Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovei D. K.,jos atstovui adv. Benediktui Paulauskui, atsakovei M. L. ,jos atstovui adv.Gintarui Česnulevičiui, atsakovo – Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarui Raimundui Miknevičui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalyje panaikinimo pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams M. L. ir Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui

Aprašomoji dalis

nustatė:

1)nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus,kad ji– ieškovė D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos brolis J. K. a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmę atsiradusį palikimą pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti;

2) pripažinti negaliojančiu Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro Raimundo Miknevičiaus M. L. a.k(duomenys neskelbtini) išduotą 2015-07-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4406, dalyje dėl 2/3 M. K. palikimo dalių, priklausančių paveldėti D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš pareiškimo dėl palikimo priėmimo(b.l.55)matyti,kad atsakovė M. L. į Varėnos raj.1-ąjį notarų biurą kreipėsi 2015-06-04,kur matyti,kad ji pareiškime nieko nenurodė,jog dėl mirusio tėvo M. K. palikimo priėmimo gali būti ir daugiau pretendentų,t.y.jos sesuo D. K..

Iš 2015-06-04 notaro atliktos paieškos testamentų registre matyti,kad buvo pateiktas išrašas,jog nėra įregistruota testamentų ir palikimo priėmimo faktų į M. K. gim. (duomenys neskelbtini) palikimą(b.l.56).

Iš 2015-06-04 notaro atliktos paieškos gyventojų registre matyti,kad buvo pateiktas išrašas apie mirusį M. K.,kur buvo nurodyta,jog yra likę du gyvi jo vaikai-M. L. ir D. K.,bei miręs nevedęs sūnus J. K.(b.l.57).

Iš Varėnos raj.1-ojo notarų biuro 2015-07-20 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo,notarinio registro Nr.4406, (b.l.52-54)matyti,kad M. L. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas,kuriuo ji paveldėjo M. K. palikimą-gyvenamąjį namą ,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),esantį (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės pateikto 2014-11-07 Varėnos raj.1-ojo notarų biuro išduoto liudijimo(b.l.48) matyti,kad (duomenys neskelbtini) mirusio J. K. palikimą priėmė sesuo D. K. ir sesuo M. L., 2014 m lapkričio 7 ir 8d.pateikdamos notarų biurui pareiškimus apie brolio palikimo priėmimą.

1981-03-13 M. K. ir M. L. sudarytos dovanojimo sutarties,registro Nr.938,matyti,kad M. K. dukrai M. L. padovanojo vieno aukšto gyvenamąjį namą 48 kv m bendro ploto ir ūkinį pastatą,esančius (duomenys neskelbtini).

Liudytoja J. U. gim. (duomenys neskelbtini) parodė,kad ji nuo 1968 m gyvenanti (duomenys neskelbtini) šalia K. sodybos. M. (M.) K.-L. ištekėjo ir išvažiavo iš tėvų namų,bei ten nebuvo gal 30 m. J. K. gyventi į tėvų namus atsikėlė dar esant gyvam tėvui,po to pradėjo dirbti kolūkyje ir tėvų name gyveno iki mirties.D. K. su broliu J. po tėvo mirties tėvų namuose daug metų laikė gyvulius,ruošė pašarus,sodino daržus,kaip kaimynai padėdavę vieni kitiems ūkio darbuose. D. K. rūpindavosi vienišu broliu J., būdavo tėvų namuose nuolat per išeigines ir atostogas.D. K. palaidojo tėvą,po to iš karto remontavo likusį tėvo namą.Po tėvo M. K. mirties M. L. vyras remontavo tą senąjį namą,kurį tėvas buvo padovanojęs M. L..

