- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-293-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-429-614/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „SNORAS“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) banko „SNORAS“ ir atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“, nuo jos sudarymo pradžios ir taikyti restituciją – iš atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ grąžinti atsakovei BAB bankui „SNORAS“ reikalavimo teisę į ieškovės prievoles pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. 031-0322; 2) pripažinti negaliojančia 2015 m. lapkričio 30 d. hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės BAB banko „SNORAS“ ir atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“, nuo jos sudarymo pradžios ir taikyti restituciją – iš atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ grąžinti atsakovei BAB bankui „SNORAS“ reikalavimo teisę į ieškovės prievoles pagal 2008 m. liepos 21 d. hipotekos lakštą; 3) iš atsakovių proporcingai priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove BAB banku „SNORAS“ 2008 m. birželio 27 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovei suteiktas 11 200 000 Lt kreditas. Šioje kredito sutartyje buvo numatytas nekilnojamojo turto – pastato (parduotuvės su vaistinės patalpomis), žemės sklypo, patalpų prekybos centre ir lėšų įkeitimas. Ieškovė akcentavo, kad pagal kredito sutarties sąlygas ši sutartis galėjo būti pakeista ar papildyta tik raštu sutikus abiem šalims. Ieškovės teigimu, nepaisant nurodytos kredito sutarties sąlygos, ji buvo informuota apie vienos iš sutarties šalių pasikeitimą, ginčijama 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleidus BAB banko „SNORAS“ reikalavimo teises pagal kredito sutartį. Ieškovė pabrėžė, kad ji turėjo teisėtą lūkestį ne tik dėl paskolos pagal kredito sutartį refinansavimo, bet ir dėl galimumo iš BAB banko „SNORAS“ įsigyti reikalavimo teises į kredito sutarties pagrindu atsirandančias teises bei pareigas, kadangi prievolė gali pasibaigti skolininko ir kreditoriaus sutaptimi. Atsakovės elgėsi nesąžiningai, kadangi 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties kaina yra slepiama, o 2015 m. lapkričio 30 d. teisių perleidimo sutartis apskritai buvo neatlygintinė.
3. Atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis nepažeidžia ieškovės teisių bei teisėtų interesų, kad reikalavimo teisių perleidimas yra galimas be skolininko sutikimo. Atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teigimu, ieškovės ir BAB banko „SNORAS“ sudaryta kredito sutartis neįtvirtino draudimo perleisti iš šios sutarties kylančias teises kitiems kreditoriams. Be to, teisės, kylančios iš ginčo kredito sutarties, nėra išimtinai susijusios su kreditoriaus asmeniu. Atsakovės vertinimu, ieškovės argumentai dėl reikalavimo perleidimo kainos apskritai neturi įtakos reikalavimo perleidimo sutarties galiojimui.
4. Atsakovė BAB bankas „SNORAS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat pritarė atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ išdėstytai pozicijai dėl ginčo išsprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių neiškilo ginčas dėl aplinkybių, jog ieškovei tinkamai nevykdant kredito sutarties sąlygų, atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ vienašališkai nutraukė kredito sutartį nuo 2016 m. lapkričio 24 d., jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais kredito sutarties vienašalis nutraukimas pripažintas teisėtu.
7. Teismas nesutiko su ieškovės išdėstyta pozicija, kad jai yra svarbus kreditoriaus asmuo, kadangi ji esą turėjo pagrįstų lūkesčių dėl kredito refinansavimo. Teismas akcentavo, jog ieškovė nepagrindė įstatyme numatytų sąlygų, draudžiančių reikalavimo perleidimą, buvimo.
8. Be kita ko, teismas nurodė, kad ieškovės argumentas dėl reikalavimo perleidimo kainos vertinimo yra nepagrįstas, kadangi pagal įstatymą reikalavimas gali būti perleidžiamas tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų.
9. Teismas taip pat netenkino atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atstovo prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Be to, ieškovė prašė iš atsakovių išreikalauti ginčijamos 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties pilną redakciją bei BAB banko „SNORAS“ kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo reikalavimo teisių pardavimo tvarkos ir kainos, kopijas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išreikalauti iš atsakovių duomenis apie visą ginčijamą sandorį, suvaržė ir apribojo ieškovės įrodinėjimo teisę (pareigą), todėl buvo neatskleista bylos esmė ir byla išspręsta neobjektyviai.
10.2. Ginčijamas reikalavimo teisių perleidimas prieštarauja kredito sutarties sąlygoms, todėl reikalavimo perleidimo faktas prieš ieškovę galėtų būti panaudotas tik nuo to momento, kai ji sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas.
