Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-602-308/2015 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams M. L., Varėnos rajono I notarų biuro notarui R. M. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji ir jos brolis J. K., miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti; pripažinti negaliojančiu Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro R. M. M. L. išduotą 2015-07-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl 2/3 M. K. palikimo dalių, priklausančių paveldėti D. K. ir J. K., paveldėjimo. Ieškovė nurodė, kad į gyvenamąjį namą, t. y. jos tėvo M. K. palikimą, esantį (duomenys neskelbtini), M. L. įregistruotos nuosavybės teisės, remiantis 2015-07-20 išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu. Nuosavybės teisių į minėtą gyvenamąjį namą įregistravimas vien tik M. L. vardu 2015-07-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu pažeidžia jos ir mirusio brolio J. K. teises ir teisėtus interesus, todėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pripažintinas negaliojančiu bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas. Jos tėvas M. K. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties atsiradusį palikimą (kartu su broliu J. K.) priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti: prižiūrėjo statinius, juos remontavo, rūpinosi juo kaip savu, augino daržoves, sodino bulves, šienavo pievas (ruošė pašarą gyvuliams ir pan.). Po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą nei ji, nei jos brolis J. K. pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo nepadavė, tačiau paveldimą turtą priėmė, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Atsakovė M. L. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2015 m. sausio 26 d. ji kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo. Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-271-308/2015 pagal jos pareiškimą, 2015 m. balandžio 22 d. nusprendė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo mirties priėmusi palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. ir J. K., miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti, pripažino negaliojančiu Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro R. M. atsakovei M. L. išduotą 2015-07-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje dėl 2/3 M. K. palikimo dalių paveldėjimo ir panaikino nuosavybės teisių įregistravimą šio išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovei M. L. į 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad 2015-07-20 M. L. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, nežiūrint į tai, kad 1982-03-18 buvo surašytas M. K. testamentas, tačiau ji nesikreipė per tuo metu galiojusį 6 mėn. terminą dėl tėvo palikimo priėmimo pagal testamentą ir savo teisę į palikimą realizavo faktiniu palikimo pradėjimu valdyti, kas buvo nustatyta 2015-04-22 sprendimu. Tačiau priimtu 2015-04-22 sprendimu nebuvo pasisakyta dėl kitų buvusių įpėdinių – D. K. ir J. K., kadangi nei D. K. prisijungė prie M. L. pareiškimo, kaip suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais, nei abi J. K. įpėdinės neteikė pareiškimo dėl paveldėjimo fakto nustatymo. Todėl 2015-04-22 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas tik M. L. atžvilgiu, t. y. kad M. L. paveldėjo tėvo palikimą, tačiau šis sprendimas teisiškai neužkirto kelio ir kitiems įpėdiniams kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad ir jie yra priėmę tėvo palikimą, jį pradėdami faktiškai valdyti. Teismas taip pat nustatė, kad būtent po teismo šaukimo įteikimo atsakovei M. L., ji 2015-06-04 pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo į visą mirusio tėvo M. K. palikimą, aiškiai žinodama, kad nagrinėjamoje byloje gali būti nustatytas kitas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ir D. K. bei J. K. taip pat priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, ir pareiškime nenurodė notarui informacijos apie nagrinėjamą civilinę bylą ir dėl to galimus kitus pretendentus į palikimą. Apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą atsakovei M. L. į visą paveldimą turtą ieškovei D. K. tapo žinoma tik 2015-08-04 teismo posėdžio metu. Ieškovė nuo sužinojimo momento nepraleisdama ieškinio termino pateikė ieškinį, ginčydama išduotą atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas sprendė, kad atsakovė M. L. elgėsi nesąžiningai, nes vykstant teisminiam nagrinėjimui dėl D. K. ir J. K. paveldėjimo faktų nustatymo, atsakovė nuslėpė šį faktą nuo notaro, taip jį suklaidindama. Toks atsakovės M. L. elgesys buvo nesąžiningas, jos veiksmais buvo pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai, todėl teismas laikė, kad išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl 2/3 turto dalių paveldėjimo prieštarauja visuomenės interesui. Be to, toks atsakovės M. L. veiksmas prieštarauja ir mirusio tėvo valiai, išreikštai testamente. Todėl teismas sprendė, kad šis vienašalis sandoris nurodytoje dalyje naikintinas. Teismas taip pat laikė, kad ieškovė buvo pakankamai atidi ir sąžininga, nes pasibaigus civilinės bylos Nr. 2-271-308/2015 nagrinėjimui, ji