- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-04
- Bylos Nr.
- A2-173-962/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00568-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- O. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- R. Š., N. G., Prienų rajono I-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos O. Ž. prašymą suinteresuotam asmeniui R. B., tretiesiems asmenims R. Š., N. G., Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarei V. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-33-805/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo ir prašo atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovės O. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei R. B., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, R. Š. ir N. G., Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarei V. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sutikimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kadangi bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas), be to, naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pareiškėja, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 65 – 66 straipsniais, prašyme nurodė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėja prašyme teigia, jog nuo 2012 metų žemės sklypu, dėl kurio paveldėjimo kilo ginčas šioje byloje, susitaręs su atsakove R. B., naudojasi ūkininkas D. V.. Jau po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo šioje byloje pareiškėja (ieškovė) sužinojo, kad tas pats ūkininkas D. V. taip pat naudojasi ir žeme, kuri priklauso šią bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios Prienų rajono apylinkės teismo teisėjos Loretos Radzevičienės dėdės (motinos brolio) K. V. šeimai, o su V. šeima V. nuo seno gyveno beveik kaimynystėje, bendravo, palaikė draugiškus santykius. Tai yra, ūkininkas D. V. iš vienos pusės yra susijęs teisiniais santykiais su Prienų rajono apylinkės teismo teisėjos Loretos Radzevičienės giminaičiais, o iš kitos pusės būtent šis ūkininkas, kuris, kaip jau paminėta, ne vienerius metus naudojasi žemės sklypu, dėl kurio paveldėjimo kilo ginčas šioje byloje, yra suinteresuotas, kad jo naudojama žemė atitektų ne pareiškėjai (ieškovei), o atsakovei šioje byloje R. B., kuri paminėtu žemės sklypu niekada nesinaudojo, nesinaudoja ir nesiruošia naudotis, bei su kuria D. V. dėl paminėto žemės sklypo jau yra susitaręs. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių spręsdama ginčą šioje byloje teisėja Loreta Radzevičienė negalėjo būti bešališka, dėl ko laikytina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje buvo šališkas. Todėl laikytina, kad šią bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismas, ir, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-33-805/2013. Tik po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo šioje byloje pareiškėja (ieškovė) sužinojo, kad ūkininkas D. V. naudojasi ir žeme, kuri priklauso šią bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios Prienų rajono apylinkės teismo teisėjos Loretos Radzevičienės giminaičiams V., taigi, pareiškėja (ieškovė) nepraleido CPK 368 straipsnyje numatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pateikti.
Pareiškėjos teigimu, procesas civilinėje byloje Nr.2-33-805/2013 turi būti atnaujintas ir kitu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, tai yra vadovaujantis 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėja (ieškovė) O. Ž. neturėjo galimybių pateikti rašytinio įrodymo – seno pavyzdžio jos asmens paso, kuriame buvo klaidingai nurodyti jos asmens kodas ir gimimo data, bei įrodinėti aplinkybės, jog A. Š. palikimo paveldėjimas notarinėje kontoroje buvo įformintas R. B., o ne O. Ž. vardu ne tik dėl žodinio susitarimo tarp visų paveldėtojų, bet ir dėl to, jog O. Ž. tuo metu neturėjo asmens dokumento su teisingai nurodytu jos asmens kodu, bei dėl šios priežasties negalėjo sudarinėti jokių notarinių sandorių. Šiuo metu O. Ž. turi 1993 m. gruodžio 14 dieną, tai yra O. Ž. sutikimo, kurio notarinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašymo metu, galiojusį jos asmens pasą ir šiuo metu jai išduotą asmens tapatybės dokumentą, kuriuose akivaizdžiai nurodyti skirtingi jos asmens kodai, bei gali pateikti šių dokumentų originalus teismui, ko padaryti ji negalėjo nei bylą nagrinėjant pirmąją instancija, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Jeigu ši aplinkybė būtų buvusi žinoma nagrinėjant civilinę bylą, tai turėtų esminės reikšmės teismo sprendimo priėmimui, nes ši aplinkybė suponuoja žymų konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Dėl nurodytos esminės aplinkybės bei naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti jau priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, jog su prašymu atnaujinti civilinį procesą Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-33-805/2013 nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Pareiškėja teiginiams, kad ūkininkas D. V., kuris naudojasi ginčo žemės sklypu, draugauja su bylą išnagrinėjusios teisėjos Loretos Radzevičienės dėdės (motinos