- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2-505-465/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01871-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- E. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo byloje E. Š., dėl skolos už rangos darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-178383) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovas) ir prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5000 Eur skolos, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas, atstovaujamas R. L., 2020 m. gruodžio mėnesį sudarė žodinę subrangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti stumdomus vartus ir vartelius, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo darbų rezultatą priimti ir su ieškovu atsiskaityti. Tai nebuvo pirmas ieškovui užsakymas gautas iš atsakovo dėl darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas teikė užsakymą ieškovui dėl tvoros pagaminimo ir įrengimo, už kurią atsakovė atsiskaitė tinkamai ir laiku. Vėliau, tai yra 2020 m. gruodžio mėnesį, šalys sutarė dėl stumdomų vartų ir vartelių pagaminimo. Ieškovas įsipareigojo pagaminti vartus ir vartelius, o atsakovas įsipareigojo už šiuos daiktus sumokėti. Atsakovas nepateikė ieškovui vartų ir vartelių projekto. Nurodė, kad dėl vartų ir vartelių matmenų, uždarymo mechanizmo, naudojamų magnetų ir rankenų, dažymo būtina kreiptis ir suderinti šiuos klausimus su gyvenamojo namo savininku E. Š.. Prieš pradedant gaminti vartus ieškovas suderino su trečiuoju asmeniu E. Š. vartų ir vartelių matmenis, medžiagas, preliminariai nurodė vieneto kainą bei preliminarų pagaminimo terminą. Ieškovas paaiškino atsakovo interesus atstovaujančiam R. L. ir trečiajam asmeniui, kad po to, kai bus galutinai sutarta dėl vartų detalių, rankenų, dažymo būdo, veikimo mechanizmo, kaina bus šiek tiek didesnė. Ieškovas atsakovui ir trečiajam asmeniui 2020 m. gruodžio mėnesį pranešė, kad preliminari vartų pagaminimo kaina būtų po 1600 Eur (vieneto kaina), vartelių po 250 Eur (vieneto kaina), be pakrovimo, transportavimo ir montavimo išlaidų, miltelinio dažymo, pajungimo, detalių (rankenų, magnetų, spynelių, kitų vartų geležinių elementų). Metalą vartų gamybai ieškovas įsigijo 2020 m. gruodžio 14 d., ką patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. 000028686. Vartus ir vartelius ieškovas gamino laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. Darbų rezultatas buvo perduotas atsakovo interesus atstovaujančiam R. L., kuris savo ruožtu perdavė darbus E. Š.. Ieškovas pranešė atsakovui ir užsakovui, kad galutinė vartų ir vartelių pagaminimo ir montavimo kaina buvo 5000 Eur. Perdavus darbus ieškovas pradėjo reikalauti atsiskaitymo iš atsakovo. Iš pradžių atsakovo interesus atstovaujantis R. L. perkėlinėjo susitikimo laiką. Vėliau ėmė aiškinti, kad už vartus ir vartelius turi sumokėti E. Š., nes jo manymu, konkrečiame susitarime dėl vartų ir vartelių pagaminimo jis nedalyvavo. R. L. klaidino ieškovą, nes iš E. Š. pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigojusi pagaminti vartus ir vartelius ir su atsakovu už šiuos darbus atsiskaityta. Apie kilusį konfliktą dėl atsiskaitymo su R. L. ieškovas pranešė E. Š., kuris nurodė, kad vadovavosi rangos sutarties sąlygomis ir sumokėjo atsakovui už vartus ir vartelius 5000 Eur, dėl ko visi klausimai dėl atsiskaitymo už šiuos darbus turi būti sprendžiami su atsakove. Ieškovas vėl kreipėsi į atsakovą, kurio vardu veikiantis R. L. paneigė trečiojo asmens teiginius ir melagingai nurodė, kad statybos darbų sąmatoje vartų ir vartelių nebuvo. Ieškovas 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė atsakovui raginimą sumokėti skolą, pridėjo visas jo turėtas išlaidas patvirtinančias sąskaitas faktūras, tačiau atsakovo interesus atstovaujantis R. L. paneigė atsakovo prievolę atsiskaityti ir dar kartą nurodė, kad atsiskaityti už vartus turi E. Š.. Ieškovo teigimu, atsakovo atsisakymas sumokėti ieškovui už pagamintus ir įrengtus vartus ir vartelius yra neteisėtas. Užsakymą ieškovui pateikė atsakovas. Iš pradžių atsakovas pateikė užsakymą dėl tvoros pagaminimo ir sumontavimo, už ką su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta. Vėliau atsakovas su ieškovu sutarė dėl vartų ir vartelių pagaminimo bei sumontavimo. Atsakovo vardu R. L. nurodė, kad atsiskaityti už atliktą darbą privalo užsakovas, kuris teigia, kad už vartus ir vartelius su atsakovu yra atsiskaitęs tinkamai ir nesiruošia du kartus mokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovą E. Š. siejo teisiniai rangos santykiai, kurių pagrindu atsakovas statė užsakovui gyvenamąjį namą. Dėl šios priežasties užsakovas aktyviai dalyvavo užsakymo teikimo metu, kainos derinimo metu ir perduodant darbų rezultatą atsakovo vardu veikiančiam R. L.. Atsakovo vardu veikiantis R. L., tikėtina vengdamas civilinės atsakomybės, pasinaudojo aukščiau išdėstyta aplinkybe ir pradėjo aiškinti, kad jis susitarime dėl vartų ir vartelių gaminimo nedalyvavo. Ieškovas pranešė užsakovui apie tai, kad R. L. sumokėti už vartus atsisakė. Atsakyme užsakovas pranešė, kad su atsakovu už vartus ir vartelius atsiskaityta, todėl už darbus su ieškovu atsiskaityti privalo atsakovas. Šalys nesudarė rašytinės sutarties, tačiau iš šalių veiksmų nustatytina, kad šalys sutarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Atsakovas, vykdydamas sudarytą su trečiuoju asmeniu statybos rangos sutartį, sutarė su ieškovu dėl vartų ir vartelių pagaminimo ir sumontavimo, priėmė darbų rezultatą, priėmė atlyginimą už konkretų darbą iš trečiojo asmens, tačiau su ieškovu atsiskaityti atsisakė, pasinaudodamas rašytinės sutarties nebuvimu. Ginčo dėl vartų ir vartelių kainos tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Darbų kainos neginčija ir užsakovas.
Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad būdama Rangovu ir vykdydama susitarimą su Užsakovu, atsakovas kreipėsi į ieškovą (Subrangovą) dėl tvoros bei vartų ir vartelių pagaminimo ir sumontavimo. Šalys žodiniu susitarimu susitarė, kad ieškovas pagamins tvorą, vartus ir vartelius, o atsakovas, atstovaujamas R. L., atsiskaitys. Aplinkybę, patvirtinančią žodinį atsakovo ir ieškovo susitarimą patvirtina ieškovo R. L. 2020 m. lapkričio 18 d. išsiųsta SMS žinutė, kurioje ieškovas pranešė, kad tvoros montavimo darbai eina į pabaigą, kad reikia atsiskaityti už tvorą ir išmatuoti vartus. Užsakovas pateikė teismui 2018 m. gegužės 14 d. rangos sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei 2020 m. birelio 3 d. sąmatą, į kurią įtraukti metalinės tvoros gamybos bei montavimo bei stumdomų vartų gamybos ir montavimo darbai. Taip pat Užsakovas pateikė teismui 2020 m. birželio 3 d. pakvitavimą patvirtinantį, kad vienintelis akcininkas ir direktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 7500 Eur avansą iš Užsakovo pagal 2018 m. gegužės 14 d. Statybos rangos sutartį (papildomas susitarimas dėl naujų darbų objekte (duomenys neskelbtini), už pakvitavime išvardintus darbus, tame tarpe už tvoros, stumdomų vartų ir vartelių pagaminimą). Užsakovas pridėjo pakvitavimus 2020 m. spalio 21 d. 500 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 2 d. 3100 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 20 d. 5000 Eur sumai. Pakvitavimas 2020 m. gruodžio 20 d. patvirtina, kad iki 2020 pabaigos ir tikėtina sausio mėnesį tarp Užsakovo ir Rangovo konfliktinės situacijos dėl tarpusavio atsiskaitymų nebuvo. Dėl vartų ir vartelių gaminimo ieškovas su atsakovu sutarė 2020 m. lapkričio 18 d., o vartai pagaminti buvo 2021 m sausio mėnesį, todėl kritiškai vertintini atsakovo paaiškinimai, kad dėl ginčo su Užsakovu Rangovas sustabdė statybos darbus. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė papildomo susitarimo vykdymą ir nesudarė su ieškovu kaip subrangovu susitarimo dėl vartų ir vartelių. Šiuos teiginius paneigia SMS 2020 m. lapkričio 18 d. žinutė, pakvitavimai 2020 m. spalio 21 d., 2020 m. gruodžio 2 d. ir 2020 m. gruodžio 20 d. Teismo posėdžio metu R. L. patvirtino, kad nors ir buvo konfliktinė situacija, tačiau jis jokių finansinių pretenzijų Užsakovui neturi. Tuo atveju, jei Užsakovas būtų tinkamai su jo atsiskaitęs, jis be jokių abejonių pinigus perduotų ieškovui, kas faktiškai įrodo, kad atsakovas pripažįsta susitarimą su ieškove, tačiau vienintele priežastimi, dėl kurios nebuvo atsiskaityta su ieškovu, atsakovas įvardijo Užsakovo prievolės netinkamą įvykdymą. Užsakovas patvirtino, kad vartai ir varteliai sumontuoti ir jis jais naudojasi, ką patvirtina teismui pridėtos nuotraukos, tai yra Užsakovas priėmė iš Rangovo darbo rezultatą ir jo naudojasi. Užsakovas šios aplinkybės neginčijo. Dėl šios priežasties Rangovui priklauso teisė reikalauti iš Užsakovo atlyginimą už Užsakovui perduotą darbą. Nebent Užsakovas su Rangovu atsiskaitė. Užsakovo ir Rangovo tarpusavio atsiskaitymo santykiai nėra susiję su ieškovu ir atsakovas negalėjo ir neturėjo teisės perkelti neatsiskaitymo rizikos ant ieškovo, nes kaip teisingai nurodė Užsakovas, Subrangovas ir Užsakovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 str. 4 d.). Tai, kad ieškovą ir atsakovę siejo susitarimo dėl vartų ir vartelių santykiai taip pat patvirtina aplinkybę, kad šalys, tai yra R. L., Užsakovas bei ieškovas buvo susitikę kartu ir dalyvavo derybose dėl atsiskaitymo su ieškovu. Nesutiko su Užsakovo teiginiu, kad vartų ir