Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (trečiojo asmens) E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linresta“ dėl skolos už rangos darbus priteisimo, trečiasis asmuo E. Š.,.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Linresta“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovui 5 000 Eur skolos, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad UAB „Linresta“ vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal statybos rangos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu E. Š.. Ieškovas ir atsakovė, atstovaujama R. L., 2020 m. gruodžio mėnesį sudarė žodinę subrangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti stumdomus vartus ir vartelius, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo darbų rezultatą priimti ir su ieškovu atsiskaityti. Ieškovas pranešė atsakovei ir trečiajam asmeniui, kad galutinė vartų ir vartelių pagaminimo ir montavimo kaina – 5 000 Eur. Tačiau už atliktus darbus nebuvo atsiskaityta, todėl prašoma priteisti skolą.

1.2. Atsižvelgiant į tai, kad E. Š. nebuvo pareiškęs jokio atsiliepimo į pirminį ieškinį, ieškovas neturėjo jokių duomenų apie jo ir R. L. civilinius santykius, todėl ieškovas patraukė atsakovu naudos gavėją E. Š., t. y. asmenį, kuriam vartai ir varteliai buvo pagaminti. Tik patrauktas atsakovu E. Š. pateikė teismui atsiliepimą ir pridėjo turimus įrodymus, nors galėjo tai padaryti susipažinęs su pirminiu ieškiniu, kai buvo patrauktas trečiuoju asmeniu. Todėl prašė teismo atsižvelgti į šias aplinkybes sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

2. Atsakovė UAB „Linresta“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. Statybos rangos sutarties pagrindu atsakovė UAB „Linresta“ atliko statybos darbus E. Š.. Baigus namo statybos darbus buvo papildomai tartasi ir dėl fasadinės tvoros pamato betonavimo, įskaitant ir vartų ir vartelių gamybą. Kadangi E. Š. pilnai neatsiskaitė su UAB „Linresta“ už sutartus ir atliktus statybos rangos darbus, UAB „Linresta“ sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą ir netęsė papildomų darbų vykdymo. Sustabdžius statybos rangos darbų vykdymą UAB „Linresta“ nesudarė nei žodinės, nei rašytinės subrangos sutarties su E. K. kaip subrangovu dėl vartų / vartelių gamybos / montavimo, nedalyvavo nei derybose dėl šių darbų kainos, nei derino techninių savybių, nei prižiūrėjo šių darbų atlikimą, nei priėmė juos, todėl UAB „Linresta“ neturi jokios pareigos mokėti ieškovui, t. y. reikalavimas nepagrįstas.

3. Trečiasis asmuo E. Š. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau savo atsiliepime į pirminį ieškinį nurodė, jog jis su UAB „Linresta“ 2018 m. gegužės 14 d. buvo sudaręs Statybos rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal dvibučio gyvenamojo namo statybos projektą (duomenys neskelbtini). Teigė, jog veikdamas UAB „Linresta“ vardu R. L. 2020 m. birželio 3 d. atsiuntė fasadinės tvoros įrengimo sąmatą, kurioje aiškiai nurodyta, kad tvoros ir vartelių gamyba ir montavimas įeina į UAB „Linresta“ rangos darbų sąmatą ir apimtį. 2020 m. birželio 3 d. jis ir UAB „Linresta“ sudarė papildomą susitarimą dėl naujų darbų atlikimo objekte, tame tarpe atlikti tvoros vartų ir vartelių gamybos ir įrengimo darbus. UAB „Linresta“ patvirtino, kad už šių darbų atlikimą yra gautas avansinis apmokėjimas. Pabrėžė, jog visus darbus jis užsakė tik iš vieno tiekėjo UAB „Linresta“. Trečiojo asmens teigimu, jokia atskira sutartis su ieškovu dėl fasadinės tvoros ir vartų su varteliais įrengimo nebuvo sudaryta. Ieškovas veikė kaip subrangovas, todėl piniginių reikalavimų jam, kaip užsakovui, reikšti negali. Pažymėjo, kad su ieškovu jį supažindino UAB „Linresta“ direktorius R. L., kuris ir atsiskaitydavo su ieškovu už atliktus darbus objekte. Atkreipė dėmesį į tai, kad R. L. su ieškovu derino ne tik tarpusavio atsiskaitymą, bet ir vartų įrengimą, o tai patvirtina, kad ieškovas suprato ir laikė, kad vartus turi išmatuoti bei įrengti trečiojo asmens, t. y. užsakovo nurodymu. Trečiasis asmuo tvirtina, kad su rangovu yra pilnai atsiskaitęs, įskaitant ir vartų bei vartelių gamybą ir įrengimą. Trečiasis asmuo taip pat prašė priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo E. K., kuris yra kaltas dėl proceso trečiojo asmens atžvilgiu – ieškovui E. Š. įtraukus atsakovu byloje ir vėliau visų reikalavimų trečiojo asmens atžvilgiu atsisakius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovo E. K. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 3 720 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (3 720 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 792 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės UAB „Linresta“ trečiajam asmeniui E. Š. priteisė 2 092,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei valstybei priteisė: iš UAB „Linresta“ 31,43 Eur, iš ieškovo E. K. 11,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 14 d. trečiasis asmuo su atsakove sudarė Statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal Dvibučio gyvenamojo namo statybos projektą adresu (duomenys neskelbtini). Fiksuota šių darbų kaina – 28 000 Eur, o pareiga rangovui užbaigti darbus numatyta iki 2018 m. birželio 30 d. Į bylą pateikta 2020 m. birželio 3 d. sąmata, pagal kurią Fasadinės tvoros pamato betonavimo, tame tarpe ir stumdomų vartų bei vartelių gamybos ir montavimo kaina sudaro 17111,50 Eur. Už atliktus statybos darbus trečiasis asmuo pagal pakvitavimus atsakovei perdavė 16 100 Eur. Be to, atsakovės direktorius R. L. 2020 m. birželio 3 d. pakvitavime pasirašydamas sutiko, kad bendra darbų suma neviršys 16 000 Eur, o darbus įsipareigoja atlikti iki 2020 m. birželio 30 d. Pagal 2021 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą stumdomų vartų / vartelių su furnitūra ir montavimo darbais kaina sudaro 5 000 Eur.

4.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, UAB „Linresta“ ir trečiojo asmens sudarytą statybos rangos sutartį, 2020 m. birželio 3 d. sąmatą, darbų apmokėjimo įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus, ieškovo pateiktas SMS žinutes, sprendė, kad ieškovas sutartį dėl stumdomų vartų ir vartelių sudarė su atsakove, kuri, veikdama kaip generalinis rangovas, turi pareigą už darbus atsiskaityti (CK 6. 650 straipsnio 3 dalis).

4.3. Remiantis į bylą pateikta 2020 m. birželio 3 d. darbų sąmata, stumdomų vartų ir vartelių gamyba bei montavimas (be spynos, be variklio) kainuoja 3 720 Eur (be PVM), o bendra visų sąmatoje nurodytų darbų vertė sudaro 17 111,50 Eur (be PVM). Tos pačios dienos trečiojo asmens ranka rašytame ir atsakovo atstovo R. L. pasirašytame pakvitavime matyti, jog darbų kaina sumažinta iki 16 000 Eur. 2020 m. spalio – gruodžio mėnesio pakvitavimai patvirtina, jog trečiasis asmuo atsakovui už papildomus darbus perdavė 16 100 Eur.

4.4. Trečiasis asmuo teigia, jog savo prievolę atsiskaityti už vartų ir vartelių gamybą ir įrengimą objekte pagal sutartį su UAB „Linresta“ yra pilnai įvykdęs ir tai iš esmės patvirtina į bylą pateikti pakvitavimai apie piniginių lėšų perdavimą. Tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad 2020 m. birželio 3 d. sąmatoje vartų / vartelių darbų kaina yra nurodyta be variklio ir be spynos. Iš byloje esančio susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad dėl vartų furnitūros, jų dažymo būdo ir kitų detalių, nuo kurių priklauso galutinė darbų kaina, ieškovas tarėsi tiesiogiai su trečiuoju asmeniu. Kad galutinė darbų kaina gali būti kitokia, nei nurodyta 2020 m. birželio 3 d. sąmatoje, žinojo ir trečiasis asmuo. Tai aiškiai atskleidžia 2020 m. lapkričio 11 d. SMS žinutės turinys, kuomet trečiasis asmuo klausia ieškovo dėl darbų kainos („čia su vartais, varteliais ar be? Kiek vartai dveji ir varteliai dveji maždaug gaunasi?). Į šį klausimą ieškovas atsako „čia tik tvora, vartų ir vartelių dar neskaičiavau ir nematavau“. Tokiu būdu įvertinus tai, kad trečiasis asmuo atsakovei už stumdomų vartų ir vartelių gamybą bei montavimą sumokėjo 3720 Eur, t. y. preliminariai paskaičiuotą darbų kainą, kuri nurodyta 2020 m. birželio 3 d. sąmatoje, būtent šia apimtimi atsakovė ir laikytina atsakinga atsiskaityti su ieškovu už atliktą darbą. Duomenų, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu būtų sutarę keisti sutarties kainą, kuri pagal šalių sudarytą Statybos rangos sutarties 2.5 punktą turėjo būti įforminta raštu, nėra.

4.5. Atsakovės teigimu, pakvitavimais E. Š. perduotos piniginės lėšos buvo skirtos jau atliktiems darbams padengti, o papildomi darbai nebuvo apmokėti, todėl nebuvo tęsiami. Tačiau šių teiginių patvirtinimui atsakovė neteikė jokių rašytinių įrodymų, pvz. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų, tarpusavio susirašinėjimo ir pan., neparėmė liudytojų parodymais (CPK 178 straipsnis). Pakvitavimuose, kuriuos atsakovė pasirašė ir neginčija, nurodyta, jog piniginės lėšos perduodamos atsakovei pagal papildomą susitarimą dėl naujų darbų, o ne skolų už jau atliktus darbus padengimui. Kita vertus, atsakovė tvirtino, kad piniginių pretenzijų trečiajam asmeniui nereiškia ir skolų buvimo fakto neįrodinėja.

