Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad A. R. su atsakovu A. K. gyveno kartu nesusituokę nuo 2014 metų iki 2023 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini), gimė sūnus A. K., ir (duomenys neskelbtini), gimė sūnus A. K. Kadangi nuo gyvenimo skyrium pradžios ieškovė viena rūpinasi vaikais ir atsakovas neprisideda prie savo vaikų išlaikymo, ieškovė priversta kreiptis į teismą. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis sunki. Ji dirba (duomenys neskelbtini), priešmokyklinio ugdymo mokytojo padėjėjos pareigose ir gauna apie 730,00 Eur darbo užmokestį, taip pat ieškovė gauna 305,80 Eur išmoką vaikams, todėl jos pajamas sudaro apie 1035,80 Eur mėnesiui. Ieškovė nekilnojamojo turto, automobilių neturi. Piniginių lėšų banko sąskaitoje ieškovė neturi. Ieškovė su draugu ir dviem nepilnamečiais vaikais panaudos pagrindais gyvena ieškovės draugo dėdei nuosavybės teise priklausančiame nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei atsakovo A. K. pajamos nėra žinomos. Iki ieškovo su atsakove gyvenimo skyrium atsakovas turėjo automobilį AUDI4, nekilnojamojo turto neturėjo, dirbo su individualios veiklos pažyma statybininko darbus.

Atsižvelgiant į nuo 2024 m. sausio 1 d. įtvirtintą 924,00 Eur dydžio MMA dydį, teismo prašo iš atsakovo A. K. priteisti išlaikymą vaikams A. K. ir A. K. po 350,00 eurų mėnesiui periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, paskirtas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. poreikiai vienam vaikui mėnesiui yra: 1) kas mėnesį maitinimui ieškovė išleidžia apie 260,00 Eur per mėnesį; 2) vaikams drabužius, avalynę reikia pirkti gana dažnai, nes vaikai auga, jų ūgis, svoris greitai keičiasi, todėl išleidžia apie 100,00 Eur per mėnesį; 3) išlaidos vieno vaiko sveikatai sudaro apie 40,00 Eur per mėnesį; 4) vaikams ieškovė perka mokymosi priemones, pratybas ir išleidžia apie 100,00 Eur per mėnesį; 5) išlaidos poilsiui, laisvalaikiui sudaro apie 50,00 Eur per mėnesį; 6) A. K. lanko mokykloje futbolo užsiėmimus, kurie kainuoja per mėnesį 10,00 Eur, krepšinio užsiėmimus, kurie kainuoja 10,00 Eur, robotikos užsiėmimus, kurie kainuoja 30,00 Eur. A. K. lanko mokykloje futbolo užsiėmimus, kurie kainuoja 10,00 Eur, šokių užsiėmimus, kurie kainuoja 20,00 Eur, krepšinio užsiėmimus, kurie kainuoja 10,00 Eur; 7) vaikai turi po mobilųjį telefoną ir telefono išlaidos vienam vaikui sudaro apie 20,00 Eur per mėnesį; 8) ieškovė patiria papildomas išlaidas, skalbdama vaikų drabužius, vaikams reikia pirkti higienos priemones, ieškovė patiria išlaidas už vaikų plaukų kirpimą, vaikų gimtadienių organizavimą. Iš viso šios išlaidos sudaro apie 80,00 Eur per mėnesį. Suskaičiavus visas įvardintas išlaidas, gaunasi, kad vaiko būtiniesiems poreikiams reikia 700,00 Eur per mėnesį. Atsakovas vaikais visiškai nesirūpina nuo 2023 m. vasario mėn. pradžios, išlaikymo vaikams visiškai neteikia devyniolika mėnesių, t. y. nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams A. K. ir A. K. įsiskolinimą, skaičiuojamą po 250,00 Eur per mėnesį vienam vaikui. Tai reiškia, kad atsakovas išlaikymo vaikams lėšų skolingas 9500,00 Eur ((250,00 x 19 mėn.) x 2). Prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti 9500,00 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios savo vaikų nelanko, jais nesirūpina. Ieškovė nedraus atsakovui bendrauti su vaikais, kai tik šis paprašys, todėl tikslinga nustatyti, kad atsakovas su vaikais A. K. ir A. K. bendraus bendru su vaiko mama susitarimu.

Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone (toliau – Skyrius) nurodė, kad A. R. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Klaipėdos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, ar Klaipėdos rajono socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šeima vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dėl nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. teisių ir/ar teisėtų interesų užtikrinimo nėra žinoma. Specialistai apsilankę ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje nustatė, kad motina kartu su nepilnamečiais vaikais bei dabartiniu sugyventiniu gyvena dviejų kambarių name. Nors namuose ir vyksta remonto darbai, tačiau būstas pakankamai švarus ir tvarkingas. Visus reikalingus daiktus, baldus, buitinę techniką šeima turi. Skyrius neturi duomenų, apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, taip pat atsižvelgiant į vaikų išreikštą nuomonę, į tai, kad vaikai liko gyventi kartu su mama, yra prie jos prisirišę, Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama A. R. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jų interesus. Iš šiuo metu ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra ir ieškovė yra pasirengusios šį klausimų spręsti geranoriškai. Atsižvelgiant į tai, Skyrius tikisi, kad tėvai galės ateityje visus tėvo bendravimo su vaikais klausimus spręsti bendru sutarimu. Skyrius sutinka, kad ieškovės prašomas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams A. ir A. priteisimo yra pareikštas vaikų interesais, o prašoma priteisti 350 Eur per mėnesį suma kiekvienam vaikui galėtų patenkinti kasdienius vaikų poreikius. Nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos tėvas A. K. nevykdė pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. R. paaiškino, kad turi du nepilnamečius vaikus, daugiau vaikų neturi, vaikai gyvena su ja. Nurodė, kad atsakovas per Kalėdas vaikų net nepasveikino. Vienas vaikas lanko mokyklą, kitas eina į priešmokyklinę klasę. Vaikai lanko būrelius: krepšinį, futbolą, robotiką ir šokius, iš viso kainuoja apie 90 Eur abiem. Kiekvienam reikia po 350 Eur. Į mokyklą einančiam vaikui reikia priemonėms, uniformai, ekskursijoms, drabužiams ir avalynei. Taip pat reikia daug maistui, mažasis kol kas gauna maitinimą, bet didesniajam reikia pirkti du kartus per dieną, reikia pildyti elektroninę piniginę. Skaičiavo, kad reikia apie 700 Eur. Perka vitaminus vaikams, o kai suserga reikia vaistų, greičiausiai reikės vyresniajam dantų tiesinimo. Kol kas tvarkomi dantukai, todėl nežino, kiek kainuos tiesinimas. Drabužių vaikams reikia ir atsarginių, prašo turėti ugdymo įstaigoje. Abiejų vaikų poreikiai maistui skirtingi, todėl reikia gaminti skirtingai ir reikia daugiau pinigų. Nurodė, kad gauna vienodas išmokas vaikams, gauna apie 150 Eur kiekvienam, bet kai bus priteistas išlaikymas papildomos dalies nebegaus. Su atsakovu nebendrauja, nei ji, nei vaikai jo jau metus nemato. Jeigu atsakovas norėtų, tikrai netrukdytų bendrauti. Kai pradėjo gyventi skyrium, nuo 2023 m. vasario mėnesio, ji viena vaikus išlaikė ir prižiūrėjo, skaičiavo po 250 Eur per mėnesį, nes neturėjo pakankamai, kad skirtų vaikams daugiau. Kelis