Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. K., ieškovės atstovui advokatui Leonidui Pčelincevui (Leonid Pčelincev),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis (b. l. 115).

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi bei sugyventiniu gyvena pastarajam nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Tarnyba, atsižvelgdama į apsilankymo ieškovės gyvenamojoje vietoje metu nustatytas aplinkybes, vaiko nuomonę, vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo principu, prieštarauti, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, neturi pagrindo. Atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, ieškiniu prašomas priteisti išlaikymo dydis galimai būtų pakankamas tenkinti tik minimalius vaiko poreikius.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, jog nuo 2013 m. atsakovas nepilnamečiam vaikui išlaikymo neteikė. Atsakovas turi butą (duomenys neskelbtini), gyvena su sugyventine, dirba užsienyje. Nors jo oficialiai deklaruojamas atlyginimas yra 450 Eur, tačiau reali alga - 2000-2500 Eur per mėnesį. Ieškovė turto neturi, dirba prekybos centre pardavėja, jos gaunamas atlyginimas yra 500-600 Eur, papildomų pajamų neturi. Vaiko išlaikymui ieškovė išleidžia 350 Eur per mėnesį, tačiau jų nepakanka, vaiko poreikiams patenkinti reikia apie 500 Eur per mėnesį. Vaiko išlaikymui kiekvieną dieną reikia skirti po 2,50 Eur per dieną maistui mokykloje, kitam maistui 100-150 Eur per mėnesį, 15 Eur per savaitę pramogoms, drabužiams, avalynei – 500 Eur metams ir dar po 30-40 Eur kas mėnesį, 30 Eur per mėnesį higienos reikmėms. Vaikas serga retai (2-3 kartus per metus), tuomet sveikatos poreikiams reikia skirti apie 40 Eur. Vaikui nustatyta plokščiapėdystė, su tuo susijusios išlaidos sudaro 13 Eur per metus, dantų taisymo paslaugos kainavo 100 Eur. Vaikui taip pat reikės akinių (šiuo metu laukia apsilankymo pas okulistą).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, tačiau patikslino, kad ieškovė prašo priteisti 3100 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kadangi dalį įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį iki 2018-02-20, atsakovas sumokėjo. Atstovas taip pat prašė išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą išdėstyti, įpareigojant atsakovą mokėti po 50 Eur per mėnesį.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – dokumentai išsiųsti ir įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 151).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove. Tarnybos duomenimis, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos (b. l. 102), duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą vaiko atžvilgiu, byloje nėra, Tarnyba neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja nepareiškė. Į bylą buvo pateikta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Nors teismas nustatė taikos sutarties trūkumus ir šalims jų nepašalinus taikos sutartį joms grąžino, iš taikos sutarties turinio matyti atitinkama atsakovo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Nustačius nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia apie 500 Eur per mėnesį, detalizavo, kad po 2,50 Eur per dieną, kas sudaro apie 50 Eur per mėnesį, reikia skirti vaiko maistui mokykloje, 100-150 Eur per mėnesį – kitam maistui, 15 Eur per savaitę, kas sudaro apie 60 Eur per mėnesį – pramogoms, 30-40 Eur per mėnesį ir dar 500 Eur per metus – drabužiams, avalynei, kas sudaro iki maždaug 80 Eur per mėnesį, 30 Eur per mėnesį – higienos reikmėms. Vaikas serga retai 2-3 kartus per metus, tuomet sveikatos poreikiams reikia skirti apie 40 Eur, kas sudaro iki 120 Eur per metus, t.y. 10 Eur per mėnesį.

Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikui nustatyta plokščiapėdystė, su tuo susijusios išlaidos sudaro 13 Eur per metus, tačiau šios aplinkybės įrodymų teismui nepateikė, todėl nėra galimybė daryti išvadą apie atitinkamus vaiko poreikius. Be to, ieškovė nurodė, kad dažniausiai dantų taisymo paslaugos vaikui teikiamos poliklinikoje, tačiau neseniai reikėjo mokamų stomatologo paslaugų, ieškovė sumokėjo 100 Eur. Įrodymų apie mokamų paslaugų būtinybę į bylą nepateikta, todėl teismas jų prie vaiko poreikių nepriskiria. Teismas taip pat neatsižvelgia į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl akinių poreikio, kadangi pati ieškovė paaiškino, jog dar tik laukiama apsilankymo pas okulistą, todėl nustatyti, kad vaikui bus reikalingi akiniai ir priteisti atitinkamai didesnį išlaikymą vaikui nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas, spręsdamas dėl šalių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, neskaičiuoja išlaidų okulisto paslaugoms ar akiniams ateityje.

