Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.17.3; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3 (S)

2022 m. gegužės 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. bei nuteistojo L. T. gynėjo advokato Valdo Grendelio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį bei BK 199² straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 199² straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, G. T. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. T. paskirta subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), G. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant dalį bausmės – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams, įpareigojant G. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su L. T..

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. spalio 16 d. bei nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. sausio 10 d.

G. T. taikomą kardomąją priemonę – 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) dydžio užstatą nuspręsta palikti galioti iki jo sulaikymo pradėjus vykdyti nuosprendį, o jį sulaikius šią kardomąją priemonę panaikinti ir užstatą gražinti jo davėjai E. T.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuosprendžiu nuspręsta iš G. T. valstybės naudai išieškoti mikroautobuso „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 900 Eur (devynis šimtus eurų).

L. T. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir nubaustas 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), L. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant dalį bausmės – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams, įpareigojant L. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su G. T.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. spalio 17 d. (1 para).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosprendžiu konfiskuotas L. T. priklausantis mikroautobusas „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuosprendžiu taip pat nuspręsta iš L. T. ir G. T. solidariai valstybės naudai išieškoti automobilio „BMW 330XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 390 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei BK 199² straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 ir 3 punktų reikalavimus, 2019 m. spalio 7 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims traukiniu atgabenus, išmetus ir sunešus akcizais apmokestinamas prekes – 25 183 pakelius cigarečių „FEST“, pažymėtus Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršija 250 MGL ir yra 87 217,67 Eur, į miškelį prie geležinkelio bėgių (koordinatės (duomenys neskelbtini)), būdamas iš anksto pasirengęs nusikalstamos veikos padarymui – 2019 m. spalio 3 d. nusipirkęs automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistravęs kito asmens vardu, šiuo automobiliu atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimo prieigas prie minėtų geležinkelio bėgių, pasikėsino šias akcizais apmokestinamas prekes įgyti ir gabenti automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas pareigūnų.

2. G. T. ir L. T. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimus ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimus, 2019 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 5 000 pakelių cigarečių „FEST“ ir 2 500 pakelių cigarečių „FEST-7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 26 175 Eur, šias akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai gabeno automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu L. T., o G. T. važiuojant priekyje automobiliu „BMW 330 XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebint aplinką ir mobilaus ryšio telefonu įspėjant L. T. apie aplinkybes, kuriomis grėstų nusikalstamos veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, kol 2019 m. gruodžio 16 d. 19 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis G. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, konstatuojant, jog jis nepadarė veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

3.1. Nuteistojo teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jo kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra tiesiog preziumuojama, nors neva laikoma įrodyta liudytojų R. Š., M. Š., V. K. ir V. Ž. parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolu. G. T. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neįvertino kiekvieno byloje esančio įrodymo atskirai, o vėliau ir jų visumos bei darydamas išvadas šių duomenų nesusiejo į vientisą loginę grandinę, kuri neabejotinai pagrįstų jo kaltę.

3.1.1. Iš liudytojo V. Ž. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui aišku tik tai, kad jis (G. T.), sumokėdamas 100 Eur, V. Ž. paprašė paskolinti pasą, kad galėtų jo vardu įregistruoti mikroautobusą. Anot nuteistojo, tokį jo elgesį lėmė tai, kad jis turi skolų, kurias antstoliai siekia išieškoti iš bet kokio jo turimo turto. Kita vertus, vien transporto priemonės įsigijimas kito asmens vardu negali būti laikomas savarankišku įrodymu inkriminuojant aptariamą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde aptardamas ir liudytojo V. K. parodymus, nuteistasis teigia, kad vertinant liudytojų V. Ž. ir V. K. parodymus įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų kontekste bei juos siejant į vientisą loginę grandinę, šie duomenys savaime neįrodo jokių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje, požymių.

3.1.2. G. T. teigimu, jo kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo yra pagrįsta prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų pareigūnų R. Š. ir M. Š. parodymais, kurie liko neįvertinti patikimumo aspektu ir kuriuos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistasis pažymi, kad, anot pareigūnų, iki jo vairuojamo mikroautobusiuko sustabdymo ir patikros, jis buvo persekiojamas apie 6 km, nepakluso teisėtam reikalavimui sustoti, pavojingai manevravo, nesileido aplenkiamas. Vadovaujantis tokiais pareigūnų parodymais, susidaro vaizdas, kad apeliantas padarė eilę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) nustatytų pažeidimų. Visgi tokius jo veiksmus paneigia jo atžvilgiu 2020 m. liepos 2 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 37324 – ANR_N-876-2020 (ROIK: 20115327429). Šiuo nutarimu jam pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo paskirta nuobauda už tai, kad 2019 m. spalio 7 d. 17.15 val. (duomenys neskelbtini) k. prieigose, jis vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta; nusižengimo faktą liudijo pareigūnai R. Š. ir M. Š.). Anot nuteistojo, ši aplinkybė ne tik paneigia tam tikrą minėtų pareigūnų parodymų dalį, bet teismo apskritai buvo nutylėta ir netirta. Taip pat šios aplinkybės patvirtina ir jo (G. T.) parodymus apie tai, kad jis iškart nesustojo tik dėl to, kad iš paskos važiavo sidabrinės spalvos automobilis be jokių skiriamųjų ženklų, kuris tik signalizavo ir mirksėjo šviesomis, tačiau kai ant automobilio stogo buvo iškeltas mėlynos spalvos švyturėlis, nedelsiant sustojo, t. y. išvydęs švyturėlį, nedelsiant pakluso pareigūnų reikalavimui. Anot nuteistojo, tai, kad pareigūnai jį stabdė ne iškart panaudodami mėlynos spalvos švyturėlį, patvirtina ir jų pačių nenuoseklūs ir esminėse aplinkybėse skirtingi parodymai, nurodyti skundžiamo nuosprendžio 4.1., 4.3. ir 5.1. pastraipose.

3.1.3. Taip pat nepagrįsta laikytina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis (G. T.), neturėdamas jokių draudžiamų daiktų, nepaisė aiškiai rodomo signalo sustoti tik todėl, jog turėjo tikslą nuvilioti pareigūnus nuo įvykio vietos ir pats pasišalinti. Priežastis kodėl iškart nevykdė pareigūnų reikalavimo sustoti jis (G. T.) jau nurodė, o pareigūnui M. Š. pareikalavus patraukti automobilį nuo važiuojamosios dalies, jis iš sustabdymo vietos pasišalino siekdamas išvengti tolimesnio dokumentų patikrinimo, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Visgi jis greičio neviršijo, nuo pareigūnų nebėgo, pavojingai nemanevravo ir tuo labiau pareigūnų nebuvo persekiojamas, nes jo atžvilgiu surašytas tik administracinio nusižengimo protokolas dėl vairavimo neturint teisės. Be to, minėta teismo išvada yra apskritai nelogiška ir prieštaringa, nes neaišku ar jo (G. T.) tyčia tokiu atveju buvo nukreipta į akcizais apmokestinamų prekių įgijimą ir gabenimą, ar jis atliko kokį nors kitą vaidmenį (pvz., padėjėjo), neva turėdamas tikslą nuvilioti pareigūnus nuo išmestų cigarečių, suteikiant erdvės kitiems bendrininkams. Šiame kontekste nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 15 pastraipoje analizuodamas jo duotus parodymus bei vertindamas jų patikimumą ir logiškumą, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio 3 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus. Šiuo atveju akivaizdu, kad jo (G. T.) gynybinė pozicija buvo panaudota prieš jį patį, nors įstatymas jam suteikia teisę duoti parodymus, juos keisti, jų neduoti ir pan., ir teismas to neturėjo laikyti ir vertinti jo kaltės įrodymu.

3.1.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 4-5 dalių nuostatas, nes nuosprendžio 4.2. pastraipoje nurodė, kad pareigūnas R. Š., naudodamasis žemėlapiu „www.maps.lt“, patikslino, kad vietovės prie geležinkelio bėgių, iš kurios pirmąkart pamatė laukais atvažiuojantį jį (G. T.), koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Pasak nuteistojo, tokie duomenys buvo gauti ir ištirti ne teisiamojo posėdžio metu, o teismo posėdžių sekretorei dar iki posėdžio rodant žemėlapį pareigūnui R. Š., o šiam tikslinant ir nurodant tam tikras įvykio aplinkybes. Apelianto teigimu, pastabos dėl to buvo pateiktos posėdžio metu ir neabejotinai turėtų būti užfiksuotos teismo posėdžio protokole ar šio posėdžio garso įraše.

3.1.5. Vadovaudamasis liudytojų R. Š. ir M. Š. parodymais apie situaciją įvykio vietoje 2019 m. spalio 7 d., nuteistasis teigia, jog kyla pagrįstas klausimas, kodėl pastebėjus jo vairuojamą mikroautobusiuką, jis buvo stabdomas ir neva persekiojamas, kaip gabenantis neteisėtą krovinį iki buvo patikrintas. Anot nuteistojo, atsakymas aiškus – vėliau, nei jis buvo sustabdytas, surastos cigaretės susietos su juo, nes jis praeityje buvo baustas už panašų neteisėtą veikimą. Pasak nuteistojo, rastos cigaretės jam priskirtos tik atsižvelgiant į jo atsitiktinį atsiradimą netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku. Nuteistojo teigimu, vien jo atvykimas į miško prieigas niekaip neįrodo ir nepagrindžia jo tyčios daryti nusikalstamą veiką. Taip pat byloje nenustatyta ir neva siekiamo padaryti nusikaltimo vykdymo pradžia ir tam tikras jo ryšys su bendrininkais, kurie taip pat nenustatyti.

3.1.6. Apibendrindamas nuteistasis teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK pažeidimus (BK 20 straipsnio 4–5 dalių, BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 5–6 dalių ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų; be kita ko, visų abejonių bei neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, kurių, išnaudojus visas galimybes, baudžiamojo proceso metu neįmanoma pašalinti, nevertindamas kaltinamo asmens naudai), dėl ko buvo sukliudyta priimti teisingą nuosprendį. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad turi būti išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, bei turi būti panaikintas mikroautobuso „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas (BK 72 straipsnio 5 dalis).

3.2. G. T. teigimu, nepagrįstas ir jo nuteisimas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį – nes su šia veika susijusios nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir nesudaro šios nusikalstamos veikos požymių.

3.2.1. G. T. sutinka tik su ta šioje dalyje nustatytų faktinių aplinkybių dalimi, kuri neginčijama ir jo paties duotais parodymais. Antai, kad jis pažįstamam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskolino automobilį „Dodge Grand Caravan“, kurį buvo pats pasiskolinęs iš L. T.; kad žmogui, kuris skolinosi minėtą automobilį, paprašius už 200 Eur parvaryti jį į (duomenys neskelbtini), jis pats (G. T.) neturėdamas teisių, tokį pasiūlymą pateikė L. T. ir pastarasis sutiko. Anot nuteistojo, tokių nustatytų aplinkybių visuma niekaip nesudaro BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

3.2.2. Aplinkybė, kad jis (G. T.) nepateikė duomenų apie asmenį, kuriam skolino automobilį, teismo nepagrįstai įvertinta kaip viena jo kaltę pagrindžiančių aplinkybių. Pasak nuteistojo, byloje liko neįvertinta tai, kad išdavęs tam tikrą asmenį, kuris, kaip paaiškėjo, naudojo mikroautobusiuką nusikalstamai veikai vykdyti, jis sulauks neigiamų pasekmių. Net jei laikyti, kad jis (G. T.) kokiais nors veiksmais neva prisidėjo prie šios veikos įvykdymo, teismas jam nepagrįstai inkriminavo vieną iš alternatyvių šio nusikaltimo objektyviųjų požymių – įgijimą, kuris buvo preziumuotas vadovaujantis tik aplinkybe, kad vėliau sekė šio objekto gabenimas. Tokiu būdu buvo nepagrįstai pasunkinta jo teisinė padėtis. Be to, apeliantas teigia, kad nekonkretus aptariamo pobūdžio nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo įgytos nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje ir pan., kasacinio teismo praktikoje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2011) laikomas kaip neatitinkantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir negali būti laikomi apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis.

