- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-890-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00591-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- R. R.
- Išvadą teikia
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo); institucija, teikianti išvadą byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. M. 2017-03-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnametei dukrai S. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos, kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 190 EUR iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimu buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo R. R. nepilnametės S. R. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau atsakovas mažai prisideda prie savo nepilnametės dukros Smiltės išlaikymo, materialinių poreikių tenkinimo, netinkamai vykdo savo pareigas.
3. Šiuo metu yra stipriai pablogėjusi ieškovės materialinė padėtis, nes ieškovė nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. yra patyrusi fizinę traumą, kadangi buvo sumušta atsakovo, gydosi sužalotas kojas, todėl daugiau ilgą laiką buvo visiškai nedarbinga. Ieškovės pajamas sudaro socialinė pašalpa 139,93 EUR ir 15,20 EUR išmoka vaikui, o priteistas 57,92 EUR (200 Lt) išlaikymas iš atsakovo yra per mažas, nes dukrai kas mėnesį reikia apie 320 EUR, iš jų 140 EUR maistui, drabužiams, patalynei, baldams – 60 EUR, vaistams, vitaminams ir kt. higienos prekėms – 40 EUR, lavinimo priemonėms – 60 EUR, komunaliniams mokesčiams – 20 EUR.
Atsiliepimas
4. Atsakovas R. R. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad ieškovei mokėti išlaikymo daugiau negali, nes moka išlaikymą sūnui A. kas mėnesį po 30 EUR, taip pat iš jo antstolė išieško pagal vykdomuosius raštus priteistas įvairias skolos. Pati ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su dukra Smilte, todėl kyla ginčai, pykčiai. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 260 EUR atlyginimą, dirba ne visą darbo dieną. Daugiau jokio turto ar transporto priemonių neturi. Atsakovas turi stuburo išvaržas, todėl daugiau dirbti negalėtų. Atsakovui padeda jo tėvai, pas kuriuos jis šiuo metu gyvena. Būtiniausius vaiko poreikius turi tenkinti ir ieškovė, todėl ir ji privalo dėti įvairias pastangas daugiau dirbti. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad dukters išlaikymui galėtų daugiausiai mokėti po 100 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius išvadoje nurodė, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnametės S. R. teises ir teisėtus interesus, tačiau konkretus išlaikymo dydis nustatytinas bylos nagrinėjimo metu, įvertinus bylos medžiagą, abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius, išklausius šalių paaiškinimus, sprendimą priimant vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo, teisingumo bei sąžiningumo principais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-675/2014 dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisė iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnametei dukrai S. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 EUR nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2017 m. kovo 28 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę G. M. ir pavedė išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti išskirtinai vaiko interesams; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į bendrą ekonominį lygį šalyje, į mažametės S. amžių, sveikatos būklę, prašomas priteisti išlaikymo dydis yra per didelis. Ieškovė šiuo metu skiria daugiau lėšų mažametės dukters S. išlaikymui, kai tuo tarpu atsakovas, mokėdamas 57,92 EUR išlaikymą, tik labai maža dalimi prisideda prie dukters išlaikymo. Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad realiai galėtų mokėti 100 EUR dukters išlaikymui, supranta, kad mokami 57,92 EUR yra per maži, tačiau motyvuodamas tuo, jog dar moka 30 EUR sūnaus A. išlaikymui ir moka skolas pagal vykdomuosius raštus, neturėtų jokios galimybės mokėti daugiau, elgiasi neatsakingai, kadangi nors ir aiškina, kad turi stuburo problemų, jokių dokumentų apie savo sveikatos būklę teismui nepateikė. Todėl teismas laikė, kad atsakovas vengia prisiimti didesnių įsipareigojimų vaiko atžvilgiu, vengia ieškoti geriau apmokamo ar papildomo darbo, nors realiai turi tokių galimybių.
8. Teismas pažymėjo, kad nepilnametės dukros pragyvenimui, lavinimui reikalingi pinigai, todėl sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma ir forma atitinka nepilnametės interesus, tačiau mažintina, kadangi ieškovė, kaip pati nurodė ieškinyje ir teismo posėdžio metu, dukters Smiltės išlaikymui išleidžia nuo 230 EUR iki 320 EUR.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė G. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, jog nuo lygių dalių principo, tėvams išlaikant vaikus, galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių, kurios šiuo atveju yra ieškovės situacijoje. Todėl didesnę išlaikymo dalį turėtų skirti atsakovas, o ieškovei, turinčiai fizinę negalią, liktų mažesnė išlaikymo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas padarė teisingas išvadas, kad atsakovas vengia prisiimti didesnius įsipareigojimus vaiko atžvilgiu, vengia ieškoti geriau apmokamo ar papildomo darbo, nors turi realiai tokių galimybių, tačiau nepagrįstai prašomą priteisti išlaikymo dydį sumažino.
