- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-637-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04908-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Larisa Šimanskienė, Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- S. P., I. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams S. P. ir I. P. (I. P.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 38 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė yra jos gera pažįstama. Jos viena kitą pažįsta daugiau kaip 20 metų ir iki šiol jas siejo draugiški santykiai. Padėdavo viena kitai, skolino pinigų. Jokių nesusipratimų ir ginčų niekada nebuvo. 2015 m. atsakovė kreipėsi į ją su prašymu paskolinti pinigų, kadangi susirgo jos mama. Ieškovės teigimu, ji paskolino atsakovei 7 300 Eur ir 2015 m. sausio 10 d. atsakovė dėl paskolintų pinigų surašė raštelį, kurį pavadino paprastuoju vekseliu. Sutarė, kad pinigus atsakovė grąžins, kai turės galimybę. Vėliau dar 5 kartus pagal atsakovės prašymus įvairiomis sumomis skolino atsakovei pinigų. Pinigų atsakovė prašė dėl savo sūnaus, kuris tuo metu gyveno Anglijoje, problemų. Dėl gautų pinigų atsakovė jai pasirašė tame pačiame raštelyje. Nurodė datą, paskolintų pinigų sumą ir padėjo parašą. Iš viso laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 10 d. iki 2018 m. gegužės 12 d. atsakovė iš jos pasiskolino 38 000 Eur. Grąžinti visą skolą pažadėjo per 2 metus, bet negrąžino iki šiol. Priminus apie skolą ir pareikalavus grąžinti pinigus, atsakovė pareiškė, kad neturi pinigų ir nesutinka mokėti skolų. Kadangi atsakovė yra santuokoje ir pinigų skolinosi dėl šeimos problemų, ieškovė skolą prašė priteisti solidariai iš atsakovės ir jos sutuoktinio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovės S. G. ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino niekiniu ir negaliojančiu S. P. 2015 m. sausio 10 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį S. G. dėl 7 300 Eur paskolos ir taikė restituciją – priteisė ieškovei S. G. iš atsakovės S. P. 7 300 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 7 300 Eur sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei S. G. iš atsakovės S. P. 19,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei S. P. iš ieškovės S. G. 278,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės S. P. 109,05 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 133,51 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. 2015 m. sausio 10 d. ginčo vekselis, kurio suma yra 7 300 Eur, neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. vekselis yra nepatvirtintas notaro. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis).
3.2. Atsižvelgiant į pačios ieškovės paaiškinimus, jog buvo kalba dėl 200 Eur palūkanų ir kad atsakovė jas mokėjo nereguliariai, į ieškovės sutuoktinio bei atsakovės paaiškinimus, labiau tikėtina, kad 2015 m. sausio 10 d. paprastojo vekselio prierašuose buvo fiksuojamos palūkanos.
3.3. Beveik iškart po vekselio surašymo ieškovė pareikalavo grąžinti skolą, todėl abejotina, kad dar galėjo atsakovei suteikti 30 700 Eur paskolą.
3.4. Vien ieškovės žodiniai paaiškinimai apie paskolos dalyko perdavimą, turėjimą atitinkamą laikotarpį tam tikrą kiekį lėšų nėra pakankami ir nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad suma, viršijanti 7 300 Eur, buvo faktiškai atsakovei perduota.
3.5. Nesant įrodymų, jog pinigai, viršiję šią sumą, paskolos gavėjai buvo realiai perduoti, negalima spręsti, jog paskolos sutartis dėl ieškovės nurodomos sumos buvo sudaryta, ir konstatuotina, jog 2015 m. sausio 10 d. paprastasis vekselis atitinka paskolos sutarties esmę – 7 300 Eur sumą.
3.6. Konstatavęs, jog ieškovę ir atsakovę siejo paskoliniai santykiai dėl 7 300 Eur paskolos, teismas plačiau nepasisakė dėl ekspertizės, atliktos vekselių prierašų autentiškumui nustatyti.
3.7. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020), todėl yra pagrindas ieškovės ir atsakovės 2015 m. sausio 10 d. vekselį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, (CPK 185 straipsnis).
3.8. Byloje iš esmės nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas buvo informuotas apie paskolą ir aiškiai išreiškęs valią bei davęs sutikimą dėl paskolos arba vėliau jį patvirtinęs (CPK 177 straipsnis), o ieškovės bei liudytojo V. G. (V. G.) paaiškinimai, kad atsakovas turėjo žinoti apie sutuoktinės sudarytą sandorį, vertintini kaip subjektyvi jų nuomonė.
3.9. Ieškovė neįrodė, kad prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė, todėl pripažinus ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl 7 300 Eur paskolinių santykių niekiniu ir negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms, taikant restituciją 7 300 Eur ieškovei priteistini iš atsakovės S. P..
