- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- e2A-747-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01286-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- Š. K.
- Atsakovas
- R. A.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-747-538/2016
2016 m. liepos 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Š. K. ir atsakovės R. A. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. K. ieškinį atsakovei R. A., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir asmeninės turto dalies nustatymo bei pagal atsakovės R. A. priešieškinį ieškovui Š. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti sūnaus P. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu ir priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 162,50 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), šių lėšų tvarkytoju paskiriant Š. K.; prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 įmonės dalį bei pripažinti žemės sklypą su namu (duomenys neskelbtini), ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 turto dalį; iš atsakovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis su atsakove nuo (duomenys neskelbtini) metų kartu kaip sugyventiniai gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. K.. Ieškovas ir atsakovė kartu rūpinosi pragyvenimo šaltiniais, bendrai tvarkė gaunamas pajamas ir santaupas, jas naudojo bendriems tikslams, kartu vystė statybų verslą, t. y. faktiškai gyveno sutuoktinių gyvenimą, tačiau santuokos nesudarė. Nuo 2015 m. vasario mėnesio nebegyvena kartu, atsakovė su sūnumi išsikėlė iš ieškovo buto ir apsigyveno nuomojamame bute, todėl nuo 2009 metų iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio bendro gyvenimo metu sukurtas ar įgytas turtas vertintinas kaip bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, t. y. ieškovui priklauso 1/2 atsakovės vienasmeniškai valdomos(duomenys neskelbtini), nes ji įsteigta 2012 metais bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu. Abi šalys dirbo šioje įmonėje, ieškovas specializavosi statybų versle ir įdėjo daugiausiai įdirbio ir pastangų, kad įmonė gyvuotų ir neštų pelną - įmonės vardu buvo pastatyti ir parduoti du kotedžai. Taip pat įmonės vardu 2015-05-30 nusipirktas sklypas su pastatais (duomenys neskelbtini) (preliminari sutartis sudaryta 2014 metais). Realiai įmonės gaunamas pelnas išlaikė ieškovo ir atsakovės šeimą, o uždirbtos lėšos bendru sutarimu buvo investuojamos vėl į verslą. Iškėlus bylą teisme paaiškėjo, kad atsakovė, tikėtina už įmonės pinigus (nes įmonė kasoje turėjo apie 200 000 Eur, o šiuo metu yra tik apie 20 000 eurų) pagal 2015-08-27 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo sklypą su namu (duomenys neskelbtini). Ieškovui, kaip buvusiam atsakovės sugyventiniui, yra puikiai žinoma, kad ji jokių didelių sumų ar lėšų neturėjo ir nebuvo deklaravusi, ir tikėtina, kad šis turtas yra įgytas iš bendrų lėšų, gautų už įmonės pastatytus ir parduotus butus, tai yra laikotarpiu, kai sugyventiniai gyveno kartu.
Atsakovė byloje pateikė priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko P. K. išlaikymui nuo 2015-08-01 iki vaiko pilnametystės po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove bei nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, pagal pateiktą siūlomą grafiką. Atsakovė palaikė atsiliepime į ieškovo ieškinį išdėstytus argumentus atmesti ieškovo reikalavimą dėl asmeninės turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad ji yra vienintelė (duomenys neskelbtini) steigėja ir narė paneigia ieškovo nurodytą teiginį, kad šalys bendrai siekė sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise ginčo turtą ir jų valia buvo nukreipta į tai, be to, ieškovas nepateikė duomenų, jog investavo į jos verslą. Šalių artimi santykiai (duomenys neskelbtini) įsteigimo metu nėra pakankami patvirtinant jų tikslą įmonę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindu ir kad ieškovas prisidėjo prie atsakovės steigiamos mažosios bendrijos savo lėšomis bei prisidėjo prie žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-02-02 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina atsakove R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš ieškovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170 Eur, išlaikymą priteisiant nuo – 2015-11-10 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovę R. A. paskyrė nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja. Nustatė ieškovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį Š. K. pasiima vaiką nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. nepertraukiamai, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos arba vaiko lankomo darželio ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Jei tą dieną vaikas lanko būrelius, užsiėmimus, Š. K. turi nuvežti vaiką į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaiko dalyvavimą juose.
