- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-20
- Bylos Nr.
- e2-429-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02270-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Baltijos kredito sprendimai“, BAB bankas „Snoras“
- Kategorijos
- 2.2.2.3.2.7Bankai
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokatui L. Š., atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atstovui advokatui K. K., atsakovei BAB bankas „Snoras“ nesant, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir BAB bankui „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), sudarytą tarp atsakovės BAB bankas „Snoras“ ir atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“, nuo jos sudarymo pradžios ir taikyti restituciją iš atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsakovei BAB bankas „Snoras“ grąžinant reikalavimo teisę į 2008 m. birželio 27 d. Kredito sutartį Nr.031-03220 (toliau – Kredito sutartis); pripažinti negaliojančia 2015 m. lapkričio 30 d. Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės BAB bankas „Snoras“ ir atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“, nuo jos sudarymo pradžios ir taikyti restituciją iš atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsakovei BAB bankas „Snoras“ grąžinant reikalavimo teisę į 2008 m. liepos 21 d. Hipotekos lakštą, identifikavimo Nr.01120080019142; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat pateikė dubliką.
Ieškovė nurodė, kad su atsakove BAB bankas „Snoras“ 2008 m. birželio 27 d. sudarė Kredito sutartį, pagal kurią BAB bankas „Snoras“ ieškovei suteikė 11 200 000 Lt kreditą. Kredito sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti ieškovė 2008 m. liepos 21 d. Hipotekos lakšto, identifikavimo Nr.01120080019142, pagrindu hipotekos kreditoriaus BAB bankas „Snoras“ atžvilgiu įkeitė: pastatą – parduotuvę su vaistinės patalpomis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 4 837,06 kv. m. bendro ploto, paskirtis – prekybos, esantį adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – prekybos paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42,69 kv. m. bendro ploto, paskirtis – prekybos, esantį adresu (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 77,21 kv. m. bendro ploto, paskirtis – sandėliavimo, esantį adresu (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius (baseinas, stoginė, kiemo aikštelė, tvora), paskirtis – kiti statiniai, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 14 d. ieškovė buvo informuota, jog 2015 m. liepos 31 d. Sutarties pagrindu BAB bankas „Snoras“ pagal minėtą Kredito sutartį turėtą reikalavimo teisę į ieškovę perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Ieškovei atsakovė pateikė tik dalį Sutarties, iš kurios aišku, kad šalys vengė nurodyti šio reikalavimo teisių perleidimo sutarties kainą. Taip pat Sutartyje nebuvo numatyta jokių konkrečių sąlygų dėl hipotekos sandorio, užtikrinančio Kredito sutarties vykdymą, pagrindu BAB bankas „Snoras“ atsiradusių teisių ir pareigų perleidimo naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovė kreipėsi į VĮ „Registro centras“ ir sužinojo, kad 2015 m. liepos 31 d. Sutarties pagrindu buvo sudaryta 2015 m. lapkričio 30 d. Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius BAB bankas „Snoras“ naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“ neatlygintinai perleido šios sutarties 1 priede nurodytas sutartiniais įkeitimo ir hipotekos lakštais (sutartimis) užtikrintas hipotekos ir įkeitimo teises. Šios sutarties atsakovės ieškovei neįteikė. Pagal Kredito sutarties 29 ir 31 punktus, atsakovei BAB bankas „Snoras“ siekiant pakeisti Kredito sutarties sąlygas, buvo būtina gauti skolininkės (ieškovės) rašytinį sutikimą. Kadangi toks sutikimas gautas nebuvo, buvo pažeisti Kredito sutarties 29 bei 31 punktai, taip pat 2015 m. liepos 31 d. Sutarties bei Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutarties nuostatos. Remiantis Kredito sutarties 29 bei 31 punktais, LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalies bei CK 6.109 straipsnio 1 dalies analize, reikalavimo perleidimo faktas pagal 2015 m. liepos 31 d. Sutartį ir 2015 m. lapkričio 30 d. Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį prieš skolininką gali būti panaudotas tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, tačiau, ieškovė niekada tokio sutikimo pradiniam kreditoriui nedavė, todėl BAB bankas „Snoras“ reikalavimo teisių perleidimas naujajam kreditoriui yra visiškai neteisėtas ir grubiai pažeidžia skolininko teises. Ieškovė dar 2014 m. liepos 2 d. raštu kreipėsi į atsakovę BAB bankas „Snoras“ dėl išankstinio negrąžinto kredito padengimo refinansuojant Kredito sutarties pagrindu gautą paskolą. 2014 m. liepos 15 d. BAB bankas „Snoras“ sutiko, kad paskola būtų refinansuojama pačios ieškovės ar kito subjekto vardu bei nustatė, kokios sąlygos šiuo atveju turėtų būti išpildytos. Ieškovei įvykdžius paskirtus įpareigojimus, BAB bankas „Snoras“ neišdavė ieškovei reikalingo sutikimo antriniam turto įkeitimui. Tolimesni BAB bankas „Snoras“ veiksmai buvo visiškas ieškovės siekio bendradarbiauti ignoravimas, o 2015 m. gruodžio 14 d. ieškovei pranešta apie vienos iš Kredito sutarties šalių pasikeitimą, nors ieškovė pati turėjo teisėtą lūkestį ne tik dėl Kredito sutarties refinansavimo, bet ir dėl galimumo iš BAB bankas „Snoras“ įsigyti reikalavimo teisę į Kredito sutarties Nr.031-03220 pagrindu atsirandančias teises ir pareigas, kadangi LR CK 6.126 str. 1 d. leidžia prievolės pasibaigimą skolininko ir kreditoriaus sutaptimi. Todėl kreditoriaus asmuo ginčo reikalavimo teisių perleidimo sandoriuose turėjo esminę reikšmę ieškovės atžvilgiu ne tik minėtinų aplinkybių aspektu, bet ir Kredito sutarties 29 ir 31 punktų pagrindais. Atsakovės, žinodami, kad klausimai, iškilę vykdant Kredito sutartį, turėjo būti sprendžiami abiem šalims priimtinomis sąlygomis, papildomu šalių susitarimu, ginčo reikalavimo perleidimo sandorių sudarymo metu elgėsi sąmoningai prieš ieškovės valią bei vengė bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškove, taip pažeidė CK 6.38 straipsnio 3 dalies bei 6.200 straipsnio nuostatas. Atsakovių nesąžiningumą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad ginčijamus sandorius sudarė juridiniai asmenys, savo veikloje atitinkamai užsiimantys kreditavimo veikla bei atitinkamų sandorių sudarymu. Atsakovės iki šiol ieškovei nepateikė 2015 m. liepos 31 d. Sutarties pilnos redakcijos. Atsakovėms nuo ieškovės nuslėpus 2015 m. liepos 31 d. reikalavimo sandorio kainą ir jos nežinant, be to, atsakovėms 2015 m. lapkričio 30 d. Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį sudarius neatlygintinai, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, laikytina, kad ginčo reikalavimo perleidimo sandoriai yra sudaryti pernelyg maža kaina, kas įrodo 2008 m. birželio 27 d. Kredito sutarties kainos ir ginčo sandorių kainos disproporcinį elementą, sudarantį pagrindą pripažinti atsakovių nesąžiningumo prezumpciją remiantis CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovė nesutinka su atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ argumentu, kad ieškovė, kaip apdairi verslininkė, galėjo ir turėjo numatyti, kad BAB bankas „Snoras“ iškėlus bankroto bylą, visas jo turtas bus realizuotas bankroto proceso metu. Kredito sutartis buvo sudaryta 2008 m. su tuo metu ekonomiškai stabiliu subjektu, todėl ieškovė nenumatė ir negalėjo numatyti, kad ateityje šis bankas bankrutuos, kadangi bankų bankrotas mūsų šalyje yra retas ir pavienis atvejis.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2011 metų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susidurdavo su mokėjimo pagal Kredito sutartį problemomis. BAB bankas „Snoras“, bendradarbiaudamas su ieškove, net kelis kartus sutiko koreguoti Kredito sutarties sąlygas šalims pasirašant papildomus susitarimus prie Kredito sutarties. Tačiau ir po Kredito sutarties pakeitimų sudarymo ieškovė vėluodavo atlikti mokėjimus pagal Kredito sutartį. Sudarius 2015 m. liepos 31 d Sutartį, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ siuntė eilę raštų ir informavo ieškovę apie Kredito sutarties sąlygų nevykdymą. Nepaisant daugkartinių raginimų, ieškovė paskutinį mokėjimą pagal Kredito sutartį atliko tik 2014 m. liepos 30 d. Ieškovei nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2016 m. spalio 24 d. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ įteikė pranešimą ieškovei dėl Kredito sutarties nutraukimo Kredito sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2016 m. lapkričio 24 d. Ieškovė apskundė Kredito sutarties nutraukimą, bet Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2834-599/2018 pripažino, kad Kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai. Po Kredito sutarties nutraukimo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2017 m. sausio 2 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas ir pradėtas išieškojimas iš sutartine hipoteka įkeisto turto. Išduoto vykdomojo įrašo pagrindu antstolio D. K. kontoroje buvo pradėtos dvi vykdomosios bylos dėl skolos iš ieškovės išieškojimo: vykdomoji byla Nr. 0174/17/00095 ir vykdomoji byla Nr. 0174/17/00096. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ iš ieškovės išieškotiną sumą sudarė 2 226 625,31 Eur negrąžintas kreditas, 216 820,07 Eur nesumokėtos palūkanos, 253 926,46 Eur nesumokėti delspinigiai, 319,24 Eur išlaidos už vykdomojo įrašo Nr. DJ-8 išdavimą, 308,53 Eur išlaidos už vykdomojo įrašo Nr. DJ-10 išdavimą ir 6 % dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2 697 371,84 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 2 d. iki faktinio prievolės įvykdymo. Tik pradėjus išieškojimo iš įkeisto veiksmus, ieškovė pradėjo visomis priemonėmis šiuos veiksmus stabdyti, o ši pradėta byla yra tik dar viena priemonė stabdyti iš įkeisto turto vykdomą išieškojimą. Nei Kredito sutartyje, nei LR bankų įstatyme nėra įtvirtintas draudimas perleisti reikalavimo teises į ieškovę. Taigi, reikalavimo teisių perleidimo sutartis neprieštarauja nei įstatymams, nei Kredito sutarčiai. Kredito sutarties 29 punkte nurodyta nuostata skirta apibrėžti situacijai, kuomet Kredito sutarties šalys nori keisti ar papildyti Kredito sutarties nuostatas, tačiau reikalavimo perleidimas negali būti laikomas sutarties sąlygų keitimu. Ieškovės minimas Kredito sutarties 29 punktas neįrodo, kad reikalavimų teisių perleidimo sutarties sudarymui buvo būtinas ieškovės sutikimas. Kredito sutartyje nėra nuostatų, susijusių su reikalavimo teisės perdavimu. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013), CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę" turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes. Ieškovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, galėjo ir turėjo protingai numatyti, jog BAB bankas „Snoras“ iškėlus bankroto bylą, visas jos turtas, įskaitant ir reikalavimo teises į ieškovę, turės būti realizuotas bankroto proceso metu. Ieškovė nenurodė argumentų, kuo BAB bankas „Snoras“, kaip pradinis kreditorius, ieškovei yra reikšmingesnis nei UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog reikalavimo perleidimas suvaržė ieškovės teises ar išplėtė jos prievoles, lyginant su situacija, jeigu reikalavimas nebūtų buvęs perleistas. Nagrinėjamu atveju ieškovės teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jos teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu netampa blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Dėl reikalavimo perleidimo kainos ir jos dydžio įtakos reikalavimo perleidimo galiojimui, atsakovė pažymi, kad CK neįtvirtina, kad neatlygintinis ar už neva nepagrįstai mažą kainą atliktas reikalavimo perleidimas sudaro pagrindą pripažinti atliktą reikalavimo perleidimą negaliojančiu. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, kreditorių susirinkimas sprendžia, kokia tvarka ir už kokią kainą turi būti parduota reikalavimo teisė. Didžiausias BAB bankas „Snoras“ kreditorius yra Lietuvos Respublikos valstybė, kuri ir sprendė ginčo reikalavimo teisių perleidimo klausimą. Taip pat ieškovei 2018 m. gruodžio 14 d. buvo pateiktas bendras atsakovių pranešimas dėl Banko turto realizavimo tvarkos, kuriame nurodyta, kad būtent BAB bankas „Snoras“ kreditorių komitetas priėmė sprendimą perleisti reikalavimo teises, kylančias iš BAB bankas „Snoras“ paskolų portfelio (įskaitant reikalavimą į ieškovę ) UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Pati ieškovė niekuomet nesiekė bendradarbiauti su BAB bankas „Snoras“ ar UAB „Baltijos kredito sprendimai“ dėl Kredito sutarties vykdymo. Ieškovė nuo 2011 metų susidurdavo su mokėjimo pagal Kredito sutartį problemomis, BAB bankas „Snoras“ bendradarbiaudamas sutiko koreguoti Kredito sutarties sąlygas, tai patvirtina net aštuoni papildomi susitarimai dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Kredito sutartis buvo nutraukta ieškovei pažeidus Kredito sutarties sąlygas (3.6 ir 3.4 punktus) – ieškovė iki Kredito sutarties nutraukimo daugiau kaip du metus visiškai nemokėjo