3.10. Dėl atsakovės atstovo teismo posėdyje išsakytos pozicijos, kad 7 300 Eur skola turėtų būti mažinama sumokėtų palūkanų suma, teismas atkreipė dėmesį, jog pati atsakovė pripažino, kad tai nebuvo skolos grąžinimas, o ji mokėdavo palūkanas už laiku negrąžintą paskolą, todėl mažinti taikant restituciją priteistiną sumą nėra jokio teisinio pagrindo.
3.11. Atsižvelgiant į tai, kad restitucijos prievolės atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas, laikytina, kad šiuo atveju procesinės palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovei tam tikrą pinigų sumą įsiteisėjimo momento. Tokiu atveju skaičiuojant procesines palūkanas nuo ieškovei priteistos sumos atsakovė yra skatinama įvykdyti teismo sprendimą, ieškovei yra kompensuojami jos patiriami nuostoliai, jei atsakovė nevykdo savo piniginės prievolės, o tai atitinka nurodytas procesinių palūkanų paskirtis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį dėl S. P. 2015 m. sausio 10 d. išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio dėl 7 300 Eur paskolos pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu; priteisti S. G. iš atsakovų S. P. ir I. P. solidariai 7 300 Eur skolą; priteisti S. G. iš atsakovų S. P. ir I. P. solidariai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nors vekselis nebeturi paprastojo vekselio galios, byloje nustatyta, kad paskolos sutarties dalykas buvo perduotas, taigi įrodyta, kad 7 300 Eur paskola buvo suteikta.
4.2. Įstatymas nereikalauja iš teismo visais atvejais savo iniciatyva, pripažinti sandorį niekiniu, nesant atsakovo reikalavimo. CPK nuostatos leidžia teismui viršyti ieškinio reikalavimus tik šeimos ir darbo bylose.
4.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 nagrinėjamas ginčas ir priimta nutartis grindžiami visiškai kitokiomis aplinkybėmis.
4.4. Teismas atsisakydamas prievolę dėl skolos grąžinimo pripažinti abiejų sutuoktinių bendra prievole, vadovavosi vien tik atsakovų parodymais ir ta aplinkybe, kad paskolos gavimo metu atsakovas buvo jūroje, todėl jam apie sutuoktinės gautą paskolą jos mamos gydymui nieko nebuvo žinoma.
4.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė daug metų niekur nedirba ir atsakovo uždarbis buvo jų bendros šeimos pajamos. Bylos nagrinėjimo metu abu atsakovai patvirtino, kad jie abu naudojasi jų bendra I. P. vardu atidaryta banko sąskaita, ir, I. P. būnant jūroje, S. P. be jokių apribojimų naudojasi visomis šeimos lėšomis.
4.6. Teismas nevertino, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas I. P. patvirtino, kad jis neprieštarautų ir sutiktų iš bendrų šeimos lėšų skirti pinigų savo sutuoktinės mamos gydymui. Jis bylos nagrinėjimo metu net pareiškė, kad sutinka sutuoktinei padėti grąžinti skolą, kadangi ji nedirba ir neturi pinigų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paprastąjį vekselį, kaip vienašalį sandorį, pripažino negaliojančiu, taigi, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, teismas turi spręsti dėl tokio sandorio negaliojimo pasekmių.
5.2. Atsakovė S. P. neginčija, kad gavo iš S. G. 7 300 Eur, tačiau teigia, kad 30 700 Eur (38 000 Eur – 7 300 Eur) nebuvo gavusi. A. S. P. teigimu, jokių paskolos teisinių santykių dėl 30 700 Eur paskolos gavimo tarp šalių nebuvo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog prašomi priteisti pinigai atsakovei S. P. buvo paskolinti (perduoti nuosavybėn).
5.3. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad paskola bus panaudota atsakovės S. P. motinos poreikiams, o ne atsakovų šeimos poreikiams, negali būti ginčo, kad pagal 2015 m. sausio 10 d. išrašytą vekselį skolos gražinimo įsipareigojimą prisiėmė S. P., o ieškovė (kreditorius) su tuo sutiko, nes puikiai žinojo pie 7 300 Eur panaudojimo tikslą.