3.2.3. Pasak nuteistojo, byloje neįrodyta ir tai, kad jis (G. T.) ir L. T. sugyventinė T. K., pastarosios vairuojamu automobiliu „BMW“, važiavo priekyje su tikslu pranešti apie padėtį kelyje L. T. Anot G. T., ši aplinkybė yra pagrįsta tik išimtinai L. T. parodymais, kurie nebuvo patikrinti BPK numatytais procesiniais veiksmais – jais tiesiog patikėta, nors jie turėjo būti vertinami itin atsargiai. Apelianto teigimu, L. T. turėjo pagrindą jį apkalbėti siekdamas išvengti bausmės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, arba net iš pavydo, nes, L. T. nežinant, jis (G. T.) važiavo vienu automobiliu su jo sugyventine. Nuteistojo L. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys: „BMW“ automobilyje rastame telefone nefiksuoti jokie duomenys, pagrindžiantys L. T. parodymus apie jų susirašinėjimą; kad jis (G. T.) važiavo su T. K., L. T. nežinojo, pats kelyje jų nematė, o jo sugyventinė nepatvirtino, kad jis (G. T.), važiuodamas su ja, būtų su kuo nors kalbėjęs ar susirašinėjęs trumposiomis žinutėmis. Pasak apelianto, be L. T. parodymų, jų tariamo susitarimo vykdyti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai.

3.2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio 36 pastraipoje pateikti teismo argumentai dėl jo parodymų patikimumo yra tik prielaidos. Netinkamai motyvuota ir išvada, kad jis įvykių metu buvo blaivus, nes ši aplinkybė nenustatyta ir pareigūnai dėl to neapklausti. Prielaidomis pagrįsta ir teismo išvada, kad jis (G. T.) ir L. T. buvo susitikę (duomenys neskelbtini), kur L. T. jam perdavė telefono įkroviklį – šios aplinkybės bylos duomenimis nenustatytos, jo (G. T.) parodymai šioje dalyje nepaneigti, o menamas pakrovėjas kratos metu nerastas.

3.2.5. Be kita ko, apeliantas teigia, kad teismo nustatyti neva jo atlikti veiksmai, t. y. važiavimas priekyje kitu automobiliu, neva pranešinėjant apie padėtį kelyje, nesudaro BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ir neleidžia konstatuoti, kad jis (G. T.) veikė kaip vykdytojas. Anot apelianto, jis nepagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos bendravykdytoju, o netinkamas jo vaidmens tariamai bendroje nusikalstamoje veikoje nustatymas, turėjo įtakos ir jam paskirtos bausmės dydžiui.

3.2.6. Atsižvelgdamas į visa tai, kas minėta, G. T. teigia, kad turi būti panaikinta ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl automobilio „BMW“ vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimo, nes a) T. K. baudžiamojon atsakomybėn nepatraukta; b) byloje nenustatyta, kad jis (G. T.) būtų daręs nusikaltimą naudodamasis minėtu automobiliu; c) apie jo važiavimą kartu su L. T. sugyventine nuteistajam L. T. nebuvo žinoma; d) T. K. nepatvirtino, kad jis (G. T.) važiuodamas kartu su ja dar su kažkuo bendravo.

3.3. G. T. teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti jam skirtinos bausmės motyvai yra formalūs. Anot apelianto, teismas neįvertino aplinkybės, kad prekių vertė buvo sužinota tik tyrimo metu, neaptarė jo tyčios, vaidmens ir veiksmų ribų, taip pat neįvertino itin sunkios jo motinos sveikatos būklės, jo turimų skolinių įsipareigojimų, kas neabejotinai turi įtakos jo veiksmų juridiniam vertinimui.

4. Nuteistojo L. T. gynėjas advokatas V. Grendelis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį ir jo ginamajam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymą atidėti, arba pakeisti sankcijoje numatyta alternatyvia bausme – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

4.1. Anot gynėjo, skundžiamas nuosprendis, kuriuo L. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, priimtas vadovaujantis prielaidomis, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas. Su šia tariamai padaryta nusikalstama veika susijusios nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų šios bylos aplinkybių, surinktus įrodymus vertino selektyviai, vienpusiškai ir išimtinai kaltinančia prasme. Gynėjo teigimu, teismas nenurodė tinkamų motyvų ir išvadų, kuriais vadovaudamasis vienais įrodymais vadovavosi, o kitus atmetė, nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė tariamam susirašinėjimo telefonu tarp nuteistųjų L. T. bei G. T. turiniui, jį vertino ne objektyviai, bet išimtinai tam tikras susirašinėjimo žinutes atsiedamas nuo bendro susirašinėjimo konteksto ir jas pritaikydamas prie pareikšto kaltinimo, nepagrindžiant šio susirašinėjimo turinio kitais byloje esančiais įrodymais bei padarė nepagrįstas išvadas dėl L. T. kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką. Pasak gynėjo, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad šiuo teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrįstos ne įrodymais, o prielaidomis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepateikia kategoriškų išvadų, jas darydamas daug kur abejoja, o savo abejones bando pagrįsti neva suformuota teismų praktika, t. y. teismų, nagrinėjusių bylas pirmosios instancijos teisme, praktika, kuri abejotina ar apskritai gali būti laikoma tinkamu teisės šaltiniu nagrinėjamoje byloje. Be to, anot gynėjo, teismas kilusių abejonių nevertino kaltininko naudai bei įrodinėjimo naštą perkėlė būtent nuteistajam L. T.. Gynėjas pažymi ir tai, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp proceso metu duotų nuteistųjų ir liudytojų parodymų, nes motyvuotai nepasisakė, kodėl vieni įrodymai yra pranašesni už kitus. Tokiu būdu buvo pažeista viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų – kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

4.2. Pasak apelianto, iš galimo susirašinėjimo tarp L. T. ir nuteistojo G. T. turinio gal ir būtų galima daryti prielaidas, kad pastarieji buvo puikiai informuoti, kokios ir kiek cigarečių bus vežama automobiliu „Dodge Grand Caravan“, jeigu tokio susirašinėjimo turinį patvirtintų kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai. Tačiau šią teismo išvadą patvirtinančių duomenų nėra, ir tai labiau vertintina kaip teismo iškelta hipotezė ar prielaida. Pasak gynėjo, L. T. kaltė nuosprendyje buvo nepagrįstai grindžiama išimtinai minėto susirašinėjimo telefonu turiniu ir šio turinio vertinimu bei interpretavimu jį kaltinančia prasme, nepaneigiant L. T. pateiktos versijos apie tai, kad „manęs paprašė ar negalėsiu atvairuoti tą busiuką iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Aš sutikau. Kad ten bus tiek tų cigarečių ir, kad būtent kontrabandinės be banderolių, aš nežinojau. Aš jų nekroviau“ (2021 m. rugsėjo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis įrodymų visuma, L. T. kaltė įrodyta, neatitinka tikrovės, nes apkaltinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis ne įrodymų visuma, o tik išimtinai telefoninio susirašinėjimo tarp nuteistųjų turiniu, selektyviai atrenkant tam tikras susirašinėjimo citatas bei šio susirašinėjimo turinio nepagrindžiant jokiais kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

4.3. L. T. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka ir su teismo išvada, kad L. T. su G. T. veikė bendrininkų grupe, t. y. kad tarp pastarųjų egzistavo nusikalstamas susitarimas vykdyti konkrečias nusikalstamas veikas. Pasak gynėjo, tai yra tik teismo prielaida, kurios nepagrindžia jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Pirmiausia, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad L. T. į (duomenys neskelbtini) parvaryti automobilio, kuriame sulaikymo metu buvo rastos cigaretės, vyko G. T. nurodymu. Pagal byloje surinktus įrodymus, be kita ko ir pagal nepaneigtus L. T. parodymus, L. T. į (duomenys neskelbtini) vyko ne G. T. nurodymu, o jo prašymu parvairuoti mašiną, kurią L. T. buvo paskolinęs G. T.. Priešingai nei nurodo teismas, tokio nurodymo niekaip nepatvirtina ir susirašinėjimo tarp L. T. ir G. T. turinys, nes iš jo galima daryti nebent prielaidą, kad taip galėjo būti. Taip pat byloje konkrečiais įrodymais nepagrįstas ir kitas inkriminuojamos veikos sudėties požymis – išankstinis susitarimas veikti nusikalstamu būdu. Anot gynėjo, iš teismo nuosprendžio neaišku dėl ko susitarė nuteistieji – ar dėl to, kad L. T. gabens neteisėtą krovinį, ar kad pastarasis parvairuos minėtą automobilį. Gynėjo teigimu, iš bylos duomenų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad susitarimas tarp nuteistųjų apėmė tik prašymą L. T. parvairuoti automobilį. Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų teismo išvadą, kad minėti asmenys susitarė, jog L. T. gabens neteisėtą krovinį. Gynėjas, vadovaudamasis L. T. parodymais, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu, teigia, kad jo ginamojo užduotis buvo parvaryti mašiną galimai su cigaretėmis į (duomenys neskelbtini), o kokios tai buvo cigaretės jis nežinojo; jo paties žodžiais tariant, jis cigarečių nelietė, nežinojo nei kokios jos buvo, nei koks jų kiekis. Be to, vadovaudamasis L. T. parodymais teisme, apeliantas teigia, kad pastarasis paaiškino ir tyrimo metu pasakyto teiginio „galimai su cigaretėmis“ reikšmę: kad tai galėjo būti ir cigaretės, tačiau galėjo būti ir ne cigaretės; kad jam nesakė, koks būtent ten krovinys; kad jis tikėjosi, kad jie važiuos lietuviškų cigarečių (2021 m. rugsėjo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad iš G. T. ir L. T. susirašinėjimo galima spręsti, kad G. T. instruktavo L. T. apie tai, kokios rūšies ir kokio kiekio cigarečių pageidauja užsakovas, nes panašus jų kiekis buvo rastas ir automobilyje „Dodge Grand Caravan“. Vadovaudamasis L. T. parodymais, apeliantas teigia, kad byloje nepaneigta nuteistojo versija, jog minėtame susirašinėjime kalba ėjo apie lietuviškas cigaretes, o teismo išvada, kad šios žinutės patvirtina nuteistųjų susitarimą veikti bendrininkų grupe įsigyjant bei gabenant akcizais apmokestinamas cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nepagrįsta jokiais kitais įrodymais. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad teismo išvada, jog L. T. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė iš anksto susitaręs ir bendrininkų grupe su G. T., yra nepagrįsta bei padaryta vadovaujantis hipotetiniais, filosofiniais išvedžiojimais ir prielaidomis, nepateikiant konkrečių bei abejonių nekeliančių įrodymų, kas lemia skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą.

4.4. Apeliaciniu skundu teigiama, kad L. T. nepagrįstai inkriminuotas ir neteisėto cigarečių įgijimo požymis, t. y. jis byloje niekaip neįrodytas. Vien tai, kad L. T. buvo sulaikytas gabenantis neteisėtą krovinį, dar nereiškia, kad jis šį krovinį buvo neteisėtai įgijęs ir kad šis krovinys priklausė būtent jam – priešingai, byloje yra šią aplinkybę paneigiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad, pagal byloje ištirtus įrodymus ir L. T. teisme duotus parodymus, šis krovinys ne tik, kad nepriklausė L. T., tačiau jis netgi nežinojo, kad gabena cigaretes, už kurias nesumokėtas akcizo mokestis. Gynėjo teigimu, byloje apskritai nenustatyta kam priklausė minėtas krovinys, bet teismas padarė nepagrįstas prielaidas, kad šis krovinys galimai priklausė nuteistiesiems. Gynėjas pažymi ir tai, kad minėto alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio nepagrįstas inkriminavimas turėjo įtakos skiriamai bausmei.

