Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „ACDC“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-482-538/2008 pagal ieškovo UAB „ACDC“ ieškinį atsakovams V. V. ir G. V. dėl avanso grąžinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1238-524/2010 pagal pareiškėjo UAB „ACDC“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir buvo bylos nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl atsakovų kaltės nebuvimo, patvirtina atsakovų nesąžiningumą, jų kaltę bei paneigia pareiškėjo kaltę dėl sutarties nevykdymo ir nutraukimo. Teigė, kad šios aplinkybės turi esminę reikšmę, nes, jei šios aplinkybės būtų buvusios žinomos bylos nagrinėjimo metu, teismai būtų priėmę kitą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Apeliantas nurodo, jog viena iš naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą, yra ta, kad atsakovai sąmoningai suklaidino ieškovą dėl turto rinkos vertės ir pateikė ieškovui tikrovės neatitinkančią ir neturinčio teisės atlikti turto vertinimus asmens pasirašytą pažymą apie turto vertę. Konkrečiai atsakovai tikslingai ieškovui pateikė UAB „Ober – Haus“ nekilnojamasis turtas pažymą, kurioje turto vertė nurodyta 10 000 000 Lt – 11 000 000 Lt. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas turėjo 2007 m. spalio 23 d. UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo rinkos vertė 10 500 000 Lt (priverstinio pardavimo vertė - 7 350 000 Lt). Abi šias pažymas kredito įstaigoms ir teismui pateikė, UAB „Ober – Haus“ nekilnojamasis turtas pažyma rėmėsi teikdamas apeliacinį skundą pats ieškovas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas negalėjo nežinoti apie perkamo objekto rinkos kainą, apie pažymų, kuriose nurodyta skirtinga perkamo objekto turto vertė, egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjui kilus abejonių dėl turto rinkos kainos, jis galėjo imtis aktyvių veiksmų nustatant nekilnojamojo turto objekto vertę, galėjo patikrinti faktinius duomenis apie šio turto vertę prieš sudarant preliminariąją sutartį, o to nepadaręs prisiėmė verslo riziką. Pastebėtina, kad šie įrodymai ir aplinkybės buvo vertinamos bylos nagrinėjimo metu, dėl jų pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje 2A-661/2008. Taigi minėtoji aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės standartui CPK 366 str. 1 d. 2 p. atžvilgiu.

Apeliantas nurodo, jog kita aplinkybė, kurią ieškovas sužinojo įsiteisėjus teismo sprendimui ir kuri yra pagrindas procesui atnaujinti, yra ta, kad atsakovai yra apgyvendinimo paslaugų tiekimo veiklą vykdantys asmenys t. y. verslininkai. Iš bylos medžiagos matyti, kad gyvenamajame name veikia viešbutis „Vandėja“. Šiuos duomenis pateikė ieškovas dar bylos nagrinėjimo pradžioje. Tai reiškia, kad ieškovas negalėjo nežinoti apie tai, kad atsakovai vykdo apgyvendinimo paslaugų tiekimo veiklą, o kartu ir negalėjo nežinoti, kad atsakovai yra verslininkai. Tai lemia, jog šia aplinkybe ieškovas galėjo remtis bylos nagrinėjimo metu, prašyti teismo priteisti didesnes procesines palūkanas. Visa tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Taigi antroji apelianto nurodyta aplinkybė, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą, taip pat neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės standartui CPK 366 str. 1 d. 2 p. atžvilgiu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir konstatavo, kad apelianto nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, esminės bylos nagrinėjimui ir kad jų pagrindu negali būti atnaujintas procesas Nr. 2-482-538/2008.

Dėl CPK 386 str. 1 d. nuostatose nurodyto termino

Kaip minėta, viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abi apelianto nurodytos aplinkybės buvo žinomos, vertinamos, tiriamos bylos nagrinėjimo metu, o tai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reiškia, kad ieškovas, veikdamas kaip bonus pater familias, turėjo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per tris mėnesius nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutarties priėmimo, tačiau jis to nepadarė. Dar daugiau, ieškovui visos bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatai, kurie kaip profesionalūs teisininkai, turėjo pareigą ieškovą informuoti apie CPK nustatytus terminus ir šių terminų praleidimo pasekmes. Taigi terminas prašymui atnaujinti procesą yra akivaizdžiai praleistas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-482-538/2008 prašyme ir atskirajame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n utaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį.