Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. T. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis G. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. G. T. su L. T. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį (2019 m. gruodžio 16 d. veika) kaip bendravykdžiai, nors teismai nenustatė, kad G. T. tiesiogiai realizavo bent dalį šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje aprašytų veiksmų. Cigarečių įgijimas yra preziumuotas. G. T. važiavo automobiliu „BMW 330X1“ kaip keleivis ir prekių negabeno, jas kitu automobiliu gabeno L. T. G. T. veiksmai (važiavimas priekyje, tikslu stebėti aplinką ir įspėti L. T. apie gresiantį pavojų) neatitinka jo kaip vykdytojo padarant BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą sampratos.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad 2019 m. spalio 7 d. G. T. pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes (BK 22 straipsnio 1 dalis, 199² straipsnio 2 dalis). Patikimais ir leistinais įrodymais neatskleista jo tyčia padaryti šią veiką. Ne visi bylos įrodymai patikrinti BPK nustatyta tvarka. Buvo padarytas teisės į sąžiningą procesą pažeidimas, nes vadovautasi prielaidomis, remtasi ankstesniu teistumu. Taip pat pažeista nekaltumo prezumpcija, abejonės nebuvo aiškinamos G. T. naudai, kaltė grįsta kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kaip ir pirmosios instancijos teismo, grindžiamos prielaidomis, nuteistojo G. T. ir liudytojų parodymai neįrodo jo kaltės. Nuteistojo G. T. parodymai buvo vertinami selektyviai.

Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo konfiskuota ne transporto priemonė „VW Transporter“, o jos vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje nustatyta, kad automobilį įsigijo G. T., tik formaliai jį įregistravo kito asmens vardu. Be to, automobiliai „VW Transporter“ ir „BMW 330X1“ negalėjo būti vertinami kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonės, nes jais nebuvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, juos naudojant nebuvo gauta nauda. Teismai nustatė, kad G. T., bendrininkaudamas su L. T., kaip keleivis važiavo šio sugyventinei priklausančiu automobiliu „BMW 330X1“, kurį ji pati ir vairavo. Nustatyta, kad L. T. sugyventinė apie nusikalstamą veiką nežinojo, dėl to kalta nepripažinta. Todėl teismo sprendimas konfiskuoti iš G. T. dalį šio automobilio vertės nėra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal G. T. apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir taikydamas automobilio „BMW 330X1“ vertę atitinkančios sumos konfiskavimą lygiomis dalimis su L. T., pablogino G. T. teisinę padėtį.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 2 dalį G. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė nemotyvuota, savo dydžiu per griežta, neproporcinga padarytos veikos pavojingumui. BK 41 straipsnyje nustatytus tikslus galima pasiekti paskiriant švelnesnę bausmės rūšį ar mažesnę paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Apeliacinės instancijos teismas, sumažinęs G. T. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų apimtį, nesprendė, kokią įtaką tai turi paskirtai bausmei.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G, T. laisvės atėmimo bausmę, nenustatė šios bausmės atlikimo vietos, kaip to reikalaujama veikos padarymo metu galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalyje. Taip pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis teismas taikė BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimo bausmė galėjo būti paskirta atlikti atviroje kolonijoje.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. T. nesutinka su nuteisimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, pateikia savą įvykių situacijos bei įrodymų vertinimą ir deklaratyviai nurodo, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, taip pat nuteistojo teisė į sąžiningą procesą. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė ir pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ištaisydamas klaidą, pašalindamas kaip įrodytą pripažintą nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, faktinę aplinkybę – pasikėsinimą įgyti akcizais apmokestinamas prekes.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato, jas galutinai nustato apeliacinės instancijos teismas. Argumentų, kurie galėtų pagrįsti netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 22 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 2 dalies, 199² straipsnio 2 dalies – taikymą, kasaciniame skunde nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl automobilių „VW Transporter“ bei „BMW 330X1“ konfiskavimo, pateikdamas teisinius argumentus; konstatavęs pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą nusprendžiant solidariai išieškoti iš G. T. ir L. T. konfiskuotino turto (automobilio „BMW330XI“) vertę atitinkančią pinigų sumą, ją ištaisė, nurodydamas, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma iš abiejų nuteistųjų išieškotina lygiomis dalimis. Nuteistojo G. T. teiginys, kad taip pasielgdamas apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes pablogino jo teisinę padėtį, deklaratyvus. Skundo argumentai, kuriais vien tik nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nenurodant konkrečiai, kokias baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas padarė šis teismas, taikydamas turto konfiskavimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės rūšies bei jos trukmės taip pat nepatvirtina kasacijos pagrindų buvimo. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, o pats bausmės dydis nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas veikos padarymo metu galiojusių BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų, pasunkino G. T. teisinę padėtį, nes būtų galėjęs paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad G. T. yra nuteistas už tyčinių sunkių nusikalstamų veikų padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje negalėjo būti nustatytas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija)).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.