Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1066-934/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-16
Bylos Nr.: 2A-1066-934/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01133-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: R. R.
Atsakovas: G. M.
Išvadą teikia: Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Arūnas Merkys

Kategorijos

3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1066-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01133-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.12 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei G. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi su ieškiniu, prašydamas pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1071-675/2017 iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį iki 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, jog nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo dukrai S. R., kuriuo ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 190,00 Eur nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės, jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Kai 2017 m. buvo sprendžiama dėl išlaikymo dydžio padidinimo, ieškovas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Optimata“, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturėjo, turėjo skolų, išieškomų per antstolius. Dukrai išlaikymą ne visuomet turėjo galimybę teikti reguliariai, bet kai dirbo išlaikymą dukrai mokėjo. Dabartiniu metu ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi jokių darbinių pajamų. Pataisos namuose nuteistiesiems darbo galimybės yra itin ribotos. Jo pajamas sudaro tik į laisvės atėmimo vietą mamos ir pažįstamų asmenų siunčiamos piniginės lėšos, kad galėtų įsigyti maisto produktų, susimokėti už elektrą, kitoms reikmėms. Išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. rugpjūčio 1 d. yra 6 908,62 Eur ir dėl minėtų priežasčių išlaikymo įsiskolinimas toliau ženkliai didėja. Ieškovas teismui pateikė medicininių dokumentų išrašus, iš kurių matyti, kad jam buvo diagnozuotas nervų šaknelių ir rezginių spaudimas, sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, petinio rezginio ligos, kad ligos pasikartoja esant fiziniam darbo krūviui, o 2018 m. kovo mėnesį jam diagnozuota somatoforminė autonominė disfunkcija (1 t., b. l. 22-23). Metams bėgant ieškovui nustatytos ligos tik progresuoja, silpsta jėga rankoje, vyksta pokyčiai stuburo srityje. Dėl šių priežasčių darbo pasirinkimas yra ir bus apsunkintas. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, ieškovo manymu, jis turi pagrindą kreiptis į teismą su prašymu sumažinti išlaikymo dydį iki 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Žemesnės instancijos teismas

3. Atsakovė G. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant dėl sveikatos būklės (1 t., b. l. 104).

4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės G. M. atstovas advokatas Arūnas Merkys nurodė, jog atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka. Ieškovas niekada neteikė priteisto išlaikymo pilna apimtimi. Sprendžiant dėl priteisto išlaikymo dydžio, tėvų materialinė padėtis nėra pagrindinis kriterijus. Reikia atsižvelgti į vaiko poreikius. Tėvams į sunkią materialinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis savo sunkia materialine padėtimi prašant mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja iš esmės pasikeitusią savo turtinę padėtį, tačiau į tokią padėtį pateko dėl savo tyčinių veiksmų ir buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme. Savo veiksmais tik dar labiau pablogino savo turtinę padėtį, o dabar stengiasi išvengti finansinių nuostolių vaiko sąskaita. Priteistas išlaikymo dydis ir taip yra mažesnis už minimalią mėnesinę algą. Ieškovo dukra yra ikimokyklinio amžiaus, vaiko poreikiai su kiekvienais metais tik didės. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės iš esmės nelaikytinos kaip įrodymas, kad jo materialinė padėtis yra pasikeitusi iš esmės, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, jog išlaikymo dydžio pakeitimas (sumažinimas) prieštarauja nepilnametės S. R. teisėms ir teisėtiems interesams. Laikinas atsakovo turtinės padėties pablogėjimas negali sumenkinti vaiko interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas taip pat CPK 96 straipsnio 4 dalies pagrindu abi šalis atleido nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas pažymėjo, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti. Atmesdamas ieškinį teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pirminis vaiko išlaikymo dydis buvo nustatytas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-165-675/2014 iš R. R. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai S. R., po 57,92 Eur (200 Lt) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Vėliau Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1071-675/2017 ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-890-467/2018 pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-165-675/2014 dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisė iš R. R. išlaikymą nepilnametei dukrai S. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur nuo 2017 m. kovo 28 d. iki dukters pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo turtinę padėtį, nustatė, jog ieškovas neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Remiantis Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiu, ieškovo pajamas sudaro gaunamos lėšos iš pavienių asmenų į Marijampolės pataisos namų sąskaitą prekėms iš parduotuvės įsigyti ir komunaliniams mokesčiams susimokėti. Įvertinęs antstolės N. J. pažymą dėl išlaikymo įsiskolinimo nustatė, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6908,62 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie ieškovo turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai, sprendė, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė dėl nuo ieškovo priklausančių kaltų veiksmų. Ieškovo pajamų neturėjimas ir negalėjimas gauti pakankamų pajamų dėl jo buvimo laisvės atėmimo vietoje ir dėl to kylančių sunkumų įsidarbinti, taip pat dėl išieškomų skolų jo atžvilgiu, negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu ieškovą nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo padidintas išlaikymas nepilnametei S. R. iki 190,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsakovės sveikata pablogėjo, jai diagnozuotas vėžys, ji viena išlaiko nepilnametę dukrą. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad yra pagrindas keisti išlaikymo dydį ir jį sumažinti dėl pablogėjusios materialinės padėties. Nurodo, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo įvertinti vaiko poreikiai ir tėvų materialinė padėtis, priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, šalių dukros poreikiai padidėjo, mergaitė pradėjo lankyti priešmokyklinę grupę, ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl jo kaltų tyčinių veiksmų, padarytų net ir prieš jo dukros motiną – atsakovę, todėl Vilniaus apygardos teismo dukters išlaikymui priteista 190,00 Eur suma per mėnesį vertintina kaip pagrįsta, protinga, atitinkanti vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sumažinus vaikui išlaikymui teikiamą sumą, nebus garantuotas nepilnametės S. R. poreikių užtikrinimas, o 190,00 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas šalių dukros poreikiams bei jos tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą.