4.5. Anot gynėjo, byloje neatskleista ir L. T. inkriminuojamo nusikaltimo subjektyvioji pusė, t. y. jo kaltė, kuri jam inkriminuojamo nusikaltimo atveju pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Apelianto teigimu, byloje liko nepaneigta versija, kad L. T. nežinojo, kad gabena būtent cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, t. y. cigaretes, už kurias nesumokėtas akcizo mokestis. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. T. negalėjo nesuprasti, kad neteisėtai gabena akcizais apmokestinamas prekes. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančio susirašinėjimo tarp L. T. ir G. T. turiniu bando pagrįsti ne tik L. T. inkriminuojamo nusikaltimo objektyviosios pusės, tačiau ir subjektyviosios pusės požymius, nors kiti byloje esantys įrodymai šių išvadų nepatvirtina. Gynėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje teismas galimai nesilaikė rungimosi principo nuostatų, nes iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokiais argumentais vadovaujantis pirmosios instancijos teismas atmetė L. T. gynybinę versiją, o savo išvadas selektyviai grindžia vadinamu telefoninio susirašinėjimo turiniu. Apeliantas teigia, kad jo ginamasis racionaliai paaiškino apie tai, jog juodojoje rinkoje yra prekiaujama ne tik kontrabandinėmis cigaretėmis, kurios yra su kitos šalies lipdukais, bet ir tomis cigaretėmis, kurios yra nuperkamos iš didmenininkų su Lietuvoje sumokėtu akcizo mokesčiu; šios cigaretės nuperkamos 30–40 proc. pigiau, kadangi tai yra prekės be dokumentų. Anot gynėjo, tokia nuteistojo L. T. versija yra pakankamai įtikinama. Be to, apelianto teigimu, L. T. teismo posėdyje paaiškino ir tai, ką reiškia susirašinėjime naudota frazė „red dedasi mel maisuose“ – jog kalba eina apie lietuviškas cigaretes, „red“ – gal raudonas Marlboro cigaretes. Nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad L. T. tyčią ir suvokimą, jog jis gabena neteisėtą krovinį, rodo ir objektyvi situacija, kad jo bendrininkas važiavo priekyje ir žvalgė kelią. Anot gynėjo, teismas vėlgi nepaneigė nuteistojo L. T. versijos, kad ir lietuviškų cigarečių, kurios yra be dokumentų, vežimo atveju taipogi kiltų atsakomybė ir kad dėl šios priežasties juodojoje rinkoje tokios cigaretės taip pat vadinamos kontrabandinėmis. Gynėjo teigimu, jokiais konkrečiais duomenimis nepagrįsta ir aplinkybė, kad L. T. žinojo kokios vertės krovinį veža. Cigaretės buvo maišuose, jų pavadinimas ir kiekis L. T. tapo žinomas tik praplėšus maišus ir suskaičiavus cigaretes. Iš L. T. parodymų galima spręsti, kad jis pats nustebo, kai paaiškėjo, kad praplėštuose maišuose buvo vežamos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Atsižvelgdamas į visa tai, nuteistojo gynėjas teigia, kad iš byloje esančių duomenų negalima kategoriškai teigti, kad L. T., tai suvokdamas, pažeidė akcizais apmokestinamų prekių disponavimo tvarką ir to siekė. Taip pat nuteistojo gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad inkriminuojant BK 199² straipsnio nuostatas pakanka nustatyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad neteisėtai gabena akcizais apmokestinamas prekes. Pirmiausia, tokią poziciją Vilniaus apygardos teismas grindė ne aukštesniųjų teismų, o pirmosios instancijos teismo sprendimais, priimtais kitose bylose (Nr. e1-244-576/2021; Nr. 1-304-919/2019). Pasak apelianto, šiuo atveju tai buvo teismo baudžiamieji įsakymai, t. y. sprendimai priimti bylose, kuriose nebūna ginčų nei dėl bylos faktinių aplinkybių, nei dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo; be to, minėtose byloje buvo nagrinėtos visiškai skirtingos ir nepanašios į nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Vadovaudamasis tokia praktika, teismas tarsi patvirtino, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. T. atžvilgiu visiškai nevertino ar šio asmens veikoje yra nusikaltimo požymių, nes, anot teismo, tokioms išvadoms pakako tariamo fakto, kad neva nuteistasis bendrais bruožais suvokė apie galimai gabenamas kontrabandines cigaretes.

4.6. L. T. gynėjas teigia, kad byloje yra neįrodyta ir jo ginamojo tyčia pažeisti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tvarką, o tai neabejotinai turi reikšmės bausmės individualizavimui vertinant veikos pavojingumo mastą. Net ir jei būtų galima laikyti, kad L. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, apelianto teigimu, teismas, skirdamas jam už tai bausmę, ignoravo jo padarytos veikos pavojingumą, kuris yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam L. T. paskyrė per griežtą bausmę.

4.7. Nesutikdamas su nuteistajam L. T. paskirta bausme apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo L. T. galimybės, be to, netinkamai individualizavo L. T. skirtiną bausmę. Tai įrodo ir aplinkybė, kad nors byloje L. T. yra kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, o kitas nuteistasis G. T. dvi nusikalstamas veikas, abiem nuteistiesiems paskirtos beveik identiškos dalinės realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliantas taip pat teigia, kad, nors praeityje nuteistasis L. T. buvo teistas už analogiško pobūdžio veikas, akivaizdu, jog už tai paskirtą bausmę jis atlieka (vykdo) iki šiol – dalimis moka jam paskirtą baudą. L. T. skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo dieną galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, nėra įrašytas į gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą. Anot gynėjo, L. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra socialus, darbingo amžiaus, darbo nevengia – teisminio nagrinėjimo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną dirbo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės teismas neįvertino, nes nuosprendžiu įpareigojo L. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti. Skunde pažymima, kad L. T. padaryta veika nėra smurtinė, ja nebuvo padaryta reali žala valstybei, nes akcizinės prekės buvo paimtos ir į apyvartą nepateko. Apygardos teismas, skirdamas L. T. realią laisvės atėmimo bausmę, visiškai neįvertino aplinkybių, kad nuteistojo šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kad jis yra vienintelis dirbantis ir šeimą išlaikantis asmuo, nes šiuo metu jo sugyventinė augina vaikus ir nedirba. Nuteistojo šeima turi ir didelius finansinius įsipareigojimus bankui – yra paimtas 40 000 Eur dydžio kreditas būstui įsigyti. Todėl L. T. paskyrus net ir dalinę realią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tam tikra prasme bus baudžiama ir niekuo nekalta nuteistojo šeima. Anot gynėjo, L. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą pradėjus nagrinėti teisme iš karto pripažino ir neneigė fakto, kad neteisėtai gabeno cigarečių krovinį, už kurį nebuvo sumokėtas akcizo mokestis. Be to, dėl tokio savo poelgio jis nuoširdžiai gailėjosi ir tai išreiškė teisme pasinaudodamas paskutinio žodžio teise („pačio fakto neneigiu. Gailiuosi, kad buvau žioplas ir kvailas nepasitikrinęs krovinio. Prašau atsižvelgti į mano dabartinę šeimos padėtį ir man neskirti suėmimo; žr. 2021 m. rugsėjo 16 d. teisiamojo posėdžio protokolą). Gynėjas pažymi, kad L. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaltinamajame akte konstatavo ir prokurorė. L. T. sutiko ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu, kas neabejotinai jam būtų užtikrinę ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą ir bausmė jam būtų buvusi švelninama vienu trečdaliu, tačiau su pareikštu kaltinimu nesutikus kitam kaltinamajam baudžiamoji byla buvo nagrinėjama įprastine tvarka. Pasak gynėjo, skirdamas galutinę bausmę L. T., teismas privalėjo į tai atsižvelgti. Gynėjas teigia, kad L. T. paskirta bausmė nėra adekvati ir teisinga – ji per griežta, neatitinka formuojamos valstybės politikos bausmių srityje, L. T. asmenybės ir jo padarytų veikų pavojingumo, todėl savo dydžiu ar rūšimi turi būti pakeista.

5. Teismo posėdyje nuteistasis G. T. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo G. T. apeliacinį skundą. Nuteistasis L. T. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo L. T. gynėjo advokato V. Grendelio apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nuteistojo G. T. ir nuteistojo L. T. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo L. T. gynėjo advokato V. Grendelio apeliacinis skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl 2019 m. spalio 7 d. rastų cigarečių ir įrodymų vertinimo G. T. pripažįstant kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį nėra visiškai teisingos, nes nuteistajam nepagrįstai inkriminuotas vienas iš alternatyvių šios veikos požymių – akcizinių prekių įgijimas. Šioje bylos dalyje įrodytas tik pasikėsinimas gabenti kaltinime nurodytas cigaretes. Kitoje bylos dalyje dėl 2019 m. gruodžio 16 d. rastų cigarečių ir įrodymų vertinimo G. T. ir L. T. pripažįstant kaltais pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės taip pat teisingos, visgi pirmosios instancijos teismas padarė klaidą priimdamas sprendimą dėl nuteistiesiems pritaikyto turto konfiskavimo – teismas pagrįstai nusprendė iš abiejų nuteistųjų konfiskuoti automobilio „BMW 330XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, tačiau negalėjo priimti sprendimo dėl atitinkamos pinigų sumos išieškojimo iš abiejų nuteistųjų solidariai, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl 2019 m. spalio 7 d. rastų cigarečių ir įrodymų vertinimo G. T. pripažįstant kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015, Nr. 2K-93-788/2017).

8. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, Nr. 2K-421/2013).

9. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbi ir kasacinio teismo pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas pripažindamas G. T. kaltu dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti 2019 m. spalio 7 d. rastomis cigaretėmis, rėmėsi visų bylos duomenų išsamia bei nešališka analize, laikėsi jau minėtų teismų praktikoje akcentuojamų taisyklių ir esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

11. Nuteistasis G. T. teigia, kad teismas jo kaltę šioje bylos dalyje preziumavo. Anot nuteistojo, nuosprendyje nurodyti duomenys – liudytojų R. Š., M. Š., V. K. ir V. Ž. parodymai ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – nebuvo susieti į vientisą loginę grandinę, kuri neabejotinai pagrįstų jo kaltę. Teisėjų kolegija sutinka, jog ne visos Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio išvados šioje dalyje yra tinkamai pagrįstos ir motyvuotos, tačiau, skirtingai nei teigia nuteistasis, byloje esantys netiesioginiai įrodymai jungiasi į nuoseklią ir logišką grandinę, kuri leidžia konstatuoti G. T. kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

12. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, pirmiausia pažymi, kad G. T. parodymai dėl jo atvykimo į vietą, kur netoliese buvo rastos akcizinės prekės, dėl jo vairuoto automobilio įgijimo, dėl jo sustabdymo ir kitų su 2019 m. spalio 7 d. įvykiais susijusių aspektų proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi.

13. Apklaustas įtariamuoju G. T. nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. apie 16.00 val. jis automobiliu „VW Transporter“, kuris jam nepriklauso ir kurį gavo per neįvardintus pažįstamus važiavo link (duomenys neskelbtini). G. T. atsisakė pasakyti kaip atsidūrė šiame automobilyje ir iš kur jį paėmė. Anot nuteistojo, automobiliu jis važiavo pjauti malkų į bet kokį mišką, nors šioje vietoje neturi nuosavo miško. (duomenys neskelbtini) jį stabdė sidabrinės spalvos visureigis, tačiau nuteistasis nestojo, nes stabdymas vyko signalizuojant ir mirksint šviesomis. Tik ant stabdančio automobilio stogo pamatęs švyturėlį, suprato, kad stabdo pareigūnai ir sustojo. Po nuteistojo automobilio patikros jam buvo leista važiuoti. G. T. teigė, jog važiavo tik pagrindiniu keliu vedančiu per (duomenys neskelbtini), pervažiavo geležinkelio pervažą, vedančią link (duomenys neskelbtini); jokiais kitais keliukais, vedančiais prie geležinkelio bėgių nevažiavo (t. 3, b. l. 69–70).

14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. T. savo parodymus pakeitė. Nuteistasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jį stabdė automobilis su švyturėliais, bet be jokių ženklų. Link geležinkelio pervažos jis nevažiavo. G. T. teigė autobusiuką nusipirkęs savo statybinei veiklai vykdyti, o automobilį užregistravo V. Ž. vardu ir jo paso prašė, nes pats buvo skolingas antstoliams. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jo prašymu pasirašė V. Ž.; nežino, kodėl ekspertizės metu nustatyta, kad sutartyje yra ne šio asmens parašas. Nuteistasis teigė, kad įvykio dieną į (duomenys neskelbtini) vyko darbo reikalais, tačiau nepamena nei į kokį objektą, nei pas kokį asmenį važiavo. Posėdyje G. T. teigė, kad tyrimo metu nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nes pareigūnai jį gąsdino. Nežino kodėl tuo metu bijojo pasakoti apie tai, ką nurodė teisme (t. 6, b. l. 47–48).

15. Iš tokių nuteistojo parodymų matyti, kad nors G. T. nuosekliai neigė savo kaltę, jis nurodė skirtingas ir viena kitai prieštaraujančias įvykio aplinkybes bei versijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią pozicijos kaitą nulėmė byloje surinkti įrodymai, kurių paneigti nuteistasis neturėjo galimybių. Pažymėtina, kad nuteistojo gynybinės pozicijos nenuoseklumas negali būti laikomas jo kaltę patvirtinančia aplinkybe. Visgi faktas, jog G. T. pozicija proceso metu reikšmingai kito, dėl to nepateikiant aiškių ir suprantamų priežasčių, teisėjų kolegiją verčia abejoti nuteistojo parodymų patikimumu. Be to, G. T. keliamas įvykio versijas kaip nelogiškas ir neobjektyvias leidžia atmesti ir kiti toliau aptariami bylos duomenys.

16. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl G. T. pasikėsinimo disponuoti 2019 m. spalio 7 d. rastomis cigaretes, pirmiausia, formuoja objektyviai nustatytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo vairuoto automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimu.

16.1. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. N. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad minėtą automobilį nepažįstamam vyriškiui faktiškai pardavė 2019 m. spalio 4 d. apie pietus, nors sutartyje buvo įrašyta 2019 m. spalio 3 d. data (t. 1, b. l. 183–185; t. 5, b. l. 128). T. N. pateikė ir šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pirkėju įrašytas V. Ž. (t. 1, b. l. 187–189).

16.2. Tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Ž. nurodė, kad 2019 m., galėjo būti spalio mėnuo, jam paskambino R. T. ir pasakė, kad pas jį atvažiuos jo brolis G. Po kelių valandų pas jį atvykęs G. paprašė jo paso, sakydamas, kad nori jo vardu užregistruoti automobilį ir už tai davė 100 Eur. Vėliau G. jam pasą grąžino. V. Ž. teigė, kad jokioje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nepasirašinėjo ir tokios sutarties nepildė. Susipažinęs su sutartimi, V. Ž. nurodė, kad ji surašyta ne jo ranka, o įrašas „V. Ž.“ ir šalia esantis parašas yra parašyti kito asmens. Be to, liudytojas nurodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobiliais nesinaudoja (t. 2, b. l. 16–20; parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti teisiamajame posėdyje, t. 6, b. l. 47).

16.3. Jau minėtus liudytojo V. Ž. parodymus patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. sausio 8 d. specialisto išvada Nr. 11-2425 (20), kurioje konstatuota, kad tirti pateiktoje 2019 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, eilutėje „Transporto priemonę pirko“, pasirašė ne V. Ž., o kitas asmuo; rankraštinį įrašą „V. Ž.“ parašė ne V. Ž., o kitas asmuo (t. 2, b. l. 74–76).

17. Iš minėtų duomenų akivaizdu, kad nuteistasis automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo kito asmens vardu (nuteistasis to neneigia), tačiau, priešingai nei teigė nuteistasis, tikrosios automobilio registracijos kito asmens vardu aplinkybės buvo slepiamos. Be to, sprendžiant iš ankstesnio automobilio savininko T. N. parodymų, šis automobilis faktiškai buvo parduotas 2019 m. spalio 4 d. Taigi G. T. minėtu automobiliu pradėjo disponuoti likus tik 3 dienoms iki įvykių (duomenys neskelbtini) k. prieigose, nors teisiškai jis jam nepriklausė ir valstybiniuose registruose, kaip G. T. nuosavybė, nebuvo registruotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien jau minėtos automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo aplinkybės ir laikas bei nuteistojo siekis nuslėpti faktinį automobilio savininką, sumokant už tai pinigus, leidžia abejoti nuteistojo parodymų nuoširdumu teigiant, kad tokiu būdu siekta išvengti skolų išieškojimo bei suponuoja, kad šis automobilis, vertinant duomenis apie nuteistojo asmenybę ir ankstesnį teistumo pobūdį, bei kitą šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką, galėjo būti įgytas siekiant jį panaudoti nusikalstamai veikai bei imantis visų įmanomų priemonių, kad nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį būtų kuo sunkiau išaiškinti.

18. Iš byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžio matyti, kad G. T. praeityje pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, jog padėjo gabenti cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis. Vadovaujantis nuosprendžiu, G. T. padėjo ieškoti vairuotojo, kuris gabentų krovinį, o, šį žmogų suradus, jam perdavė tam skirtą automobilį, kuris buvo įregistruotas ankstesnio savininko vardu. Be to, G. T. teigimu, jis turėjo lydėti minėtą automobilį iki (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 6–8). Be jau minėtos nusikalstamos veikos, skundžiamu nuosprendžiu G. T. nuteistas ir už tai, kad 2019 m. gruodžio 16 d. veikdamas kartu su L. T. įgijo cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, kurias L. T. gabeno jam priklausiančiu tam tikslui G. T. paskolintu automobiliu, o G. T. lydėjo šį automobilį važiuodamas priekyje ir stebėdamas aplinką (apie tai dar bus pasisakyta). Taigi G. T. būdingas siekis pasipelnyti iš disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o jo veikimas, be kita ko, buvo susijęs ir su kroviniui gabenti reikalingų automobilių ir vairuotojų suradimu, o, atskirais atvejais, ir su vairuotojų lydėjimu siekiant sėkmingai gabenti cigaretes. Tokie duomenys leidžia manyti, kad G. T. įvykio vietoje 2019 m. spalio 7 d. atsidūrė ne atsitiktinai, o siekdamas disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis bei šiam tikslui ne pirmąkart panaudoti kito asmens vardu registruotą automobilį. Būtent tokią versiją byloje patvirtina ir visų kitų byloje esančių duomenų visuma.

19. Liudytojų Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų R. Š. ir M. Š. parodymai byloje buvo nuoseklūs, tarpusavyje sutapo, jungėsi į logišką grandinę ir apjungė anksčiau aptartus duomenis, leidžiančius konstatuoti, kad G. T. 2019 m. spalio 7 d. pasikėsino disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis.

19.1. Tyrimo metu liudytojas R. Š. nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. apie 15.00 val. tikrinant informaciją apie (duomenys neskelbtini) apylinkėse iš traukinio išmestas cigarečių dėžes, pareigūnų ekipažai išsidėstė kaimo prieigose bei keliuose, vedančiuose nuo geležinkelio bėgių. Jis kartu su M. Š. automobiliu nuvyko keliuku link geležinkelio bėgių, o iki bėgių likus apie 20-30 m, sustojo ir stebėjo aplinką. Apie 17.15 val. jie pastebėjo nuo bėgių iš miško juostos lauko keliuku link jų važiuojantį mikroautobusą „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Mikroautobusas priartėjo prie jų automobilio ir prasilenkdamas stabtelėjo, vairuotojų durelių langai buvo atidaryti. M. Š. užkalbino vairuotoją ir įjungė švyturėlį, nurodydamas sustoti. Jis (R. Š.) vairuotoją iš karto atpažino kaip G. T. Jį pažįsta iš tarnybinės veiklos, nes už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis šis asmuo buvo sulaikytas 2019 m. liepos mėnesį. G. T., pamatęs švyturėlį ir supratęs, kad tai VSAT pareigūnų ekipažas, juos apvažiavo ir padidinęs greitį nuvažiavo. Jie pradėjo jį persekioti naudodami švyturėlį. Kaip paaiškėjo, cigaretės rastos toje vietoje, iš kurios jie pastebėjo išvažiuojantį G. T. vairuojamą automobilį (t. 1, b. l. 155–156). Papildomai apklaustas tyrimo metu R. Š. parodymus papildė aplinkybėmis apie tai, kaip vyko G. T. stabdymas. Anot liudytojo, jie automobilį „VW Transporter“ persekiojo apie 6 km, kol (duomenys neskelbtini) jį pasivijo ir sustabdė. Priėjus prie automobilio, vairuotojo buvo paprašyta išlipti ir atidaryti krovinių skyrių. Kadangi automobilis trukdė eismui, jis paprašė G. T. patraukti automobilį į kelkraštį, tačiau vairuotojas jį užvedė, apsisuko ir dideliu greičiu nuvažiavo link geležinkelio pervažos. Jiems privažiavus, geležinkelio pervaža buvo uždaryta, tad pamanė, kad G. T. spėjo ją pervažiuoti. Apie pasprukusį G. T. informavo pareigūną V. K., nurodydamas nuvykti į jo gyvenamąją vietą ir jį sulaikyti, tačiau joje G. T. nebuvo, t. y. namo pastarasis negrįžo (t. 1, b. l. 161–163). Teisme R. Š. nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes, papildydamas tuo, kad vairuotojas juos atpažino, kadangi buvo juos matęs. G. T. turėjo suprasti, kad jį stabdo pareigūnai ir dėl to, jog ant automobilio stogo buvo magnetinis švyturėlis (t. 5, b. l. 126–127). Teisiamajame posėdyje R. Š., pateikus atitinkamus vietovės žemėlapius, nurodė ir vietas, kur stovėjo jų automobilis, iš kur pamatė atvažiuojantį G. T. mikroautobusą, kur jį sustabdė ir apžiūrėjo bei kur jį pametė iš akių dėl to, kad nusileido geležinkelio užtvara (t. 6, b. l. 4–5, 45–47).

19.2. Liudytojas M. Š. davė iš esmės tokius pat parodymus, be kita ko, nurodydamas ir tai, kad automobiliams prasilenkiant, abiejų vairuotojų durelių langai buvo atidaryti. Prasilenkdamas jis užkalbino vairuotoją, tuo pat metu įjungdamas švyturėlį bei žodžiu pasakydamas jam sustoti. Liudytojas G. T. atpažino. G. T., pamatęs švyturėlį bei galimai juos identifikavęs kaip VSAT pareigūnus, pradėjo sprukti. Automobilį jiems pavyko sustabdyti tik (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 167–168). Teisiamajame posėdyje M. Š. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 127–128).

20. Liudytojų R. Š. ir M. Š. parodymai apie situaciją įvykio vietoje ir G. T. atliktus veiksmus vengiant sulaikymo, jau minėtų bylos duomenų kontekste leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis šioje vietoje atsidūrė siekdamas disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Pirmiausia, pareigūnai minėtoje vietoje, t. y. laukuose netoli geležinkelio bėgių, atsidūrė reaguodami į informaciją apie prie bėgių iš traukinio išmestas cigaretes. 2019 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) k. prieigose, prie geležinkelio bėgių – žolėje, tarp medžių-krūmų, maždaug 300 m ilgo atkarpoje einančioje palei geležinkelio bėgius, buvo rastos 52 dėžės su 25 183 pakeliais cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (t. 1, b. l. 45–55), kurių vertė 87 217,67 Eur (t. 1, b. l. 109–110) Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, vadovaujantis pareigūnų parodymais, G. T. jie pastebėjo praėjus neilgam laikui nuo minėtos informacijos gavimo automobiliu atvažiuojantį būtent iš miško tankmės, už kurios yra geležinkelio bėgiai. Be to, vadovaujantis pareigūnų parodymais, (duomenys neskelbtini) k. prieigose pastebėjęs jų automobilį, G. T. ne pravažiavo pro šalį, o savo automobilį sulėtino, prisigretino prie nežymėto VSAT pareigūnų automobilio ir stebėjo bei domėjosi, kas jame sėdi. Liudytojo R. Š. teiginys, kad jie su G. T. vienas kitą atpažino, nes R. Š. nuteistasis žinomas nuo tada, kai 2019 m. liepą buvo sulaikytas dėl galimai padarytos analogiškos veikos, turi objektyvų pagrindą, nes G. T. kitame tyrime 2019 m. liepos 13 d. buvo paskirta kardomoji priemonė, jį įtariant panašios veikos padarymu (t. 3, b. l. 37). Taigi nuteistasis praeityje jau buvo susidūręs su teisėsauga, o faktas apie įvykio vietoje panaudotą specialų švyturėlį ir po to sekę nuteistojo veiksmai aiškiai byloja jį supratus, kad minėtas automobilis yra pareigūnų ir, kad būtent susidūrimas su jais paskatino jį bėgti. Tokie veiksmai, vertinant atskirus bylos duomenis izoliuotai vienus nuo kitų, galėtų būti suprantami kaip menkai įtikinamas bandymas išvengti atsakomybės už vairavimą neturint teisės, tačiau turint omenyje visų byloje nustatytų duomenų grandinę, pradedant fiktyviu automobilio registravimu kito asmens vardu ir baigiant suvokimu, kad pamatė pareigūnus, tiriančius įvykius, susijusius su cigarečių kontrabanda, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis siekė išvengti gerokai rimtesnių padarinių nei baustumo už vairavimą neturint teisės.