Iš civilinėje byloje Nr.2-271-308/2015 šalių pateiktų gimimo ir santuokos liudijimų (b.l.6-7,25)matyti,kad tiek ieškovė,tiek atsakovė yra mirusio M. K. dukros,o J. K. sūnus.Mirties liudijimais(b.l.27-28)patvirtinama,kad M. K. mirė (duomenys neskelbtini), o J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 1981-03-18 M. K. sudaryto testamento(b.l.30)matyti,kad jis buvo padaręs patvarkymą palikti vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą,esantį (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis savo vaikams:sūnui J. K. gim.1948 m., dukrai K. D. gim.1951m ir dukrai M. L.. Iš 2015-01-19 Varėnos r. 1-ojo notarų biuro pažymos (b. l.11 ) matyti,kad po M. K. mirties (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo,nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir palikimas nebuvo priimtas.

2015-04-22 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-271-308/2015 buvo nustatyta ,kad M. L. po tėvo M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.Bylos nagrinėjime suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir ieškovė D. K..Ieškovė D. K. ir atsakovė M. L. dalyvavo ir sprendimo skelbime,kur po sprendimo paskelbimo,dar esant posėdžių salėje ir M. L., D. K. iš karto pasiteiravo,ar ji galėtų pateikti savo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,kad ji ir miręs brolis J. K. priėmę mirusio tėvo palikimą,bylą nagrinėjusiam teisėjui,kur jai buvo paaiškinta,jog pareiškimą ji turi pateikti teismo raštinei dėl naujos civilinės bylos užvedimo,ši byla yra jau išnagrinėta.Iš D. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo matyti,kad pareiškimas Varėnos rajono apylinkės teisme buvo įregistruotas 2015-04-23, 2015-04-28 buvo išspręstas pareiškimo priėmimas ir išsiųstas pranešimas M. L. dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo.Teismo pranešimas M. L. buvo įteiktas 2015-05-02,bei 2015-05-25 buvo gautas M. L. atsiliepimas į D. K. pareiškimą.

M. K. mirė dar galiojant 1964m redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. LR CK 587 str. 2 d. (1964 m. red.) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 str.1p.). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.). LR CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Iš ieškovės D. K. paaiškinimo,liudytojos J. U. parodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti,kad tiek ieškovė D. K. ,tiek miręs ieškovės ir atsakovės brolis J. K. palikėjo M. K. palikimą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė,kadangi po tėvo mirties J. K. ir toliau liko gyventi mirusio tėvo sodyboje,naudojosi visu likusiu nekilnojamuoju turtu bei namų apyvokos daiktais.Pareiškėja D. K. po tėvo mirties per tuo metu nustatytą 6 mėnesių terminą priimti palikimą savaitgaliais bei atostogų metu būdavo tėvo sodyboje,tvarkė ir remontavo šią sodybą,kartu su J. K. augino gyvulius,sodino daržus,naudojosi tėvo likusiais asmeninio ūkio padargais,likusiais namų apyvokos reikmenimis,kas duoda pagrindą laikyti,kad tiek D. K. ,tiek J. K. savo aktyviais veiksmais išreiškė poziciją,kad ir jie priima mirusio tėvo palikimą.Tiek iš ieškovės,tiek iš atsakovės paaiškinimų matyti,kad iki J. K. gyvenimo paveldėtame name pabaigos(mirties) nei viena iš šalių nesikreipė į teismą dėl palikimo priėmimo klausimų sutvarkymo tik kurios iš jų vardu,kas rodo,kad šios bylos šalys laikėsi neformalaus susitarimo,kad šiame name nuolat gyventų brolis J. K.,o tėvo palikimo sutvarkymo klausimas iškilo tik po brolio mirties,ką liudija ieškovės ir atsakovės kreipimasis pas notarą dėl brolio palikimo priėmimo.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalyje panaikinimo