jokių kredito dengimo įmokų. Kredito sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo, tai patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2834-599/2018, kur konstatuota, kad Kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai. Ieškovė ydingai interpretuoja Kredito sutarties nuostatas, jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžia savo pozicijos, jog Kredito sutartyje yra įtvirtintas draudimas perleisti reikalavimo teises tretiesiems asmenims. Reikalavimo perleidimas, t. y. vienos iš šalių pakeitimas, negali būti laikomas sutarties sąlygų keitimu. Kredito sutarties 31 punkto nuostata skirta atvejams, kai sutarties šalims kyla klausimų vykdant sutartį ir negali būti interpretuotina kaip draudimas perleisti reikalavimo teises į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ar kaip būtinybė prieš perleidžiant reikalavimo teises pagal Kredito sutartį sudaryti papildomą susitarimą su skolininku, t.y. ieškove. Kredito sutartyje nėra nuostatų, susijusių su reikalavimo teisės perdavimu.
Atsakovė BAB bankas „Snoras“ tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike prašė ieškovės ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog pritaria UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į ieškinį išdėstytai pozicijai. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu nesiekia apginti savo tariamai pažeistų teisių bei interesų. Piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ieškovė siekia sustabdyti išieškojimą iš hipoteka UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai įkeisto turto.
Atsakovės BAB banko Snoras atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas įteiktas, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovių 2015 m. liepos 31 d. sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties, kuria nuo 2015 m. lapkričio 30 d. visos BAB banko Snoras reikalavimo teisės, kitos teisės bei nauda, atsirandančios iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su atsakove BAB banku Snoras 2008 m. birželio 27 d. Kredito sutarties Nr.031-03220000, kartu su šių prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis, buvo perleistos pirkėjai UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (Sutarties išrašas, e.b.l. 71-75, 1 t.), o taip pat dėl 2015 m. lapkričio 30 d. Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutarties, kuria, atsižvelgiant į į tai, jog 2015 m. liepos 31 d. buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius perdavė naujajam kreditoriui reikalavimo teises pagal hipoteka ir įkeitimais užtikrintas paskolų sutartis, pradinis kreditorius (atsakovė BAB bankas Snoras) perleido naujajam kreditoriui (atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“) sutartiniais įkeitimo ir hipotekos lakštais (sutartimis) užtikrintas hipotekos ir įkeitimo teises, kurios perleistos neatlygintinai (e.b.l. 77-78, 1 t.).
2015 m. gruodžio 14 d. raštu ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo informuota apie Pirkimo - pardavimo sutartį, o taip pat apie tai, kad pirkėją (atsakovę) vykdant ieškovės įsipareigojimų valdymo ir išieškojimo tikslais atstovaus Lindorf Oy, veikianti per Lindorf Oy filialą Lietuvoje (e.b.l. 43-44, 1 t.).
Tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog ieškovei tinkamai nevykdant Kredito sutarties (su papildymais ir pakeitimais) sąlygų, atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ vienašališkai nutraukė Kredito sutartį nuo 2016 m. lapkričio 24 d. ir kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais Kredito sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu. Bylos nagrinėjimo metu vykdomas priverstinis ieškovės skolos išieškojimas naujajam kreditoriui (atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“) pagal notarės 2017 m. sausio 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 6.101 straipsnis nustato, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
Ieškovė ieškinį grindė argumentais, jog pradinis kreditorius pagal Kredito sutarties 29 ir 31 punktus negalėjo perleisti reikalavimo į ieškovę be rašytinio jos sutikimo, tačiau sutikti su ieškovės argumentais nėra pagrindo. Minimi Kredito sutarties punktai (e.b.l. 59-60, 1 t.) numato Kredito sutarties sąlygų pakeitimo ar papildymo (raštu) atvejus bei šalių pareigą bendradarbiauti, o ne reikalavimo perleidimo atvejus.