mėnesius mokėjo, bet tai buvo išskaičiuota. Ji dirba, jos draugas daug padeda, taip pat padeda jos mama. Ji gauna apie 780 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. nurodė, kad nesutinka dėl reikalavimo priteisti išlaikymą. Jis gauna 716 Eur atlyginimą (į rankas), jam tada liktų tik 16 Eur. Telšiuose darbo rinka nėra didelė, persikvalifikuoti ar pakeisti darbą nemato galimybės. Ieškovė turėtų pateikti visas išlaidas, tada sutiktų apmokėti. Nebendravo su vaikais, nes ieškovė išsivežė juos, neturi jos numerio, o vaikas į jo skambučius neatsiliepė, kelias dienas buvo susirašę, bet paskui nieko nebeatrašė. Nurodė, kad jis turi kompiuterinės technikos operatoriaus specialybę, bet Telšiuose jis darbo neranda, dirba statybos darbus, dirba nuo 2023 m. kovo mėnesio. Prieš tai dirbo užsienyje. Nurodė, kad dirba visokius statybos, jo sveikata nelabai leidžia daugiau dirbti, jam išoperuotas stuburas. Jokie darbingumo apribojimai nenustatyti. Gyvena su drauge, nuomojasi gyvenamąjį plotą, daugiau vaikų neturi. Jis galėtų teikti išlaikymą po 200 Eur ir mano, kad tokios sumos su vaiko pinigais užtektų. Jie kartu augino vaikus ir žino, kokios išlaidos, išgyvendavo ir už minimumą. Būrelių tiek anksčiau nelankė, mano, kad tik dėl teismo jų padidėjo. Mediacijos proceso metu kelis mėnesius mokėjo, o paskui nuo 2023 m. vasario neteikė išlaikymo. Nurodė, kad po bylos nagrinėjimo vaikai bus lankomi ir aprūpinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė A. R. ir atsakovas A. K. yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, įrašo Nr. 51, Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 164). Šalys nėra sudariusios santuokos, gyvena skyriumi.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. gyvenamoji vieta yra jų mamos A. R. gyvenamoji vieta. Byloje nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su motina (ieškove). Išvadą teikianti institucija nurodė, kad jų turimais duomenimis motina tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais ir neprieštarauja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje yra visos vaikams reikalingos sąlygos augti, tarp mamos ir vaikų yra šiltas ryšys. Vaikai specialistams nurodė, kad jiems patinka gyventi su mama, namuose jų niekas neskriaudžia.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių ir Skyriaus poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. R.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas su vaikais A. K. ir A. K. bendraus bendru su vaiko mama susitarimu. Nurodė, kad atsakovas nebendrauja su vaikais, ginčų dėl bendravimo su vaikais nekyla. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčų dėl bendravimo su vaikais nekyla ir poreikio nustatyti bendravimo tvarką nėra. Atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju detali bendravimo tvarka nenustatytina, numatant, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais susitaręs su vaikų mama ir atsižvelgdamas į vaikų interesus bei poreikius. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina taip pat turi pareigą tinkamai įgyvendinti tėvų valdžių, o nuolatinis ir kiek įmanoma glaudesnis santykio su vaiku palaikymas yra labai svarbi to dalis.

Teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė nurodo, kad nėra gavusi iš atsakovo išlaikymo nuo 2023 m. vasario 1 d., todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. K., mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvienam per mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į infliaciją, indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovės skaičiavimu, kiekvienam vaikui per mėnesį reikia skirti apie 700 eurų išlaikymui.

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 924 Eur (neatskaičius mokesčių), o nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis siekia 1038 Eur (neatskaičius mokesčių).

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 700 Eur suma per mėnesį, reikalinga vaiko poreikiams, vertintina kaip pagrįsta ir atitinkanti vaiko poreikius. Teismas sprendžia, kad ši suma reikalinga siekiant patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė pateikė duomenis apie vaikų papildomam ugdymui (būreliams) reikalingas lėšas, kurios pagal pateiktus įrodymus ir paaiškinimus sudaro apie 90 Eur per mėnesį abiem vaikams. Vertinant vaikų poreikius neturėtų būti orientuojamasi tik į minimaliausius vaiko poreikius ir mažesnės vieno iš tėvų gaunamos pajamos neeliminuoja nepilnamečio vaiko teisės augti visavertiškai. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikai auga, jų poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir laisvalaikiui tik didėja.

Teismas pažymi, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.

Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ir darbo užmokesčio pažymas matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje ir kas mėnesį gauna nuo 780 Eur iki 1100 Eur pajamų iš darbo užmokesčio. Iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turtą, transporto priemonės. Nustatyta, kad ieškovė taip pat gauna išmokas vaikams, kurios pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymo nuostatas, teikiamas vaikams, ir į kurias atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Nors pagal ieškovės pateiktus duomenis, ieškovė gaudavo apie 300 Eur išmokas vaikams, tačiau pagal pateiktus paaiškinimus padidintų išmokų ateityje ieškovė nebegaus ir vertintinas dydis, kuris numatytas teisės aktuose, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,5 Eur.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas neturi nekilnojamo turto, turi transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (2007 m. „Audi Allroad“). Pagal byloje gautus duomenis atsakovas dirba UAB „Gedrimeda“, jo pajamos per mėnesį siekia apie 714-750 Eur. Pagal duomenis gautus iš Antstolių informacinės sistemos, atsakovas turi įvykdytų įsipareigojimų, dėl kurių pradėta vykdomoji byla. Byloje negauta duomenų, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba statybos darbus ir Telšiuose kito bei geriau apmokamo darbo negali rasti. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo gaunamas atlyginimas yra artimas minimaliam darbo užmokesčiui. Pagal Statistikos departamento duomenis 2024 m. II ketvirtį statybos sektoriuje vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 1918 Eur.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismo vertinimu, atsakovas turėtų dėti daugiau pastangų ir išnaudoti visas galimybes gauti didesnes ir pakankamas pajamas, kad jų užtektų tiek jo, tiek nepilnamečių vaikų poreikiams. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Nagrinėjamu atveju šalių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ji užtikrina vaikų gyvenamąjį būstą, sumoka jų išlaikymo išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, užtikrinant gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius jų poreikius, bei kartu sumažėja galimybė gauti didesnes pajamas ar dirbti papildomą darbą.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas po 290 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė A. R. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikintina teismo sprendimo priėmimo dieną. Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestos ar išieškotos piniginės lėšos įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Ieškovė nurodė, kad nėra gavusi iš atsakovo išlaikymo nuo 2023 m. vasario 1 d. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, duomenų apie išlaikymo teikimą nepateikė. Nors iš byloje pateiktų duomenų ir šalių pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad vaikų mama tuo laikotarpiu iš dalies teikė išlaikymą ir už vaikų tėvą patenkinant tik būtiniausius vaikų poreikius, tačiau teismo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimas priteistinas vaikams. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl vaikų poreikių ir tėvų turinės padėties, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams, kurio dydis yra 9500 Eur (skaičiuojant 19 mėnesių po 250 Eur per mėnesį), priteisiant kiekvienam vaikui po 4750 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir siekiant paskatinti atsakovą įvykdyti pinigines prievoles vaikams, už laiku neįvykdytas pinigines prievoles iš atsakovo taip pat priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Byloje pateikta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurių suma yra 471,91 Eur.

Už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra: 110,00 Eur už vaikų gyvenamos vietos nustatymą, 78 Eur už išlaikymo priteisimą (290 Eur x 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.), 214 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi patenkintas, žyminis mokestis ir 90 proc. valstybės patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. rugsėjo 2 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. rugsėjo 2 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 4750 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (4750 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 4750 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (4750 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti teismo sprendimo priėmimo dieną. Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestas ar išieškotas pinigines lėšas įskaityti į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Nustatyti, kad atsakovas A. K. su nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. bendrauja A. K. ir A. R. sutarimu, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir jų poreikius.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 425 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 402 Eur žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.