendravimo tvarką turi stengtis įgyvendinti ne tik formaliai, bet ir aktyviais veiksmais, siekiant išlaikyti skyrium gyvenančio tėčio ir vaiko stabilius santykius. Pažymėtina ir tai, kad bendravimas turi būti pastovus. Šiuo atveju sutiktina su suinteresuoto asmens L. S. nurodytomis aplinkybėmis, kad L. Š. dėl vaiko ligos ribojant jo bendravimą su tėvu, sūnus netenka kontaktinio bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu 26-sioms kalendorinėms dienoms, kas galimai daro dar reikšmingą emocinę žalą mažamečiui vaikui.
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo (nesikooperavimo) ar nepakankamo bendradarbiavimo vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo tėvų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. Š. nepakankamai kooperuojasi ir bendradarbiauja su L. S. siekdama, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi, būtų tinkamai vykdoma. Byloje taip pat nustatyta, kad teismo sprendimu nebuvo detaliai aptartos sąlygos nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu vaiko ligos atveju, todėl esant suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kad sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui iki šešiolikos metų, gali priimti bet kuris iš tėvų, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, o ne tik tas tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, t. y. vaiko tėvui turint tokias pačias teises ir pareigas kaip ir mamai, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo L. Š. nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo.
27. Kaip minėta, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).
28. Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019). CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
29. Spręsdamas ar tikslinga skirti suinteresuotam asmeniui L. Š. baudą už teismo nutarties nevykdymą, teismas atsižvelgia į tai, kad bendravimas kitu laiku, t. y. kai vaikas yra sveikas, vyksta, į tai, kad L. Š. baudžiama pirmą kartą, todėl teismas daro išvadą, kad baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė, neatitiktų ja siekiamų tikslų, todėl taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui L. Š. skirtina nuobauda už teismo procesinio sprendimo nevykdymą – įspėjimas, kuris bus pakankama priemonė susidariusioje situacijoje. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo ir pastangų ieškoti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus.
30. Tuo pačiu teismas išaiškina suinteresuotam asmeniui L. Š., kad jai toliau tęsiant tokio pobūdžio pažeidimus (teismo sprendimo nevykdymas), atsirandant naujiems nevykdymo epizodams, antstolė, kuri vykdo minėtą teismo sprendimą galės kreiptis į teismą ir tuomet skolininkei gali būti skirta ženkliai didesnė nuobauda, ir iš esmės jau gali būti konstatuotas piktybinis teismo sprendimo nevykdymas.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo L. Š. pateikė teismui prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikta įrodymų, jog buvo patirta 200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (atstovaujant teisme ir parengiant atsiliepimą). Kadangi antstolės pareiškimas iš esmės yra tenkinamas, L. Š. bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos antstolės I. G. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įspėjimą už Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei I. G.
Nutartis per 7 (septynias) dienas atskiruoju skundu nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.