vartelių kaina buvo nustatyta 2020 m. birželio 3 d. sąmatoje ir jis kainos nustatyme tarp ieškovo ir atsakovės faktiškai nedalyvavo. Tai, kad ši nepasirašyta sąmata, kuria vadovaujasi Užsakovas, nebuvo galutinė, patvirtina atsiskaitymo už tvorą aplinkybės. Sąmatoje nurodyta, kad tvoros kaina 3800 Eur, tačiau daikto gautinė kaina buvo 5600 Eur. Už tvorą ieškovui buvo sumokėta 5600 Eur, ir Užsakovas negalėtų teigti, kad jam apie tai nėra žinoma, nes pats perdavė pinigus ieškovui, nors kaip ir teigia kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Apie tvoros kainą ieškovas parašė Užsakovui. Užsakovas paklausė, ar tai kaina su vartais ir varteliais ir patikslino, kiek kainuos vartų ir vartelių pagaminimas. 2020 m. birželio 3 d. sąmatos ieškovas neturėjo ir pirmą kartą pamatė tik susipažinęs su Užsakovo atsiliepimu. Jam nebuvo nieko žinoma apie tai, kad Užsakovo ir Rangovo sąmatoje nurodyta vartų ir vartelių kaina 3020 Eur. Ieškovas paaiškino, kad jam nebuvo perduotas vartų ir vartelių projektas, todėl daikto gaminimo metu reikėjo visus sprendinius tikslinti su Užsakovu. SMS susirašinėjimas tarp Užsakovo ir ieškovo paneigia Užsakovo teiginius, kad galutinė kaina buvo nustatyta 2020 m. birželio 3 d. sąmatoje ir jam nebuvo reikalo domėtis kaina, bet patvirtina, kad Užsakovas aktyviai domėjosi kainomis ir terminais. Užsakovas buvo informuojamas apie gaminio detalių kainas ir nuo būtent Užsakovo nurodytų sprendinių dėl dažymo būdo, panaudotų mechanizmų ir furnitūros priklausė gaminio kaina. Vartų ir vartelių pagaminimo projektas ieškovui perduotas nebuvo. Ieškovo informuotas apie kainą Užsakovas priėmė daiktą, sėkmingai juo naudojasi. Nesutikęs su kaina Užsakovas galėjo pasiūlyti ieškovui vartus ir vartelius demontuoti ir pasiimti sau, ką beje, ieškovas siūlė padaryti, tačiau Užsakovas nesutiko. Atsakovui ir Užsakovui yra žinoma, kad tikroji daikto rinkos kaina buvo ženkliai didesnė, kad ieškovo pagaminimo kaina yra gera ir patraukli, todėl susirašinėjime ir atsiliepimuose nei viena iš šalių daikto kainos neginčija. Dėl trečiojo asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, pažymėjo, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad R. L. aiškiai nurodė, kad už atliktą darbą turi atsiskaityti tretysis asmuo, taip pat buvo žinoma, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos santykius, nėra rangos sutarties ir pakvitavimų, kuriuose įrašytas darbas, konkrečiai už kurį ieškovui nesumokėta. Tačiau jokio atsiliepimo į ieškinį tretysis asmuo nepateikė, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, nors žinojo, kad atsakovui dokumentų įteikti nepavyko. Būdamas teisininku tretysis asmuo turėjo suprasti, kad būtent jam, o ne R. L. perduotas daiktas, už kurio pagaminimą neatsiskaityta, ir kad esant tokioms aplinkybėms, jis turėtų būti patrauktas atsakovu. Trečiajam asmeniui faktiškai tereikėjo teismui pateikti rangos sutartį, sąmatą ir pakvitavimus, tai yra padėti teismui išaiškinti bylos esmę. Tačiau tretysis asmuo pateikė šiuos esminius dokumentus tik po to, kai buvo patrauktas atsakovu. Tretysis asmuo, nebūdamas aktyvus ir nenorėdamas padėti teismui atskleisti bylos esmę, pats savo veiksmais privedė prie bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Tretysis asmuo yra advokatas, todėl šiuos kelis dokumentus galėjo įkelti į bylą pats ir galėjo siekti, kad tų išlaidų būtų mažiau. Tretysis asmuo priėmė sprendimą sumokėti advokatui 2628,12 Eur, nors galėjo šiuos pinigus skirti ieškovui dalies kainos padengimui, nes jam žinoma, kad jis naudojasi daiktu, už kurį nėra atsiskaityta.