10.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl reikalavimo perleidimo kainos, nurodydamas, jog ji (kaina) neturėjo įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms.
10.4. Teismas nevertino atsakovių nesąžiningumo ir bendradarbiavimo principo pažeidimo.
10.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė netinkamą materialinių teisės normų pritaikymą.
10.6. Teismas priteisė iš ieškovės pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas, priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 000 Eur.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir netenkinti apeliantės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Atsiliepimas motyvuojamas šiais atsikirtimais:
11.1. Teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti visą pirkimo – pardavimo sutartį.
11.2. Pirkimo – pardavimo sutartis nepažeidžia ieškovės teisių bei teisėtų interesų.
11.3. Tarp banko ir ieškovės sudaryta kredito sutartis neįtvirtino draudimo perleisti iš šios sutarties kylančias teises kitiems asmenims.
11.4. Reikalavimo teisės, kylančios iš ginčo kredito sutarties, nėra išimtinai susijusios su kreditoriaus asmeniu.
11.5. Ieškovės argumentai dėl reikalavimo perleidimo kainos ir jos dydžio neturi įtakos reikalavimo perleidimo sutarties galiojimui.
11.6. Atsakovės nepažeidė sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų.
11.7. Teismas priteisė pagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
12. 2019 m. lapkričio 11 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“ prašymas dėl atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pakeitimo atsakove UAB „Intrum Lietuva“.
Atsiliepimas
13. 2020 m. kovo 16 d. ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“ prašymą dėl bylos šalies (atsakovės) pakeitimo.
14. 2020 m. kovo 16 d. teisme gautas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Kartu su prašymu pateikti dokumentai, patvirtinantys atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl prašymo pakeisti atsakovę jos teisių perėmėja
16. Apeliaciniam teismui atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateikė prašymą pakeisti ją (atsakovę) jos teisių perėmėja UAB „Intrum Lietuva“.
17. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
18. Kaip atsiliepime į atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašymą dėl atsakovės pakeitimo teisingai akcentavo ieškovė, CPK 48 straipsnio 3 dalis numato, jog procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese.
19. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad teismas pakeisti vieną bylos šalį jos procesinių teisių perėmėju gali tik tais atvejais, kai nustato egzistavimą objektyvių aplinkybių, dėl kurių toks perėmimas tampa galimas. Šiuo atveju atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ nurodė, kad jos teisių perėmimo pagrindas yra reikalavimo teisės perleidimas. Kartu su prašymu atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateikė savo ir UAB „Intrum Lietuva“ pasirašytą laišką (pranešimą), kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perleido reikalavimo teises UAB „Intrum Lietuva“. Pabrėžtina, kad atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ jokių kitų duomenų (pvz., pačios teisių pirkimo – pardavimo sutarties), galinčių pagrįsti reikalavimo teisių perėmimą šioje byloje, teismui neteikė.
20. Teismui pateiktų duomenų nepakanka nustatyti UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perleistų reikalavimo teisių UAB „Intrum Lietuva“ apimtį, todėl nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės nurodyta 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleistos teisės, susijusios būtent su dalyvavimu nagrinėjamos bylos procese. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti jos nurodytas aplinkybes dėl materialinių subjektinių teisių perėmimo, atsakovės prašymas byloje ją pakeisti tokių teisių perėmėja negali būti tenkinamas.
Dėl įrodymų (dokumentų) išreikalavimo
21. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė prašymą išreikalauti nagrinėjamoje byloje ginčijamos 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties pilną redakciją (visą tekstą), taip pat BAB banko „SNORAS“ kreditorių susirinkimų nutarimus, susijusius su reikalavimo teisių į ieškovę pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu.
22. CPK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta bylos šalių teisė prašyti teismą išreikalauti rašytinius įrodymus iš kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, prašantis išreikalauti rašytinius įrodymus, be kita ko, privalo nurodyti aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju ieškovė, prašydama išreikalauti rašytinius įrodymus, nurodė, kad jos teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos reikalavimo teisės perleidimo kaina.
