Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Ž. V. ieškinį atsakovui J. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2008 m. gegužės 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo nepilnametės dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista 144,81 EUR (500 Lt), ir išlaikymo sumą padidinti iki 300 EUR kas mėnesį.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad po teismo sprendimo, kuriuo priteistas 144,81 EUR išlaikymas, praėjo daug laiko, dukros poreikiai padidėjo, ji intensyviai 4 metus lanko fechtavimosi treniruotes, turi regos problemų, dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga 577,23 EUR suma. Ieškovė turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, jos pajamas sudaro 280 EUR per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-26 sprendimu ieškinį patenkino. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą civilinėje byloje ir priteisė iš J. P. išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. po 300,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-22 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise N. Ž. V., priteisė iš J. P. 56 EUR žyminio mokesčio valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje esančių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovės pajamas sudaro minimalusis darbo užmokestis – apie 325 EUR, o atsakovo – daugiau kaip 2000 EUR, t. y. daugiau kaip 6 kartus didesnis. Vadinasi, atsakovas proporcingai daugiau ir turi prisidėti prie dukros išlaikymo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė aprūpina dukrą gyvenamuoju plotu – įgijo dalį buto (civ. byla Nr. S2-7078-618/2016), moka kreditą bankui. Esant tokioms aplinkybėms ir remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinęs vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgdamasmį tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo teismas priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-12 sprendimu priteisto dukrai A. P. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo 200 EUR išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas, kadangi atsakovo pajamas sudaro apie 2000 EUR, išlaidos – 1500 EUR, teikiant dukrai 300 EUR išlaikymą, atsakovui liktų tik 200 EUR. Be to, nežiūrint į tai, kad atsakovo atlyginimas yra didesnis, tačiau Švedijoje, kurioje atsakovas gyvena, pragyvenimo lygis taip pat yra didesnis. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai padidėjo, padidinti išlaikymą būtų pagrindas, jei vaikas sirgtų ar iš esmės būtų pasikeitusi šalių turtinė padėtis, todėl atsakovas sutinka teikti 200 EUR išlaikymą.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Šiuo metu vaikui yra 11 metų, intensyviai sportuoja bei turi regos sutrikimų, todėl vaikui išlaikyti reikalinga didesnė suma, nei buvo priteista 2008 metais. Ieškovės pajamos sudaro tik 325 EUR, atsakovo 2000 EUR. Atsakovas teigdamas, kad kiekvieną mėnesį patiriamas išlaidas sudaro 1500 EUR, įrodymų, kurie pagrįstų šias išlaidas, neteikia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė N. Ž. V. ir atsakovas J. P. yra nepilnametės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2- 157-122/2008 nustatė nepilnametės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina N. Ž., priteisė iš J. P. nuo 2007-07-01 kas mėnesį po 500 Lt (144,81 EUR) nepilnametės dukters A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės ir nuo 2007-07-01 iki 2008-05-12 susidariusį 2600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai.Pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, ieškovė prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-12 sprendimu priteistą nepilnamečiam vaikui 144,81 EUR išlaikymo dydį ir jį padidinti iki 300 EUR mokamų mėnesinių periodinių išmokų. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas nesutinka motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas, ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai padidėjo. Padidinti išlaikymą būtų pagrindas, jei vaikas sirgtų ar iš esmės būtų pasikeitusi šalių turtinė padėtis, todėl atsakovas sutinka teikti 200 EUR išlaikymą.