Teismo posėdyje ieškovas ir ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, o trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Ieškovas nurodė, kad PVM sąskaitą-faktūrą išsiuntė elektroniniu paštu su raginimu. Avansą atvežė R., o likutį padavė E.. Dėl darbo kokybės pretenzijų nebuvo pareikšta. Sutiko išmontuoti vartelius ir juos pasiimti. Apie darbų sustabdymą jam nebuvo žinoma, tik vėliau sužinojo, kad E. Š. turi pretenzijų R. L. dėl darbų namo viduje.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. Statybos rangos sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbus E. Š.. Baigus namo statybos darbus, buvo papildomai tartasi ir dėl fasadinės tvoros pamato betonavimo, įskaitant ir vartų ir vartelių gamybą. Kadangi E. Š. pilnai neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sutartus ir atliktus statybos rangos darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą (Sutarties 8.2 p.) ir netęsė papildomų darbų vykdymo. Sustabdžius statybos rangos darbų vykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė nei žodinės, nei rašytinės subrangos sutarties su E. K. kaip subrangovu dėl vartų/vartelių gamybos/montavimo, nedalyvavo nei derybose dėl šių darbų kainos, nei derino techninių savybių, nei prižiūrėjo šių darbų atlikimą, nei priėmė juos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokios pareigos mokėti ieškovui, jo reikalavimas nepagrįstas. Trečiasis asmuo nesumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už vartų ir vartelių gamybą, trečiasis asmuo tiesiogiai dėl šių darbų atlikimo tarėsi su ieškovu, susitarė dėl visų sąlygų, todėl būtent trečiasis asmuo sudarė rangos sutartį su ieškovu ir privalo jam sumokėti už atliktus darbus. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, kadangi jis pareikštas ne tam atsakovui. Atsakovas nesudarė jokios rangos/subrangos sutarties su ieškovu. Ieškovas neįrodė tokios sutarties sudarymo fakto ir sutartų tokios sutarties esminių sąlygų. Ginčo atveju akivaizdu, kad atsakovas nedavė jokios užduoties ieškovui, ką patvirtina pats ieškovas, nurodydamas, kad atsakovas jam nedavė jokio vartų/vartelių projekto ir kad visas vartų/vartelių technines savybes, terminus ir kainą derino su trečiuoju asmeniu, atliktų darbų neperdavė atsakovui, juos perdavė kaip tik trečiajam asmeniui. Būtent ieškovas, o ne atsakovas darbus perdavė trečiajam asmeniui, o jis juos priėmė būtent iš ieškovo. Taigi, esmines sutarties sąlygas ieškovas suderino su trečiuoju asmeniu, o sutartis laikoma sudaryta tuomet kai yra suderintos sutarties esminės sąlygos. Taigi, sutartis ieškovo buvo sudaryta ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o su trečiuoju asmeniu E. Š.. Ieškovas dėl esminių sutarties sąlygų derėjosi su trečiuoju asmeniu, iš jo gavo užsakymą ir darbus perdavė trečiajam asmeniui. Nėra jokių įrodymų apie ieškovo pranešimą atsakovui priimti jo atliktus darbus, o jų ir negali būti, nes joks darbų perdavimas/priėmimas tarp ieškovo ir atsakovo nevyko, atsakovas iš viso nedalyvavo šiame procese, nei sudarant sutartį nei ją vykdant. Sutarties sudarymo fakto nepatvirtina ir trečiojo asmens pateikti dokumentai – sąmata ir pinigų priėmimo dokumentai, kadangi pradžioje vyko derybos tarp atsakovo ir trečiojo asmens, kad atsakovas atliks visus darbus, tame tarpe ir vartų vartelių gamybą, buvo pateikta sąmata, toks susitarimas buvo sudarytas 2020 m. birželio mėn., numatant, kad darbai bus atlikti iki 2020 m. birželio 30 d. Tačiau trečiajam asmeniui nesumokėjus atsakovui už atliktus darbus ir kilus ginčui dėl mokėjimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė sutarties (papildomo susitarimo) vykdymą ir nesudarė su ieškovu kaip subrangovu sutarties dėl vartų/vartelių gamybos ir montavimo. Ieškovas savo rizika dėl vartų/vartelių gamybos susitarė su trečiuoju asmeniu, todėl ir reikalavimus turi reikšti jam. Trečiojo asmens pateikta sąmata sieja atsakovą ir trečiąjį asmenį, bet niekaip neįrodo subrangos teisinių santykių susiklostymo tarp ieškovo ir atsakovės, nes pagal sąmatą atsakovas galėjo subrangos sutartį sudaryti ir su kitais subrangovais, o ne su ieškovu, tuo labiau kad sąmatoje nurodyta kaina yra mažesnė nei ieškovo reikalaujama suma. Akivaizdu, kad atsakovui net nebūtų naudinga sudaryti sutartį su ieškovu už kainą, kuri yra netgi didesnė nei atsakovas galėtų gauti iš trečiojo asmens. Trečiojo asmens pateikti R. L. 2020 m. spalio-gruodžio pasirašyti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad E. Š. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už anksčiau atliktus darbus pagal Sutartį, tačiau nesumokėjo už papildomus darbus, liko skola, dėl ko rangos darbai nebuvo tęsiami. Todėl E. Š. tiesiogiai sudarė sutartį su ieškovu dėl vartų/vartelių gamybos/montavimo. Ieškovas patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuomet tinkamai vykdė įsipareigojimus ieškovui, nes ir anksčiau dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri už viską atsiskaitė su ieškovu. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, ko jis ieškiniu neįrodė, priešingai pateikti įrodymai patvirtina, kad sutartį jis sudarė su trečiuoju asmeniui, o ne su atsakovu. Ginčo atveju, ieškovas nė viena leistina ir tinkama įrodinėjimo priemone neįrodė subrangos sutarties su atsakove sudarymo fakto, todėl ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami.
Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. L. prašė ieškinį atmesti, teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad sąmatoje yra nurodyta tik preliminari vartų ir vartelių kaina, teigia, kad darbų apimtis eigoje keičiasi. Atsakovo teigimu, jis su trečiuoju asmeniu nuo tvoros statybos santykius nutraukė, darbus sustabdė, 2020 metų pabaigoje rangos sutartį nutraukė, todėl derybose dėl vartelių gamybos nedalyvavo. Teigia, kad trečiajam asmeniui pretenzijų neturi, bet išsiskyrė bloguoju, bylinėtis dėl skolos neketina. Užsakovas yra teisininkas, advokatas, todėl sunku susiderėti, bandė tarpininkauti, buvo susitikę trise. Bendravimas su juo buvo sunkus, žadėdavo atsiskaityti, po to vėl užsakydavo papildomų darbų, teigė, jog pabaigoje paprastai kyla ginčai dėl atsiskaitymo. Pakvitavimai buvo rašomi užsakovo ranka, pripažįsta, kad nurodytas sumas gavo, tačiau jo teigimu, tai buvo ne avansas, o skola už anksčiau padarytus darbus.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Tretysis asmuo E. Š. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau savo atsiliepime į pirminį ieškinį nurodė, jog jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 14 d. buvo sudaręs Statybos rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal dvibučio gyvenamojo namo statybos projektą (duomenys neskelbtini). Teigė, jog veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos vadovas R. L. 2020 m. birželio 3 d. atsiuntė fasadinės tvoros įrengimo sąmatą, kurioje aiškiai nurodyta, kad tvoros ir vartelių gamyba ir montavimas įeina į UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos darbų sąmatą ir apimtį. Suderinęs darbų kainą, tretysis asmuo teigia 2020 m. birželio 3d. sudarė papildomą susitarimą dėl naujų darbų sudarymo Objekte, tame tarpe atlikti tvoros vartų ir vartelių gamybos ir įrengimo darbus bei patvirtino, kad už šių darbų atlikimą yra gautas avansinis apmokėjimas. Pabrėžė, jog visus darbus tretysis asmuo užsakė tik iš vieno tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Trečiojo asmens teigimu, jokia atskira sutartis su ieškovu dėl fasadinės tvoros ir vartų su varteliais įrengimo nebuvo sudaryta. Savo procesiniame dokumente tretysis asmuo nurodė, kad ieškovas veikė kaip subrangovas, todėl piniginių reikalavimui jam, kaip užsakovui, reikšti negali. Pažymi, kad su ieškovu jį supažindino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. L., kuris ir atsiskaitydavo su ieškovu už atliktus darbus Objekte. Atkreipė dėmesį į tai, kad R. L. su ieškovu derino ne tik tarpusavio atsiskaitymą, bet ir vartų įrengimą, o tai patvirtina, kad ieškovas suprato ir laikė, kad vartus turi išmatuoti bei įrengti trečiojo asmens, t. y. užsakovo nurodymu. Tretysis asmuo tvirtina, kad su rangovu yra pilnai atsiskaitęs, įskaitant ir vartų bei vartelių gamybą ir įrengimą.
Trečiojo asmens atstovė pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo E. K., kuris yra kaltas dėl proceso trečiojo asmens atžvilgiu – ieškovui E. Š. įtraukus atsakovu byloje ir vėliau visų reikalavimų trečiojo asmens atžvilgiu atsisakius.
Tretysis asmuo bei atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo patvirtino, kad pateikė į bylą apie visas atsakovui sumokėtas pinigines sumas, susijusias su šia sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. gegužės 14 d. tretysis asmuo su atsakovu sudarė Statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal Dvibučio gyvenamojo namo statybos projektą adresu (duomenys neskelbtini) Fiksuota šių darbų kaina – 28000 Eur, o pareiga rangovui užbaigti darbus numatyta iki 2018-06-30. (e. bylos 1t., b. l. 106-109). Į bylą pateikta 2020m. birželio 3d. sąmata pagal kurią Fasadinės tvoros pamato betonavimo, tame tarpe ir stumdomų vartų bei vartelių gamybos ir montavimo kaina sudaro 17111,50 Eur (e. bylos 1t., b. l. 111). Už atliktus statybos darbus tretysis asmuo pagal pakvitavimus atsakovui perdavė 16100 Eur (e. bylos 1t., b. l. 112-115). Be to, atsakovės direktorius R. L. 2020 m. birželio 3 d. pakvitavime pasirašydamas sutiko, kad bendra darbų suma neviršys 16 000 Eur, o darbus įsipareigoja atlikti iki 2020 m. birželio 30 d. Pagal 2021 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą stumdomų vartų / vartelių su furnitūra ir montavimo darbais kaina sudaro 5000 Eur (e. bylos 1t., b. l. 8).
Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą yra susijusi su jo pareiga darbą atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.
Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis).