iš karto kreipėsi su savo atskiru pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, į jos pareiškimo nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukdama ir atsakovę M. L. bei turėdama pakankamą pagrindą tikėtis, kad paveldėjimo teisės liudijimai bus išduoti tik po šios bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojos J. U. parodymų teismas nustatė, kad tiek D. K., tiek miręs brolis J. K. palikėjo (tėvo) palikimą priėmė, juo rūpinosi, J. K. po tėvo mirties liko toliau gyventi mirusio tėvo sodyboje ir naudojosi visu likusiu turtu, o pareiškėja D. K. po tėvo mirties per nustatytą 6 mėnesių terminą palikimą priimti savaitgaliais bei atostogų metu būdavo sodyboje, ją tvarkė, prižiūrėjo, remontavo, su broliu augino gyvulius, sodino daržus, naudojosi likusiais asmeninio ūkio padargais, namų apyvokos reikmenimis. Todėl teismas sprendė, kad jie palikimą priėmė faktiniu valdymu, o palikimo sutvarkymo klausimas iškilo tik po brolio mirties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė M. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-271-308/2015 pagal M. L. pareiškimą, 2015 m. balandžio 22 d. nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L. po tėvo M. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Į šią bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta ir D. K.. Sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gegužės 22 d., D. K. šio teismo sprendimo neskundė. Todėl akivaizdu, jog ji šį sprendimą pripažino kaip teisėtą. Ieškovė D. K. nepagrįstai nurodo, jog ji prižiūrėjusi statinius, juos remontavusi, rūpinosi jais kaip savais, auginusi daržoves, sodinusi bulves, šienavusi pievas ir pan., kadangi šios ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-271-308/2015 nustatytoms aplinkybėms. Pastarojoje byloje ieškovė buvo nurodžiusi, jog dar 1967 m. ji išvykusi gyventi ir dirbti į Vilnių, 1991 m. ten gavusi butą, o į (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi tik po savo sūnaus gimimo 1988 m. ir čia pagyvenusi trejus metus. Po to į kaimą atvažiuodavusi prižiūrėti girtuokliaujančio brolio. Tokius parodymus patvirtino ir kiti byloje dalyvavę asmenys. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepastebėjo prieštaravimų tarp ieškovės ankstesnėje ir šioje byloje duotų paaiškinimų, neatkreipė dėmesio į prieštaravimus liudytojų paaiškinimuose, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Dėl to šioje byloje teismas buvo šališkas, veikė tendencingai ir neobjektyviai. Duomenų apie tai, jog J. K. po tėvo mirties būtų likęs gyventi tuose pačiuose namuose, taip pat nėra. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes laikė nustatytomis faktines aplinkybes, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais ir nepatenka į neįrodinėtinų aplinkybių sąrašą, be to, nustatė aplinkybes, prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams. Teismas privalėjo remtis civilinėje byloje Nr. 2-271-308/2015 nustatytomis aplinkybėmis ir įrodymais. Būtent šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai (vaikų gimimo liudijimai, archyviniai dokumentai ir kt.), liudytojo J. B. parodymai kategoriškai paneigia pareiškėjos ir jos pakviestos liudytojos paaiškinimus. Teismo argumentas, jog atsakovės elgesys kreipiantis į notarą buvo nesąžiningas, buvo pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai, yra nepagrįstas, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovė turėjo teisę kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Ieškovė D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog įstatymų leidėjas nesieja palikimo priėmimo su nuolatiniu (nepertraukiamu) gyvenimu (duomenys neskelbtini), o atsakovės argumentai dėl teismo šališkumo yra niekuo nepagrįsti. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad kartu su broliu J. K. priėmė tėvo palikimą: prižiūrėjo sodybą, augino gyvulius, sodino daržoves, ruošė pašarus gyvuliams ir pan. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja J. U.. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai ieškinį tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad palikėjas M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-271-308/2015 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. L. po tėvo M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja D. K. nagrinėjamoje byloje prašė nustatyti kitą juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir jos brolis J. K., miręs (duomenys neskelbtini), taip pat priėmė M. K. palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Kadangi 2015 m. liepos 20 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b. l. 52–54), kuriuo M. L. paveldėjo visą M. K. turtą, pareiškėja D. K., papildžiusi savo reikalavimus, prašė šį paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti iš dalies negaliojančiu 2/3 tėvo palikimo dalyse. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimus patenkino, su kuo nesutinka suinteresuotas asmuo M. L., nurodydama, kad pareiškėja neįrodė, jog palikimą priėmė faktiniu valdymu, nes tai prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-291-308/2015 nustatytoms aplinkybėms.