2. Š. K. darbo dienomis – vieną kartą per savaitę (antradienį, o negalint bent vienam iš tėvų – ketvirtadienį), pasiima vaiką 17.30 val. iš darželio, o sekančią dieną iki 8.00 val. nuveža atgal į darželį. Jei tą dieną vaikas lanko būrelius, užsiėmimus, Š. K. turi nuvežti vaiką į iš anksto suderintų renginių, susitikimų būrelių vietą ir užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. J. Š. K. neturi galimybės pasiimti vaiko šiame punkte nustatyta tvarka, tuomet turi informuoti prieš parą laiko vaiko motiną, ir toliau vaiko pasiėmimas vyksta sekančią savaitę įprastu laiku.
3. Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas tėvai su vaiku praleidžia rotacijos principu – 2016 metais su Š. K., 2017 metais su R. A. ir t.t.
4. Vaiko gimtadienius (tikrąją dieną) tėvai su vaiku praleidžia rotacijos principu – 2016 metais su R. A., 2017 metais su Š. K. ir t.t.
5. Vaikas su tėvu Š. K. bendrauja vaiko vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės Š. K. pasirinktoje ir iš anksto suderintoje su R. A. vietoje, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jo gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką Š. K. įsipareigoja informuoti R. A. telefonu ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki P. paėmimo dienos. Jei vaikas išbūna pas tėvą nepertraukiamai 30 dienų, už tą mėnesį Š. K. nemoka išlaikymo.
6. J. Š. K. pasiėmęs vaiką netikėtai gauna iškvietimą į darbą arba dėl bet kokių kitų priežasčių neturi galimybės 1 - 5 p. aptartu laiku praleisti laiką su vaiku, Š. K. įsipareigoja vaiką grąžinti mamai R. A., parvežant jį į jo gyvenamąją vietą. Susitvarkęs reikalus jis turi teisę pratęsti bendravimą su vaiku, jei nėra pasibaigęs bendravimo terminas. Jei dėl tokių pat priežasčių R. A. negali būti su vaiku, ji turi informuoti Š. K. ir gali palikti vaiką savo tėvams ar kitiems asmenims.
7. Jei vaiko buvimo pas motiną ar tėvą metu vaikas patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, ta šalis privalo nedelsiant telefonu arba elektroniniu paštu informuoti kitą šalį ir netrukdyti susitikimui su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje.
8. Jei prieš pasiimant vaiką jis susirgo, Š. K. paliekama teisė spręsti, imti vaiką ir juo rūpintis ar ne.
9. Jeigu susitikimas su vaiku neįvyko dėl kitų objektyvių priežasčių, bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią datą išnykus priežastims, dėl kurių ankstesnis susitikimas neįvyko.
10. R. A. ir Š. K. turi teisę vaiko atostogų metu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki 21 dienų laikotarpiui, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 savaites raštu (el. laišku) informavę kitą šalį.
11. Š. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) , el. paštas: (duomenys neskelbtini). R. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini). Jei šie telefono numeriai neveikia, ar yra išjungti dėl bet kokių priežasčių, preziumuojama, kad šiais numeriais ir el. paštu išsiųsta SMS žinutė ar pranešimas prilyginami įteikimui kitai šaliai. Šalys turi teisę pakeisti telefono numerį ar el. pašto adresą, apie tai raštu informavę kitą šalį.