Kiti ieškovės nurodyti nepilnamečio vaiko poreikiai yra realūs ir būtini, jiems tenkinti reikalingos sumos, įvertinant visuotinai žinomas prekių ir paslaugų rinkos kainas, yra pagrįstos ir protingo dydžio. Nors ieškovė nurodo pakankamai nemažas išlaidas vaiko maistui, atsižvelgtina į tai, kad berniukui yra 10 metų, jis auga, todėl reikalinga kokybiška mityba. 30 Eur dydžio išlaidos vaiko higienai turėtų apimti ir išlaidas kirpyklai, buities prekėms ir pan. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo pomėgiams ir poreikiams. Šventės, teatrai, koncertai, kitos vaiko kultūrinį ugdymą skatinančios priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe.

Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad vien ieškovės nurodytų sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimui yra reikalinga ne mažesnė nei 380 Eur per mėnesį suma. Tačiau teismas taip pat įvertina, kad šalių sūnus yra mokyklinio amžiaus, todėl neišvengiamai reikalinga užtikrinti kanceliarinių prekių, vadovėlių, pratybų, mokymosi priemonių turėjimą, lėšas papildomiems renginiams, ekskursijoms mokykloje, šventėms ir pan. Remiantis kasacinio teismo praktika, turi būti užtikrinama ir vaiko teisė į poilsį, atostogas.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 22), jos vardu registruota viena transporto priemonė (pirmosios registracijos data 1991-07-24), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b. l. 45-48). Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 23). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir iš teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinės mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių sudaro apie 770 Eur per mėnesį (b. l. 183-185). Duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius byloje nėra.

Atsakovas duomenų, apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepateikė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 2 kambarių butą, ir tris ūkio pastatus (duomenys neskelbtini) r., 7976 Eur vertės (b. l. 178-182). Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė (pirmoji registracijos data 1994-11-02), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, tačiau atsakovas valdymo teisės pagrindu naudojasi kita transporto priemone (b. l. 156-159). Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 176). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas dirba trijose įmonėse - UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau buvo nedraudiminiame laikotarpyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-12-04 iki 2018-01-12, nuo 2018-06-18 iki 2018-09-24, nuo 2018-10-05 iki 2018-10-31, nuo 2018-11-02 iki 2018-12-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2018-01-01 iki 2018-09-30, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2018-01-15 iki 2018-06-16, nuo 2018-07-13 iki 2018-07-19, nuo 2018-10-01 iki 2018-11-30, nuo 2018-12-03 iki 2018-12-31. Atsakovo iš nurodytų įmonių gautas atlyginimas 2018 metais sudarė vidutiniškai 525 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (b. l. 160-175). Duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių ar yra nedarbingas, byloje nėra.

Remiantis nurodytais duomenimis, šalių turtinė padėtis yra panaši – atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi nekilnojamojo turto, tačiau ieškovė gauna didesnį nei atsakovas darbo užmokestį. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Ieškovės paaiškinimais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ir viešai prieinama informacija, atsakovo paaiškinimais Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos skyriui (b.l. 108), atsakovas dirba transporto ir logistikos paslaugas teikiančiose įmonėse tolimųjų reisų vairuotoju, o visuotinai žinoma, kad didžiąją dalį tolimųjų reisų vairuotojų pajamų sudaro dienpinigiai, apie kuriuos atsakovas duomenų į bylą nepateikė. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pažymėtina, kad atsakovo galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą patvirtina ir į bylą pateikta šalių pasirašyta taikos sutartis. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveika, visaverte asmenybe.

Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių nepilnametis vaikas išvadą teikiančios institucijos specialistei nurodė, kad su atsakovu bendrauja mažai, suprantama, kad ieškovei, gyvenančiai su vaiku tenka ir didesnė rūpinimosi vaiku našta, todėl atsakovas turėtų daugiau prisidėti materialiai.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-02-20) iki vaiko pilnametystės.