Dėl įrodymų vertinimo ir kitoje byloje nustatytų aplinkybių įtakos bei įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai

Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos D. K. prašymu nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir jos miręs brolis J. K. po tėvo M. K. mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir sprendė, jog kitoje byloje suinteresuoto asmens M. L. prašymu nustatytas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas neužkerta kelio kitiems įpėdiniams taip pat kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ir jie yra priėmę palikimą faktiniu valdymu, nustatymo. Ginčo, kad suinteresuotas asmuo M. L. yra priėmusi palikimą po tėvo mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, byloje nėra ir negali būti, kadangi šis faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-271-308/2015 (civilinės bylos Nr. 2-271-308/2015, b. l. 52–54). Sprendimas priimtas dalyvaujant suinteresuotu asmeniu byloje ir nagrinėjamos bylos pareiškėjai D. K..

CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išspręstas ir išnagrinėtas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N. , bylos Nr. 3K-7-173/2010). Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės, pagal kurias: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „WTE Wassertechnik GmbH“, AB „Požeminiai darbai“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, UAB „Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-7-304/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu nustatytų aplinkybių įtakos nagrinėjamai bylai ir šio teismo pirmiau priimto sprendimo prejudicinės galios šiai bylai, būtina išsiaiškinti, kas sudarė pirmiau išnagrinėtos bylos nagrinėjimo dalyką. Akivaizdu, kad išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama, ar suinteresuotas asmuo M. L. priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu, todėl joje buvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios būtent su šios įpėdinės veiksmais po palikimo atsiradimo, o kitų įpėdinių palikimo priėmimą patvirtinantys veiksmai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi tokių reikalavimų nebuvo pareikšta. Tai, kad suinteresuotas asmuo D. K. išnagrinėtoje byloje neskundė priimto teismo sprendimo, nereiškia, kad ji atsisakė teisės reikšti savarankišką reikalavimą, jog ir ji taip pat priėmė tėvo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, o tik reiškia, kad ji tik neginčija teismo nustatytų aplinkybių, patvirtinusių, kad palikimą priėmė ir kita palikėjo dukra M. L.. Todėl teismo sprendimas, priimtas jau išnagrinėtoje byloje, neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas yra atskiras ir savarankiškas ir jis nebuvo išnagrinėtos bylos dalyku. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens M. L. apeliacinio skundo argumentai dėl išnagrinėtoje byloje nustatytų tam tikrų aplinkybių gali būti analizuojami tik įrodymų vertinimo aspektu.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pirma, aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjo D. K. ir liudytojos J. U. parodymais sprendė, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti, jog ir pareiškėja ir miręs brolis J. K., dėl kurio palikimo priėmimo ji kreipėsi į notarą, taip pat priėmė tėvo M. K. palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Nors suinteresuotas asmuo M. L. teigia, kad šie įrodymai prieštarauja išnagrinėtoje byloje surinktiems įrodymams, tačiau su tuo negalima sutikti. Suinteresuotas asmuo teigė, kad brolis J. K. į tėvo namus grįžo gyventi tik praėjus metams po tėvo mirties, tačiau tai paneigia liudytojos J. U. parodymai, jog brolis grįžo gyventi pas tėvą dar jam gyvam esant, todėl įrodymais patvirtinti būtent pareiškėjos, o ne suinteresuoto asmens