4.6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įrodė faktinį patikslinto ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, jog sutartis dėl rangos darbų buvo sudaryta su atsakove, kuriai kyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau tik ta apimtimi, kuria buvo sutarusi su trečiuoju asmeniu. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovė būtų prisiėmusi vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu už trečiojo asmens užsakymus, susijusius su vartų furnitūros, variklio ir kitų detalių pasirinkimą. Visiško ieškinio tenkinimas šiuo atveju neatitiktų nei šalių tarpusavio susitarimų, nei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų. Kita vertus, ieškovui nėra užkirstas kelias išsiieškoti likusią darbų kainą iš užsakovo, su kuriuo buvo deramasi dėl kitų darbų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovės UAB „Linresta“ priteistina ieškovo naudai 3 720 Eur skolos už atliktus darbus.

4.7. Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 112,50 Eur žyminis mokestis, 50 Eur procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidos, 907,50 Eur dydžio išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Trečiasis asmuo E. Š. byloje patyrė viso 2 628,12 Eur, t. y. 1 452 Eur + 1 176,12 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4.8. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ir kad būtent dėl jo netinkamo procesinio elgesio šalys, šiuo atveju trečiasis asmuo, patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Tokia išvada padaryta remiantis tuo, jog ieškovui nebuvo žinomi atsakovės bei trečiojo asmens tarpusavio susitarimai dėl statybos rangos darbų ir jų apimties, kurie neabejotinai yra svarbūs teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymui, todėl ieškininių reikalavimų tikslinimas šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu. Be to, ieškovo pareikštas ieškinys iš esmės laikytinas pagrįstu ir teismo buvo tenkinamas. Teismo vertinimu, trečiojo asmens veiksmai (neveikimas), nebendradarbiavimas su teismu, ignoruojant teismo siūlymą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei jo su atsakove sudarytą sutartį bei kitus susitarimus, leidžiančius ieškovui operatyviau apsispręsti dėl savo pažeistų teisių gynimo būdo, sąlygojo ilgesnį teisminį procesą, o kartu ir jo paties bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Taip pat teismas nesutiko su trečiojo asmens argumentais, kad jo procesinės padėties pakeitimas laikytinas ieškinio reikalavimų atsisakymu, suponuojančiu jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti būtent iš ieškovo. Atsakovės bei trečiojo asmens dalyvavimą būtinu pripažino teismas, siekdamas atskleisti bylos esmę ir išsiaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėta ir tai, kad trečiasis asmuo pats yra advokatas, kuriam yra žinomas civilinis procesas bei jam keliami operatyvumo, ekonomiškumo bei kooperacijos principai, kurie, teismo vertinimu trečiojo asmens ir buvo pažeisti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, numatytų CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ir dalies jų iš ieškovo nepriteisti, paliekant jas trečiojo asmens rizikai.

4.9. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 74 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovo naudai priteista 792 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis proporcingas jo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Trečiasis asmuo šioje byloje veikė ieškovo pusėje, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 2 092,72 Eur, taip pat priteistinos iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Trečiasis asmuo E. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovės UAB „Linresta“ trečiajam asmeniui priteista 2 092,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš ieškovo E. K. trečiajam asmeniui E. Š. 2 628,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš ieškovo apeliacinio proceso bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Trečiasis asmuo byloje patyrė 2 628,12 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 452 Eur, kai trečiasis asmuo į bylą ieškovo nepagrįstai buvo įtrauktas atsakovo procesiniu statusu, ir 1 176,12 Eur, kai trečiasis asmuo į bylą ieškovo buvo įtrauktas trečiojo asmens statusu ir ieškovo pageidavimu teismo buvo įpareigotas būtinai dalyvauti posėdžiuose. Byloje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo sumažintas trečiojo asmens priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis bei jos nepriteistos iš už trečiojo asmens įtraukimą į procesą atsakingos šalies – ieškovo, netinkamai pritaikęs CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, kas lėmė trečiojo asmens teisės į faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pažeidimą.

