- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-37-123/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14247-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- N. Ž. V.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-37-123/2016
2016 m. sausio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. V. (S. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei N. Ž. V. ir atsakovės N. Ž. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo ir kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų, trečiasis asmuo AB „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti jo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką. Ieškinyje nurodė, kad santuokos metu gimė sūnus N. V., gim. (duomenys neskelbtini). Susituokus ieškovo ir atsakovės santykiai kurį laiką klostėsi sėkmingai, tačiau po kurio laiko šalys pradėjo nesutarti, o per paskutiniuosius metus santykiai dar labiau pašlijo. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, pažeidusi CK 3.27 straipsnio l dalyje numatytas sutuoktinio pareigas. Bylos nagrinėjimo eigoje sutiko (pateikė bendrą šalių pareiškimą), kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. sutiko, kad nutraukus santuoką sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina – atsakove N. Ž. V. Taip pat prašė priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 160 eurų kasmėnesinį išlaikymą iki sūnaus pilnametystės bei nustatyti bendravimo tvarką. Nurodė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: 0,0588 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kilnojamąjį turtą: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat namų apyvokos daiktus ir baldus. Šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo turtas, t. y. žemės sklypas, automobilis ir namų apyvokos daiktai bei baldai būtų priteisti asmeninėn ieškovo S. V. nuosavybėn, atsakovei priteisiant atitinkamą kompensaciją. Dėl kreditorinių įsipareigojimų nurodė, kad yra sudaręs vartojimo kredito sutartį Nr. 11-057074-VA su AB „Swedbank“ ir po santuokos nutraukimo įsipareigojimus pagal šią sutartį kreditoriui vykdys vienasmeniškai S. V.
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir pateikė priešieškinį. Sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau prašė pripažinti, kad ji iširo dėl ieškovo kaltės. Vėliau bylos nagrinėjimo eigoje sutiko (pateikė bendrą šalių pareiškimą), kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 435 eurų kas mėnesį išmokamų periodinių išmokų išlaikymą iki vaikas sulauks pilnametystės. Be to, prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat prašė (sutiko), kad santuokos metu įgytas turtas – žemės sklypas, automobilis ir namų apyvokos daiktai bei baldai – būtų priteisti ieškovui, atsakovei išmokant atitinkamą kompensaciją. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo 3 000 Eur neturtinės žalos ir 100 eurų asmeninį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2017-06-30.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-28 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 247. Kaltais dėl santuokos iširimo pripažino abu sutuoktinius. Nustatė, kad ieškovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „V.“, atsakovei – „Ž. – V.“. Šalių nepilnamečio vaiko N. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su jo motina atsakove N. Ž. V. Priteisė iš ieškovo S. V. nepilnamečio sūnaus N. V. išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamas periodines išmokas 300 Eur eurų nuo 2014-11-28 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskyrė vaiko motiną N. Ž. V. Bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukė. Patvirtino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šalių santuokos metu įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalino ir atsakovei N. Ž. V. priteisė iš ieškovo S. V. 8 190,65 eurų kompensaciją už santuokoje įgytą turtą ir 2 700 eurų kompensaciją už buto pagerinimą. Nurodė, kad nustatytą kompensaciją ieškovas turi išmokėti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nustatė, kad kompiuteris SAMSUNG yra nepilnamečio vaiko N. V., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti ir yra perduotas N. V. Prievolę grąžinti skolą pagal 2011-11-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 11-057074 -VA su AB „Swedbank“ paliko ieškovui S. V. Nustatė, kad S. V. yra asmeniškai atsakingas pagal 2014-05-26 su kreditoriumi banku „Swedbank“, AB sudarytą asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 14-040086-CL. Kitą dalį ieškinio ir priešieškinio atmetė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
Dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė, kad ieškovo prašomos nustatyti periodinės išmokos po 160 Eur nėra didelės, ir šiuo atveju atitiktų tik minimalius vaikų poreikius. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti. S. V. vaiko išlaikymui turėtų teikti po 162,50 Eur kas mėnesį, tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus yra penkerių metų amžiaus, lanko darželį ir būrelius. Ieškovas dirba užsienyje ((duomenys neskelbtini)), iš ieškovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2015-01-30 ieškovo darbdavys pervedė ieškovui 5 128,33 Eur atlyginimą; 2015-03-10 atitinkamai – 2 989,04 Eur; 2015-04-01 – 2 605,90 Eur; 2015-05-20 – (duomenys neskelbtini) pervedė 2 989,05 Eur atlyginimą. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna tik apie 300 Eur atlyginimą. Ieškovo atlyginimas yra ženkliai didesnis nei vaiko motinos, todėl atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį teismas tenkino iš dalies ir iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 300 eurų išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos.