23. Šiame kontekste pastebėtina, kad CPK 180 straipsnyje yra įtvirtintas įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimas, t. y. teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teikdama teismui ieškinį ieškovė nurodė, kad neturėdama duomenų apie tikrąją sandorio vertę ji preziumuoja, jog ieškinio suma yra 1 Eur. Atsakovės šios ieškovės pateiktos prezumpcijos bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo, nepateikė duomenų, galinčių paneigti tokį ieškovės teiginį. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos VI skyrius, reglamentuojantis reikalavimo teisių perleidimą, nenustato kokių nors apribojimų sudaryti reikalavimo perleidimo sandorius pagal šių sandorių (ne)atlygintinumo kriterijų. Vadinasi, reikalavimo teisių perleidimo sutarties kaina per se (pati savaime) negali būti tokio sandorio nuginčijimo pagrindu.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta šios nutarties 22-23 punktuose, atsižvelgus į šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, darytina išvada, jog ieškovei šioje byloje nekyla pareiga įrodyti, o teismui – atitinkamai nustatyti tikslią (tikrąją) ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties kainą, todėl ieškovės prašymas dėl pilnos redakcijos (viso teksto) 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties bei tam tikrų BAB banko „SNORAS“ kreditorių susirinkimo nutarimų išreikalavimo yra perteklinis, nelemiantis ginčo byloje išsprendimo kitokio rezultato, todėl netenkinamas.
Dėl bylos esmės
25. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
26. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perleidžia savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalimi (kreditoriumi), o kreditoriumi perleistos reikalavimo teisės atžvilgiu tampa reikalavimo įgijėjas. Naujasis kreditorius (reikalavimo įgijėjas) neįgyja daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, ir yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020).
27. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovė BAB bankas „SNORAS“ 2008 m. birželio 27 d. sudarė kredito sutartį Nr. 031-03220 (toliau – ir kredito sutartis) (el. b. t. I, l. 49-60). Atsakovės BAB bankas „SNORAS“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią buvo perleistos reikalavimo teisės į ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievoles pagal kredito sutartį Nr. 3103220000 (el. b. t. I, l. 71-75).
28. Ieškovė 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį ginčija iš esmės tuo pagrindu, kad reikalavimo teisė buvo perleista be jos (skolininkės) sutikimo. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nėra reikalingas. Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-219/2019). Perleidus reikalavimą naujasis kreditorius perima lygiai tokios pačios apimties reikalavimo teises, kokias turėjo pradinis kreditorius.
29. Kreditoriaus galimybės be skolininko sutikimo perleisti savo reikalavimo teises ribojimas numatytas CK 6.101 straipsnio 5 dalyje – be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, jog įstatyme neapibrėžta, kada kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę, o tai yra vertinamoji sąvoka ir šios sąvokos turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog jai kreditoriaus asmuo buvo reikšmingas, nes ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį dėl paskolos pagal kredito sutartį refinansavimo, taip pat galimumo ieškovei iš BAB banko „SNORAS“ įsigyti (nusipirkti realizuojant bankrutavusio banko turtines teises) reikalavimo teises į savo pačios prievoles, kylančias iš kredito sutarties. Su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti.
31. Visų pirma, pastebėtina, kad paskolos refinansavimas nėra siejamas su kreditoriaus teisiniu statusu. Kitaip sakant, refinansavimui nėra keliamas reikalavimas, pavyzdžiui, dėl galimumo refinansuoti tik bankų ar kitų kredito įstaigų suteiktas paskolas. Vadinasi, ta aplinkybė, jog pradinė ieškovės kreditorė (atsakovė BAB bankas „SNORAS“) buvo finansų įstaiga, o naujoji kreditorė (atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“) neturi finansinės institucijos statuso, pati savaime neužkirto galimybės atsirasti paskolos pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį refinansavimo teisiniams santykiams. Analizuojamu atveju kreditoriaus asmuo ieškovei negali turėti esminės reikšmės, kadangi perleidus reikalavimo teisę į ieškovės prievoles, neišnyko teisinė galimybė sudaryti paskolos refinansavimo sandorį.
