Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2018-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-606/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-05
Bylos Nr.
1A-211-606/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31479-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
G. G., ir K
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-606/2018

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31479-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.23.1.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Velučiui,gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,nuteistajam G. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 23 d. 23.40 val. iki 2017 m. birželio 24 d. 14.10 val., tai yra vieną para, ir tai prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir K. R., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 23 d., apie 23.28 val., prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, iš K. R. už 100 eurų neteisėtai įgijo du užspaudžiamus polietileninius maišelius su juose esančia 1,679 g baltos spalvos medžiaga, su jos sudėtyje esančia 0,69 g narkotine medžiaga – kokainu, neturėdamas tikslo jos parduoti ir kitaip platinti, ją laikė ir gabeno automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai tą pačią dieną, apie 23.40 val., ties (duomenys neskelbtini) sankryža, (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai ir šio automobilio kratos metu minėtą narkotinę medžiagą surado bei paėmė.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį panaikinti, esant BK 40 straipsnyje numatytiems pagrindams bylą nutraukti, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą broliui R. G..

2.1. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad nors pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nepripažintos tinkama laiduotoja L. V. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), tačiau ji nuo 2016 m. kovo 31 d. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) mieste, su juo dirba vienoje darbovietėje ir beveik kasdien praleidžia kartu didžiąją dienos dalį. Jos požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra neigiamas. Nors nagrinėjant bylą teisme ji atvirai parodė, kad kažkada yra pabandžiusi narkotinių priemonių, bet šiuo metu turi tvirtas nuostatas dėl narkotinių priemonių vartojimo ir neabejotinai gali padaryti teigiamą poveikį jam. Todėl aptartos aplinkybės, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad egzistuoja visos baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, todėl skundžiamame nuosprendyje padarytas priešingas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2. Be to, apelianto teigimu, teismas, padarydamas išvadą, kad L. V. yra netinkamas laiduotojas, nepasiūlė pasirinkti kitą laiduotoją. Nurodo, kad jo brolis R. G. yra pasiryžęs laiduoti už jį. Brolis yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, jis nuo iki 2017 m. sausio 20 d. tarnavo (duomenys neskelbtini) ir Krašto apsaugos ministro įsakymu buvo išleistas į atsargą. Jam išduotas garbingos tarnybos liudijimas. Todėl apeliantas neabejoja tuo, kad brolis turi autoritetą ir galimybę daryti teigiamą įtaką jam.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras neprieštaravo, jog apeliacinis skundas būtų tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį panaikinti, esant BK 40 straipsnyje numatytiems pagrindams bylą nutraukti, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą broliui R. G..

7. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. G. taip pat prašė teismo taikyti BK 40 straipsnį ir bylą jam nutraukti bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą L. V., su kuria nuteistasis kartu dirba, teigdamas, kad ji gali daryti jam teigiamą poveikį.

7.1. Apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, jog L. V. nėra tinkamas laiduotojas, tų pačių motyvų dar kartą nekartoja.

8. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. taip pat prašė taikyti BK 40 straipsnį ir bylą jam nutraukti bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą broliui R. G., prie apeliacinio skundo pateikė R. G. charakterizuojančius duomenis.

9. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

9.1. Kartu akcentuotina, kad pagal teismų praktiką, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013).

9.2. Nuteistasis G. G. anksčiau neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Jis nuo pat pirmosios jo apklausos, taip pat ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai bei dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistasis G. G. baustas administracine tvarka, tačiau už nusižengimus, nesusijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, t. y. už Kelių eismo taisyklių bei kitus nusižengimus, paskutinį kartą baustas pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį 2017 m. gegužės 10 d. (t. 1, b. l. 155). Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis G. G. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ technologu bei atlieka kitas pareigas, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 154). MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės charakterizuojamas kaip pasižymintis geru strateginiu mąstymu, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu, kolektyvo darbo organizavimu, kaip besirūpinantis darbuotojų sveikata ir profesiniu mokymu ir panašiai (t. 2, b. l. 146). Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nebuvo nustatyta valstybei padaryta žala, kurią reikėtų atlyginti. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nuteistasis G. G. suprato savo nusikalstamą elgesį, dėl to padarė atitinkamas išvadas bei ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. Sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbi sąlyga yra laiduotojo asmenybė, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

10.1. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas nuteistojo G. G. laiduotojo – jo brolio R. G. – prašymas perduoti G. G. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos nustatyta, kad R. G. neteistas (t. 3, b. l. 6). Iš Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko generolo majoro V. V. garbingos tarnybos liudijimo duomenų nustatyta, kad R. G., tutintis kapitono laipsnį, nuo 1998 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. sausio 20 d. tarnavo profesinėje karo tarnyboje, Krašto apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu išleistas į atsargą/perkeliamas į dimisiją atlikęs tarnybą garbingai (t. 3, b. l. 7). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus R. G. kaip liudytoją, jis parodė, kad jo brolis G. G. visada klauso jo patarimų, jis yra broliui autoritetas, jų tarpusavio ryšys labai stiprus, dažnai bendrauja. Paties R. G. požiūris dėl narkotikų vartojimo yra labai neigiamas. Atliekant profesinę karo tarnybą, jam kaip vadui teko atlikti tarnybinius patikrinimus dėl karių narkotikų vartojimo. Apie narkotikų vartojimą ir dėl jų vartojimo atsirandančią žalą kalbėjo su broliu, apie tai jam stengiasi nuolat priminti, kalbės ir dar. Brolis prižadėjo, jog daugiau panašių dalykų nepakartos, tai jam buvo vienkartinis atvejis. R. G. patvirtino, kad iš profesinės karo tarnybos išėjo savo noru, šiuo metu užsiima ūkine veikla ir verslu, jo pajamos sudaro nuo 3000 iki 5000 Eur per mėnesį, turi žmoną ir augina 4 vaikus. R. G. teigimu, jis kaip laiduotojas galėtų įnešti ir 1000 Eur dydžio užstatą.

10.2. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad R. G. pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes galėtų daryti broliui G. G. teigiamą auklėjamąjį poveikį, kad G. G. laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. G. dėl savo asmeninių savybių, darbinės patirties, noro ir galimybės daryti teigiamą įtaką savo broliui G. G., yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl pripažįstama, kad R. G. visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl jis skirtinas G. G. laiduotoju.

10.3. Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra ir teisinis pagrindas atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui su užstatu, tačiau neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių. Atsižvelgiant į R. G. kaip laiduotojo mėnesines pajamas, jo šeimos sudėtį, skirtinas 1000 Eur dydžio užstatas.

11. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

G. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą R. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei su 1000 Eur užstatu, nustatant vienerių (1) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. G., kad, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis). Taip pat, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti R. G., kad jis kaip laiduotojas, įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto – 1000 Eur dydžio užstatą. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

G. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – paso – paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. G. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Edita LapinskienėDalia KursevičienėRemigijus Preikšaitis