5.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens procesinis elgesys sąlygojo ilgesnį teisminį procesą, o kartu ir jo paties bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl dalis bylinėjimosi išlaidų yra paliekama trečiojo asmens rizikai. Pažymėta, kad ieškovas teikė byloje penkias ieškinio versijas. Priklausomai nuo skirtingo apelianto procesinio statuso byloje, skirtingu bylos etapu apeliantas turėjo skirtingas procesines teises ir pareigas. Apeliantas būdamas įtrauktas trečiojo asmens procesiniu statusu, neturėjo procesinės pareigos teikti atsiliepimo į ieškinį bei jį pagrindžiančių įrodymų (dokumentų), o tokių dokumentų nepateikimas niekaip neužvilkino bylos proceso, nes trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį, remiantis CPK nuostatomis, nėra privalomas tam, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės – būtent ieškovas turi pareigą įrodinėti savo teiginius ir ieškinio reikalavimus, o ne perkėlinėti šią ieškovo pareigą kitiems byloje įtrauktiems asmenims. Dėl to visiškai neproporcinga ir nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl apelianto kaltės dėl proceso ilgesnės trukmės, kuri padaryta vien tuo pagrindu, kad apeliantas byloje būdamas trečiuoju asmeniu, nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei kitų apelianto valdomų dokumentų. Apelianto procesinė pareiga teikti į bylą atsiliepimą į ieškinį bei jį pagrindžiančius įrodymus (dokumentus) atsirado tik tuomet, kai 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškinio versija ieškovas pakeitė apelianto procesinį statusą iš trečiojo asmens į atsakovą, o šią procesinę pareigą apeliantas tinkamai ir laiku įgyvendino 2022 m. rugsėjo 28 d. pateikdamas teismui atsiliepimą į ieškovo 2022 m. rugsėjo 9 d. patikslintą ieškinį.

5.3. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad trečiasis asmuo privalėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį bei kitus dokumentus (pvz., užsakovo ir atsakovės sudarytą susitarimą dėl statybos rangos darbų bei kitus susitarimus), kuomet jo procesinis statusas byloje buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tam, kad ieškovas galėtų lengviau apginti savo pažeistas teises, iš esmės apeliantui perkelia ieškovo įrodinėjimo pareigą, taip pažeisdamas CPK 12 straipsnyje, 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 178 straipsnyje, įtvirtintas įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles.

5.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ne dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio apeliantas patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės ir apelianto sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu ieškovui jokios jo teisės ir pareigos nekilo, todėl ši sutartis negalėjo būti jo reikalavimo teisių šioje byloje pagrindas, tad, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas sprendime, tai, kad ieškovui nebuvo žinomas atsakovo ir apelianto sudarytos statybos rangos sutarties turinys, negalėjo daryti visiškai jokios įtakos ieškovo teisei kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynybos ir jo pareigai įrodyti savo reikalavimus. Ieškovas savo reikalavimus kildino ir turėjo kildinti ne iš atsakovės ir apelianto sudarytų susitarimų, tačiau iš atsakovės ir ieškovo sudarytų susitarimų. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, pats ieškovas privalėjo žinoti ir teismui nurodyti bei įrodyti, kokius susitarimus su atsakove ir kokiomis sąlygomis yra sudaręs ir tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta apeliantui kaip trečiajam asmeniui. Ieškovo, atstovaujamo profesionalios advokatės, negebėjimas tinkamai identifikuoti ir teismui nurodyti bylos atsakovo, negali būti pagrindas pažeisti apelianto teisės į tinkamą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyvendinimo.

5.5. Sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas veikė ieškovo pusėje, todėl užsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos tik iš atsakovės proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų dydžiui. Šioje byloje nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, kad apeliantas veikė ieškovo pusėje. Priešingai, proceso stadijoje, kuomet apeliantas byloje ieškovo iniciatyva buvo įtrauktas ir dalyvavo atsakovo procesiniu statusu, apeliantas pateikė į bylą atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė savo individualią poziciją dėl bylos klausimų, ir kuriuo aiškiai bei iš esmės nesutiko su ieškovo byloje pareikšta pozicija ir reikalavimais apeliantui, ir šią poziciją nuosekliai palaikė viso proceso metu. Taigi, apeliantas šioje byloje teikė savarankiškus procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, savo procesiniuose dokumentuose išreikšdavo poziciją, priešingą ieškovo pozicijai, su ieškovo teiginiais nesutiko ir teismui teikė savo individualią poziciją bei paaiškinimus. Joks apelianto procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip veikimas būtent ieškovo pusėje, ar ieškovo interesais, kaip ir negali būti laikomas ir veikimu atsakovės pusėje ar interesais, nes apeliantas niekada nepalaikė ir atsakovės pozicijos byloje. Vien aplinkybė, kad apeliantas į bylą buvo įtrauktas būtent ieškovo ieškinio pagrindu, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis byloje veikė ieškovo pusėje. Sprendimas negali turėti ir neturi apelianto teisėms bei pareigoms jokios reikšmės ar įtakos, todėl iš viso apeliantas į bylą dalyvauti buvo įtrauktas nepagrįstai ir būtent toks neadekvatus ieškovo veikimas sukėlė bylinėjimosi išlaidas.

