Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms D. M., E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovas Kauno apygardos teismo 2023 m gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-232-485/2023 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu devyniolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir atsakovui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartimi atmetus atsakovo apeliacinį skundą. Atsakovas nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nužudė N. B..

6. Nužudytasis N. B. turėjo dukterį A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) universiteto (Jungtinė Karalystė) 2023 m. birželio 6 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. pažymų matyti, kad A. B. nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2024 m. birželio 8 d. buvo šio universiteto bakalauro studijų studentė. A. B. 2023 m. birželio 9 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, prašydama nuo 2022 m. gruodžio 9 d. skirti socialinio draudimo našlaičių pensiją. Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyrius 2023 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinos išmokos mokėjimo“ informavo apie priimtą sprendimą A. B. skirti laikinąją 131,79 Eur išmoką nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki bus gauti visi našlaičių pensijai gauti būtini dokumentai. Rašte taip pat nurodyta, kad A. B. išmokos dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 144,88 Eur, o už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. liepos 31 d. susidariusi nepriemoka išmokėta liepos mėnesį papildomu mokėjimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius priėmė 2023 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo A. B.“, kuriuo paskyrė A. B. 131,79 Eur našlaičių pensiją nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki sukaks 24 metai, jei bus švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokine ar nuolatinių studijų studente. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2024 m. gruodžio 2 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui išmokėtas išmokas ir banko mokėjimo nurodymų matyti, kad A. B. už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. birželio 8 d. išmokėta 2 675,06 Eur našlaičių pensijos. Išmokėjęs nurodytą sumą, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

7. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

9. Draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245-6.249 straipsniais. Pagal žalos ir nuostolių sąvoką apibrėžiančią CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

10. Remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo atimta N. B. gyvybė, šie neteisėti atsakovo veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-232-485/2023. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusio (paskelbto mirusiu) asmens vaikai, kurie yra bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. A. B., 2022 m. rugpjūčio 3 d. tapusi našlaite, nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo nuolatinių bakalauro studijų studentė. Vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 31 d.) našlaičių pensija skiriama ne daugiau kaip už 6 mėn. nuo kreipimosi dėl našlaičių pensijos skyrimo dienos. Kadangi A. B. dėl našlaičių pensijos skyrimo kreipėsi 2023 m. birželio 9 d., skaičiuojant 6 mėn. nuo kreipimosi dienos, našlaičių pensija jai skirta nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki bakalauro studijų universitete baigimo dienos (2024 m. birželio 8 d.). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad būtent atsakovo įvykdytas nusikaltimas buvo tėvo netekusiam vaikui – nužudytojo dukteriai A. B. skirtos našlaičių pensijos skyrimo priežastimi ir būtent dėl atsakovo kaltės ieškovas 2022 m. gruodžio 9 d. – 2024 m. birželio 8 d. laikotarpiu išmokėjo A. B. 2 675,06 Eur našlaičių pensiją, išmokų nurodytai sumai išmokėjimo faktą pagrindžia 2023 m. liepos 17 d., 2023 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. lapkričio 9 d., 2023 m. gruodžio 8 d., 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. vasario 8 d., 2024 m. kovo 7 d., 2024 m. balandžio 9 d., 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. birželio 7 d. banko mokėjimo nurodymai.

11. Našlaičių pensijos apskaičiavimas ir jos dydis yra reglamentuotas Socialinio draudimo pensijų įstatyme (39 straipsnis) ir lydinčiuose teisės aktuose. Dėl A. B. apskaičiuotos socialinio draudimo našlaičių pensijos ieškovas pateikė 2025 m. liepos 7 d. rašytinius paaiškinimus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad A. B. išmokėta našlaičių pensija yra apskaičiuota teisės aktuose nustatyta tvarka ir būdu, tai yra, pagal teisės aktuose įtvirtintus objektyvius kriterijus. Jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad A. B. priskaičiuota ir išmokėta našlaičių pensija yra nepagrįsto dydžio, atsakovas nenurodė ir nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovo teiginys, kad nužudytasis N. B. nebuvo sukaupęs reikiamo socialinio draudimo stažo, dėl ko A. B. negalėjo gauti našlaičių pensijos, yra deklaratyvus, į bylą ieškovas pateikė priešingus įrodymus, patvirtinančius, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. N. B. stažo trukmė metais 12,0883, apskaitos vienetais 12,12, kas suteikė teisę A. B. gauti našlaičių pensiją (duomenys neskelbtini).

