- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-1207-657/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00568-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- O. Ž.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- R. Š., N. G., Prienų rajono I-ojo notaro biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. Ž. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-173-962/2015 pagal pareiškėjos O. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-33-805/2013 su atsakove R. B., trečiaisiais asmenimis R. Š., N. G., Prienų rajono I-ojo notaro biuro notare V. B., Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja O. Ž. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei R. B., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, R. Š., N. G., Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarei V. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sutikimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kadangi bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas bei dėl paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių (T. 3, b.l. 50-54). Nurodė, kad nuo 2012 metų žemės sklypu, dėl kurio paveldėjimo kilo ginčas šioje byloje, susitaręs su atsakove R. B., naudojasi ūkininkas D. V.. Po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo šioje byloje sužinojo, kad ūkininkas D. V. naudojasi ir žeme, kuri priklauso šią bylą nagrinėjusios (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos L. R. dėdės K. V. šeimai, su kuria V. gyveno kaimynystėje, bendravo, palaikė draugiškus santykius. Taigi, ūkininkas D. V. yra susijęs su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos L. R. giminaičiais. Jis yra suinteresuotas, kad ginčo žemės sklypas, kuriuo jis naudojasi, atitektų būtent atsakovei R. B.. Dėl nurodytų aplinkybių, mano, kad teismas šioje byloje buvo šališkas, todėl laikytina, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties pirmos instancijos teismas, ir yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-33-805/2013 (CPK 366 str. 1 d. 8 p.). Taip pat procesas turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes pareiškėja neturėjo galimybės pateikti rašytinio įrodymo – seno pavyzdžio savo asmens paso, kuriame buvo klaidingai nurodyti jos asmens kodas ir gimimo data, bei įrodinėti aplinkybės, jog A. Š. palikimo paveldėjimas notarinėje kontoroje buvo įformintas R. B., o ne O. Ž. vardu ne tik dėl žodinio susitarimo tarp visų paveldėtojų, bet ir dėl to, jog O. Ž. tuo metu neturėjo asmens dokumento su teisingai nurodytu jos asmens kodu ir dėl šios priežasties negalėjo sudarinėti notarinių sandorių. Jeigu ši aplinkybė būtų buvusi žinoma nagrinėjant civilinę bylą, tai turėtų esminės reikšmės sprendimo priėmimui, nes ši aplinkybė suponuoja žymų konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. B. su prašymu atnaujinti procesą nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nenurodė nei vienos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriai egzistuojant, būtų galimas proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Vien tai, kad teisėjos giminaičiai tariamai palaiko draugiškus ryšius su asmeniu, kuris galimai pretenduoja tapti ginčo žemės savininku, nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip proceso atnaujinimo pagrindu, o pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo bei negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Tuo tarpu išnagrinėtoje byloje ieškinio pagrįstumas niekuomet nebuvo įrodinėjamas, kad pareiškėjos asmens pase buvo įrašytas klaidingas asmens kodas. Aplinkybė apie jos pase nurodytą klaidingą asmens kodą O. Ž. turėjo būti žinoma nuo paso išdavimo dienos ar bent jau nuo 1993 m. gruodžio 14 d., kai buvo pasirašytas jos sutikimas pas notarą. Be to, pareiškėja nenurodė, dėl kokių priežasčių ji negalėjo savo seno paso kopijos pateikti pirmos arba apeliacinės instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos O. Ž. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, priteisė iš pareiškėjos atsakovei R. B. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 14,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (T.3, b.l. 121-126). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodomas faktas, kad ji neturėjo galimybių pateikti rašytinio įrodymo – savo seno asmens paso, nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. O. Ž. aplinkybė apie jos pase nurodytą klaidingą asmens kodą turėjo būti žinoma nuo paso išdavimo dienos ar bent jau nuo 1993 m. gruodžio 14 d., kuomet buvo pasirašytas jos sutikimas pas notarą. Pareiškėja nenurodė, kokios konkrečios priežastys užkirto jai kelią savo seno paso kopiją pateikti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui. Be to, ieškinio pagrįstumas nebuvo įrodinėjamas tuo, kad pareiškėjos asmens pase buvo įrašytas klaidingas asmens kodas. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, kad jos nurodoma aplinkybė atitinka šiam proceso atnaujinimo pagrindui būtinus kriterijus. Teismas konstatavo, kad pareiškėja dėl galimo teisėjos šališkumo vadovavosi tik prielaidomis, nepateikdama realių faktų, kurie keltų abejonių teisėjos nešališkumu, nepateikė jokių įrodymų, todėl nepaneigė preziumuojamo teisėjo bei teismo nešališkumo principo. Teisėjos L. R. paaiškinimu, V. ji nepažįsta, jokių aplinkybių, siejamų su nuomojama žeme, nežino, o jos mamos brolis – K. V. jau yra miręs. Apie mirusiajam nuosavybės teise priklausiusį turtą, įskaitant ir pareiškėjos O. Ž. minimą žemę, jai nėra žinoma. Teismui savo iniciatyva patikrinus nekilnojamojo turto duomenis apie galimai K. V. (K. V.) priklausantį turtą, žemę, nustatyta, kad K. V. (K. V.) vardu jokia žemė nėra ir nebuvo registruota. Teismas darė išvadą, kad nesant jokio pagrindo teigti, kad teisėja L. R. nagrinėdama bylą galėjo būti šališka ar suinteresuota bylos baigtimi. Byla buvo išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 21 straipsnyje įtvirtintais teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principais, todėl vien aplinkybė, jog šaliai nepatinka nepalankus teismo sprendimas, negali būti pagrindu spręsti apie teisėjo šališkumą ar būti pagrindu procesui atnaujinti. Be to, teismas pažymėjo, kad bylą kasacine tvarka išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, kuri 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2014 paliko galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja O. Ž. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-33-805/2013 (T.3, b.l. 131-134). Teigia, kad teismas proceso civilinėje byloje neatnaujino nepagrįstai, ir atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja aiškiai nurodė, kad ji negalėjo pateikti rašytinio įrodymo – seno pavyzdžio jos asmens paso, kuriame buvo klaidingai nurodyti jos asmens kodas ir gimimo data. Šio dokumento apeliantė neturėjo nei vykstant procesui pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu, o dabar apeliantė turi sutikimo pasirašymo metu galiojusį jos asmens pasą ir šiuo metu jai išduotą asmens tapatybės dokumentą, kuriuose akivaizdžiai nurodyti skirtingi jos asmens kodai, bei gali pateikti šių dokumentų originalus teismui. Jeigu ši aplinkybė būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, tai turėtų esminės reikšmės teismo sprendimo priėmimui, nes ji suponuoja žymų konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų.
2. Teismas nepagrįstai neatnaujino proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylą nagrinėjusi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėja L. R. negalėjo būti nešališka, nes pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, dėl K. V. ir teisėjos Loretos Radzevičienės giminystės ryšių nepaneigė ir pati teisėja. Teisėja nepaneigė ir faktinės aplinkybės, jog nuo 2012 metų žemės sklypu, dėl kurio paveldėjimo kilo ginčas šioje byloje, naudojasi ūkininkas D. V., kuris taip pat naudojasi ir žeme, priklausančia teisėjos L. R. dėdės K. V. šeimai. Be to, šios teisėjos žodžiu duoti paaiškinimai, kai byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant kitiems proceso dalyviams, tame tarpe ir pačiai pareiškėjai, negali būti pripažinti įrodymais civilinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą tretieji asmenys R. Š., N. G. prašė atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir atnaujinti procesą Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-33-805/2013 (T.3, b.l. 138-139, 141-142). Nurodė, kad visiškai pritaria pareiškėjos atskirojo skundo argumentams. Tam, kad būtų išsiaiškintos visos esminės aplinkybės civilinėje byloje Nr.2-33-805/2013, kurių bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino galimai dėl teisėjos L. R. negebėjimo būti nešališka, sprendžiant šį teisinį ginčą, būtina atnaujinti procesą.
Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. B. prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 144-147). Nurodė, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą. Pareiškėja nenurodo, dėl kokių priežasčių ji negalėjo pateikti savo seno pavyzdžio paso nagrinėjant bylą, kokios konkrečiai aplinkybės, trukdžiusios anksčiau pateikti minėtą pasą, šiuo metu yra išnykusios. Be to, ieškinio pagrįstumas niekuomet nebuvo įrodinėjamas tuo, kad pareiškėjos asmens pase buvo įrašytas klaidingas asmens kodas. R. B. nėra žinomi nei teisėjos L. R. giminystės ryšiai, nei ūkininko D. V. draugystės ryšiai, o pareiškėja savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi.
Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ginčas byloje kilo dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus, taikymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 str. 1 d.).
Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 8 punkte numatytais pagrindais ir teigia, kad pirmos instancijos teismas jos prašymo netenkino nepagrįstai.
Nustatyta, kad patikslintu ieškiniu ieškovė O. Ž. prašė nustatyti, kad O. Ž. priėmė ir faktiškai valdo palikimą, atsiradusį po motinos – A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) d.; pripažinti negaliojančiais 1993 m. gruodžio 14 d. ieškovės O. Ž. sutikimą, registracijos numeris 200, 1994 m. sausio 4 d. atsakovei R. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr.17, 2001 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei R. B. išduotą papildomą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2915; priteisti ieškovės naudai 434,43 Eur (1.500,00 Lt) grąžintos kompensacijos už nevertėjusį piniginį indėlį iš atsakovės R. B., taikyti restituciją ir ieškovei grąžinti A. Š. vardu atkurtas nuosavybės teises Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 69/5479 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31d. sprendimu Nr. 69/9555 bei atlyginti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 181-187). Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovės O. Ž. patikslintą ieškinį atmetė (T.2, b.l. 91-98). Kauno apygardos teismas 2013 gruodžio 23 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą iš dalies panaikino ir ieškovės O. Ž. ieškinį tenkino iš dalies (T.2, b.l. 137-144, 161-162). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi, panaikinus Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, paliktas galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas (T.3, b.l. 36-45).
Įstatymas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Apeliantė tokia naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė faktą, kad ji neturėjo galimybių nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytinio įrodymo – savo seno asmens paso, kuriame buvo klaidingai nurodyti jos asmens kodas ir gimimo data.
Pažymėtina, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t.y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1634/2010). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).
Susipažinęs su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantės nurodoma aplinkybė nepripažintina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai aplinkybė apie jos pase nurodytą klaidingą asmens kodą turėjo būti žinoma nuo paso išdavimo dienos arba bent nuo 1993 m. gruodžio 14 d. jos sutikimo pasirašymo pas notarą. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad šio paso ji tiesiog neturėjo nei vykstant procesui pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu, nenurodant konkrečių priežasčių, trukdžiusių jį pateikti, tėra abstrakti ir nepagrindžianti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Be to, ši aplinkybė neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, ieškinio pagrįstumas nebuvo įrodinėjamas tuo, kad pareiškėjos asmens pase buvo įrašytas klaidingas asmens kodas. Konstatuotina, kad pareiškėja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo egzistavimo nagrinėjamu atveju neįrodė (CPK 178 str., 185 str. 1 d.).
Apeliantė teigia, kad teismas darė nepagrįstas išvadas ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Apeliantė šiame punkte numatytą pagrindą pagrindžiančia aplinkybe nurodė bylą nagrinėjusios (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjos L. R. šališkumą, kurį, jos teigimu, lėmė teisėjos motinos brolio bendravimas su ūkininku D. V.. Kaip tinkamai pažymėjo pirmos instancijos teismas, pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat, jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65-66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė nepateikė jokių savo teiginius dėl teisėjos šališkumo patvirtinančių įrodymų. Vadovaudamasis šalių dispozityvumo, lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos modeliuojamas tariamas teisėjos šališkumas išnagrinėtoje byloje, tiksliau – abejonė dėl galimo bešališkumo, yra grindžiamas tik prielaida, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjo ir teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principo (CPK 21 str.). Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė pagrįstai (CPK 178 str.).
Įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino pagrįstai, atskirojo skundo tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantės atsakovei R. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 98 str. 1 d.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad R. B. už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą advokatei sumokėjo 200,00 Eur (T.3, b.l. 149-150). Suinteresuoto asmens turėtos išlaidos už atsiliepimo surašymą yra pagrįstos ir neviršijančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015-03-20 įsigaliojusi redakcija), nurodytos maksimalios sumos, todėl priteistinos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos O. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.