5.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo, netinkamai vertinęs, kad apeliantas yra ieškovo pusėje, ir kad ieškovas tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Ieškovas, byloje atstovaujamas profesionalios advokatės, 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškinio versijoje tikslingai, žinodamas (privalėdamas žinoti), kad su apeliantu jo nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, įtraukė jį į bylą atsakovo procesiniu statusu, tokiu būdu sąmoningai siekdamas suklaidinti teismą dėl asmens, į kurį ieškovas turi reikalavimo teisę. Pabrėžė, kad apeliantas esminę dalį prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų patyrė tuomet, kai į bylą visiškai be jokio pagrindo buvo įtrauktas atsakovo procesiniu statusu. Kita dalis apelianto bylinėjimosi išlaidų taip pat buvo patirta tik dėl ieškovo veiksmų, kuomet ieškovo prašymo pagrindu apelianto dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, nepaisant to, kad apeliantas savo poziciją detaliai buvo išdėstęs atsiliepime į ieškinį ir ją nuosekliai pagrindęs kartu pridėtais rašytiniais įrodymais bei prašė teismo bylą nagrinėti jam bei jo atstovui nedalyvaujant.

5.7. Pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškovo procesinio elgesio pateisinimo motyvas, t. y. kad ieškovui neva nebuvo žinoma apelianto ir atsakovės sudaryto susitarimo dėl statybos rangos apimtis, negali būti vertinamas kaip atitinkantis proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Ieškovas, atstovaujamas profesionalios advokatės, tiek kreipdamasis į teismą, tiek akivaizdžiai nepagrįstai į bylą įtraukdamas apeliantą atsakovo statusu, tiek vėliau atsisakydamas visų reikalavimų apelianto atžvilgiu, turėjo įvertinti riziką, kad jam gali tekti atlyginti tokio jo elgesio sukeltas bylinėjimosi išlaidas.

6. Ieškovas E. K. pateiktame atsiliepime į trečiojo asmens E. Š. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad trečiojo asmens veiksmai (neveikimas), nebendradarbiavimas su teismu, ignoruojant teismo siūlymą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei jo su atsakovu sudarytą sutartį bei kitus susitarimus, leidžiančius ieškovui operatyviau apsispręsti dėl savo pažeistų teisių gynimo būdo, sąlygojo ilgesnį teisminį procesą, o kartu ir jo paties bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

6.2. Patrauktas trečiuoju asmeniu E. Š., būdamas suinteresuotas greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, žinodamas apie tai, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių jo ir UAB „Linresta“ rangos santykius, iš kurių atsakovei išplaukė prievolė pagaminti vartus ir vartelius, būdamas advokatu ir įvertinęs šių dokumentų nepateikimo riziką, dėl neaiškių priežasčių priėmė sprendimą atsiliepimo neteikti ir teismo posėdyje nedalyvauti. Tokiais veiksmais trečiasis asmuo prisiėmė savo veiksmų / neveikimo riziką, dėl to ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Trečiojo asmens atsiliepimo nepateikimas užvilkino procesą, nes ieškovas privalėjo patikslinti ieškinį ir atsakovu patraukti E. Š., tai yra asmenį, kuriam buvo pagaminti ir perduoti stumdomi vartai ir varteliai.

6.3. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad atsakovė taip pat disponavo Rangos sutartimi ir kitais dokumentais. Tačiau trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad atsakovė nepriėmė procesinių dokumentų, kurių nepavyko įteikti per antstolį, dėl ko dokumentai atsakovei buvo įteikti bei apie posėdį buvo pranešta viešojo paskelbimo būdu. Trečiasis asmuo turėjo galimybę dokumentus pateikti teismui, kai jam buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau jis jokių dokumentų nepateikė, teismo posėdyje taip pat dalyvauti nepageidavo.

6.4. Apeliantas nebuvo atleistas nuo pareigos elgtis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, bendradarbiauti su teismu ir neignoruoti teismo nurodymų. Kita vertus, vykdydamas rangos sutarties sąlygas apeliantas taip pat privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, elgtis sąžiningai ir teisingai. Žinodamas apie tai, kad už būtent jam pagamintą ir perduotą daiktą su gamintoju nėra atsiskaityta, protingai, sąžiningai ir logiškai veikiantis asmuo privalo imtis visų priemonių tikslu išspręsti konfliktinę situaciją, kurioje jis pats aktyviai dalyvavo. Konkrečiu atveju apeliantas ne tik nesiėmė priemonių, kad su ieškovu būtų tinkamai atsiskaityta, apeliantas net proceso metu nepageidavo pateikti atsiliepimo. Civilinėje byloje pateikta visa eilė įrodymų, kad apeliantas derino su ieškovu vartų techninius matmenis, savybes, medžiagas ir mechanizmus, gaminio pagaminimo terminus. Taip pat apeliantas pats bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad asmeniškai buvo perdavęs ieškovui pinigus už tvorą pagal ankstesnį užsakymą, nors tvora kaip ir vartai buvo pagaminta vykdant rangos sutartį. Todėl akivaizdu, kad ieškovas turėjo pagrindą traukti atsakomybėn apeliantą, kuriam buvo pagamintas daiktas, už kurį neatsiskaityta. Beje, tolimesnė bylos eiga, tai yra atsakovės paaiškinimai ir procesinė pozicija tai tik patvirtino. Ieškovas turėjo pagrindą atsakovu patraukti asmenį, kuriam buvo pagamintas daiktas ir kuris sėkmingai daiktu naudojasi žinant, kad su gamintoju neatsiskaityta.