12. Pažymėtina, kad socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmoką, turi regreso teisę į kaltąjį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką) tokios apimties, kiek socialinio draudimo išmoka apima nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2021). Kasacinio teismo praktikoje socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalą padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-695/2016). Taigi socialinio draudimo įstaigos pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens, manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, kad jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga. Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio, įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė nukentėję asmenys, teikia abi proceso šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi ją priteisti reikalaujantis ieškovas, todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad nužudytasis N. B. nerėmė savo dukters, todėl po jo mirties nėra pagrindo laikyti, kad A. B. neteko išlaikančio asmens, dėl ko, pasak atsakovo, nužudytojo N. B. duktė dėl jo nužudymo nepatyrė turtinės žalos, o ieškovas nepagrindė našlaičių pensijos skyrimo būtinybės bei proporcingumo. Atsižvelgiant į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus (nutarties 12 punktas), būtent atsakovas, teigiantis, jog mirusiojo vaikui ieškovo išmokėta socialinio draudimo našlaičių pensija neatitinka realiai patirtos žalos, turi įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

14. CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

15. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, yra minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatyta minimalioji mėnesinė alga – 840 Eur (apie 633 Eur/mėn. atskaičius mokesčius), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta minimalioji mėnesinė alga – 924 Eur (apie 708 Eur/mėn. atskaičius mokesčius). Šiuo atveju A. B. mokėtos našlaičių pensijos dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė 144,88 Eur, t. y. 22,89 proc. minimalios mėnesio algos, o nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarė 159,25 Eur, t. y. 22,49 proc. minimalios mėnesio algos. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. studijavo Jungtinėje Karalystėje, kur minimalus atlyginimas aktualiu laikotarpiu buvo kelis kartus didesnis nei Lietuvoje, todėl gauta našlaičių pensija sudarė apie 10 proc. šios šalies minimalaus pragyvenimo lygio. Be to, iš (duomenys neskelbtini) universiteto (Jungtinė Karalystė) 2023 m. birželio 6 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. pažymų matyti, kad A. B. buvo dieninių studijų studentė, studijų lankymo būdas – universitete, todėl didžiąją laiko dalį, akivaizdu, turėjo skirti paskaitų lankymui (klausymui), pasiruošimui, užduočių atlikimui, darbų rašymui ir kt. Dar daugiau, iš paminėtų universiteto pažymų matyti, kad pagal studijų programą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio 21 d., t. y. 7 mėnesius iš 18 mėnesių laikotarpio, kai buvo mokama našlaičių pensija, A. B. buvo išvykusi atlikti privalomos neapmokamos praktikos į (duomenys neskelbtini) universitetą Seule, Pietų Korėjoje, kur pragyvenimo lygis ir atitinkamai kainos yra aukštos. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad A. B. studijų ir pagal studijų programą privalomos neapmokamos praktikos Pietų Korėjoje atlikimo metu neabejotinai buvo reikalinga materialinė parama. Nors atsakovas teigia, kad jo žiniomis N. B. neteikė dukrai paramos, tačiau CK 6.284 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi ne tik asmenys, kurie mirusiojo buvo išlaikomi, bet ir tie, kurie jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, bei atlyginama ta netektos paramos dalis, kurią jie turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Pažymėtina, jog negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų. Šiuo atveju nors A. B. tėvas N. B. atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau ši aplinkybė teismų praktikoje nepripažįstama kaip panaikinanti pareigą remti paramos reikalingus savo vaikus (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1995-924/2024; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1026-324/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1066-934/2020; 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1541-553/2016; kt.). Juo labiau, kad įkalinimo įstaigose tam tikromis sąlygomis yra galimybė dirbti mokamą darbą ir gauti pajamų, taip pat nuteistasis gali gauti papildomai pajamų iš kitokių teisės aktais leidžiamų šaltinių, gauti pinigines perlaidas, paramą (atsakovas ir nurodo, kad N. B. gavo paramą, iš kurios atitinkamai galėjo remti savo dukrą), o esant paramos įsiskolinimui (CK 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis), jis gali būti išieškomas ir padengiamas asmeniui gavus mokamą darbą ir t. t., todėl ieškovo išmokėtos sumos nevertintinos kaip neprotingos.

17. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad A. B. išmokėtos socialinio draudimo našlaičių pensijos išmokos viršija jos patirtą turtinę žalą, nors, kaip minėta, remiantis kasacinio teismo praktika, būtent atsakovui visų pirma teko pareiga pateikti argumentus ir įrodymus, patvirtančius, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio (CPK 178 straipsnis).

18. Taip pat nors atsakovas nurodo, kad baudžiamojoje byloje nei A. B., nei ieškovas jokiu procesiniu statusu nedalyvavo ir jokių turtinių reikalavimų nereiškė, tačiau, pažymėtina, kad aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, negali būti pagrindas konstatuoti, kad žuvusiojo šeimos narys nepatyrė turtinės žalos, nes tokį ieškinį galima pareikšti ir atskiroje byloje.

19. Atsakovo argumentas, kad jis dėl sunkios turtinės padėties turėtų būti atleistas nuo žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia. Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovui kildinamas būtent iš baudžiamojoje byloje atsakovo atliktų neteisėtų tyčinių veiksmų, todėl teismui taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalį ir mažinti iš atsakovo prašomos priteisti atlygintinos žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Taigi ieškovas, išmokėjęs našlaičių pensiją, turi teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Atsakovui neįrodžius, kad ieškovo išmokėtos ir prašomos priteisti socialinio draudimo išmokos aiškiai neatitinka padarytos turtinės žalos, t. y. aiškiai didesnės, nei atsakovo padaryta turtinė žala, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 675,06 Eur žalai atlyginti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju už pareikštą turtinį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 60 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 60 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. R. 2 675,06 Eur žalos atlyginimą ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Priteisti iš atsakovo R. R. 60 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.