2015-07-20 M. L. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, nežiūrint į tai,kad (duomenys neskelbtini) buvo surašytas M. K. testamentas,kadangi ji nesikreipė per tuo metu galiojusį 6 mėn.terminą dėl tėvo palikimo priėmimo pagal testamentą ir savo teisę į palikimą realizavo faktiniu palikimo pradėjimu valdyti,kas buvo nustatyta 2015-04-22 sprendimu.Tačiau priimtu 2015-04-22 sprendimu nebuvo pasisakoma dėl kitų buvusių įpėdinių –D. K. ir J. K. tėvo palikimo priėmimo,kadangi nei D. K. prisijungė prie M. L. pareiškimo kaip suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais ,nei abi J. K. įpėdinės neteikė pareiškimo dėl paveldėjimo fakto,kad jis buvo paveldėjęs tėvo palikimą, nustatymo.Todėl 2015-04-22 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas tik M. L. atžvilgiu,t.y.kad M. L. paveldėjo tėvo palikimą,bet šis sprendimas teisiškai neužkirto kelio ir kitiems įpėdiniams kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ,kad ir jie yra priėmę tėvo palikimą,faktiškai jį pradėdami valdyti,kur nustačius tokius faktus į palikimą galėjo pretenduoti ir kiti įpėdiniai.Ieškovė D. K. pasirinko kelią užvesti atskirą bylą ir nustatyti faktą,kad ji ir brolis J. K. buvo priėmę tėvo palikimą.Po bylos iškėlimo ir posėdžio paskyrimo tiek ieškovei,tiek atsakovei 2015-06-03 buvo įteikti teismo šaukimai atvykti į teismo posėdį 2015-06-15 .Būtent po teismo šaukimo įteikimo atsakovei 2015-06-03 (tuo metu suinteresuotam asmeniui M. L.) ji 2015-06-04 pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo į visą mirusio tėvo M. K. palikimą aiškiai žinodama,kad nagrinėjamojoje byloje gali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie palikimo priėmimą jį faktiškai pradėjus valdyti dėl D. K. ir J. K.,bei pareiškime nenurodė notarui informacijos apie nagrinėjamą civilinę bylą Nr.2-602-308/2015 ir dėl to galimus kitus pretendentus į palikimą.Po to atsakovė iki 2015-06-15 teismo posėdžio neinformavo teismo,kad ji yra kreipusis su pareiškimu pas notarą dėl palikimo priėmimo į visą palikimą.Iš ieškovės paaiškinimo matyti,kad ieškovė jos taip pat neinformavo apie kreipimasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.Apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą atsakovei M. L. į visą paveldimą turtą (pareiškėjai)ieškovei D. K. tapo žinoma tik 2015-08-04 teismo posėdžio metu,atsakovės atstovui pateikus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teisių įregistravimą visam palikimui atsakovės vardu.Ieškovė nuo sužinojimo momento nepraleisdama ieškinio termino pateikė ieškinį ginčydama išduotą atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą.Remiantis CK 5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ( LR CK 1.5 str. ) . Iš surinktų įrodymų byloje galima padaryti išvadą,kad atsakovė M. L. elgėsi nesąžiningai ,nes vykstant teisminiam nagrinėjimui dėl D. K. ir J. K. paveldėjimo faktų nustatymo atsakovė nuslėpė šį faktą nuo notaro taip suklaidindama notarą,kad nėra ir negalėtų atsirasti kiti paveldėtojai.Toks atsakovės M. L. elgesys buvo nesąžiningas, jos veiksmais buvo pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai, todėl laikytina, kad išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dalyje dėl 2/3 dalių prieštarauja visuomenės interesui ir sudarytas sandoris naikintinas dėl 2/3 dalių turto paveldėjimo. Išduotu paveldėjimo teisės liudijimu atsakovė neteisėtai siekė apeiti įstatymą , užkirsti kelią paveldėti tėvo turtą D. K. ir J. K. vardu, bei tuo gauti visą tėvo palikimą tik sau,o padaryti žalos kitiems galimiems įpėdiniams.Tokiu būdu laikytina , kad sudarytas sandoris prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei ( LR CK 1.81 str. ).Nors 1981-03-18 M. K. sudarytas testamentas nagrinėjamoje byloje,bei išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-271-308/2015 ,neturi ir neturėjo tiesioginės reikšmės,tačiau atsakovė M. L. šiuo atveju moraline prasme padarė veiksmą, prieštaraujantį ir savo mirusio tėvo valiai,išreikštai testamente.Nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais šis sudarytas vienašalis sandoris naikintinas.