6.5. Apeliantas aiškina apie byloje išdėstytą individualią poziciją, tačiau primintina, kad apeliantas neteikė teismui savarankiškų reikalavimų. Pagamintas daiktas buvo perduotas būtent jam, apeliantas aktyviai derino užsakymo vykdymo laiką ir daikto techninius parametrus, todėl už pagamintus vartus ir vartelius ieškovui galėjo atsiskaityti arba atsakovė, arba apeliantas. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad trečiasis asmuo pats yra advokatas, kuriam yra žinomas civilinis procesas bei jam keliami operatyvumo, ekonomiškumo bei kooperacijos principai, kurie, teismo vertinimu, trečiojo asmens ir buvo pažeisti. Apeliantas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, dėl ko buvo užvilkintas procesas. Teismas pagrįstai sumažino jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.6. Teismas įvertino apelianto patirtų išlaidų priežastingumą ir pagrįstai jas sumažino dėl netinkamo apelianto elgesio. Dėl kokios priežasties teismas turėtų apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo, iš apeliacinio skundo nėra aišku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo dalies dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Ieškovas E. K. 2022 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. L. ir trečiajam asmeniui E. Š. dėl skolos priteisimo, kuriame nurodė, kad jis su atsakovu R. L. sudarė žodinę subrangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti stumdomus vartus ir vartelius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už ieškovo atliktus darbus sumokėti. Atsakovas vykdė vykdo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, kurių užsakovu yra trečiasis asmuo E. Š..

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir nurodė, kad iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad dėl žodinės sutarties sąlygų susitarta su trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu, todėl ieškinys tikslintinas, tinkamai nurodant dalyvaujančius byloje asmenis bei pagrindžiant reikalavimo teisę į tinkamą atsakovą bei nurodant, kaip ieškinio reikalavimas susijęs su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis.

12. Ieškovas 2022 m. vasario 3 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui R. L. ir trečiajam asmeniui E. Š. dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 8 d. nustatė atsakovui ir trečiajam asmeniui 14 d. terminą atsiliepimui pateikti. Trečiajam asmeniui E. Š. procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. vasario 11 d., jis nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Atsakovui R. L. dokumentai nebuvo įteikti. Teismas 2022 m. gegužės 6 d. pasiūlė ieškovui įteikti procesinius dokumentus per antstolį, ieškovas bandė įteikti procesinius dokumentus per antstolį, tačiau dokumentai nebuvo įteikti, todėl atsakovui procesiniai dokumentai išsiųsti 2022 m. birželio 9 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

13. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui E. Š. ir trečiajam asmeniui R. L. dėl skolos priteisimo. Šiame ieškinyje nurodė, kad pagal žodinį susitarimą, sudarytą 2020 m. gruodžio mėnesį, ieškovas įsipareigojo pagaminti, perduoti ir sumontuoti E. Š. geležinius stumdomus vartus ir vartelius adresu (duomenys neskelbtini). Po to, kai vartai buvo sumontuoti, ieškovas pareikalavo iš atsakovo atsiskaitymo, tai yra paprašė 5 000 Eur. Atsakovas pareiškė, kad su ieškovu turi atsiskaityti trečiasis asmuo R. L., kuris vykdė atsakovui gyvenamojo namo statybas. R. L. teigė ieškovui, kad dėl vartų pagaminimo sutarta buvo su atsakovu ir kad būtent atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu. Taip pat nurodė, kad atsakovu trauktinas asmuo, kuris pateikė užsakymą, išsiuntė vartų matmenis, tarėsi dėl terminų ir kainos, priėmė darbų rezultatą, tai yra E. Š..

14. E. Š. pateikė atsiliepimą į 2022 m. rugsėjo 9 d. patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė reikšmingas aplinkybes, kad 2018 m. gegužės 14 d. jis sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Linresta“, atstovaujama šios bendrovės direktoriaus ir vienintelio akcininko R. L.. Statybos rangos sutarties objektas – statybos darbai pagal dvibučio gyvenamojo namo statybos projektą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovas, vykdant vartų ir vartelių įrengimo darbus objekte, veikė kaip subrangovas, todėl negali reikšti piniginių reikalavimų užsakovui, t. y. E. Š..

15. Ieškovas 2022 m. spalio 19 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui R. L. ir tretiesiems asmenims E. Š. ir UAB „Linresta“ dėl skolos priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad E. Š. pateikus dokumentus, paaiškėjo, kad tarp E. Š. ir UAB „Linresta“ susiformavo rangos santykiai. Vykdant įsipareigojimus pagal 2018 m. gegužės 14 d. rangos sutartį R. L. sudarė žodinę subrangos sutartį su ieškovu E. K. dėl stumdomų vartų ir vartelių pagaminimo ir sumontavimo.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir nurodė, kadangi ieškinio reikalavimas kildinamas iš žodinės sutarties tarp ieškovo ir R. L. (kuris yra UAB „Linresta“ atstovas bei laiduotojas pagal 2018 m. gegužės 14 d. statybos rangos sutartį), ieškinys tikslintinas, tinkamai nurodant dalyvaujančius byloje asmenis, t. y. atsakovą (-us) ir trečiąjį (-iuosius) asmenį (-is), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.650 straipsnyje nustatytas generalinio rangovo ir subrangovo atsakomybės sąlygas.