8. Ieškovas pagal 2019 m. kovo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1286-4654 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Atsakovė pagal 2019 m. spalio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-3376-16029 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Kadangi šalys yra atleistos tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tarp šalių neskirstytinas ir jos nėra priteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš ieškovo priteisti 100,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

10. Apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas tinkamai neįvertino ieškovo sunkios finansinės padėties. Ukmergės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-517/2019 ieškovas yra nubaustas penkerių metų laisvės atėmimo bausme, kurią šiuo metu atlieka Marijampolės pataisos namuose. Pažymėjo, kad pataisos namuose, kuriuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra laisvų darbo vietų, todėl jokių pajamų ieškovas negali gauti. Kiekvieną mėnesį ieškovo pinigines pajamas sudaro apie 60,00 Eur, kuriuos siunčia ieškovo artimieji, kad apeliantas galėtų įsigyti reikalingiausių maisto produktų, higienos priemonių Marijampolės pataisos namuose esančioje parduotuvėje. Taip pat nurodo, kad šiuo metu ieškovas turi apie 24 000,00 Eur skolą Lietuvos valstybei pagal antstolių vykdomuosius raštus. Pripažįsta, kad skola atsirado dėl jo kaltės. Pažymi, kad antstoliai kiekvieną mėnesį atskaito 30 procentų dalį nuo atlyginimo neviršijančio minimalios mėnesinės algos dydžio. Jeigu ieškovo pajamos per mėnesį viršytų minimalios mėnesinės algos dydį, tai būtų nuskaitoma 50 procentų atlyginimo. Taip pat ieškovas turi sveikatos problemų (stuburo išvaržos, nervų šaknelių ir rezginių spaudimas), dėl kurių yra ribojamos ieškovo galimybės dirbti per kelis darbus, kad turėtų galimybę mokėti išlaikymą po 190,00 Eur.

11. Atsakovė G. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (1 t., b. l. 135).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl išlaikymo vaikui dydžio peržiūrėjimo ir išlaikymas nepilnamečiam vaikui nebuvo sumažintas.

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. R. ir atsakovė G. M. yra nepilnametės dukters S. R., gimusios 2013 m. gegužės 23 d., tėvai (1 t., b. l. 5). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-165-675/2014 iš R. R. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai S. R. po 57,92 Eur (200 Lt) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki vaiko pilnametystės. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1071-675/2017 ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-890-467/2018 pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-165-675/2014 dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisė iš R. R. išlaikymą nepilnametei dukrai S. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur nuo 2017 m. kovo 28 d. iki dukters pilnametystės (1 t., b. l. 6-9, 10-14). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-517/2019 ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir keturiems mėnesiams. Subendrinus bausmes, buvo paskirta galutinė penkerių metų bausmė, ją atliekant pataisos namuose (1 t., b. l. 24-26). Ieškovas neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto (1 t., b. l. 17). Remiantis Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiu, ieškovo pajamas sudaro gaunamos lėšos iš pavienių asmenų į Marijampolės pataisos namų sąskaitą prekėms iš parduotuvės įsigyti ir komunaliniams mokesčiams susimokėti (1 t., b. l. 18-21). Iš antstolės N. J. pažymos dėl išlaikymo įsiskolinimo nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6 908,62 Eur (1 t., b. l. 15).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

16. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

17. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo turtinę padėtį ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės dirbti, todėl netinkamai įvertino ieškovo galimybes mokėti 190,00 Eur dydžio vaiko išlaikymą. Su tokiais ieškovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

19. Minėta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi (žr., 15 punktą) ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vien tai, kad ieškovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima mažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį. Atsakovo neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys bei bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikomos priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą (CPK 185 straipsnis, CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1026-324/2019). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes dėl bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje ir apribotos galimybės įsidarbinti visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pagrįstai sprendė, jog ieškovas į tokią padėtį pateko dėl savo nerūpestingo elgesio, kaltų, tyčinių veiksmų, kuriais atsakovei sunkiai sutrikdė sveikatą, todėl jos nesudaro pagrindo sumažinti vaiko išlaikymo dydį ir perkelti atsakovei didesnę dukros išlaikymo naštą, juo labiau, kad atsakovė turi sveikatos sutrikimų (diagnozuota onkologinė liga).

20. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad turi sveikatos problemų (stuburo išvaržos, nervų šaknelių ir rezginių spaudimas), kas apsunkina jo galimybę teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės taip pat negali būti laikoma pateisinama priežastimi mažinti išlaikymo dydį dėl šių argumentų: pirma, pats apeliantas nurodė, jog galimybę įsidarbinti apsunkina bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietoje. Taigi, galimybė gauti pajamas apsunkina ne sveikatos sutrikimai, o bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietoje. Tačiau kaip jau minėta (žr., 19 punktą), į tokią padėtį ieškovas pateko dėl savo nerūpestingų, tyčinių veiksmų, kurie negali būti laikomi pateisinama priežastimi nustatyti mažesnį išlaikymo dydį. Be to, apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, jog dėl nurodytų sveikatos sutrikimų ieškovas būtų nedarbingas. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, atsižvelgė ne tik į ieškovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, bet ir į tai, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei savo nepilnametės dukters išlaikymui sumokėjo tik 763,92 Eur (1 t., b. l. 16). Taip pat į tai, kad dukterį visiškai viena išlaiko tik atsakovė, o ieškovas savo dukra nesidomi, jos nelankė.

21. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog apelianto nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl vaiko išlaikymo dydžio sumažinimo, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 straipsnio 2 dalies bei 3.201 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl nespręstinas jų pritesimo klausimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėŽilvinas TerebeizaVisvaldas Kazakiūnas