M. L. paaiškinimai, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareiškėjos D. K. ir liudytojos J. U. parodymais. Kitoje pirmiau išnagrinėtoje byloje liudytojo J. L. parodymai apie tai, kad J. K. grįžo gyventi į tėvo namus tik praėjus metams po tėvo mirties, vertintini kaip mažiau reikšmingi, nes jis yra suinteresuoto asmens M. L. sutuoktinis, tuo tarpu liudytoja J. U. yra ginčo atveju nešališkas asmuo, todėl jos parodymai vertintini, kaip labiau patikimi. Kitoje išnagrinėtoje byloje apklausto liudytojo J. B. parodymais ši aplinkybė nebuvo aiškinamasi ir šio liudytojo parodymai nagrinėjamos bylos aspektu konkrečios įrodomosios reikšmės neturi, ir jis nėra konkrečiai patvirtinęs, kad J. K. palikėjo valdoje apsigyveno praėjus metams laiko po tėvo mirties. Suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad pareiškėja D. K. išnagrinėtoje byloje Nr. 2-271-308/2015 yra paaiškinusi, kad dar 1967 m. išvyko gyventi į Vilnių ir tik 1988 m. buvo grįžusi į tėvo namus ir gyveno juose 3 metus, nepaneigia pirmosios instancijos padarytų išvadų, kad pareiškėja ir jos brolis po tėvo mirties priėmė jo palikimą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, pagrįstai nustatė, kad pareiškėja ir jos brolis po tėvo mirties tvarkė ir remontavo sodybą, ten kartu augino gyvulius, sodino daržus, naudojosi asmeninio ūkio padargais, namų apyvokos daiktais, kas patvirtina šių asmenų aktyvius veiksmus, kurie išreiškė jų valią tvarkyti ir valdyti palikėjo turtą kaip savo ir taip įgyti nuosavybės teisę į jį. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-403/2011). Palikimo priėmimo faktui nustatyti nėra būtina, kad įpėdinis nuolatinai persikeltų gyventi į palikimo vietą, kadangi turtą tvarkyti kaip savo galima ir gyvenant kitoje vietovėje. Todėl ši suinteresuoto asmens M. L. nurodyta aplinkybė neturi įtakos teismo išvadai apie palikimo priėmimą, o kitoje byloje pateikti įrodymai, kurių tikslas buvo patvirtinti faktą, kad M. L. priėmė palikimą, akivaizdžios įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai taip pat neturi.

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė tinkamas bei teisingas išvadas, grįstas įrodymų pagrindu susiformavusiu vidiniu įsitikinimu (CPK 185 straipsnis).

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylos nagrinėjimo metu išduoto paveldėjimo teisės liudijimo suinteresuotam asmeniui M. L. į visą palikėjo turtą pagrįstumo ir teisėtumo. Nors pripažintina, kad suinteresuotas asmuo M. L., turėdama įsiteisėjusį teismo sprendimą, nustačiusį palikimo priėmimo faktą, turėjo teisę jo pagrindu prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tai neatleidžia asmens nuo pareigos realizuojant savo teises elgtis sąžiningai ir teisingai (CK 1.5 straipsnis). Todėl suinteresuotas asmuo M. L., žinodama apie iškeltą bylą, kurioje ir kiti įpėdiniai pretenduoja nusistatyti tokios pat reikšmės juridinį faktą, elgdamasi sąžiningai ir teisingai, turėjo susilaikyti nuo veiksmų, galėjusių turėti įtakos pareikšto reikalavimo išsprendimui. Būtent dėl M. L. veiksmų, išsiimant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjai vėliau iškilo būtinybė pareikšti papildomą reikalavimą dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Nenustačius pagrindų pakeisti ar panaikinti priimtą teismo sprendimą, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o skundas atmetamas. Atmetus skundą suinteresuoto asmens M. L. turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos) apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys. 98 straipsnis). Ir atvirkščiai, pareiškėjos D. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos – 250 Eur atstovavimo išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (b. l. 118–119), priteistinos iš suinteresuoto asmens M. L. (CPK 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.