21. G. T. proceso metu nurodė tokias pasišalinimo iš įvykio vietos ir (ar) nestojimo, pareigūnams jį stabdant, priežastis: a) jog tai darė siekdamas išvengti atsakomybės už automobilio vairavimą neturint tam teisės; b) jog iškart nesustojo, nes pareigūnai važiavo specialiais ženklais nepažymėtu automobiliu ir tik vėliau jį pradėjo stabdyti naudodami švyturėlį. Teismas šiame kontekste padarė niekuo nepagrįstą ir tik spėjamo pobūdžio išvadą, kad G. T. stengėsi pareigūnus nuvilioti kuo toliau nuo įvykio vietos (neturėjo jokio kito motyvo nepaisyti aiškiai rodomo signalo sustoti) ir vėliau sustojo bei leido patikrinti automobilį tik pakankamai nuo jos nutolęs. Tokia versija tėra prielaida, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas ja nesivadovauja. Labai panašiai, darydamas niekuo neparemtą prielaidą, teismas nurodė ir tai, kad „G. T. turėjo praleisti įvykio vietoje tam tikrą laiko tarpą, tam kad sunešti cigaretes į miško tankmę, kur jos vėliau ir buvo rastos“ (žr. t. 6, b. l. 66; nuosprendžio 8 l.). Tokios aplinkybės nuteistajam G. T. nebuvo inkriminuotos ir nustatytos, byloje duomenų apie tai nėra. Taigi teismo nuosprendyje esantys teiginiai apie tai, kad būtent nuteistasis cigaretes susinešė į miško tankmę taip pat tėra spėjimas. Tą galėjo padaryti ir kiti asmenys, todėl teisėjų kolegija, neįžvelgdama loginio pagrindo tokioms išvadoms ir turėdama omenyje, kad jos prieštarauja bylos duomenimis nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias įrodytomis pripažino ir pirmosios instancijos teismas, jomis nesiremia ir nesivadovauja. Visgi, teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo G. T. keliamą versiją apie nesustojimo priežastis.

22. Liudytojai R. Š. ir M. Š. nuosekliai nurodė, kad specialus švyturėlis G. T. buvo parodytas dar prasilenkiant nuteistojo ir pareigūnų automobiliams, o vėliau naudotas ir jį persekiojant. Taigi atmetama versija, jog nuteistasis iš pradžių nesuprato esąs stabdomas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad net po to, kai nuteistojo automobilis pareigūnų buvo sustabdytas, G. T. ir toliau vengė sulaikymo. Pareigūnui G. T. paprašius automobilį patraukti, nuteistasis į jį įsėdo ir vėl spruko nuo pareigūnų. Taigi, teisėjų kolegijos neįtikina G. T. versija, kad jis siekė išvengti atsakomybės už vairavimą neturint tam teisės, juo labiau, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tai nėra itin griežta – sankcijoje numatyta tik baudos iki 700 Eur skyrimo galimybė. Taigi, akivaizdu, kad pagal savo pavojingų veiksmų pobūdį nepaklūstant teisėtiems pareigūnų reikalavimams, G. T. siekė išvengti žymiai sunkesnių padarinių, susijusių su jam žinomu ir jį stabdžiusių pareigūnų veiklos pobūdžiu – be kita ko ir nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu akcizinėmis prekėmis ir cigarečių kontrabanda. Šių aplinkybių kontekste reikšmingi ir pareigūno V. K. parodymai, kad, R. Š. nurodymu, jis su kolegomis 2019 m. spalio 7 d. apie 18.00 val. nuvyko prie G. T. namų, turėdami tikslą jį sulaikyti. Iki 23.00 val. G. T. į namus negrįžo, o jie gavo nurodymą grįžti į įvykio vietą (t. 1, b. l. 177–178, t. 5, b. l. 148). Taigi konstatuotina, kad G. T. buvo tiesiogiai susijęs su 2019 m. spalio 7 d. vykdyta disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis veikla, o jo nusikalstamų tikslų įgyvendinimą sustabdė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės – susidūrimas su teisėsaugos pareigūnais, nuo kurių jis siekė pasprukti ir taip išvengti sulaikymo pažeidimo darymo vietoje.

23. Minėtų argumentų bei duomenų kontekste teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir teiginius, kad liudytojų R. Š. ir M. Š. parodymai yra nepatikimi. G. T. teigimu, vadovaujantis minėtų liudytojų parodymais, jam ANK tvarka turėjo būti taikoma ne tik atsakomybė už vairavimą neturint teisės, tačiau ir už daug kitų ANK pažeidimų (pvz., chuliganišką vairavimą). Visgi vien tai, kad tyrimą atlikę pareigūnai konstatavo vienokį ar kitokį 2019 m. spalio 7 d. G. T. padarytą nusižengimą, neleidžia konstatuoti, kad R. Š. ir M. Š. davė nepatikimus parodymus. Visi kiti gynybos argumentai, kuriais siekiama sumenkinti šių liudytojų patikimumą, yra susiję su neesminėmis jų parodymų detalėmis. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti ir su teiginiu, kad įrodymams keliamų reikalavimų neatitinka posėdyje atlikto veiksmo, kai liudytojo R. Š. buvo paprašyta žemėlapyje parodyti konkrečias įvykių vietas, rezultatai, nes teismo posėdžių sekretorė žemėlapius pareigūnui pateikė dar iki posėdžio ir jis tikslino įvykio aplinkybes. 2021 m. rugsėjo 16 d. teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad teismas prieš posėdį pateikė žemėlapius pareigūnui susipažinti (t. 6, b. l. 45). Visgi toks veiksmas savaime jokių esminių BPK nuostatų nepažeidė, nes vėliau rungtyniškame teismo posėdyje, dalyvaujant G. T. bei jo gynėjui, liudytojo R. Š. buvo paprašyta žemėlapyje pažymėti konkrečias įvykių vietas bei dėl to jam buvo užduoti klausimai, taip iš esmės patikrinant ir jo parodymų patikimumą (t. 6, b. l. 45–47). Taigi teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti, jog šioje dalyje G. T. inkriminuojantys įrodymai neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų.

24. G. T. teigia, kad byloje nenustatytas jo ryšys su nenustatytais bendrininkais. Visgi, vadovaujantis bylos duomenimis, G. T. bendrininkai egzistavo ir prisidėjo prie bendros nusikalstamos veikos, traukiniu atgabenant, iš jo išmetant ir į miško tankmę sunešant cigaretes (vieno asmens veikimas tokioje situacijoje fiziškai neįmanomas sprendžiant vien iš surasto cigarečių kiekio; akivaizdu ir tai, kad vienas žmogus trumpoje atkarpoje negalėtų išmesti tiek dėžių vienoje vietoje, kad tas pats žmogus jau po jų išmetimo galėtų jas surinkti ir paruošti jų išvežimui ir t. t.). Tai, kad šie asmenys nenustatyti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog G. T. negali būti taikomas bendrininkavimo institutas, ypač turint omenyje, kad, bylos duomenimis, pastarasis buvo iš anksto įsigijęs pakankamai talpų automobilį prekėms gabenti. Taigi skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai konstatuota, kad G. T. veikė bendrininkų grupėje su kitais nenustatytais asmenimis.

25. Atsižvelgdamas į visa tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys – minėti liudytojų parodymai, liudytojo R. Š. veiksmai žemėlapyje nurodant su įvykiu susijusias vietas, 2021 m. sausio 8 d. specialisto išvada, 2019 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas bei duomenys apie G. T. praeityje ir vėliau iš esmės tokiu pat veikimo modeliu padarytus tos pačios rūšies pažeidimus – yra objektyvūs, atitinka vieni kitus bei jungiasi į nuoseklią logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama išvadai, kad G. T. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – nusipirkęs automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį įregistravęs kito asmens vardu, 2019 m. spalio 7 d. šiuo automobiliu pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes – 25 183 pakelius cigarečių, kurias (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, atgabeno traukiniu, išmetė ir sunešė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kaip įrodytą ne tik pasikėsinimą gabenti minėtas cigaretes, bet ir jas įgyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis požymis aptariamoje veikoje nėra įrodytas, nes buvo iš esmės preziumuotas pagal byloje surinktus ir jau aptartus duomenis, leidusius daryti išvadą apie G. T. pasirengimą gabenti 2019 m. spalio 7 d. rastas cigaretes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje negalima atmesti ir galimos versijos, jog G. T. galėjo siekti gabenti ne jam, o kitiems asmenims priklausančias cigaretes. Taigi, įgijimo požymis, priešingai nei akivaizdus pasiruošimas gabenti cigaretes, byloje neįrodytas, todėl iš nuosprendžiu nustatytų aplinkybių šalintinas. Šio požymio pašalinimas neeliminuoja nuteistojo atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalį, nes kaip jau minėta, byloje įrodytas kitas ir alternatyvus BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamos veikos požymis – gabenimas.

26. Atsižvelgiant į teismo išvadas dėl pagrįsto G. T. nuteisimo už pasikėsinimą gabenti 2019 m. spalio 7 d. rastas cigaretes nuteistojo vairuotu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį bei faktinį pagrindą iš G. T. išieškoti minėtų cigarečių gabenimui įsigyto ir konfiskuotino mikroautobuso „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą.

Dėl įrodymų vertinimo G. T. ir L. T. pripažįstant kaltais pagal BK 199² straipsnio 2 dalį

27. G. T. su L. T. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje 2019 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 5 000 pakelių cigarečių „FEST“ ir 2 500 pakelių cigarečių „FEST-7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 26 175 Eur, šias prekes neteisėtai gabeno automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu L. T., o G. T. važiuojant priekyje automobiliu „BMW 330 XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebint aplinką ir mobilaus ryšio telefonu įspėjant L. T. apie aplinkybes, kuriomis grėstų veikos išaiškinimas ir bendrininkų sulaikymas, kol 2019 m. gruodžio 16 d. 19 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti.

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. T. prašo jį dėl minėto nusikaltimo išteisinti. Nuteistojo L. T. gynėjas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl paskirtos bausmės, tačiau iš viso skundo turinio ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynybos išsakytų argumentų akivaizdu, kad gynyba prašo L. T. išteisinti dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Taigi nuteistieji įvairiais, iš dalies ir sutampančiais, argumentais, kurie jau buvo detaliai aptarti šio sprendimo 3–4 pastraipose ginčija jų nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį pagrįstumą ir teisėtumą. Visgi, įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliantų argumentas ir konstatuoja, kad šioje dalyje teismo išvados dėl L. T. ir G. T. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą yra teisingos.

29. Byloje objektyviai nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. nuteistasis L. T. jo vairuojamu automobiliu „Dodge Grand Caravan“, gabeno 5 000 pakelių cigarečių „FEST“ ir 2 500 pakelių cigarečių „FEST-7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o G. T. tuo pat metu važiavo priekyje kitu automobiliu „BMW 330 XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko abu buvo sulaikyti. Teismas, be kita ko, nustatė, kad abu nuteistieji būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo minėtas cigaretes ir tik po to jas gabeno. Abu nuteistieji ginčija jiems inkriminuotą akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių „FEST“ ir „FEST-7“ su baltarusiškomis banderolėmis – įgijimo požymį. G. T. teigia, kad šis požymis jam inkriminuotas inertiškai, o L. T. gynėjas – kad L. T. krovinys nepriklausė ir jis nežinojo apie neteisėtą jo turinį.

30. Tokie apeliantų argumentai atmestini, nes jų kaltė šioje dalyje nustatyta byloje surinktais įrodymais, taip pat ir duomenimis apie nuteistųjų tarpusavio susirašinėjimą. Teisėjų kolegija sutinka, jog minėti susirašinėjimai nagrinėjamoje byloje yra itin svarbūs, nes jų turinys atskleidžia, kad dar iki nusikaltimo padarymo nuteistieji tarėsi dėl konkrečių akcizais apmokestinamų cigarečių įgijimo ir jų gabenimo. Be to, minėtame susirašinėjime užšifruotos nuteistųjų frazės ir jų reikšmė galutinai išaiškėja įvertinus nuteistųjų sulaikymo metu įvykio vietoje nustatytas aplinkybes.