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 3243,76 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teismo posėdžio metu jos atstovas patikslino, kad įsiskolinimas sumažėjo ir sudaro 3100 Eur, todėl prašė priimti ieškinio atsisakymą likusioje įsiskolinimo dalyje. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas ieškinio atsisakymą dalyje dėl 143,76 Eur išlaikymo įsiskolinimo priima. Ieškovei išaiškinama, kad atsisakius ieškinio ir teismui atsisakymą priėmus, byla atitinkamoje dalyje nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Taigi ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2018-02-20 (ieškinio padavimo teismui dienos), iš viso už 35 mėnesius, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos pokytį per šį laikotarpį.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2016-12-06 ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui. Teismo įsakymas išduotas 2016-12-08, priteisiant nepilnamečiam vaikui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos (2016 m. gruodžio 7 d.) iki vaiko pilnametystės ir 6840 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį. Atsakovui laiku nepateikus prieštaravimų, 2017-02-27 teismo įsakymas įsiteisėjo ir buvo perduotas vykdymui. 2017-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas atsakovo prašymas dėl procesinio termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo. Tačiau 2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nutarta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. ir grąžinti prieštaravimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. 2017-12-04 nutartimi skolininko prieštaravimai priimti, o 2018-01-15 teismo įsakymas panaikintas. 2018-03-06 vykdomoji byla nutraukta (b.l. 58), vykdomasis dokumentas grąžintas (b.l. 59).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad už laikotarpį iki ieškinio padavimo atsakovas iš viso vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 3201,24 Eur, iš jų 1131,24 Eur – išieškota priverstinai pagal 2016-12-08 teismo įsakymą. Į bylą pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas, kuris patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo vaiko išlaikymui jai pervestas ir iš jo išieškotas lėšas (b.l. 11-12). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 920 Eur suma (2015-08-27) pervesta ne vaiko išlaikymo tikslais, ką iš dalies patvirtina pavedimo paskirtis „atsiskaitymas pagal A. Ž. prašymą“. Kitokių aplinkybių apie vaiko išlaikymui įsiskolinimo laikotarpiu teiktas lėšas atsakovas teismui nenurodė, įrodymų nepateikė. Į bylą pateiktas 2018-10-01 raštas, kuriuo atsakovas pripažino 3200 Eur išlaikymo vaikui skolą (b.l. 137).

Esant rodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas ne pagal įsiskolinimo laikotarpiu buvusį minimalios mėnesinės algos dydį, o pagal teismo nustatytą vaiko poreikių apimtį, nesant duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaiko išlaikymui buvo reikalinga mažesnė nei sprendimu priteisiama 200 Eur per mėnesį suma, įsiskolinimo už 35 mėnesių laikotarpį suma sudarytų 7000 Eur. Atėmus ieškovės nurodytą vaiko išlaikymui per įsiskolinimo laikotarpį sumokėtą 3201,24 Eur sumą, atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimas sudarytų 3798,76 Eur. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimo ir prašant priteisti iš atsakovo 3100 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, šis reikalavimas tenkintinas.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstyti, įpareigojant atsakovą kiekvieną mėnesį mokėti po 50 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimo. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje taikos sutartyje šalys buvo susitarusios, jog atsakovas įsipareigoja atlyginti išlaikymo įsiskolinimą, mokėdamas po 50 Eur kas mėnesį.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo suma yra pakankamai didelė, į tai, jog kiekvieną mėnesį atsakovo nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo suma sudaro 200 Eur, į tai, kad pati ieškovė prašo nustatyti atsakovui atitinkamas lengvatines teismo sprendimo vykdymo sąlygas, vertina, jog nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti tenkinus ieškovės prašymą ir išdėsčius išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą. Išlaikymo vaikui įsiskolinimo mokėjimas išdėstomas 62 mėnesiams, mokant po 50 Eur per mėnesį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2018-03-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo valstybės naudai priteistina 72 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 93 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 165 Eur. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Žyminio mokesčio už šį reikalavimą mokėjimas ieškovei buvo atidėtas 2018-03-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (b. l. 62-63). Teismui ieškovės ieškinį patenkinus pilna apimtimi, 100 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymą priteisiamas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje susidarė 19,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo. Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 265 Eur žyminio mokesčio ir 19,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant LR Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė nurodė, kad patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 17). Teismas vertina, kad ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl patenkinus ieškovės ieškinį pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove M. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. vasario 20 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 100 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Likusioje dalyje priimti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išdėstyti 3 100 (trijų tūkstančių vieno šimto eurų) nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą 62 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokėti po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė M. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 19,25 (devyniolika eurų 25 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.