Pripažino (duomenys neskelbtini), ieškovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 įmonės dalį. Pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 turto dalį. Priteisė iš atsakovės R. A. 841 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Š. K. naudai. Priteisė iš ieškovo Š. K. 901,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. A. naudai. 2015-11-11 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsižvelgiant į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t. y. atsakove. Teismas padarė išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog ieškovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kitus išlaikytinius, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, remiantis byloje nustatytais duomenimis padarė išvadą, kad priešieškinyje atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikui yra per didelis. Teismas atsižvelgė, jog šiuo metu ieškovas nėra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išmokų, todėl atsakovės prašomą vaiko išlaikymui reikalingą dydį sumažino iki 170 Eur sumos. Teismas laikė, jog ieškovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš ieškovo šį vaiko išlaikymui reikalingą dydį, kuris yra būtinas sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi. Teismo vertinimu, kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė, įtvirtinta CK 3.161 str. 3 d. – vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Taip pat nurodė, kad atsakovė iki 2015 metų vasario mėnesio nuolat gyveno su ieškovu kartu jo bute, abu patvirtino, kad vienas kitą laikė sugyventiniais, tvarkė bendrą ūkį, kartu vykdavo atostogauti, pasiskirstydavo darbus, taigi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog šalių bendras gyvenimas būtų buvęs epizodinis, atvirkščiai, jų gyvenimas kartu truko ilgą laiką, buvo nuolatinis ir pastovus, taigi teismas padarė išvadą, kad šalys kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu - ieškovas ir atsakovė bendrai siekė pastatyti ir pastatė kotedžus, juos pardavė, vystė statybų verslą, jų abiejų valia buvo nukreipta į tai, todėl teismas sprendė, kad buvo ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) konkliudentiniais veiksmais, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla ir priklauso po ½ dalį ieškovui ir atsakovei. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintas 50 procentų apimtyje, o priešieškinys tenkintas 57 procentų, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai: iš atsakovės ieškovui priteisė 841 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovo priteisė 901,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-02 sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisto išlaikymo dydį padidinti iki 300 EUR per mėnesį ir nurodant kitą išlaikymo priteisimo momentą, t. y. priteisti iš tėvo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2015-08-01 iki vaiko pilnametystės po 300 EUR (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise iki P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės tvarkys motina R. A.; pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-02 sprendimu nustatytos Š. K. bendravimo su sūnumi P. K. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos 6, 7 ir 10 punktus, nurodant: „6 p. J. Š. K. pasiėmęs vaiku netikėtai gauna iškvietimą į darbą arba dėl bet kokių kitų priežasčių neturi galimybės 1 - 5 p. aptartu laiku praleisti laiką su vaiku, Š. K. įsipareigoja vaiką grąžinti mamai R. A., parvežant jį į jo gyvenamąją vieta atlikus reikiamus darbus jis turi teisę pratęsti bendravimą su vaiku, jei nėra pasibaigęs bendravimo galimas; 7 p. Jei vaiko buvimo pas tėvą metu vaikas patiria traumą. suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsme, tai tėvas privalo nedelsiant telefonu arba elektroniniu paštu informuoti motiną ir netrukdyti susitikimui su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje; 10 p. R. A. turi teisę savo ir vaiko atostogų metu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos apie tai ne vėliau kaip prieš I savaitę raštu (el. laišku) informavusi Š. K.; panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-02 sprendimo dalį, kuria Š. K. ieškinys tenkintas iš dalies ir pripažinta (duomenys neskelbtini), ieškovo Š. K. ir atsakovės R. A. bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 įmonės dalį, bei pripažintas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo Š. K. ir atsakovės R. A. bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 turto dalį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo Š. K. ieškinį atmesti visiškai; priteisti atsakovei R. A. iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos išlaikymo priteisimo kategorijos bylose. Jis nenustatė Š. K. tikrosios turtines padėties, nevertino Š. K. elgesio, siekiant uždirbti pajamas vaikui išlaikyti, t. y. neįvertino aplinkybių, kad nors Š. K. yra bedarbis, tačiau neregistruotas darbo biržoje (t. y. nedirba ir neieško darbo), nevertino paties ieškovo pripažintos aplinkybes, kad gyvena iš santaupų, nesivadovavo prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas nurodo prieštaringus ir nenuoseklius teiginius, nurodo, kad ieškovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, bei tai, kad nustatant vieno iš levų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias jo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, tačiau mažina išlaikymui reikalingą dydį iki 170 EUR teigdamas, jog ieškovas nėra finansiškai pajėgus mokėti 300 Eur dydžio išmokų. Akivaizdu, kad yra pagristų abejonių dėl Š. K. tikrosios turtinės padėties, jo gaunamu pajamų, todėl visas abejones, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas turėjo vertinti šalių nepilnamečio sūnaus interesų naudai. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad šalių nepilnametis sūnus be būtinųjų turi ir specialiųjų poreikiu ir jiems tenkinti reikia papildomai lėšų. Pirmosios instancijos teismas 6 punkto paskutiniu sakiniu bei 7 punktu, nustatęs abiejų tėvų tiek gyvenančio skyriumi tėvo, tiek ir motinos, su kuria nustatyta nuolatine vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su sūnumi tvarką, iš esmes pažeidė materialinės teisės normas. Be to, teismas neišanalizavęs priešieškinyje siūlomų 5 ir 10 punktų turinio ir sistemiškumo, nustatė du vienas kitam prieštaraujančius bendravimo tvarkos punktus. Mano, kad vienos savaitės terminas pranešti apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos yra protingas, todėl nesuprantama, kodėl teismas nustatė, kad R. A. turi ieškovą informuoti prieš 2 savaites, juk kartais yra perkamos ir „paskutinės minutės“ kelionės. Tėvo, su kuriuo gyventi lieka nepilnametis vaikas, bendravimo tvarka nenustatinėjama, todėl toks minėtos teisės normos interpretavimas ir taikymas, apeliantės nuomone, laikytinas esminiu pažeidimu. Teismas nepagrįstai pripažino, jog jungtinės veiklos sutarties pagrindu šalys įgijo (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą su gyvenamuoju namu bendrąja daline nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo pripažino (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą su namu, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja daline šalių nuosavybe, kadangi ieškovas neįrodė, jog jis sugyventinės vardu registruotą turtą įgijo bendrosios nuosavybės teise, nes tokia nuosavybė gali būti įgyjama tik įstatymo nustatyta tvarka, esant tarpusavio susitarimui ir bendromis lėšomis. Ieškovas proceso metu neįrodinėjo, jog prisidėjo prie mažosios bendrijos steigimo savo lėšomis, t. y. perdavė mažajai bendrijai įnašą. Taigi ieškovas neginčijo, jog R. A. būdama vienintelė (duomenys neskelbtini) narė ir steigėja (tai patvirtina (duomenys neskelbtini)) įnešė 5000 Lt piniginį įnašą į mažąją bendriją. Taigi akivaizdu, kad prie (duomenys neskelbtini) steigimo ieškovas neprisidėjo. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę apskritai neatsižvelgė, todėl jam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad šalys kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu, t. y. įsteigę (duomenys neskelbtini). Ši išvada, kaip jau minėta, padaryta neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodinėjo, jog perdavė įnašą (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise steigimo metu. Jo ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad jis 2013 metais skolino (duomenys neskelbtini) pinigus bei dirbo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys kūrė bendrą turtą bendru jų pačių darbu - ieškovas ir atsakovė bendrai siekė pastatyti ir pastatė kotedžus, juos pardavė, vystė statybų verslą, jų abiejų valia buvo nukreipta į tai, todėl teismas sprendė, kad ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla, yra nepagrįsta bei neatitinka bylos aplinkybių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Š. K. atliko nario (bendrasavininkio) pareigas (duomenys neskelbtini). Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovas 2012 metais buvo įdarbintas pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu. Teismo išvada, jog ieškovas darbu prisidėjo kurdamas turtą, prieštarauja Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, kuriame numatyta, jos įnašu į mažąją bendriją negali būti darbai arba paslaugos. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas visiškai nevertino, kad ieškovas siekia prisiteisti specifinį turtą - įmonės, kurios teisinė forma - mažoji bendrija, dalį. Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovą ir atsakovę siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes nurodyti asmenys nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties. Net ir konstatavęs, kad šalis siejo jungtinės veiklos sutartis, turėjo padaryti išvadą, kad tokia sutartis neatitinka įstatyme įsakmiai nurodytos rašytinės formos. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarydamas aukščiau nurodytas išvadas, pažeidė CK 6.969 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką, rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, kurios aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos, todėl tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas padarydamas aukščiau nurodytas išvadas rėmėsi ieškovo paaiškinimais, neatsižvelgdamas į tai, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo ir jo paaiškinimai turi būti patvirtinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis byloje. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, jos paaiškinimų, argumentų. Tiek teismas nustatė, tiek pats ieškovas nurodė, kad pinigines lėšas (duomenys neskelbtini) jis skolino, (o ne perdavė kaip piniginį įnašą (duomenys neskelbtini)) ir dalis paskolos jam grąžinta, o dėl negrąžintos paskolos dalies jis kreipėsi į teismą. Taigi ieškovas pateiktais įrodymais neįrodė, jog jis jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę ir įgijo nuosavybes teisę į 1/2 dalį ginčo turto. Teismas pažeidė CPK 176,177,178 ir 185 straipsnių nuostatas, rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, numatytus CPK 12,17 straipsniuose, nes nepagristai rėmėsi tik ieškovo, teigusio, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos, paaiškinimais, kai kurių įrodymų apskritai nevertino, nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas nepagrįstai pripažino, kad žemės sklypas su namu, esantys(duomenys neskelbtini) , yra bendroji dalinė nuosavybė. Teismas pripažino žemės sklypą su namu bendrąja daline nuosavybe apskritai šios sprendimo dalies neargumentuodamas, tokiu būdu pažeisdamas reikalavimus, nustatytus teismo sprendimo motyvuojamajai daliai, kartu yra pagrindas konstatuoti ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą. Taip pat teismas pažeidė ir CPK 270 straipsnio 5 dalį, t. y. nesilaikė reikalavimų, keliamų teismo sprendimo rezoliucinei daliai. Pažymi, kad teismas ieškovo atstovo pateiktus dokumentus rezoliucija priėmė dar prieš posėdį, t y. ne posėdžio metu, neišklausęs atsakovės atstovės nuomones (tai matyti iš šios bylos kortelės EPP sistemoje) ir tokiu būdu buvo pažeisti rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principai.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kretingos rajono apylinkes teismo 2016-02-02 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti ieškovui Š. K. iš atsakovės R. A. visas ieškovo 1 682 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, o atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti visiškai. Likusioje dalyje Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-02 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti apeliantui (ieškovui) Š. K. iš atsakovės R. A. bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Nurodo, kad ieškovo ieškinio pareiškimą, tame tarpe ir reikalavimą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nulėmė būtent atsakovės elgesys, o būtent tai, kad atsakovė neleisdavo bendrauti su sūnumi, dalyvauti jį auklėjant ir pan., taip pat tai, kad atsakovė grasino nužudyti tiek ieškovą, tiek nepilnametį šalių sūnų P. K.. Tik po to, kai iškėlus bylą teisme atsakovė pradėjo leisti ieškovui matytis su sūnumi, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi dalyje dėl reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovei negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Skirstant bylinėjimosi išlaidas, prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad teismui pasiūlius sutaikinimo priemones, 2015-12-09, 09.00 val. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas sutiko sudaryti taikos sutartį ir mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui, tačiau atsakovė nesutiko su tokiu ieškovo pasiūlymu ir iki galo palaikė savo priešieškinio reikalavimą dėl 300 Eur dydžio išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tokį atsakovės procesinį elgesį, jai nesutinkant su teismo bei ieškovo siūlymu sudaryti taikos sutartį ir ieškovo sutikimu mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui, atsakovei turi tekti visos šioje dalyje patirtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos ir atitinkamai ieškovui neturi būti priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismui nustačius ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, remiantis abiejų šalių siūlymais, nėra pagrindo nustatyti, kad toks reikalavimas buvo patenkintas atsakovės naudai, dėl ko iš ieškovo atsakovei negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai paskirstė šalims tenkančias bylinėjimosi išlaidas, dėl ko sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pripažintinas neteisėtu ir turi būti panaikintas, priteisiant ieškovui iš atsakovės visas ieškovo 1 682 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė niekada nesudarė kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku, tą tvirtina ir ieškovės pagal priešieškinį prašyta nustatyti maksimali sūnaus ir tėvo bendravimo tvarka, nors kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-12-15 nutarimu pačiam ieškovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvykio, kuris laikytinas smurtu artimoje aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į reikalavimo dalies dėl išlaikymo priteisimo patenkinimą. Priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą vaikui bei nustatyti bendravimo tvarką tarp tėvo bei sūnaus, taigi buvo tenkinti 3 priešieškinio reikalavimai, kurių procentinė išraiška sudaro apie 60 procentų. Teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai. Taigi teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir atsižvelgdamas į šalių patenkintų reikalavimų procentinę išraišką, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ieškovo nurodytais argumentais keisti sprendimo ginčijamoje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė 2015-11-10 pateikė priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti sūnaus išlaikymui nuo 2015-08-01 iki vaiko pilnametystės po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau priešieškiniu neprašė priteisti įsiskolinimo už išlaikymą, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo nėra, todėl teismas apie tai plačiau nepasisakė ir atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo priešieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2015-11-10 iki vaiko pilnametystės, priteisė 170 Eur sumą, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė be pagrindo ginčija teismo nustatytos bendravimo tvarkos 6, 7 ir 10 punktus, nurodydama, kad jie pažeidžia materialinės teisės normas, numatančias, kad įstatyme įtvirtinta, jog bendravimo tvarka