17. Ieškovas 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Linresta“ ir trečiajam asmeniui E. Š. dėl skolos priteisimo. Atsakovė UAB „Linresta“ 2023 m. sausio 13 d. atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė su juo nesutinkanti ir prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo E. Š. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismas 2023 m. balandžio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje nutarė pripažinti atsakovo UAB „Lintesta“ vadovo R. L. ir trečiojo asmens E. Š. dalyvavimą posėdžiuose būtinu. Trečiasis asmuo E. Š. 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje nesutiko su pareikštu patikslintu ieškiniu.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovo E. K. ieškinį tenkino iš dalies, taip pat iš atsakovės UAB „Linresta“ trečiajam asmeniui E. Š. priteisė 2092,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitų trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų dalies nepriteisė iš ieškovo nustatęs pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodydamas, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į ieškovo elgesį keletą kartų tikslinant ieškinį, nepagrįstai nurodė, kad jis būdamas trečiuoju asmeniu privalėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį, o jo elgesys sąlygojo ilgesnį teisminį procesą.

Dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).

20. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16 punktas). Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 17 punktas).

22. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 45 punktas).

23. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai.

27. Apeliantas ieškovo nesąžiningumą sieja su aplinkybe, kad apeliantas buvo atsakovu patrauktas nepagrįstai, ieškovui neturint jokių reikalavimo teisių į apeliantą, taip pat keletą kartų keistas ieškinys, dokumentai ir informacija galėjo būti gauti ir kitokiu būdu, atsakovės ir apelianto sudaryta rangos sutartis negali būti laikoma kokių nors ieškovo teisės šaltiniu, ieškovas pats turėjo įrodyti, kokius susitarimus su atsakovu ir kokiomis sąlygomis yra sudaręs ir tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta apeliantui, taip pat ieškovo prašymu apelianto dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. vasario 3 d. teikiant pirminį ieškinį, į kurį nei apeliantas, nei atsakovas neteikė atsiliepimų, ir 2022 m. rugsėjo 9 d. patikslintą ieškinį, buvo neaiški faktinė situacija, t. y. neturint duomenų, kokie teisiniai santykiai siejo apeliantą (užsakovą) ir atsakovą R. L., atsakovės UAB „Linresta“ vadovą, dėl statybos rangos darbų ir jų apimties objekte, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 3 d. ieškinyje ir 2022 m. rugsėjo 9 d. patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad dėl apmokėjimo už atliktus darbus kreipėsi tiek į R. L., kuris nurodė, kad apmokėti už darbus turi E. Š., tiek į apeliantą E. Š., kuris teigė, kad atsiskaityti turi atsakovas. Po pirminio ieškinio pateikimo, proceso šalims nepateikus atsiliepimų, ieškovas ieškinį pareiškė atsakovui E. Š., kuris, kaip nurodoma 2022 m. rugsėjo 9 d. patikslintame ieškinyje, pateikė užsakymą, išsiuntė vartų matmenis, tarėsi dėl terminų ir kainos, priėmė darbų rezultatą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimų į pirminį ieškinį, ieškovo elgesys patraukiant atsakovu E. Š., negali būti laikomas nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis, kadangi iš esmės galutinis ieškovo atliktų darbų rezultato gavėjas buvo E. Š., su kuriuo, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, taip pat buvo ir derinamos tam tikros detalės, susijusios su atliekamais darbais (metalo dažymo būdo, rankenėlių, automatikos įrengimo ir pan.). Apeliantui pateikus atsiliepimą į 2022 m. rugsėjo 9 d. patikslintą ieškinį, ieškovas nedelsdamas vėl tikslino ieškinį, pakeičiant atsakovą, kadangi paaiškėjo UAB „Linresta“ ir apelianto teisinių santykių pobūdis. Kaip minėtina CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad ieškovo elgesys tikslinant ieškinį yra nesąžiningas, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovui įstatymas nustato teisę tikslinti ieškinį (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės ieškinys buvo tikslinamas tik tris kartus, kiti du kartai buvo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinys neatitinka jam įstatyme keliamų turinio ir formos reikalavimų.