Teismas spręsdamas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą, šalių prašymu turtą padalijo natūra: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už bendrą 8 000 Eur sumą bei namų apyvokos daiktus ir baldus už bendrą 8 381,30 Eur sumą priteisė ieškovui S. V., atsakovei išmokant 8 190,65 Eur kompensaciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo posėdžio metu šalys susitarė, kad ieškovas atsakovei už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą išmokės atsakovei 2 700 Eur kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinio dalį tenkino iš dalies ir atsakovei iš ieškovo priteisė 2 700 eurų kompensaciją už buto pagerinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-28 sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo pakeisti ir priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš ieškovo S. V. kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 162,50 Eur nuo 2014-11-28 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti atsakovei iš ieškovo 8 190,65 eurų kompensaciją už santuokoje įgytą turtą ir 2 700 eurų kompensaciją už buto pagerinimą. Nustatyti, kad kompensaciją ieškovas turi sumokėti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl vaiko išlaikymo dydžio ir kompensacijos išmokėjimo termino. Nurodo, kad yra bedarbis, ieško darbo, tačiau tokio darbo, kurį dirbo iki tapdamas bedarbiu, nebegaus. Nurodo, kad dirbo Danijoje, kas tris savaites važinėjo į darbą, tačiau įmonė bankrutavo ir nieko jam nebepasiūlė, todėl ieškovas liko be pragyvenimo šaltinio. Mano, kad teismas privalėjo laikytis teismų praktikos ir priteisti sumą, lygią pusei MMA, t. y. 162,50 Eur. Nurodo, kad teismo sprendimas išmokėti atsakovei kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį ir buto pagerinimą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo yra nelogiškas, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Paaiškino, kad neturi galimybės gauti kreditą, nes yra nebaigtas mokėti kitas kreditas, o parduoti ieškovui priteistą žemės sklypą užtruktų keturis penkis mėnesius. Mano, kad šiam įpareigojimui įvykdyti turi būti nustatytas vienerių metų laikotarpis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą N. Ž. V. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas registruotas darbo biržoje nuo 2015-09-04, t. y., jau po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovo 300 Eur dydžio išlaikymą. Formaliai būdamas Lietuvoje bedarbiu, ieškovas toliau vyksta dirbti į užsienį. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kokios jo pajamos yra šiuo metu, kokio dydžio bedarbio pašalpa jam yra mokama. Apeliantas nepateikia duomenų, kad įmonė Danijoje bankrutavo ir jis buvo atleistas iš darbo. Nurodo, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nepateikė reikalavimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo vienerių metų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl išlaikymo dydžio
Ieškovas vaiko išlaikymui prašė priteisti po 160 eurų kasmėnesinį išlaikymą. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 435 eurų kas mėnesį išmokamų periodinių išmokų išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-28 sprendimu priteisė iš ieškovo S. V. nepilnamečio sūnaus N. V. išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 300 Eur eurų nuo 2014-11-28 iki sūnaus pilnametystės. Apeliantas S. V. apeliaciniu skundu prašo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš ieškovo S. V. kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 162,50 Eur.
Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovas dirba užsienyje ((duomenys neskelbtini)), iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-01-30 ieškovo darbdavys pervedė ieškovui 5 128,33 Eur atlyginimą; 2015-03-10 atitinkamai – 2 989,04 Eur; 2015-04-01 – 2 605,90 Eur; 2015-05-20 – (duomenys neskelbtini) pervedė 2 989,05 Eur atlyginimą (t. 1, b. l. 180–181). Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 300 Eur atlyginimą (t. 1, b. l. 186). Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui ištrauką iš elektroninio laiško su vertimu, kuriame nurodyta, jog darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta 2015-08-21, taip pat ieškovas pateikė 2015-11-13 Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus pažymą „Dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose“, kurioje nurodyta, kad ieškovui bedarbio statusas suteiktas nuo 2015-09-04 (t. 2, b. l. 87). Iš advokato V. J. 2015-09-28 rašto antstolei matyti, kad S. V. buvo išvykęs į užsienį ieškoti darbo (t. 2, b. l. 50). Atsakovė pateikė teismui 2015-10-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 91, iš kurio matyti, kad S. V. turi naują darbą, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo dirba kranininku/naftos gręžinio darbuotoju, vykdant (duomenys neskelbtini) projektą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 81).
Įvertinus šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovo darbas yra tęstinio pobūdžio, nėra duomenų apie ieškovo gaunamo darbo užmokesčio dydį, taip pat duomenų apie tai, kad šalių vaikas turi specialių, didelių išlaidų reikalaujančių poreikių (chroniškų ligų, sveikatos sutrikimų gydymo, specifinių laisvalaikio ar lavinimo užsiėmimų ir kt.), yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą iki 200 Eur, mokamo periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu šie klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 284 straipsnio 2 dalis).
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo nustatyti, kad atsakovei priteistą 8 190,65 eurų kompensaciją už santuokoje įgytą turtą ir 2 700 eurų kompensaciją už buto pagerinimą ieškovas turi sumokėti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nepateikė reikalavimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo vienerių metų laikotarpiui. Atsakovė priešieškinyje buvo suformulavusi reikalavimą priteisti kompensaciją ir įpareigoti ieškovą ją sumokėti atsakovei per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo ieškovo pareikšti reikalavimai apeliaciniame skunde dėl sprendimo vykdymo išdėstymo negali būti pagrindas apeliaciniam skundui pateikti. Be to, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytus teiginius, t. y., duomenų, kad neturi galimybės gauti kreditą, nes yra nebaigtas mokėti kitas kreditas, taip pat duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas neturi galimybės parduoti jam priteistą žemės sklypą ar realizuoti kitą jam priklausantį turtą (CPK 178 straipsnis).
Konstatuotina, kad nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka praėjo 4,5 mėn., todėl ieškovas iš esmės turėjo pakankamai laiko sukaupti reikalingą atsakovei išmokėti pinigų sumą. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniu skundu neginčijo priteistų sumų dydžio, todėl turėjo imtis priemonių sukaupti reikalingą pinigų sumą, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus atsakovei.
Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat prašė sustabdyti skubų sprendimo vykdymą dėl išlaikymo priteisimo ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą šioje byloje. Pažymėtina, kad apelianto nurodytas prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo buvo išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 nutartimi šį ieškovo prašymą atmetant. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 nutartis įsiteisėjusi, atskiruoju skundu apskųsta nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-28 sprendimas keistinas sumažinant iš ieškovo S. V. priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui N. V. iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-11-28 iki vaiko pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad dėl santuokos nutraukimo kalti pripažintini abu sutuoktiniai, atsižvelgdamas į visų bylos aplinkybių visumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ieškovo ir atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, tik iš dalies pakeitus teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteistinos. Be to, apeliaciniu skundu ieškovas neprašė perskirstyti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė vieną apelianto reikalavimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, o kitą reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkino iš dalies, abi šalys pateikė įrodymus, jog patyrė po 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė papildomų išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą ir vertimo paslaugas, įvertinus ginčo pobūdį, abiejų šalių patirtų išlaidų dydį ir reikalavimų bei atsikirtimų turinį, bylinėjimosi išlaidos šalims apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys, t. 2, b. l. 31, 33, 51, 82–84).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti – sumažinti iš ieškovo S. V. (S. V.) nepilnamečio sūnaus N. V. (N. V.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą sumą iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-11-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.