31. Nuteistasis L. T. byloje nuosekliai teigė, kad su G. T. įvykių metu bendravo telefonais „BlackBerry“ ir paaiškino, kad šiame telefone esančioje susirašinėjimo programėlėje jis buvo pasivadinęs slapyvardžiu „Miss“, o G. T. jo telefone buvo įvardintas slapyvardžiu „Antanas111“ (rus. „(duomenys neskelbtini)“) (t. 4, b. l. 136–138, 144–145; t. 6, b. l. 48–50). Ikiteisminio tyrimo metu iš L. T. buvo paimtas telefonas, kuriame užfiksuotas šis susirašinėjimas (t. 3, b. l. 134–138). Šiame kontekste pažymėtina, kad įvykio dieną sustabdžius automobilį „BMW 330 XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. K., o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo G. T., būtent po priekine keleivio sėdyne buvo rastas dar vienas „BlackBerry“ telefonas (t. 3, b. l. 86–98). G. T. teisme teigė nežinantis, kam priklauso T. K. automobilyje rastas telefonas. Visgi, tyrimo metu posėdyje sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, G. T. parodė visai kitas aplinkybes – kad po sėdyne automobilyje, kurį vairavo T. K., rastas telefonas yra jo (t. 5, b. l. 50). Taigi G. T. rasto telefono priklausomybės klausimu buvo nenuoseklus. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi minėti duomenys, įvertinant nuteistojo L. T. parodymus, taip pat vietas, kur telefonai rasti, leidžia daryti abejonių nekeliančias išvadas, kad minėtas susirašinėjimas vyko tarp nuteistųjų G. T. (įvardinto „Antanas111“) ir L. T. (įvardinto „Miss“).

32. Iš 2019 m. gruodžio 27 d. L. T. telefono apžiūros protokolo matyti, kad jau įvykių išvakarėse, t. y. 2019 m. gruodžio 15 d., asmuo, įvardintas „Antanas 111“, kreipėsi į asmenį, įvardintą „Miss“, informuodamas, kad rytoj jie lauks atvyksiančio žmogaus („aisku, rit lauksim zmogelio turetu atlekt“). Į tai „Miss“ sureaguoja klausdamas „Visko?“, į ką „Antanas111“ atsako „ne bet didesnę dalį“, taip pradžiugindamas savo pašnekovą („Jeee J“). Vėliau pokalbis tarp minėtų asmenų tęsiasi 2019 m. gruodžio 16 d., kai „Antanas111“ pasisveikina ir nurodo, kad turėtų būti apie 11 valandą. Į tai „Miss“ reaguoja nurodydamas, kad keliasi ir atvyks. „Miss“ paklausus ar „Antanas111“ taipogi atvyks, pastarasis patvirtina, kad taip bei nurodo, jog atvyks su juo (kolegijos pastaba – ne su „Miss“, t. y. L. T., o kitu asmeniu). Vėliau „Antanas111“ teiraujasi „Miss“ – „gal paimtum tu masina nuo pirmo prudo geriau a? Reik 14 red jam tik melino kol kas nedek“, bei papildo „jej tek neuzteks red dadesi Mel maišose“. Toliau pokalbis vyksta apie tai, kada pašnekovai bus vietoje, kol galiausiai „Miss“ patvirtinus, kad jis jau vietoje, „Antanas 111“ jam nurodo, kad „ok privazok prie domkes paimsi masina pa‘s mexsiko“ ir, kad „apie spalva neko nesakik“. Kiek vėliau „Miss“ informuoja „Antanas111“, jog jam viską paliko ir jie gali važiuoti. Po to „Miss“ nurodo „Antanas111“, kad „galvoju gal su astunke varyt ten viskas I bagazine sulys ir popieriai stvarkoj“ ir klausia pastarojo „Kaip manai?“. „Antanas111“ į tai atsako „Nezinau dar daugiau gal imsim. Kaip tarem Taip darom. Manau.“ (detaliau žr. t. 3, b. l. 134–136).

33. Siekiant suprasti apie ką 2019 m. gruodžio 15–16 d. konspiraciniu būdu susirašinėjo nuteistieji, svarbūs įvykio vietos, kurioje su cigarečių kroviniu 2019 m. gruodžio 16 d. apie 19.00 val. buvo sulaikytas L. T., apžiūros metu užfiksuoti duomenys. Iš 2019 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) g., sustabdyto automobilio „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. T., salone buvo rasta į polietileno maišą įpakuota 1 dėžė, o bagažinėje – į maišus supakuotos dar 14 (keturiolika) dėžių. Nuvilkus minėtus maišus, paaiškėjo, jog dėžėse yra sudėtos cigaretės pavadinimais „FEST“ ir „FEST-7“, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o dėžėje yra po 500 vnt. pakelių cigarečių. Iš viso automobilyje rasta 5 000 vnt. pakelių cigarečių „FEST“ ir 2 500 vnt. pakelių cigarečių „FEST-7“ (t. 3, b. l. 86–95), kurių vertė 26 261 Eur (t. 3, b. l. 145).

34. Šiame kontekste svarbus ir teisiamajame posėdyje BPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskelbto VSAT Kriminalių tyrimų valdybos pareigūno 2019 m. gruodžio 16 d. tarnybinio pranešimo turinys, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. gegužės 16 d. apie 17.50 val. G. T., vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie adresu (duomenys neskelbtini), kur namo kieme su dar dviem nenustatytais asmenimis į jį pakrovė (buvo girdimas polietileno čežėjimo garsas), įtariama akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes (t. 3, b. l. 146; t. 5, b. l. 128). Šio pranešimo turinys svarbus įvertinant ir tai, kad byloje nėra ginčo, kad L. T. įvykių metu buvo G. T. paskolinęs savo automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Sugretinus susirašinėjimo tarp nuteistųjų turinį, minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis bei automobilio „Dodge Grand Caravan“ apžiūros rezultatus, teisėjų kolegijai iš esmės nekyla jokių abejonių, kad G. T. ir L. T. ne tik dalyvavo 2019 m. gruodžio 16 d. įgyjant akcizais apmokestinamas prekes, bet puikiai žinojo apie įgyjamus šių prekių kiekius ir rūšis bei patys sprendė, kiek ir kokių cigarečių bus krovinyje. Iš minėto susirašinėjimo akivaizdu, kad dar 2019 m. gruodžio 16 d. rytą G. T. nurodė L. T., jog asmeniui reikia 14 raudonos (angl. red) spalvos daiktų. Pažymėtina, jog būtent toks skaičius dėžių su cigaretėmis tos pačios dienos vakarą pareigūnų buvo rastas automobilio „Dodge Grand Caravan“ bagažinėje. Pažymėtina, kad nuteistieji jau pokalbio pradžioje kalbėjo apie dviejų rūšių cigaretes, kurios, siekiant konspiracinių tikslų, buvo įvardintos spalvomis – kaip raudonos („red“) ir mėlynos („mel“). Būtent tokių spalvų cigarečių pakeliai – „FEST“ pakelis yra raudonas, o „FEST-7“ mėlynas, rasti L. T. automobilyje. Iš G. T. pasakytų frazių „Reik 14 red jam tik melino kol kas nedek“ ir „jej tek neuzteks red dadesi Mel maišose“, akivaizdu, kad L. T. įvykio dieną turėjo galimybę prieiti prie šių cigarečių ir spręsti, kiek ir kokių rūšių jų įdėti. Taigi L. T. tam tikrą laiką šias cigaretes turėjo savo dispozicijoje dar iki krovinio gabenimo. Nustatyta, kad G. T. ne tik davė nurodymus L. T. dėl cigarečių atrinkimo, tačiau ir pats dalyvavo vėliau jas pakraunant į automobilį „Dodge Grand Caravan“, kuris po kelių valandų buvo sustabdytas pareigūnų. Taigi ir G. T. šias prekes tam tikrą laiką buvo faktiškai įgijęs. G. T. pasakymas L. T. nieko nesakyti apie cigarečių spalvą asmeniui, kuriam jos buvo skirtos („apie spalva neko nesakik“) leidžia daryti išvadą, kad jie kartu disponavo šiomis cigaretėmis, kad tiek L. T., tiek G. T. bendravo su asmeniu, kuriam skirtos cigaretės dėl jų perleidimo ir kad nagrinėjamoje situacijoje be šio asmens žinios buvo padidintas mėlynų cigarečių kiekis. Tai atitinka ir nustatytą faktą, kad net trečdalis automobilyje „Dodge Grand Caravan“ rastų cigarečių buvo „FEST-7“ rūšies. Aplinkybė, jog minėtame automobilyje iš viso rasta ne susirašinėjime nurodytos 14, o 15 cigarečių dėžių, paaiškinama prieš pat krovinio gabenimą užfiksuotu G. T. ir L. T. susirašinėjimu, kad, įvertinus automobilio dydį, galbūt jie paims ir daugiau aptariamų dalykų, t. y. cigarečių. Teisėjų kolegija tokio aptartų duomenų ir automobilių sulaikymo vietoje nustatytų aplinkybių atitikimo niekaip negali laikyti tik atsitiktinumu.

36. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys jungiasi į nuoseklią ir logišką grandinę, kuri leidžia konstatuoti, kad L. T. ir G. T., veikdami tiesiogine tyčia, savo dispozicijon buvo įgiję akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes „FEST“ ir „FEST-7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nes būtent jie sprendė dėl įgytinų bei pakrautinų prekių kiekio ir rūšių, t. y. galėjo dėl krovinio turinio spręsti pagal savo valią, bei dalyvavo jo paruošime gabenimui.

37. Atsižvelgdama į aptartą duomenų grandinę, teisėjų kolegija atmeta L. T. gynėjo teiginius, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistieji susitarė, kad L. T. gabens neteisėtą krovinį bei, jog nepaneigta L. T. versija, kad buvo kalbama apie lietuviškas cigaretes ir, kad jis nežinojo, jog gabena akcizais apmokestinamas prekes. Aptarti iš skirtingų įrodymų šaltinių gauti duomenys neleidžia abejoti, kad L. T., dar iki krovinio gabenimo, su G. T. tarėsi dėl cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis įgijimo, kad, G. T. pavedimu, L. T. turėjo atrinkti cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis ir, esant poreikiui, t. y. pritrūkus vienos rūšies cigarečių, turėjo pridėti kitos rūšies. Nuteistųjų G. T. ir L. T. susitarimas įgyti ir gabenti neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių krovinį atsiskleidžia ir iš aplinkybių apie jų tarpusavio komunikacijai iš anksto paruoštus bei naudotus tos pačios firmos telefonus (ikiteisminio tyrimo teisėjui L. T. šį telefoną apibūdino kaip saugesnį; t. 4, b. l. 144–145), naudotą konspiraciją bei slapyvardžius, kuriais siekta užšifruoti kalbą apie disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis bei apsunkinti asmenų identifikavimą. Šie duomenys ir aplinkybės yra pakankami konstatuoti, kad L. T. puikiai žinojo gabenamo krovinio turinį ir pats prisidėjo prie jo paruošimo bei leidžia daryti išvadą, kad L. T. buvo žinomas į automobilį pakraunamų cigarečių kiekis. Tokių duomenų ir argumentų kontekste L. T. teiginys, jog frazė „red“ galėjo reikšti lietuviškas „Marlboro“ cigaretes, teismo neįtikina. Tokią versiją L. T. pateikė tik teisme, jau po visų liudytojų apklausų, be to, nesugebėjo paaiškinti, ką tokiu atveju reiškia frazė „mel“, t. y. kas buvo įvardintu mėlynos spalvos objektu.

38. Nuteistasis G. T. skunde teigia, kad nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant kad akcizais apmokestinamos prekės įgytos nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neatitinka kasacinio teismo praktikos ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytas asmuo iš kurio nuteistieji įgijo prekes ir tiksli vieta, kur jos buvo įgytos. Visgi darytina išvada, kad aptariamo nusikaltimo aplinkybės skundžiamame nuosprendyje (ir kaltinamajame akte) aprašytos tiek, kiek jos nustatytos tyrimo metu surinktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis. Be to, toks nusikalstamų veikų aprašymo pobūdis minėtos kategorijos bylose nėra netipinis, kažkuo išskirtinis ar negalimas.

39. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje objektyviais duomenimis įrodyta, kad G. T. ir L. T., iš anksto susitarę 2019 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 5 000 pakelių cigarečių „FEST“ ir 2 500 pakelių cigarečių „FEST-7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 26 175 Eur, ir šias prekes neteisėtai gabeno automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu L. T..

40. Nuteistojo G. T. teigimu, byloje neįrodyta, kad jis ir L. T. sugyventinė „BMW“ automobiliu važiavo priekyje su tikslu pranešti apie padėtį kelyje L. T., nes ši aplinkybė grindžiama tik L. T., kuris suinteresuotas jį apkalbėti, parodymais. Tokius teiginius apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes aplinkybę, jog G. T. lydėjo L. T. patvirtina iš skirtingų šaltinių gauti bylos duomenys.