CK 6.101 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Iš ieškovės ir atsakovės (pirminio kreditoriaus) sudarytos Kredito sutarties turinio neišplaukia sutarties šalių valia ar susitarimas, jog kreditoriaus asmuo skolininkui (ieškovei) turėjo ar gali turėti esminės reikšmės. Ieškovė naudojosi kreditoriaus suteikta paskola, ir vykdė sutartinę piniginę prievolę dėl paskolos ir palūkanų bei netesybų mokėjimo, kuri niekaip kitaip nėra siejama su kreditoriaus asmeniu. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės ir jos atstovo teisimo posėdžio metu išdėstyta pozicija, jog ieškovei kreditoriaus asmuo buvo ar yra svarbus, nes ji turėjo pagrįstų lūkesčių susitarti su banku dėl paskolos refinansavimo. Iš tiesų byloje yra duomenys, jog 2014 m. liepos 15 d. ieškovei buvo duotas rašytinis atsakovės BAB bankas Snoras sutikimas dėl refinansavimo rašte nurodytomis sąlygomis (e.b.l. 61-62, 1 t.), tačiau iš 2014 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės rašto atsakovei matyti, jog vėliau bankas nedavė sutikimo ieškovės turto antriniam įkeitimui (e.b.l. 63, 1 t.). Be to ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji kreipėsi į kokį nors kitą banką dėl paskolos refinansavimo ir būtų buvusi pajėgi įvykdyti jai kaip skolininkei iškeltas refinansavimo sąlygas. Ieškovė į bylą taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė siekė refinansuoti paskolą ar kitas iš Kredito sutarties kilusias prievoles ir šiuo klausimu kreipėsi į naująjį kreditorių. Taigi, ieškovės argumentai yra vien deklaratyvūs. Teismo vertinimu ieškovė nepagrindė esant CK 6.102 straipsnyje numatytų reikalavimo perleidimo draudimo sąlygų buvimo. CK 6.104 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo perleidimas turi būti pažymimas hipotekos registre. Šiuo atveju pradinis kreditorius su naujuoju kreditoriumi privalo imtis priemonių, kad būtų padaryti atitinkami įrašai hipotekos registre, kas ir buvo padaryta. Kai perleidžiamos visos reikalavimo teisės, pradinis kreditorius privalo perduoti turimą įkeistą turtą naujajam kreditoriui.
Teismo vertinimu taip pat nepagrįstas ieškovės argumentas, jog jos teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos reikalavimo perleidimo kaina. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, reikalavimas į skolininką gali būti perleidžiamas tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai (CK 6.105 straipsnis). CK 6.107 straipsnio 1 dalis nustato, jog skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės tinkamai įvykdė CK 6.109 straipsnio reikalavimus, skolininkas (ieškovė) gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (pranešimą bei sutarties aktualios dalies išrašą). Ieškovė neįrodė, kad reikalavimo teisės perleidimas pažeidė jos kaip skolininkės teises ar labiau suvaržė jos prievoles.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas spendžia, jog ieškovė neįrodė ieškinio, todėl tenkinti jo nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu kiti ieškovo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų: ieškinį atmetus visiškai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovės naudai nepriteistinos. Atsakovė BAB bankas Snoras duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateikė duomenis, jog byloje patyrė 2 409,11 Eur dydžio advokato atstovavimo išlaidas (e.b.l. 190-195, 1 t.). Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl atmetus ieškovės ieškinį, šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkintinas. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minimo kodekso straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė piktnaudžiavimo atvejų, o vien tai, jog ieškovė reiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar kad ieškovės ieškinys pripažintas nepagrįstu, nesudaro pagrindo šiuo atveju vertinti ieškovės veiksmus kaip piktnaudžiavimą teise. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl ginčo sutarčių vykdymo sustabdymo ir atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ inicijuoto išieškojimo vykdomosiose bylose Nr.0174/17/00095 ir Nr.0174/17/00096 iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdymo sustabdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 -270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j.a.k. 300145575) atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (j.a.k. 303939377) naudai 2 409,11 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai devyni eurai 11 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.