nustatoma tik su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina, o ne su abiem tėvais, t. y. nereglamentuojamas bendravimo tvarkos nustatymas su tėvu, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Vertinant bendravimo tvarkos 5 p., akivaizdžiai matyti, kad ieškovo atžvilgiu yra numatytas tik vienas įpareigojimas suderinti su atsakove atostogų vietą, kas nereiškia, kad ieškovas privalo gauti atsakovės sutikimą. Šiuo atveju suderinti yra informuoti atsakovę apie atostogų vietą, trukmę ir galimybę jai kontaktuoti su sūnumi ieškovo ir sūnaus atostogų metu, todėl šiuo atveju nėra jokių prieštaravimų tarp minėtų punktų, teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka visus teisės aktus, o atsakovės apeliacinis skundas dalyje dėl bendravimo tvarkos yra nepagrįstas. Kretingos rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė tinkamas išvadas, kad neabejotinai buvo ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) konkliudentiniais veiksmais, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla. Teismo nustatytos aplinkybės nepalieka abejonės dėl tarp šalių egzistavusių jungtinės veiklos teisinių santykių, todėl visiškai pagrįstai aukščiau paminėtas turtas pripažintas bendrąja daline šalių nuosavybe. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovą ir atsakovę siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes nurodyti asmenys nebuvo sudarę rašytinės juridinės veiklos sutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo visiškai nereikšmingas aplinkybes, neturinčias teisinės reikšmės tinkamam ginčo išsprendimui, todėl jos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad ieškovas Š. K. ir atsakovė R. A. nuo (duomenys neskelbtini) metų kartu kaip sugyventiniai gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Šalys susilaukė vaiko - sūnaus P. K., gim. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-11-09 duomenimis Š. K. turi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje: žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); butas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-bendrabutis, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas Š. K. turi neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, jog jo darbingumo lygis 40 procentų, gauna netekto nedarbingumo pensiją apie 219,80 Eur per mėnesį. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-09-02 duomenimis R. A. turi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje: žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini) . Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) vadove. Iš atsakovės 2015-11-09 darbo užmokesčio pažymos nustatyta, kad jos mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 711,25 Eur. Nepilnametis šalių sūnus P. K. lanko (duomenys neskelbtini), papildomai lanko karate būrelio užsiėmimus, tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Iš (duomenys neskelbtini) Steigimo akto nustatyta, kad įsteigta (duomenys neskelbtini), steigėjas - R. A., ji perdavė 5 000 Lt įnašą ir vadovu paskirta R. A., bendrijos buveinė – (duomenys neskelbtini). Iš 2015-07-31 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) paskolino R. A. 100 000,00 Eur sumą, paskolos grąžinimo terminas iki 2047-08-31, už paskolą nustatytos 2,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Iš 2015-08-27 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad R. A. asmeninės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai priteisė per mažai išlaikymo nepilnamečiui šalių sūnui. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos vaiko teisės yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, nes tik vaiko teisių visumos užtikrinimas sudaro sąlygas vaikui vystytis, bręsti ir tapti savarankiška asmenybe. Visų pirma už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Taip pat nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi pakankamai nekilnojamojo turto. Ieškovas turi neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, jog jo darbingumo lygis 40 procentų, gauna netekto nedarbingumo pensiją apie 219,80 Eur per mėnesį. Atsakovės mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 711,25 Eur. Kitų išlaikytinių, be nepilnamečio sūnaus, šalys neturi. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nors ieškovas gauna tik neįgalumo pensiją, turi didelės vertės nekilnojamojo turto, tai yra, butą bei 3 žemės sklypus, yra paskolinęs (duomenys neskelbtini) 600 000 Lt (173 772,01 Eur) ir jam didelė sumos dalis yra grąžinta, ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas-žemės sklypas su gyvenamuoju namu, už kurį atsakovė moka kredito įmokas.
Įvertinęs šalių turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės geresnė nei ieškovės, taigi jis turi pareigą skirti daugiau lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui nei ieškovė. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas pats pripažino, kad galėtų nepilnamečiam šalių vaikui skirti 200 eurų išlaikymą. Atsakovė nepateikė įrodymų apie vaiko specialiuosius poreikius, todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 200 eurų dydžio išlaikymas nepažeis atsakovo interesų, taip pat bus tinkamai įvertinta šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir vaiko tėvų galimybių pusiausvyra (CPK 178, 185 straipsniai), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo priteistas išlaikymas padidintinas nuo 170 eurų iki 200 eurų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl išlaikymo priteisimo momento.