41. Pirmiausia, pabrėžtina, kad L. T. proceso metu nuosekliai nurodė, kad jam vežant krovinį, G. T. jį lydėjo kitu automobiliu. Tyrimo metu L. T. nurodė, kad su G. T. buvo sutarę, kad pastarasis važiuos priekyje ir žiūrės ar kelias laisvas, bei, pastebėjus pareigūnus, parašys jam į „BlackBerry“ telefoną. Anot L. T., važiuojant į (duomenys neskelbtini), jie su G. T. susirašinėjo dėl to, kokiu greičiu važiuoti, kad išliktų atstumas ir jog būtų laiko perspėti dėl atsiradusių kliūčių (t. 4, b. l. 136–139). Iš esmės tokius pat parodymus L. T. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teisme (t. 4, b. l. 144–145; t. 6, b. l. 48–49). L. T. parodymai negali būti vertinami atsietai nuo objektyviu pripažinto susirašinėjimo tarp nuteistųjų turinio. Iš susirašinėjimo matyti, kad po to, kai „Antanas111“ (G. T.) ir „Miss“ (L. T.) užsuko namo, „Antanas 111“ teiravosi „Miss“ ar jis žino kaip nuvažiuoti iki tam tikros vietos („Tu Zinai kaip davaziot iki ten?“), bei nurodė, kad reikia važiuoti „link (duomenys neskelbtini) ir I kaire (duomenys neskelbtini)“. „Miss“ nurodžius, kad galima judėti („vaziuojam“), „Antanas111“ jam davė nurodymus ir teiravosi dėl jo buvimo vietos ir atliekamų veiksmų: „(duomenys neskelbtini) I kaire zenklus ziurek“, „Kai jau nusuksi nuo (duomenys neskelbtini) parasik“, „Tu dar nedavazevai (duomenys neskelbtini)?“ ir pan. Vėliau sekė ir kiti „Antanas111“ nurodymai „Miss – „OK I vaziosi I (duomenys neskelbtini) bus zenklas (duomenys neskelbtini) pasuk I kaire ir iskart po desine bus parduotuvele ten sustok“. Vėliau pašnekovai sutarė ir kokiu greičiu važiuos („Antanas111“ – „Kokiu greičiu važiojam?“; „Miss“ – „100“; „Antanas111“ – „? Ok“). Dar vėliau „Antanas111“ teiravosi, kokį tolimesnį maršrutą jie pasirinks („Kaip vaziosim pagrindiniu visada. ar per mania?“), ir „Miss“ nurodė, kad pagrindiniu. Netrukus „Antanas111“ informavo, kad jie jau įvažiavo į (duomenys neskelbtini) („I (duomenys neskelbtini) I važiavom“), į ką „Miss“ nurodė, kad ir jis jau netoli, o „Antanas111“ jį įspėjo neskubėti (t. 3, b. l. 136–138).

42. G. T. apeliacinio skundo argumentų kontekste pastebėtina ir tai, kad G. T. teiravosi L. T. telefono kroviklio, o, kaip jau minėta, jie abu disponavo „BlackBerry“ telefonais tarpusavio ryšiui įvykių metu palaikyti. Susirašinėjimo turinys leidžia atmesti ir versiją dėl G. T. neblaivumo, nes jo L. T. rašytos žinutės buvo pakankamai tikslios, jis L. T. nurodė aiškias važiavimo kryptis bei davė kitas tikslias nuorodas.

43. Minėtas nuteistųjų susirašinėjimo turinys patvirtina L. T. poziciją, kad G. T. jam pranešinėjo situaciją kelyje, kad jie tarėsi dėl pasirinktino važiavimo greičio ir pan. Be to, G. T. akivaizdžiai domėjosi kokia yra L. T. situacija; jie, nors ir per atstumą, laikėsi to paties maršruto bei tokiu būdu derino veiksmus. Taigi akivaizdu, kad L. T. šių aplinkybių neišgalvojo ir G. T. neapkalbėjo. Tai, kad minėti duomenys, bylojantys apie nuteistųjų bendradarbiavimą gabenant akcizais apmokestinamų prekių krovinį yra patikimi, leidžia konstatuoti ir jų sulaikymo metu nustatytos aplinkybės. Iš pareigūnų (pvz., liudytojai J. D., M. B.) parodymų ir įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad automobiliai „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti iš esmės toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., o tai atitinka L. T. ir G. T. susirašinėjime atsispindintį susitarimą laikytis to paties maršruto.

44. G. T. teigia, kad „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusi T. K. nurodė kelionės metu nemačiusi, kad jis būtų naudojęsis telefonu, t. y. siekia įrodyti, kad jis su L. T. nesusirašinėjo. Pirmiausia, ši versija atmestina atsižvelgus į tai, kas minėta šio sprendimo 30 pastraipoje. Be to, T. K. parodymus G. T. interpretuoja savo naudai. Dar tyrimo metu T. K. nurodė, kad važiuojant G. T. telefonu nekalbėjo. Visgi, jos automobilyje rastą telefoną greičiausiai paliko G. T., nes važiuojant jis kažkokiu telefonu naudojosi, tačiau tiksliai pasakyti negali. Šio telefono prieš tai automobilyje nebuvo (t. 4, b. l. 92–94; parodymus T. K. patvirtino teismo posėdyje; t. 5, b. l. 145–146). Taigi T. K. neatmetė galimybės, kad nuteistasis apskritai naudojosi telefonu, nes jos automobilyje telefono „BlackBerry“ prieš kelionę nebuvo. Turint omenyje, kad bendravimas tarp G. T. ir L. T. vyko žinutėmis, neatmestina, kad automobilį vairavusi T. K. galėjo objektyviai nepastebėti tokiu būdu vykusio bendravimo. Be to, vien sprendžiant iš to, kur automobilyje rastas „BlackBerry“ telefonas, galima daryti pagrįstą išvadą, jog juo G. T. naudojosi įvykių metu kontaktuodamas su L. T.

45. Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog L. T. automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamos prekes, G. T. pastarąjį lydėjo važiuodamas priekyje automobiliu „BMW 330 XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

46. Nuteistieji nesutinka ir su išvada, jog veikė bendrininkų grupe. Anot G. T., teismo nustatyti neva jo atlikti veiksmai važiuojant priekyje kitu automobiliu ir pranešinėjant apie padėtį kelyje neleidžia konstatuoti, kad jis veikė kaip bendravykdytojas. L. T. gynėjas nesutinka su išvada, kad tarp nuteistųjų egzistavo susitarimas vykdyti konkrečias nusikalstamas veikas, nes L. T. į (duomenys neskelbtini) parvaryti automobilį vyko ne G. T. nurodymu, o jo prašymu; be to, neaišku dėl ko susitarė nuteistieji. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos duomenimis objektyviai nustatytas tiek išankstinis L. T. ir G. T. susitarimas dėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo ir gabenimo, tiek jų žinojimas apie gabeno krovinio turinį, tiek vėlesnis jų bendravimas ir veikimas kartu gabenant šį krovinį. Taigi L. T. gynėjo argumentai dėl jo ginamojo neveikimo bendrininkų grupe yra paneigti. Teisėjų kolegija sutinka, jog asmens veiksmai tik lydint kitą asmenį ir informuojant apie situaciją kelyje, formaliai galėtų būti vertinami kaip padėjėjo, tačiau nagrinėjamoje situacijoje abu asmenys realizavo dalį BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančių objektyviųjų požymių – G. T. aktyviai dalyvavo ir prekių įgijimo procese (pvz., pakraunant jas į L. T. priklausantį automobilį), todėl akivaizdu, kad savo veiksmais jis realizavo dalį BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančių objektyviųjų požymių bei, kaip ir L. T., jis pripažintinas vykdytoju. Taigi G. T. ir L. T. pagrįstai pripažinti kaip veikę bendrininkų grupe.

47. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas pripažindamas G. T. ir L. T. kaltais dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo šio sprendimo 2 pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nepadarė esminių BPK pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

48. Apeliantai taip pat nesutinka su G. T. ir L. T. paskirtomis bausmėmis. Nuteistojo G. T. teigimu, teismo nurodyti jam skirtinos bausmės motyvai buvo formalūs, nes nebuvo įvertintos aplinkybės, kad prekių vertė sužinota tik tyrimo metu, nebuvo įvertintas jo tyčios turinys, veiksmų ribos, sunki jo motinos sveikatos būklė, jo turimi skoliniai įsipareigojimai. L. T. gynėjas teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo L. T. galimybės, neatsižvelgdamas į jo asmenybės nepavojingumą. Anot L. T. gynėjo, skiriant bausmę jo ginamajam tinkamai nebuvo įvertintos aplinkybės, kad: a) jis dalimis moka jam paskirtą baudą; b) skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų; c) turi nuolatinę gyvenamąją vietą; d) yra socialus, darbingo amžiaus ir nevengia darbo; e) kad jis vienas išlaiko du mažamečius vaikus ir sugyventinę; f) kad jo šeima turi didelių turtinių įsipareigojimų bankui ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pakenktų jo šeimos interesams. Gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai neįžvelgė L. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Anot gynėjo, L. T. sutiko ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu, kas jam būtų užtikrinę ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą, tačiau su kaltinimu nesutikus G. T. byla buvo nagrinėjama įprastine tvarka.

49. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

50. BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos dvi bausmės rūšys – bauda ir laisvės atėmimas nuo iki 8 metų. Apygardos teismas G. T. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 3 metų, o už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Minėtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir teismas G. T. paskyrė galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, teismas G. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo iš dalies, nustatydamas dalį bausmės – 9 mėnesius laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėdamas 3 metams. L. T. teismas už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, teismas L. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo iš dalies, nustatydamas dalį bausmės – 6 mėnesius laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėdamas 3 metams. Abu nuteistieji veikdami bendrai tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, o G. T. dar ir pasikėsino padaryti iš esmės tokį pat nusikaltimą. Apygardos teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei pripažino jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog inkriminuotas veikas jie padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Iš G. T. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje teistas 2 kartus (t. 3, b. l. 35–38; t. 5, b. l. 2–8). Šalčininkų rajono apylinkės 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu G. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį bei jam buvo paskirta arešto bausmė už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir disponavimą suklastotu dokumentu, siekiant pervažiuoti VSAT atraminį punktą (t. 5, b. l. 4–5). Visgi ši bausmė G. T. neatgrasė nuo vėlesnio veikimo akcizais apmokestinamų prekių srityje. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu G. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta 46 MGL dydžio bauda už tai, kad padėjo nenustatytam asmeniui gabenti cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL sumą (t. 5, b. l. 6–8). Visgi, akivaizdu, jog nei bauda, nei areštas G. T. neatgrasė nuo pakartotinio neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nes nagrinėjamoje byloje jis pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, o vėliau padarė ir vieną baigtą sunkų nusikaltimą būtent akcizais apmokestinamų prekių srityje. Pažymėtina, jog šioje byloje G. T. padarytas nusikalstamas veikas skyrė vos 3 mėnesių tarpas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad G. T. praeityje 11 kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ne kartą ir už neteisėtą buvimą Valstybės sienos apsaugos zonoje (t. 3, b. l. 39–50).

52. Atsižvelgdama į G. T. charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija aiškiai įžvelgia susiformavusį G. T. elgesio modelį siekiant pasipelnyti iš nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tokio veikimo nuteistasis neatsisakė nepaisant jo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės – paskirta baudos bausmė nebuvo pakankama siekiant atgrasyti apeliantą nuo analogiškų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Tokių tikslų nepasiekė ir G. T. sulaikymas dėl 2019 m. spalio 7 d. įvykdytos panašios veikos, nes jau po kelių mėnesių, t. y. 2019 m. gruodžio 16 d., jis vėl neteisėtai disponavo akcizinėmis prekėmis. Tokioje situacijoje, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios, todėl šioje situacijoje tik laisvės atėmimas, bent jau dalį šios bausmės atliekant pataisos įstaigoje, gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens požiūrį į teisę ir jo elgesį ateityje.