Dėl pagrindo padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais bei ieškovės finansine padėtimi. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad nepilnametei dukrai yra daugiau nei 10 metų, dukra intensyviai lanko fechtavimosi treniruotes, dalyvauja varžybose, todėl reikia aprūpinti treniruotėms reikalinga apranga, inventoriumi, apmokėti kelionių į varžybas išlaidas, be to, papildomos išlaidos patiriamos dėl prastos vaiko regos. Reikalingi ne tik akiniai, bet ir kontaktiniai lęšiai (varžybų metu). Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka, kad nepilnamečio vaiko poreikiams reikia priteisti iš atsakovo 300 EUR, mano, kad ieškovė neįrodė pasikeitusių dukters poreikių. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutiktina dėl toliau nurodomų motyvų. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra turi regos sutrikimų, jai 2013, 2015 metais išrašyti regą koreguojantys akiniai. Be to, nepilnametis vaikas dėvi ir kontaktinius lęšius fechtavimosi varžybų metu. Šie vaiko poreikiai papildomai per mėnesį kainuoja 45 EUR. Šalių dukra 4 metus aktyviai užsiima fechtavimosi sportu. Dėl minėto užsiėmimo papildomai ieškovė patiria 59,17 EUR išlaidų treniruotėms, inventoriui, stovykloms. Pateikti pirkimo čekiai, pagrindžiantys kitas vaiko poreikiams patenkinti patiriamas išlaidas. Be to, kai vaiko išlaikymui buvo priteista 144,81 EUR, šalių dukra buvo 3 metų amžiaus, skundžiamo sprendimo priėmimo metu jai buvo 11 metų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, įvertinęs tai, kad nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą, turi sveikatos sutrikimų bei papildomos lėšos reikalingos užsiimti sportu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-12 sprendimu priteistas išlaikymas nepakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Nors apeliantas teigia, kas ieškovė neįrodė pasikeitusių vaiko poreikių, tačiau ieškovės pateikto vaiko poreikių sąrašo neginčija, nurodo tik nesutikimą su 100 EUR išlaidomis, kiekvieną mėnesį skiriamomis transportui. Tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad į minėtą sumą įskaičiuotos ne tik išlaidos kelionei į mokyklą, bet ir į treniruotes bei varžybas. Pažymėtina, kad iš pateiktų diplomų matyti, kad varžybos vyksta kituose Lietuvos miestuose, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pati veža dukrą į varžybas, todėl darytina išvada, kad minėtos išlaidos transportui yra pagrįstos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė pagrindė 577,23 EUR sumą būtiną vaikui išlaikyti, todėl iš atsakovo priteistos 144,81 EUR sumos nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą vaikui grindė ir savo finansine padėtimi. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Iš byloje esančių įrodymų nustatytos tokios faktines aplinkybės apie šalių turtinę padėtį. Ieškovė dirba VĮ (duomenys neskelbtini), pajamas sudaro 325 EUR, ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), turi pareigą mokėti būsto kreditą bei išlaikyti kitą nepilnametį vaiką. Atsakovas pateikė įrodymus apie gaunamas pajamas, kurias sudaro apie 2000 EUR, kitų įrodymų apie turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą nepateikė. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo išlaidos sudaro apie 1497,26 EUR. Iš atsakovo nurodytų išlaidų maistui, rūbams, avalynei, transportui matyti, kad šios išlaidos sudaro tik 303 EUR per mėnesį. Papildomai atsakovas teikia pensinio amžiaus mamai 50 EUR paramą bei moka dukteriai išlaikymą. Įrodymų, kurie pagrįstų kitas beveik 1000 EUR išlaidas būtiniesiems atsakovo poreikiams patenkinti, nepateikė. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kreditinių įsipareigojimų, sveikatos sutrikimų ar kitų specialiųjų poreikių. Atsakant į apelianto argumentą, jog galbūt ieškovė vaikui teikiamą išlaikymą skiria kitam nepilnamečiam vaikui išlaikyti, pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovės kito nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista 200 EUR išlaikymas (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-37-123/2016). Kaip matyti iš surinktų byloje įrodymų, atsakovo pajamos yra šešis kartus didesnės nei ieškovės. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, 144,81 EUR išlaikymas vaikui nėra pakankamas padidėjusiems poreikiams patenkinti, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių vaiko poreikius visiškai patenkinti, darytina išvada, kad apeliantas yra pajėgus teikti 300,00 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį savo nepilnamečiam vaikui. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistas didesnis išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.201 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus apie 270 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo J. P. 270 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei N. Ž. V., patirtas apeliacinės instancijos teisme.