5.4. Atsakovas I. P. teismo posėdyje paaiškino, kad apie 7 300 Eur paskolą sužinojo tik 2021 m., kai tarp ieškovės ir atsakovės S. P. kilo ginčas. Tai pat atsakovas I. P. teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad jokiu būdu nebūtų davęs sutikimo šiam sandoriui, dėl šios priežasties ieškovės argumentai dėl prievolės solidarumo nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
7. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad 2015 m. sausio 10 d. atsakovė S. P. išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojai ieškovei S. G. 7 300 Eur. Paprastajame vekselyje taip pat ranka atlikti įrašai su S. P. parašais „(duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 38 000 Eur skolą, teigdama, jog šiuos pinigus paskolino atsakovei S. P. per kelis kartus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 10 d. iki 2018 m. gegužės 12 d., pinigų skolinimo įrašai buvo daromi 2015 m. sausio 10 d. paprastajame vekselyje, kurį surašė bei vėlesnius įrašus atliko atsakovė S. P.. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria pripažintas niekiniu ir negaliojančiu S. P. S. G. 2015 m. sausio 10 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis dėl 7 300 Eur paskolos ir 7 300 Eur paskolos priteista tik iš atsakovės S. P., teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu
11. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad nors vekselis nebeturi paprastojo vekselio galios, byloje nustatyta, kad paskolos sutarties dalykas buvo perduotas, taigi įrodyta, kad 7 300 Eur paskola buvo suteikta, įstatymas nereikalauja iš teismo visais atvejais savo iniciatyva pripažinti sandorį niekiniu nesant atsakovo reikalavimo. Apeliantės argumentai atmestini.
12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2015 m. sausio 10 d. ginčo vekselis, kurio suma yra 7 300 Eur, neatitinka vekseliui taikomų teisės aktų reikalavimų, t. y. vekselis yra nepatvirtintas notaro.
13. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.93 straipsnio 5 dalį, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
14. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020). Taigi pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vekselis nepatvirtintas notaro, pagrįstai 2015 m. sausio 10 d. vekselį pripažino niekiniu ir negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013). Taigi nepagrįsti apeliantės argumentai, kad įstatymas nereikalauja iš teismo visais atvejais savo iniciatyva pripažinti sandorį niekinu, nesant atsakovo reikalavimo, ir kad CPK nuostatos leidžia teismui viršyti ieškinio reikalavimus tik šeimos ir darbo bylose.
17. Apeliantė teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 nagrinėjamas ginčas ir priimta nutartis grindžiami visiškai kitokiomis aplinkybėmis.
18. Pažymėtina, kad tiek nagrinėjamoje, tiek pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo byloje sprendžiamas klausimas, ar teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis, turi pareigą ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius, taigi nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 negalėjo vadovautis.
19. Pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino niekiniu ir negaliojančiu S. P. 2015 m. sausio 10 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį S. G. dėl 7 300 Eur paskolos, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2015 m. sausio 10 d. paprastasis vekselis atitinka paskolos sutarties esmę – 7 300 Eur sumą, taikė restituciją ir priteisė ieškovei S. G. iš atsakovės S. P. 7 300 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 7 300 Eur sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taigi pripažinus vekselį negaliojančiu ieškovei buvo priteista 7 300 Eur paskolos suma. Dėl kitos nepriteistos sumos dalies (30 700 Eur) apeliantė apeliaciniame skunde argumentų nepateikė, tai yra šios sprendimo dalies neginčijo, todėl teisėjų kolegija dėl sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti 30 700 Eur, pasisakyti neturi pagrindo.
20. Apeliantė teigia, kad teismas atsisakydamas prievolę dėl skolos gražinimo pripažinti abiejų sutuoktinių bendra prievole, vadovavosi vien tik atsakovų paaiškinimais ir ta aplinkybe, kad paskolos gavimo metu atsakovas buvo jūroje, todėl jam apie sutuoktinės gautą paskolą jos mamos gydymui nieko nebuvo žinoma. Apeliantės argumentai atmestini.
21. Kaip byloje nustatyta, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pripažino niekiniu ir negaliojančiu S. P. 2015 m. sausio 10 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį S. G. dėl 7 300 Eur paskolos ir taikė restituciją – priteisė ieškovei S. G. iš atsakovės S. P. 7 300 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 7 300 Eur sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tada, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, jos tikslas – šalių grąžinimas į status quo. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. O taikant civilinę atsakomybę kaltajam asmeniui uždedama papildoma turtinio pobūdžio pareiga. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Tai reiškia, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas. Pripažinus sandorį negaliojančiu restitucija kyla automatiškai. Kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).
24. Taigi nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės apeliantės nurodytos aplinkybės, kad paskola buvo paimta dėl bendrų šeimos interesų, kad atsakovė daug metų niekur nedirba ir atsakovo uždarbis buvo jų bendros šeimos pajamos. Kaip minėta, restitucija taikoma tik tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių. Šiuo atveju sandorio šalys buvo ieškovė S. G. ir atsakovė S. P., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė prievolę dėl skolos grąžinimo pripažinti abiejų sutuoktinių bendra prievole.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, šalių pateiktus įrodymus, juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu nelaikytina ir tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina apeliantė.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
26. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
29. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl netenkinus apeliacinio skundo atsakovės patirtos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. P. iš ieškovės S. G. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.