Dėl susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
Ginčas kilo dėl to, ar ieškovą su atsakovu siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi ieškovas nebuvo sudaręs rašytinės sutarties dėl vartų ir vartelių gamybos bei montavimo, siekdamas įrodyti, jog jį ir atsakovą siejo tam tikri jo nurodomi sutartiniai santykiai (teisės ir pareigos), privalo teismui pateikti neginčytinus duomenis, kurie patvirtintų, kad buvo sudarytas atitinkamas susitarimas tarp šalių, ir kad jais atsakovas prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, t. y. kad buvo tinkamai suderinta šalių valia sukurti tarpusavio teises ir pareigas bei buvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų.
Įstatyme rangos (subrangos) sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sprendžiant, ar sutartis buvo sudaryta, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiojo asmens užsakymu vykdė statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą 2020 m. birželio 3 d. sąmatą matyti, kad rangovas su užsakovu sutarė dėl papildomų fasadinės tvoros pamato betonavimo darbų už 17111,50 Eur, tame tarpe ir stumdomų vartų ir vartelių gamybos bei montavimo. Nors sąmata nėra šalių pasirašyta, tačiau darbų apimties ir jų kainos byloje neginčijo. Į bylą pateikti rašytiniai pakvitavimai patvirtina, kad tretysis asmuo už darbus rangovui sumokėjo 16 100 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad metalinę tvorą gamino ir montavo šiems darbams atlikti pasitelktas ieškovas, kuris vykdo individualią veiklą ir šiuo atveju veikė kaip subrangovas. Ginčo dėl apmokėjimo už tvoros įrengimo darbus nėra : avansą perdavė atsakovas, atstovaujamas R. L., o likusią sumą užsakovas E. Š.. Tačiau sutartis dėl stumdomų vartų ir vartelių, atsakovo teigimu, buvo sudaryta tiesiogiai su užsakovu - trečiuoju asmeniu, kuris darbus priėmė, todėl už juos ir privalo atsiskaityti. Savo nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindžia tuo, jog 2020 m. pabaigoje dėl užsakovo neatsiskaitymo už atliktus darbus, jų vykdymą buvo sustabdęs, derybose dėl stumdomų vartų ir vartelių nedalyvavo. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai šios teisinės pozicijos nepatvirtina.
Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovas su R. L. (atstovaujančiu atsakovą) tariasi dėl atsiskaitymo už tvorą bei vartų išmatavimo (e. bylos 1t., b. l. 18). Atsižvelgiant į tai, kad tvoros įrengimo darbus ieškovas atliko atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu ir ginčo dėl atsiskaitymo už šiuos darbus nekilo, nėra pagrindo teigti, kad susitarimas dėl vartų ir vartelių gamybos buvo sudarytas tiesiogiai su trečiuoju asmeniu. Be to, pažymėtina, kad rengiant 2020 m. birželio 3 d. darbų sąmatą, joje nurodytų darbų (tame tarpe ir tvoros įrengimo, stumdomų vartų ir vartelių gamybos bei montavimo) kaina buvo suderinta su ieškovu arba, kitaip tariant, būtent ieškovas įvardino šių darbų preliminarią kainą. Taigi, vertinant šiuos įrodymus sistemiškai, galima pagrįstai teigti, kad sutartis dėl sąmatoje nurodytų darbų įvykdymo ieškovo buvo sudaryta su atsakovu, šiuo atveju veikiančiu kaip generalinis rangovas. Trečiojo asmens su ieškovu susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys, teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia. Bylos duomenimis, vyko ir tiesioginis ieškovo bendravimas su užsakovu, tačiau jis apsiribojo techninių duomenų tikslinimu bei furnitūros pasirinkimu (metalo dažymo būdo, rankenėlių, automatikos įrengimo ir pan.). Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog R. L. užsakė darbus atlikti ne sau, o trečiojo asmens naudai, tačiau, nežinodamas jų tarpusavio susitarimų, pirminį ieškinį reiškė būtent jam. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog žodinę sutartį dėl stumdomų vartų ir vartelių ieškovas sudarė su atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamu R. L., ir sutarė dėl esminių sutarties sąlygų. Bylos duomenimis vartų ir vartelių projektą atliko pats ieškovas, techninius duomenis bei detales suderinęs su trečiuoju asmeniu.
Pažymėtina, jog pats atsakovas neginčijo, kad 2020 m. birželio mėnesį buvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų, tame tarpe stumdomų vartų ir vartelių gamybos, tačiau kilus ginčui su trečiuoju asmeniu dėl darbų apmokėjimo, atsakovo teigimu, darbų vykdymą jis sustabdė. Civilinis kodeksas numato atvejus, kad tais atvejais, kai užsakovas nevykdo priešpriešinių savo pareigų, rangovas gali stabdyti darbus, laikinai stabdyti sutartį (CK 6.207 straipsnis., 6.661 straipsnio 1 dalis). Tokia sąlyga yra numatyta ir šalių pasirašytoje sutartyje (8.2 punktas). Nagrinėjamu atveju tretysis asmuo ieškovo nurodytų aplinkybių dėl sutarties vykdymo stabdymo nepatvirtino, o atsakovas jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti rangos sutartyje numatytų darbų vykdymo stabdymą, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, apie rangos darbų stabdymą, jei toks vyko, nebuvo informuotas ir ieškovas, patvirtinęs tai teismo posėdžio metu. Priešingai, teisme ieškovas teigė, kad atlikti darbą jį skubino tiek atsakovas, tiek ir tretysis asmuo. Tokiu būdu atsakovas, veikdamas kaip generalinis rangovas, tinkamai nerealizavo savo teisės laikinai stabdyti darbus, nes ieškovas (subrangovas) apie rangos sutarties stabdymą nežinojo ir darbus vykdė toliau. Todėl negalima sutikti su atsakovo teiginiais, kad ieškovas veikė savo rizika ir sutartį dėl vartų/vartelių gamybos sudarė su trečiuoju asmeniu. Nurodytų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas šiame ginče jokių užsakovo netinkamai vykdomų priešpriešinių pareigų neįrodinėjo, priešingai, teisme patvirtino, kad jokių piniginių pretenzijų užsakovui nereiškia. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ir ta, kad atsakovas derybose dėl atsiskaitymo su ieškovu už sumontuotus vartus ir vartelius, kartu su trečiuoju asmeniu dalyvavo. Ginčo, kad darbas buvo atliktas, nėra.