32. Be kita ko, ieškovė savo argumentus dėl kreditoriaus asmens reikšmės grindė ir tuo, kad ji (ieškovė) tarėsi su atsakove BAB banku „SNORAS“ dėl paskolos pagal kredito sutartį refinansavimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės teiginius, jog tarp ieškovės ir atsakovės BAB banko „SNORAS“ 2014 m. liepą vyko derybos dėl paskolos refinansavimo (el. b. t. I, l. 37-42). Duomenų, kad ieškovė ir atsakovė BAB bankas „SNORAS“ būtų sutarusios dėl paskolos pagal kredito sutartį refinansavimo, byloje nėra. Šiame kontekste pabrėžtina, kad CK 6.156 straipsnio dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas apima ne tik šalių teisę sudaryti sutartis, bet ir šalių teisę sutarčių nesudaryti. Vien tai, kad tarp ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės BAB banko „SNORAS“ 2014 m. liepą vyko derybos dėl paskolos refinansavimo, nesudaro pagrindo teigti, jog šios bylos atsakovės elgėsi nesąžiningai ir neturėjo teisės praėjus metams nuo paminėtų derybų sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
33. Ieškovė taip pat nurodė, jog sudarydamos ginčijamą sandorį atsakovės elgėsi nesąžiningai, kadangi esant žemai reikalavimo perleidimo kainai ieškovė pati būtų galėjusi iš atsakovės BAB banko „SNORAS“ įsigyti reikalavimo teises dėl savo pačios prievolių pagal kredito sutartį ir tokiu būdu jos prievolės pasibaigtų kreditoriaus bei skolininko sutaptimi. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, CK 6.101 straipsnio 1 dalis riboja reikalavimo teisės perleidimą, kai dėl tokio perleidimo pažeidžiamos skolininko teisės ir labiau suvaržomos skolininko prievolės. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovėms pirkimo – pardavimo sutartimi viena kitai perleidus reikalavimo teises į ieškovės prievoles, būtų kaip nors pasikeitusi ieškovės prievolių apimtis. Akcentuotina, kad CK 6.101 straipsnis nenumato tokių reikalavimo perleidimo sąlygų, jog kreditorius savo turimas reikalavimo teises galėtų perleisti tik palankiausiomis skolininkui sąlygomis. Kaip nurodyta nutarties 28 punkte, negalimas toks reikalavimo perleidimas, jeigu dėl to pablogėja skolininko teisinė padėtis prieš naująjį kreditorių nei buvusi padėtis pradinio kreditoriaus atžvilgiu. Analizuojamu atveju nėra pagrindo pripažinti ginčo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria buvo perleistos reikalavimo teisės, negaliojančia, nes CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustato tik draudimą perleidimo sandoriu pabloginti skolininko teisinę padėtį, o skolininkės (ieškovės) teisinės padėties pabloginimo dėl ginčo sandorio sudarymo aplinkybė šioje byloje neįrodyta.
34. Apeliaciniame skunde ieškovė pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino kredito sutarties nuostatas, nes kredito sutarties 29 punktas draudė reikalavimo perleidimą be ieškovės (skolininkės) sutikimo. Kredito sutarties 29 punkte nustatyta, jog sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik raštu sutikus abiems šalims, išskyrus sutartyje numatytus atvejus. Šios nutarties 26 punkte apibrėžta reikalavimo perleidimo samprata – reikalavimo perleidimo esmė yra ta, jog perleidus reikalavimą pati prievolė nepasikeičia, o pasikeičia tik viena iš prievolės šalių. Sutarties sąlygos aiškinamos pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Kredito sutarties lingvistinė formuluotė neduoda pagrindo teigti, jog kredito sutarties 29 punkto nuostatos būtų taikomos ir sutarties šalies pasikeitimui. Šioje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti, jog sudarant kredito sutartį šalys turėjo ketinimų skolininko sutikimo būtinumu apriboti kreditoriaus galimybę perleisti savo reikalavimo teises (CPK 178 str.). Įvertinus kredito sutarties sąlygų visumą, atsižvelgus į tai, jog kredito sutarties 29 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog šis punktas taikomas sutarties pakeitimams bei papildymams, darytina išvada, jog nurodytas sutarties punktas negali būti aiškinamas kaip draudžiantis perleisti reikalavimo teises be skolininko sutikimo.
35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ištyrus bylos duomenis ir įvertinus ieškovės argumentus, nenustatyta jokio teisinio pagrindo ginčijamą 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.
36. Vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nepripažinus ginčijamos 2015 m. liepos 31 d. kredito sutarties negaliojančia, taip pat nebuvo teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia 2015 m. lapkričio 30 d. hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutarties, kuria perleistos su kredito sutarties įvykdymo užtikrinimu susijusios papildomos teisės.
37. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai irgi nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
38. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
39. Dėl apskųstos teismo sprendimo dalies, susijusios su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, toliau šioje nutartyje pasisakoma kartu išsprendžiant ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai priteisė 2 409,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 000 Eur, nurodydama, jog priteistų išlaidų dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
42. Atsakovė byloje pateikė įrodymus apie patirtas 2 409,11 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (el. b. t. I, l. 192-195). Advokatas atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atstovavo nuo pat pirmojo atsakovės procesinio dokumento pateikimo byloje, parengė visus atsakovės procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir kt.), taip pat atstovavo atsakovei teismo posėdžių metu. Pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma iš esmės neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) numatyto dydžio jau vien tik už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priteisė teisingo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį mažinti nėra pagrindo.
43. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ patirtas 815,54 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas iš apeliantės priteistinas atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“ (juridinio asmens kodas 303939377) 815,54 Eur (aštuonių šimtų penkiolikos eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.