29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje, išklausęs ieškovo atstovės nuomonę dėl galimybės nagrinėti bylą nesant atsakovės atstovo ir trečiojo asmens, nutarė pripažinti atsakovo UAB „Linresta“ vadovo R. L. ir trečiojo asmens E. Š. dalyvavimą posėdžiuose būtinu. Taigi atmestini apelianto argumentai, kad ieškovo prašymu apelianto dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu, kadangi būtent teismas nusprendė, kad toks dalyvavimas yra būtinas. Perklausius 2023 m. balandžio 20 d. parengiamojo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad ieškovės atstovė nebuvo pareiškusi tokio prašymo, tik išdėstė nuomonę dėl atsakovės vadovo ir trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdžiuose reikalingumo.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovės ir apelianto sudaryta rangos sutartis negali būti laikoma kokių nors ieškovo teisių šaltiniu, visgi, ši sutartis buvo reikšminga nustatyti, kokie santykiai siejo ieškovą, atsakovą ir trečiąjį asmenį. Ši sutartis buvo reikšminga ir tuo aspektu, kad būtų nustatyta, kieno vardu veikė R. L., sudarant žodinę sutartį dėl stumdomų vartų ir vartelių pagaminimo ir įrengimo. Šią sutartį apeliantas galėjo pateikti ir anksčiau, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai po pirminio ieškinio pateikimo, pasinaudodamas teise pateikti atsiliepimą, kuriame būtų išdėstęs faktines aplinkybes, ir taip būtų išvengta bylinėjimosi išlaidų padidėjimo bei ieškovo ieškinio patikslinimo, reikalavimų pareiškimo pačiam apeliantui.

31. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja, kad apeliantui, pirminiu ieškiniu įtrauktam į civilinį procesą kaip trečiasis asmuo, įstatyme nenustatyta pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį, tokia pareiga nustatyta CPK 142 straipsnio 1 dalyje tik atsakovui. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad apeliantas yra advokatas, ir jam yra žinomos civilinio proceso nuostatos, kad trečiasis asmuo turi tokias pat procesines teises ir pareigas kaip ir bylos šalys (CK 47 straipsnio 2 dalys), t. y. šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Taigi iš esmės šiose nuostatose įtvirtini operatyvumo, ekonomiškumo ir kooperacijos principai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto neveikimas ir nebendradarbiavimas su teismu, naudojantis teise neteikti atsiliepimo į pirminį ieškinį, tačiau pažeidžiant pareigą veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, bei nesidomėjimas byla (iki kol buvo patikslintas ieškinys pakeičiant jo procesinę padėtį į atsakovo), lėmė ilgesnį teisminį procesą bei paties apelianto bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

32. Apeliacinės instancijos teismas, remiantis nurodytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, numatytų CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ir dalies jų (proporcingai atmestai ieškinio daliai) trečiajam asmeniui iš ieškovo nepriteisė. Be to, apeliacinis teismas papildomai nurodo, kad įvertinus trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, tai, kad ieškovo ieškinys iš esmės tenkintas, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš laimėjusios bylą šalies neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

33. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis veikė ieškovo pusėje. Byloje nustatyta, kad atsiliepimo į pirminį ieškinį apeliantas neteikė, taigi, nebuvo aiški jo pozicija dėl ieškinio. Pakeitus patikslintu ieškiniu apelianto procesinę padėtį į atsakovo, jis kategoriškai nesutiko, su patikslintu ieškiniu. E. Š. atsiliepimo į ieškinį esmė – subrangovas (ieškovas) turi teisę reikšti reikalavimą už atliktus darbus generaliniam rangovui (UAB „Linresta“), o ne užsakovui (E. Š.), bei nurodė, kad yra atsiskaitęs su generaliniu rangovu. Tokią poziciją trečiasis asmuo palaikė viso proceso metu.

34. Prieš pasisakant dėl apelianto suinteresuotumo ir kurios proceso šalies pusę ieškovas palaikė, paminėtina, kad bylą didžiąja dalimi laimėjo ieškovas, ieškinys tenkintas iš dalies, nenustatyta, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CPK nuostatomis, priteisė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, t. y. pralaimėjusios šalies, vadovaudamasis esminiu principu, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

35. Pažymėtina, kad pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-403/2022).

36. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Vis dėlto CPK 37 ir 47 straipsniais įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-403/2022 ir joje nurodyta teismų praktika).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentus (žr. nutarties 33 punktą), sprendžia, kad byla iš esmės buvo išspręsta ir jo naudai, kadangi ieškovas nebeturi galimybės reikšti sprendimu patenkinta apimtimi reikalavimų trečiajam asmeniui dėl byloje kilusio ginčo. Trečiojo asmens 2022 m. rugsėjo 9 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį argumentai ir procese palaikyta pozicija, iš esmės sutapo su ieškovo 2022 m. lapkričio 3 d. pateiktu patikslintu ieškiniu, t. y. kad už stumdomų vartų ir vartelių pagaminimą ir sumontavimą turi atsiskaityti atsakovė UAB „Linresta“. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas buvo ieškovo pusėje.

38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, t. y. proporcingai atmestai patikslinto ieškinio daliai, pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, nustatęs trečiojo asmens piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, o likusią trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų dalį pagrįstai priteisė iš pralaimėjusios bylą šalies – atsakovės.

39. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos baigties

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pritaikė civilinio proceso teisės normas, nustatančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, ir teismų praktiką, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

42. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestas, iš jo priteistinas ieškovo E. K. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 500,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apelianto E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.