Iš pateikto į bylą Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti,kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio J. K. palikimo 2014-11-07 ir 2014-11-08 pareiškimais per įstatymo nustatytą terminą yra kreipęsi abi šalys-ieškovė ir atsakovė.Jos pagal CK 5.11 str.1d.4 p.kaip palikėjo seserys turi teisę paveldėti jo turtą pagal įstatymą.Iš atsakovės 2015-05-25 pateikto M. L. atsiliepimo matyti,kad ji nurodo,jog prie paveldimo gyvenamojo namo yra ir 0,60 ha namų valdos žemės sklypas.Tačiau iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti,kad šis liudijimas M. L. buvo išduotas paveldėti tik gyvenamąjį namą.Tokiu būdu matyti,kad gali būti paveldėtas ne visas paveldimas turtas.Dėl to yra pagrindas 2015-07-20 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą panaikinti dėl 2/3 dalių paveldimo turto,t.y.dėl dalių, kurios galėtų priklausyti ieškovei D. K. ir mirusiam J. K. ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimus (ar liudijimą) notaras nustatytų tiksliai paveldimą turtą bei jo dalis kiekvienam paveldėtojui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 str. 1 d.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į tai ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teisę įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Dėl to remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytais reikalavimais, galima laikyti, kad ieškovė buvo pakankamai atidi ir sąžininga, kur pabaigus civilinės bylos Nr.2-271-308/2015 nagrinėjimą ji iš karto kreipėsi su savo atskiru pareiškimu dėl juridinę reikšmę tyrinčio fakto nustatymo į jos pareiškimo nagrijėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukdama ir atsakovę M. L.,bei turėdama pakankamą pagrindą tikėtis,kad paveldėjimo teisės liudijimai(ar liudijimas) bus išduota tik po šios bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo.Ieškovė po 2015-04-22 teismo sprendimo priėmimo tinkamai rūpinosi savo teisių įgyvendinimu iš karto 2015-04-23 pateikdama savo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl to pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Panaikinus dalyje paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 4406, dalyje naikintini ir Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl dalies nurodyto nekilnojamojo turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre.

Iš atsakovės pateikto 2009-11-14 pinigų priėmimo kvito Nr.285707 matyti,kad atsakovė turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sutinkamai su LR CPK 93 str.1d.ir 98 str.šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Ieškovė pateikdama pradinį pareiškimą dėl juridnę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo buvo sumokėjusi 41 Eur žyminio mokesčio(b.l.44) ,o 2015-08-26 paduodant ieškinį dar sumokėjo 69 Eur žyminio mokesčio .Sutinkamai su LR CPK 85 str.1d.10 p. žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo dviejų savarankiškų ieškovės reikalavimų-juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo.Tokiu būdu ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 110 Eur.Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė įrodymų dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl jai teiktos advokato teisinės pagalbos ir sutinkamai su LR CPK 98 str.1d.nėra pagrindo jai priteisti šias turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 83 str.3d.,88,93,96,98,259-260 ,263-270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,kad D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo M. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pripažinti negaliojančiu Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro Raimundo Miknevičiaus atsakovei M. L. a.k(duomenys neskelbtini) išduotą 2015-07-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ,notarinio registro Nr. 4406, dalyje dėl 2/3 M. K. palikimo dalių, paveldėjimo ir panaikinti nuosavybės teisių įregistravimą šio išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovei M. L. a.k(duomenys neskelbtini) į 2/3 dalis gyvenamojo namo ,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei D. K. iš atsakovės M. L. a.k(duomenys neskelbtini) 110(vieną šimtą dešimt)eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio.

2015 m.rugpjūčio 27d.Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones –įrašo viešajame registre dėl draudimo M. L. a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises tretiesiems asmenims ,įkeisti ar kitaip pakeisti teisinį statusą į jai priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ieškovei D. K.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.