Apeliantė argumentuoja, kad išlaikymas šalių sūnui iš atsakovo turėjo būti priteisiamas ne nuo 2015-11-10 iki sūnaus pilnametystės, o nuo 2015-08-01. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.
Nustatyta, kad teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 170 Eur nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos – 2015-11-10, iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Byloje nėra ginčo, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2015-02-01, atsakovė teigia, kad ieškovas sūnui išlaikymo nemoka nuo 2015-08-01, atsakovas šiuos argumentus paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė išlaikymo nepilnamečiui šalių sūnui priteisimo momentą (CK 3.200 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai), todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo momento keistina nustatant, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui priteistinas ne nuo 2015-11-10, o nuo 2015-08-01 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.
Ieškovė iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 6, 7 ir 10 punktus, nurodydama, kad jie pažeidžia materialinės teisės normas.
Nustatyta, kad teismas 6 punkte dėl bendravimo tvarkos nustatė, kad jeigu Š. K., pasiėmęs vaiką netikėtai gauna iškvietimą į darbą arba dėl bet kokių kitų priežasčių neturi galimybės 1 - 5 p. aptartu laiku praleisti laiką su vaiku, Š. K. įsipareigoja vaiką grąžinti mamai R. A., parvežant jį į jo gyvenamąją vietą. Susitvarkęs reikalus jis turi teisę pratęsti bendravimą su vaiku, jei nėra pasibaigęs bendravimo terminas. Jei dėl tokių pat priežasčių R. A. negali būti su vaiku, ji turi informuoti Š. K. ir gali palikti vaiką savo tėvams ar kitiems asmenims. 7 punkte nustatė, kad jei vaiko buvimo pas motiną ar tėvą metu vaikas patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, ta šalis privalo nedelsiant telefonu arba elektroniniu paštu informuoti kitą šalį ir netrukdyti susitikimui su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje. 10 punktu nustatė, kad R. A. ir Š. K. turi teisę vaiko atostogų metu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki 21 dienų laikotarpiui, apie tai ne vėliau kaip prieš 2 savaites raštu (el. laišku) informavę kitą šalį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos 6, 7 ir 10 punktais iš esmės nustatyta ne bendravimo tvarka, o nustatomos informavimo sąlygos, kaip minėta, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas abiems tėvams minėtas informavimo sąlygas šalių lygiateisiškumo principų ir juolab, vaiko interesų nepažeidė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo 6, 7 punkte nustatytų informavimo sąlygų keisti.
Tačiau kolegija atsižvelgdama į protingumo principą pripažįsta, kad bendravimo tvarkos 10 punkte nustatytas 2 savaičių terminas per ilgas atsižvelgiant į aplinkybes, kad šalys atostogaujant ketina pasinaudoti paskutinės minutės pasiūlymais. Bendravimo tvarkos 10 punktas keistinas nustatant, kad R. A. ir Š. K. turi teisę vaiko atostogų metu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki 21 dienų laikotarpiui, apie tai ne vėliau kaip prieš 1 savaitę raštu (el. laišku) informavę kitą šalį.
Dėl bendrai įgyto turto padalijimo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 2 dalis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332-2006; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008 ir kt.).
Atsakovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog jungtinės veiklos sutarties pagrindu šalys įgijo (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą su gyvenamuoju namu bendrąja daline nuosavybe. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad Mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai. Įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas; įnašu negali būti darbai ir paslaugos; mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe (1-3 dalys).
Byloje nėra ginčo, kad ieškovas su atsakove nuo (duomenys neskelbtini) metų kartu kaip sugyventiniai gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, planavo ateitį, šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. K., šalys kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, t. y. įsteigė (duomenys neskelbtini), taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie nesusituokusių asmenų gyvenimą kartu. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Steigimo aktu įsteigta (duomenys neskelbtini), steigėjas - R. A., vadovu paskirta R. A., bendrijos buveinė nurodyta adresu – (duomenys neskelbtini), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Taigi darytina išvada, kad šalys įsteigė (duomenys neskelbtini) gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrijos nuosavybe yra mažajai bendrijai perduotas nario įnašas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu pripažino (duomenys neskelbtini) ieškovo Š. K. ir atsakovės R. A. bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 įmonės dalį, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas nustatant, kad ieškovui priklauso ½ mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) įnašo. Kadangi (duomenys neskelbtini) yra atskiras juridinis asmuo, įmonės lėšos nuosavybės teise nepriklauso ieškovui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šią įmonę šalys įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise (Mažųjų bendrijų įstatymo 8 straipsnis).