brolio) K. V. šeima, tačiau nepateikia prie prašymo jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ūkininkas D. V. byloje nebuvo apklaustas kaip liudytojas, jam apskritai nebuvo ir šiuo metu nėra žinoma apie tai, kad vyko teismų procesas dėl jos paveldėjimo. Pagal CPK I dalies VI skyriaus teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta, pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams. Tačiau pareiškėja nenurodė nė vienos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriai egzistuojant, būtų galimas proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Vien tai, kad teisėjos giminaičiai (netgi ne pati teisėja) tariamai palaiko draugiškus ryšius su asmeniu, kuris galimai pretenduoja tapti ginčo žemės savininku, nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes kaip žinia, šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip proceso atnaujinimo pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja O. Ž., kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tą faktą, kad ji neturėjo galimybių pateikti rašytinio įrodymo – seno savo asmens paso. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio pagrįstumas niekuomet nebuvo įrodinėjamas tuo, kad pareiškėjos asmens pase buvo įrašytas klaidingas asmens kodas. Juolab, kad O. Ž. aplinkybė apie jos pase nurodytą klaidingą asmens kodą, turėjo būti žinoma nuo paso išdavimo dienos, arba bent jau nuo 1993 m. gruodžio 14 d., kuomet buvo pasirašytas jos sutikimas pas notarą. Taip pat pareiškėja nenurodo kokios konkrečios priežastys užkirto jai kelią pateikti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismams savo seno paso kopiją. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra naujas paaiškėjimas esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo bei negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Tačiau O. Ž. nurodyta aplinkybė nėra ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. tokia esmine faktine bylos aplinkybe, kuri bylos nagrinėjimo metu egzistavo, tačiau dėl tam tikrų (pateisinamų) priežasčių jos egzistavimas jai tapo žinomas tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje. Teismų formuojama praktika, jog esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
Byla dėl proceso atnaujinimo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir prašymas yra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (LAT 2006 05 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 27 d. patikslintu ieškiniu ieškovė O. Ž. prašė nustatyti, kad ieškovė O. Ž. priėmė ir faktiškai valdo palikimą, atsiradusį po motinos A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), pripažinti 1993 m. gruodžio 14 d. ieškovės O. Ž. sutikimą, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), negaliojančiu, pripažinti 1994 m. sausio 4 d. atsakovei R. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, pripažinti 2001 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei R. B. išduotą papildomą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu, priteisti ieškovės O. Ž. naudai 434,43 Eur (1500 Lt) grąžintos kompensacijos už nevertėjusį piniginį indėlį iš atsakovės R. B., taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei A. Š. vardu atkurtas nuosavybės teises Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 69/5479 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31d. sprendimu Nr.69/9555, atlyginti visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. 2013 m. liepos 1 d. sprendimu Prienų rajono apylinkės teismas ieškovės O. Ž. patikslintą ieškinį atmetė. 2013 gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2140-555/2013, Kauno apygardos teismas Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą iš dalies panaikino, o ieškovės O. Ž. ieškinį tenkino iš dalies. 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2014 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį ir paliko galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą.
Pagal CPK 366 str. l d 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėja nurodo tą faktą, kad ji neturėjo galimybių pateikti rašytinio įrodymo – seno savo asmens paso. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo bei negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). O. Ž. nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. tokia esmine faktine bylos aplinkybe, kuri bylos nagrinėjimo metu egzistavo, tačiau dėl tam tikrų (pateisinamų) priežasčių jos egzistavimas jai tapo žinomas tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje. O. Ž. aplinkybė apie jos pase nurodytą klaidingą asmens kodą turėjo būti žinoma nuo paso išdavimo dienos, arba bent jau nuo 1993 m. gruodžio 14 d., kuomet buvo pasirašytas jos sutikimas pas notarą. Pareiškėja nenurodo kokios konkrečios priežastys užkirto jai kelią pateikti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismams savo seno paso kopiją. Be to, ieškinio pagrįstumas nebuvo įrodinėjamas tuo, kad pareiškėjos asmens pase buvo įrašytas klaidingas asmens kodas. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 175 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).