53. Nuteistojo G. T. teiginiai, kad skiriant bausmę nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, niekaip nekeičia minėtų teismo išvadų. Antai, tiksli akcizinių prekių vertė visais atvejais yra sužinoma tyrimo metu, tačiau tai nereiškia, kad G. T. nežinojo apie vienu atveju pasikėsinto gabenti, o kitu atveju – įgyto ir gabento krovinio turinį. Teismas skirdamas bausmę įvertino ir G. T. tyčios turinį bei jo veiksmų ribas. Antai, už 2019 m. spalio 7 d. veiką ir pasikėsinimą disponuoti akcizais apmokestinamomis cigaretėmis, kurių vertė siekė beveik 90 tūkst. Eur, G. T. buvo paskirta švelnesnė bausmė nei už tokių pačių prekių, kurių vertė buvo tris kartus mažesnė, įgijimą ir gabenimą 2019 m. gruodžio 16 dieną, t. y. už baigtą nusikaltimą. Iš nuteistojo pateiktų duomenų matyti, jog jo motina sunkios sveikatos būklės buvo dar 2019 m. pradžioje (t. 6, b. l. 111–113, 124–125). Visgi poreikis rūpintis ja, G. T. neatgrasė nuo analogiškų veikų darymo 2019 m. pabaigoje. Taigi vien nuteistojo motinos sveikatos sutrikimai, įvertinant jų rimtumą, nesudaro pagrindo švelninti G. T. paskirtos bausmės. Bausmės dydžiui išskirtinės reikšmės neturi ir G. T. skoliniai įsipareigojimai. Be to, už jų įvykdymą yra atsakinga ir nuteistojo žmona. Pažymėtina ir tai, kad visi minėti sandoriai buvo sudaryti jau G. T. atžvilgiu pradėjus baudžiamąjį procesą, taigi galimos baudžiamosios atsakomybės tikimybę ir jos įtaką skolinių įsipareigojimų įgyvendinimui, nuteistasis bei jo šeimos nariai turėjo įvertinti. Visos šios aplinkybės, turint omenyje ankstesnius nuteistojo teistumus ir ypač pasikartojantį ir vis pavojingesnį nuteistojo veikimą disponuojant akcizinėmis prekėmis, teisėjų kolegijai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, net ir turint omenyje apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl šioje nuosprendžio dalyje nuteistajam nepagrįstai inkriminuoto akcizinių prekių įgijimo požymio. Taigi skirdamas bausmes už skirtingas G. T. padarytas veikas, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo indėlį jose bei jam paskyrė ne per griežtas bausmes .

54. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, G. T. paskirtos bausmės visiškai pagrįstai subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. T. prie 4 metų laisvės atėmimo bausmės už 2019 m. gruodžio 16 d. padarytą veiką pridėtas tik trečdalis bausmės už 2019 m. spalio 7 d. pasikėsintą padaryti veiką, nors pastarasis po šios veikos padarymo buvo sulaikytas, žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą ir nepaisant to toliau vykdė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiklą. Tokių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo sprendimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, G. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, nustatant 9 (devynių) mėnesių trukmės nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, yra pakankamai švelnus, tiek turint omenyje įstatyme numatytą minimalų, t. y. 6 mėnesių, atliktinos bausmės dydį, tiek vertinant visą teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Taigi G. T. paskirta bausmė savo trukme nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.

55. Iš L. T. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje teistas 1 kartą (t. 4, b. l. 108–111). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu L. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jam paskirta 150 MGL dydžio bauda už tai, kad jis iš nenustatyto asmens įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą (9 763,76 Eur). Bylos duomenimis ir nuteistojo L. T. teigimu, ši bauda iki šiol nesumokėta, taigi teistumas už šią veiką nėra išnykęs (t. 4, b. l. 108). Taigi neišnykus teistumui, L. T. 2019 m. gruodžio 16 d. įvykdė to paties pobūdžio dar pavojingesnę veiką, nes bendrininkų grupe įgijo ir gabeno cigaretes, kurių vertė siekė 26 175 Eur. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad L. T. praeityje 7 kartus baustas ir administracine tvarka; tarp jo padarytų pažeidimų dominuoja vairavimas neturint tam teisės (t. 4, b. l. 112–116). Taigi darytina išvada, kad L. T. nededa pakankamų pastangų sumokėti jam paskirtą baudą, ši priemonė nepasiekė ja siekiamų tikslų, todėl šioje situacijoje tik vienintelė alternatyvi BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bent jau dalį jos atliekant pataisos įstaigoje, gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens požiūrį į teisę ir jo elgesį ateityje.

56. Šiame kontekste teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta teiginius, kad L. T. padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis tokių nusikaltimų pavojingumas bei, jog jo asmenybė yra nepavojinga. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad L. T. ir G. T. disponuotų akcizinių prekių vertė daugiau nei 2 kartus viršijo 250 MGL sumą, o vien tai, kad prekės buvo sulaikytos ir nepateko į apyvartą, nepaneigia tokių veikų daromos žalos valstybės ekonomikai. Nors G. T. veikimas bendroje veikoje buvo kiek platesnės apimties, negalima nuvertinti ir L. T. indėlio, nes jis nebuvo tik šių medžiagų pervežėjas – jis dalyvavo ir prekių įgijimo procese. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti nei mažesnio L. T. veikos pavojingumo, nei jo antraeilio vaidmens. Nesutiktina ir, kad L. T. asmenybė yra nepavojinga. Jis jau antrąkart neteisėtai disponuoja akcizinėmis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL sumą. Be to, L. T. nuolat baudžiamas administracine tvarka už vairavimą neturint tam teisės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokių išimtinių pagrindų ir sąlygų L. T. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

57. Teisėjų kolegų kolegija nesutinka ir su tuo, kad teismas turėjo konstatuoti, jog L. T. atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdi atgaila. Kaltinamajame akte ši aplinkybė iš tiesų buvo nurodyta kaip lengvinanti L. T. atsakomybę (t. 5, b. l. 80–81). Tačiau prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą, L. T. sutiko duoti parodymus tik po visų liudytojų apklausų (t. 5, b. l. 123). Apklaustas vėliau L. T. kaltę pripažino tik iš dalies (t. 6, b. l. 48–50), o tokia pati jo pozicija akivaizdi ir iš jo gynėjo skundo bei nuteistojo apeliacinės instancijos teisme išsakytų argumentų. Be to, L. T. proceso metu buvo nenuoseklus pasisakydamas ir dėl žinojimo apie gabento krovinio neteisėtą pobūdį. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo prisipažinimas negali būti laikomas tinkamu ir nuoširdžiu. Atmestinas ir teiginys, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos L. T. nebuvo pritaikytos dėl to, kad su sutrumpintu įrodymų tyrimu nesutiko G. T.. Prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą, pirmasis nuomonę dėl to pareiškė L. T., nurodydamas, kad „suprantu kuo esu kaltinamas. Sutinku duoti parodymus po liudytojų apklausos“ (t. 6, b. l. 123). Taigi paties L. T. pozicija lėmė, jog byloje negalėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Spręsdama dėl L. T. paskirtos bausmės proporcingumo, teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad jis išlaiko šeimą, turi gyvenamąją vietą ir nevengia darbo bei, kad jis vykdo įsipareigojimus bankui (t. 6, b. l. 6–42). Pirmiausia, pažymėtina, kad L. T. ir T. K. pirmasis vaikas gimė dar 2013 m. Visgi, nepaisant būtinybės juo rūpintis, L. T. du kartus neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Taigi vien išlaikytinių buvimas negarantuoja, jog L. T. ateityje vėl nenusikals. Atitinkamai, sprendžiant iš pateiktos kredito sutarties, kuri, beje, sudaryta ne L. T., o jo žmonos vardu, mėnesinė kredito įmoka siekia 162,31 Eur (t. 6, b. l. 18–42). Įvertinus tai, kad L. T. paskirta minimali nedelsiant atliktinos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, akivaizdu, kad per minėtą laikotarpį jo šeimos interesams nebus padaryta nepataisoma žala. Kita vertus, kaip ir G. T. atveju, šis sandoris buvo sudarytas jau L. T. atžvilgiu pradėjus baudžiamąjį procesą, t. y. nuteistajam ir jo šeimai suprantant dėl jo padarytos nusikalstamos veikos galimus kilti neigiamus padarinius.

58. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės yra teisingos, proporcingos ir pagrįstos, todėl jų nėra pagrindo keisti.

Dėl turto konfiskavimo

59. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

60. Nagrinėjamoje byloje teismas solidariai iš nuteistųjų nusprendė išieškoti nusikaltimui daryti panaudoto ir L. T. lydėjusio T. K. priklausančio automobilio „BMW 330XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 390 Eur. G. T. teigia, kad ši nuosprendžio dalis turi būti panaikinta, nes a) byloje nenustatyta, kad jis būtų daręs nusikaltimą naudodamasis minėtu automobiliu; b) T. K. nepatvirtino, kad jis važiuodamas kartu su ja dar su kažkuo bendravo; c) T. K. baudžiamojon atsakomybėn nepatraukta; d) apie jo važiavimą kartu su L. T. sugyventine nuteistajam L. T. nebuvo žinoma.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios dvi šiame kontekste minimos versijos jau buvo analizuotos ir kaip nepagrįstos atmestos ankstesnėje šio teismo sprendimo dalyje. Tai, kad T. K. nepatraukta atsakomybėn taipogi neturi įtakos minėto automobilio vertės konfiskacijai, nes, jai nežinant, jos vairuojamas automobilis buvo panaudotas L. T. ir G. T. tikslams įgyvendinti. G. T. teigia, kad apie jo važiavimą su L. T. sugyventine, L. T. nežinojo, tačiau liudytojos T. K. parodymai byloja kitaip. T. K. nurodė, kad, kiek ji suprato iš L. T. žodžių, jie įvykio dieną į (duomenys neskelbtini) važiavo paimti G. T., nors tikslaus kelionės tikslo L. T. nesakė. Atvykus į (duomenys neskelbtini) L. T. išlipo iš jos vairuojamo automobilio. Už 5-10 min. į jos automobilį įlipo G. T.. G. T. pasakė vežti jį namo į (duomenys neskelbtini), nes L. T. lieka (duomenys neskelbtini) ir grįš pats (t. 4, b. l. 92–94; t. 5, b. l. 145–146). Tokių T. K. parodymų kontekste, turint omenyje G. T. rašytas žinutes L. T., pvz., jog jie įvažiavo į (duomenys neskelbtini) („I (duomenys neskelbtini) I važiavom“; t. 3, b. l. 137) teisėjų kolegija neabejoja, kad L. T. žinojo, kad G. T. jį lydi T. K. vairuojamu automobiliu siekiant išvengti galimos pareigūnų kontrolės, jo sustabdymo ir sulaikymo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas turėjo objektyvų pagrindą iš abiejų nuteistųjų konfiskuoti automobilio „BMW330XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonės, vertę atitinkančią piniginę sumą. Visgi apygardos teismas pritaikė teismų praktikos neatitinkantį turto vertės išieškojimo būdą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.

62. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys atsako solidariai, tačiau sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, solidarus išieškojimas negalimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas yra viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atskirais atvejais, kai nusikaltimą padaro ne vienas, o keli asmenys, veikdami bendrininkų grupe, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotinas turtas turi būti išieškotas iš visų bendrininkų grupe veikusių asmenų, tačiau toks turtas turi būti išieškomas ne solidariai, o dalimis. Kokia dalis išieškotinos pinigų sumos turi būti išieškoma iš kiekvieno bendrininkų grupės nario, nustatoma atsižvelgiant į kaltininko vaidmenį padarant nusikaltimą ir kitas nustatytas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-292-449/2021, Nr. 1A-342-1020/2021).

63. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas turto konfiskavimą klausimą pirmosios instancijos teismas minėtų taisyklių nesilaikė ir nenurodė kokiomis dalimis iš bendrininkų grupe veikusių L. T. ir G. T. turi būti išieškota nusikalstamais tikslais jų panaudoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Šiame kontekste teisėjų kolegija jau minėjo, jog nuteistųjų indėlis bendroje nusikalstamoje veikoje buvo iš esmės vienodai aktyvus ir svarbus, be to, būtent L. T. sugyventinės paprašė savo automobiliu pavėžėti G. T., kuris veikė kaip krovinio ir jo vairuotojo palydovas. Taigi nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgiant į iš esmės vienodą abiejų bendrininkų vaidmenį padarant nusikaltimą iš jų kiekvieno lygiomis dalimis turi būti išieškota 3 390 Eur suma, t. y. iš kiekvieno jų, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), turi būti išieškoti 1 695 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų G. T. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybes apie tai, kad G. T. pasikėsino įgyti nuosprendyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes ir palikti nepakeistas aplinkybes apie pasikėsinimą šias prekes gabenti.

Nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistųjų G. T. ir L. T. solidariai išieškota konfiskuotino automobilio „BMW330XI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma – 3 390 Eur, pakeisti ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistųjų G. T. ir L. T. išieškoti minėto konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą lygiomis dalimis, iš kiekvieno jų išieškant po 1 695 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.