Tiek pagal bendrąsias, tiek ir pagal specialiąsias rangos sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas yra numatytas darbų perdavimas ir priėmimas (CK 6.662, 6.676, 6.681, 6.694 straipsniai). Pagal vartojimo rangos normas užsakovas (rangovas) privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas (subrangovas) perdavė darbų rezultatą, pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.676 straipsnio 2 dalies, 6.681 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad nors šiuo atveju nėra pasirašyto darbų perdavimo-priėmimo akto, sutartis buvo sudaryta žodžiu, be to, teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad abiejų rangos šalių darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašymo faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas (rangovas) neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatyto darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). Taigi, vien darbų perdavimo-priėmimo akto nepateikimas byloje nepaneigia teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-423/2011). Pastebėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto surašymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-484/2007).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas stumdomus vartus (vartelius) įrengė objekte (duomenys neskelbtini), ir tretysis asmuo faktiškai jais naudojasi. Nors darbų priėmimo perdavimo aktas nebuvo surašytas, tačiau šalys neginčijo fakto, kad darbai buvo atlikti. Duomenų, kad jie buvo atlikti netinkamai, nėra.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; kt.).
Teismas, įvertinęs įrodymų visumą bei vadovaudamasis jų pakankamumo bei patikimumo taisykle, sprendžia, jog ieškovas sutartį dėl stumdomų vartų ir vartelių sudarė su atsakovu, kuris, veikdamas kaip generalinis rangovas, turi pareigą už darbus atsiskaityti (CK 6. 650 straipsnio 3 dalis).
Dėl atsakovo įsipareigojimų apimties
Remiantis į bylą pateikta 2020 m. birželio 3 d. darbų sąmata, stumdomų vartų ir vartelių gamyba bei montavimas (be spynos, be variklio) kainuoja 3720 Eur (be PVM), o bendra visų sąmatoje nurodytų darbų vertė sudaro 17111,50 Eur (be PVM). Tos pačios dienos trečiojo asmens ranka rašytame ir atsakovo atstovo R. L. pasirašytame pakvitavime matyti, jog darbų kaina sumažinta iki 16 000 Eur. 2020 m. spalio – gruodžio mėnesio pakvitavimai patvirtina, jog tretysis asmuo atsakovui už papildomus darbus perdavė 16100 Eur (e. bylos 1t., b. l. 112-115).
Tretysis asmuo teigia, jog savo prievolę atsiskaityti už vartų ir vartelių gamybą ir įrengimą objekte pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pilnai įvykdęs ir tai iš esmės patvirtina į bylą pateikti pakvitavimai apie piniginių lėšų perdavimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. birželio 3 d. sąmatoje vartų/vartelių darbų kaina yra nurodyta be variklio ir be spynos. Iš byloje esančio susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, kad dėl vartų furnitūros, jų dažymo būdo ir kitų detalių, nuo kurių priklauso galutinė darbų kaina, ieškovas tarėsi tiesiogiai su trečiuoju asmeniu. Kad galutinė darbų kaina gali būti kitokia, nei nurodyta 2020 m. birželio 3 d. sąmatoje, žinojo ir tretysis asmuo. Tai aiškiai atskleidžia 2020 m. lapkričio 11 d. SMS žinutės turinys, kuomet tretysis asmuo klausia ieškovo dėl darbų kainos („čia su vartais, varteliais ar be? Kiek vartai dveji ir varteliai dveji maždaug gaunasi?). Į šį klausimą ieškovas atsako „ čia tik tvora, vartų ir vartelių dar neskaičiavau ir nematavau“. Tokiu būdu įvertinus tai, kad tretysis asmuo atsakovui už stumdomų vartų ir vartelių gamybą bei montavimą sumokėjo 3720 Eur, t .y. preliminariai paskaičiuotą darbų kainą, kuri nurodyta 2020 m. birželio 3 d. sąmatoje, būtent šia apimtimi atsakovas ir laikytinas atsakingu atsiskaityti su ieškovu už atliktą darbą. Duomenų, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu būtų sutarę keisti sutarties kainą, kuri pagal šalių sudarytą Statybos rangos sutarties 2.5 punktą turėjo būti įforminta raštu, nėra.