Dėl CPK 366 str. 1 d. 8 p. numatyto pagrindo proceso atnaujinimui. O. Ž. aiškina, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Vadovaujantis CPK I dalies VI skyriaus teisės normomis, pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 str. reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 str. sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 str. įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65 str., 66 str. nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje G. K. ir M. Ch. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-422/2009). Į bylą nepateikti įrodymai, kurie leistų abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Pareiškėja dėl galimo teisėjos šališkumo vadovaujasi tik prielaidomis, nepateikdama realių faktų, kurie keltų abejonių teisėjos nešališkumu, nepateikia jokių įrodymų, todėl nepaneigia preziumuojamo teisėjo bei teismo nešališkumo principo. Teisėja Loreta Radzevičienė žodžiu paaiškino, kad Vilčinsko nepažįsta, apie tai, jog žemė nuomojama, nežino, nežino ir kitų aplinkybių, siejamų su minėta žeme. Nurodė, kad K. V., šiuo metu jau miręs, yra jos mamos brolis. Apie mirusiajam nuosavybės teise priklausiusį turtą, įskaitant ir pareiškėjos O. Ž. minimą žemę, jai niekad nebuvo ir nėra žinoma. Teisėja Loreta Radzevičienė taip pat nurodė, kad jai nėra žinoma, kad V. priklausančia žeme naudojasi pareiškėjos O. Ž. nurodytas ūkininkas D. V.. D. V. ir jo šeimos narių teisėja nurodė nepažįstanti ir niekada su jais nebendravusi, teisėjai nėra žinoma, kad D. V. būtų gyvenęs kaimynystėje su K. V. ir kad jie, ar jų šeimos nariai būtų bendravę ar bendrautų su pareiškėjos nurodytu ūkininku D. V.. Pareiškėja nepateikė jokių teisėjos Loretos Radzevičienės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Teismui savo iniciatyva patikrinus nekilnojamojo turto duomenis apie galimai K. V. (K. V.) priklausantį turtą, žemę, nustatyta, kad K. V. (K. V.) vardu jokia žemė nėra ir nebuvo registruota (b.l. 116-119, III tomas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant jokio pagrindo teigti, kad teisėja Loreta Radzevičienė nagrinėdama bylą galėjo būti šališka ar suinteresuota bylos baigtimi, teismas sprendžia, jog byla buvo išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 21 straipsnyje įtvirtintais teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principais. Vien aplinkybė, kad šaliai nepatinka nepalankus teismo sprendimas, nėra ir negali būti pagrindu spręsti apie teisėjo šališkumą ar būti pagrindu procesui atnaujinti nepateikus teiginius patvirtinančių įrodymų. Kadangi toks prašymas grindžiamas tik samprotavimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, tai negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Be to, bylą kasacine tvarka išnagrinėjo trijų Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, kuri 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2014 paliko galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą, o Kauno apygardos teismo 2013-12-23 nutartį panaikino.
Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį (šiuo atveju prašymą atnaujinti procesą), teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi iki bus išnagrinėtas pareiškėjos O. Ž. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-33-805/2013 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei R. B. dalyvauti sandoriuose dėl turto, sudarančio mirusiosios A. Š. palikimą.
Iš suinteresuoto asmens O. Ž. R. B. priteistinos 200,00 Eur dydžio turėtos bylinėjimosi išlaidos advokatui už atsiliepimo į prašymą surašymą, kurios pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, yra ne per didelės ir adekvačios suteiktų paslaugų apimčiai, o taip pat 14,15 Eur dydžio išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų, įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 - 93 str.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens O. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-33-805/2013 atmesti.
Teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-33-805/2013, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvauti sandoriuose dėl turto, sudarančio mirusiosios A. Š. palikimą.
Priteisti iš pareiškėjos O. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš pareiškėjos O. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,15 Eur (keturiolikos eurų 15 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokų kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.