12. Atsakovas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Atsakovui padeda jo tėvai. Jei apeliantė taip pat prisidėtų prie dukros išlaikymo tokia pačia suma, kokią moka atsakovas dukros išlaikymui, tokios sumos pakaktų dukrai išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
15. Pagal CK 3.201 straipsnį teismas gali vaiko tėvo (motinos) prašymu sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Taigi pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.).
16. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų; kt.), ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
17. Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo išvadomis ir remdamasi kasacinio teismo praktika, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs reikšmingas bylai aplinkybes, t. y., kad atsakovo teiktas išlaikymas buvo nepakankamas, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, vadovaudamasis tik tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Ieškovės nuomone, teismas be pagrindo nenukrypo nuo lygių dalių principo dėl iš esmės skirtingos šalių turtinės padėties ir kitų svarbių aplinkybių – ieškovės sveikatos būklės ir padidėjusių vaiko poreikių.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš pačios ieškovės paskaičiavimų ir paaiškinimų nustatė, kad dukters S. išlaikymui yra reikalinga skirti nuo 230 EUR iki 320 EUR sumą per mėnesį. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo iš esmės nėra, jos apeliaciniame skunde neginčija ir apeliantė. Be to ir kasacinis teismas iš esmės laikosi pozicijos, kad, augant vaikui, jo poreikiai didėja. Tačiau ieškovė kategoriškai nesutinka su teismo sprendimu, kadangi, nustatant priteistinos iš atsakovo išlaikymo sumos dydį, jos teigimu, be pagrindo nebuvo nukrypta nuo tėvų lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi fizinę negalią, o atsakovas savo pareigą vykdyti vengia. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija iš esmės sutinka.
19. Byloje nustatyta, kad atsakovo R. R. darbo užmokestį sudaro apie 260 EUR per mėnesį. Atsakovas nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi. Ieškovė G. M. gauna išmokas už vaikus ir socialinę pašalpą sumoje apie 155 EUR, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, be to dėl patirtos traumos negali dirbti - jai nuo 2017-05-05 iki 2018-05-04 nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, ieškovė gauna 72,22 EUR socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Taigi šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, tačiau ieškovė turi ribotas galimybes daugiau dirbti ir daugiau užsidirbti, tuo tarpu atsakovas, priešingai, jokių duomenų apie savo sveikatą nepateikė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas vengia prisiimti didesnių įsipareigojimų vaiko atžvilgiu, vengia ieškoti geriau apmokamo ar papildomo darbo, nors turi realiai tokių galimybių. Šios išvados atsakovas nepaneigė (CPK 178 str.).
20. Byloje taip pat nustatyta ir apeliacinės instancijos teisme nepaneigta, kad ieškovė, su kuria šalių nepilnametė dukra S. nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, kadangi jai tenka pareiga aprūpinti dukrą gyvenamuoju plotu, kasdieniais higienos reikmenimis, maistu, drabužiais ir pan., t. y. ieškovei neišvengiamai tenka didesnis išlaikymo dukrai teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, ir šių poreikių iš esmės neįmanoma numatyti iš anksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neginčijamai nustatė, kad ieškovė šiuo metu skiria daugiau lėšų mažametės dukters S. išlaikymui, kai tuo tarpu atsakovas tik labai maža dalimi prisideda prie dukters išlaikymo. Šios aplinkybės atsakovas taip pat nepaneigė.
22. Tuo tarpu, nustatant priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgiama ne tik į tėvų gaunamas pajamas, bet ir į jų turtinę padėtį apskritai. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad vaiko poreikiams užtikrinti šiuo metu teikiamas atsakovo 57,92 EUR dydžio išlaikymas yra nepakankamas, todėl yra pagrįstas pagrindas jį didinti. Tačiau, padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad abiejų šalių pareiga teikti išlaikymą yra vienoda (lygi), nes nepakankamai tinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovės finansinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi (jai nuo 2017-05-05 nustatytas 55 proc. darbingumo lygis), o duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, į bylą nebuvo pateikta.
24. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo, padidindamas priteistino išlaikymo dydį iš atsakovo, t. y. netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, todėl skundžiamą teismo sprendimą pakeičia ir priteistiną iš atsakovo išlaikymo dydį padidina iki 190 EUR periodinių išmokų kas mėnesį.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
26. Pakeitus teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus visiškai, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atsižvelgiant į CPK 93, 96 ir 98 straipsnių nuostatas – kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-02-22 sprendimas Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-680-3817), ieškinį patenkinus, jos priteistinos iš atsakovo, t.y. 47,55 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.) ir 157,49 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 75). Atsakovui – jo patirtos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-165-675/2014 dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisti iš atsakovo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2017 m. kovo 28 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti S. R. motiną G. M., pavedant išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti išskirtinai vaiko interesams.
Priteisti iš atsakovo R. R. valstybei 47,55 EUR (keturiasdešimt septynis eurus 55 euro centus) žyminio mokesčio ir 157,49 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 49 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, žyminiam mokesčiui, nurodant įmokos kodą 5660.
Išaiškinti atsakovui, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą- 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant– įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.