Atsakovo teigimu, pakvitavimais E. Š. perduotos piniginės lėšos buvo skirtos jau atliktiems darbams padengti, o papildomi darbai nebuvo apmokėti, todėl nebuvo tęsiami. Tačiau šių teiginių patvirtinimui atsakovas neteikė jokių rašytinių įrodymų, pvz. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų, tarpusavio susirašinėjimo ir pan., neparėmė liudytojų parodymais (CPK 178 straipsnis). Pakvitavimuose, kuriuos atsakovas pasirašė ir neginčija, nurodyta, jog piniginės lėšos perduodamos atsakovui pagal papildomą susitarimą dėl naujų darbų, o ne skolų už jau atliktus darbus padengimui. Kita vertus, atsakovas tvirtino, kad piniginių pretenzijų trečiajam asmeniui nereiškia ir skolų buvimo fakto neįrodinėja. Remiantis išdėstytu, atsakovo teiginiai laikytini deklaratyviais, todėl vertintini kritiškai.
Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jų visuma, šalių, jų atstovų paaiškinimais, bei vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis sprendžia, jog ieškovas įrodė faktinį patikslinto ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, jog sutartis dėl rangos darbų buvo sudaryta su atsakovu, kuriam kyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau tik ta apimtimi, kuria buvo sutaręs su trečiuoju asmeniu. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas būtų prisiėmęs vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu už trečiojo asmens užsakymus, susijusius su vartų furnitūros, variklio ir kitų detalių pasirinkimą. Visiško ieškinio tenkinimas šiuo atveju, neatitiktų nei šalių tarpusavio susitarimų, nei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų. Kita vertus, ieškovui nėra užkirstas kelias išsiieškoti likusią darbų kainą iš užsakovo, su kuriuo buvo deramasi dėl kitų darbų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina ieškovo naudai 3720 Eur skolos už atliktus darbus.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3720 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 112,50 Eur žyminis mokestis, 50 Eur procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidos, 907,50 Eur dydžio išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (e. bylos 1t., b. l. 6, 46-49, 67, 68). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tretysis asmuo E. Š. byloje patyrė viso 2 628,12 Eur, t.y. 1452 Eur + 1176,12 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. bylos 151, 152, 186-189). Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tretysis asmuo pažymi, kad jis jokių procesinių pareigų nepažeidė, nes atsiliepimo į ieškinį pateikimas yra jo teisė, bet ne pareiga, todėl neigiamų pasekmių priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo forma, ypač ir tuo atveju, kai jų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistinų išlaidų dydžio, jis neturi patirti. Tretysis asmuo prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas sprendimas, arba priteisti iš ieškovo, kaip iš asmens, kurio procesiniai veiksmai nulėmė ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su E. Š. patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, jeigu byla nebus išnagrinėta iš esmės. Papildomu 2023 m. rugsėjo 15 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tretysis asmuo patikslino, jog kaltąja šalimi, dėl kurios patyrė bylinėjimosi išlaidas, jis laiko ieškovą, kuris keletą kartų tikslino ieškinį, vienu atveju nepagrįstai jį įtraukęs į bylą atsakovu, o vėliau, visų reikalavimų jo atžvilgiu atsisakius, papildomų išlaidų tretysis asmuo patyrė pripažinus jo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.).
Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek ir 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančioms nukrypti nuo 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys yra laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ir kad būtent dėl jo netinkamo procesinio elgesio šalys, šiuo atveju tretysis asmuo, patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Tokia išvada darytina remiantis tuo, jog ieškovui nebuvo žinomi atsakovo bei trečiojo asmens tarpusavio susitarimai dėl statybos rangos darbų ir jų apimties, kurie neabejotinai yra svarbūs teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymui, todėl ieškininių reikalavimų tikslinimas šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu. Be to, ieškovo pareikštas ieškinys iš esmės laikytinas pagrįstu ir teismo buvo tenkinamas. Teismo vertinimu, trečiojo asmens veiksmai (neveikimas), nebendradarbiavimas su teismu, ignoruojant teismo siūlymą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei jo su atsakovu sudarytą sutartį bei kitus susitarimus, leidžiančius ieškovui operatyviau apsispręsti dėl savo pažeistų teisių gynimo būdo, sąlygojo ilgesnį teisminį procesą, o kartu ir jo paties bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Taip pat nesutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad jo procesinės padėties pakeitimas laikytinas ieškinio reikalavimų atsisakymu, suponuojančiu jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti būtent iš ieškovo. Atsakovo bei trečiojo asmens dalyvavimą būtinu pripažino teismas, siekdamas atskleisti bylos esmę ir išsiaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad tretysis asmuo pats yra advokatas, kuriam yra žinomas civilinis procesas bei jam keliami operatyvumo, ekonomiškumo bei kooperacijos principai, kurie, teismo vertinimu trečiojo asmens ir buvo pažeisti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, numatytų CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ir dalies jų iš ieškovo nepriteisti, paliekant jas trečiojo asmens rizikai.
Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 74 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 792 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis proporcingas jo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Tretysis asmuo šioje byloje veikė ieškovo pusėje, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 2092,72 Eur, taip pat priteistinos iš atsakovo.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir sudaro 42,48 Eur, todėl patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jos priteistinos iš ieškovo ir atsakovo (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 3720 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų) skolos už atliktus darbus, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (3720 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 792 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2092,72 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt du eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 31,43 Eur (trisdešimt vieną eurą 43 ct) , o iš ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,05 Eur (vienuolika eurų 5 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.