Taip pat sutiktina ir su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 turto dalį.
Iš 2015-07-31 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad(duomenys neskelbtini) paskolino R. A. 100 000,00 Eur sumą, paskolos grąžinimo terminas iki 2047-08-31, už paskolą nustatytos 2,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Iš 2015-08-27 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad R. A. už 100 000 Eur asmeninės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Bylos duomenys patvirtina, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2015-02-01, taigi nekilnojamasis turtas įgytas šalims jau nebegyvenant kartu, jis įgytas atsakovės vardu už lėšas, kurios skolintos iš (duomenys neskelbtini), paskolą įsipareigojo grąžinti tik atsakovė ir byloje nėra duomenų, kad šio turto įgijimui atsakovė būtų panaudojusi bendras šalių lėšas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla ir kad yra pagrindas pripažinti žemės sklypą su namu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 turto dalį, todėl šią ieškinio dalį tenkinti nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
Pabrėžtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestini apelianto argumentai, kad nemotyvuodamas arba nepakankamai motyvuodamas sprendimą teismas ginčo neišsprendė ir taip pat pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo.
Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnis). Teismas turi teisę priimti nagrinėti įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo pateiktus įrodymus prieš posėdį, šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų nepažeidė (CPK 12, 17, 180 straipsniai, CK 4.73 straipsnio 2 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-02 sprendimą pakeisti. Priteistą iš ieškovo Š. K. išlaikymą P. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, padidinti nuo 170 eurų iki 200 eurų, išlaikymą priteisiant nuo 2015-08-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. A. R. A. paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja; pakeisti nustatytos ieškovo Š. K. bendravimo su sūnumi P. K. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos 10 punktą nustatant, kad R. A. ir Š. K. turi teisę vaiko atostogų metu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki 21 dienų laikotarpiui, apie tai ne vėliau kaip prieš 1 savaitę raštu (el. laišku) informavę kitą šalį; pripažinti, kad ieškovui Š. K. priklauso 1/2, (duomenys neskelbtini), įnašo; panaikinti sprendimo dalį, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažintas ieškovo Š. K. ir atsakovės R. A. bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 turto dalį, ir šią ieškinio dalį atmesti; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo.
CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas keistinas, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas, todėl papildomai pasisakyti dėl ieškovo apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 82 Eur dydžio žyminį mokestį, turėjo 1600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1682 Eur. Šioje byloje atsakovė už priešieškinį sumokėjo 30,75 Eur žyminį mokestį, jos atstovavimo išlaidos sudarė 1550 Eur dydžio suma, iš viso 1580,75 Eur. Taip pat nustatyta, kad ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 61,50 eurų žyminio mokesčio bei 1050 Eur advokato išlaidoms.
Nustatyta, kad ieškovas pareiškė 3 reikalavimus, iš kurių iš esmės tenkintas 1. Nors ieškovas reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebepalaikė, tačiau ne dėl to, kad atsakovė jį patenkino, todėl iš esmės šis reikalavimas buvo atmestas ir patenkintas atsakovės reikalavimas. Atsakovė pareiškė 3 reikalavimus, iš kurių iš esmės tenkinti 2 reikalavimai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina 560,66 eurai bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo 1794,83 eurų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad už išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą mokėtinas žyminis mokestis sudarė 108 eurus, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš esmės tenkintas 66 procentais, iš ieškovo valstybei priteistina 71,28 eurai žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš ieškovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį padidinti nuo 170 eurų iki 200 eurų, išlaikymą priteisiant nuo – 2015-08-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. A. R. A. paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.
Pakeisti nustatytos ieškovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos 10 punktą nustatant, kad R. A. ir Š. K. turi teisę vaiko atostogų metu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki 21 dienų laikotarpiui apie tai ne vėliau kaip prieš 1 savaitę raštu (el. laišku) informavę kitą šalį.
Pripažinti, kad ieškovui Š. K. priklauso 1/2 (duomenys neskelbtini), įnašo.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas ieškovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe, nustatant kiekvienam po 1/2 turto dalį, ir šią ieškinio dalį atmesti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Š. K. iš atsakovės R. A. 560,66 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei R. A. iš ieškovo Š. K. 1794,83 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Š. K. į Valstybės biudžetą 71,28 eurus žyminio mokesčio.