- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-364-241/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01916-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų 2-osios metalinių garažų bendrijos „KERNAVĖ“ ir jos narių atstovo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2607-258/2019 pagal ieškovų 2-osios metalinių garažų bendrijos „KERNAVĖ“ ir jos narių J. S., S. U., J. A., N. V., J. J., S. V., A. J., E. K., R. D., G. Č., M. B., A. D., S. M., L. M., V. D., N. S., A. J., A. J., A. M., V. K., J. K., A. T., K. Č., A. G., D. P., A. P., J. Č., A. B., E. S., A. S., L. M., V. A., A. S., V. G., A. K., A. P., V. M., Č. S., V. A., J. P., M. B., S. B., V. S., Z. M., R. D., V. S., A. Ž., G. K. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „MOLESTA“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – antstolis A. N.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės RUAB „MOLESTA“: J. S. 197,47 Eur, S. U. 71,51 Eur, J. A. 158,94 Eur, N. V. 87,44 Eur, J. J. 87,44 Eur, S. V. 71,51 Eur, A. J. 71,51 Eur, E. K. 71,51 Eur, R. D. 125,96 Eur, G. Č. 143,01 Eur, M. B. 71,51 Eur, A. D. 125,09 Eur, S. M. 125,96 Eur, L. M. 71,51 Eur, V. D. 71,51 Eur, N. S. 125,09 Eur, A. J. 71,51 Eur, A. J. 71,51 Eur, A. M. 143,01 Eur, V. K. 85,15 Eur, J. K. 126,82 Eur, A. T. 71,51 Eur, K. Č. 127,69 Eur, A. G. 71,51 Eur, D. P. 71,51 Eur, J. S. 71,51 Eur, A. P. 71,51 Eur, J. Č. 71,51 Eur, A. B. 246,90 Eur, E. S. 71,51 Eur, A. S. 71,51 Eur, L. M. 71,51 Eur, V. A. 143,01 Eur, A. S. 71,51 Eur, V. G. 71,51 Eur, A. K. 71,51 Eur, A. P. 71,51 Eur, V. M. 71,51 Eur, Č. S. 143,02 Eur, V. A. 71,51 Eur, J. P. 71,51 Eur, M. B. 71,51 Eur, S. B. 125,96 Eur, V. S. 71,51 Eur, Z. M. 71,51 Eur, R. D. 71,51 Eur, V. S. 71,51 Eur, A. Ž. 111,30 Eur, G. K. 71,51 Eur žalos atlyginimą; teismo nustatytą neturtinę žalą.
2. Ieškovai nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008 nuspręsta nukelti metalinius garažus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas RUAB „MOLESTA“ iš 2-osios metalinių garažų „KERNAVĖ“ ir jos narių. Ieškovų teigimu, priimtas sprendimas yra absoliučiai neteisingas, o priverstinis išieškojimas galėjo būti įvykdomas tik per 5 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2008 m. liepos 2 d., tačiau jo vykdymą RUAB „MOLESTA“ inicijavo tik 2013 m. spalio 3 d. Antstolių kontora vykdomąjį raštą gavo tik 2013 m. spalio 21 d., o sprendimas buvo pradėtas priverstinai vykdyti 2014 m. sausio mėn., t. y. žymiai vėliau negu po 5 metų. Išieškotojai RUAB „MOLESTA“ vykdant teismo sprendimą, buvo neišsiaiškintos jo vykdymo aplinkybės, nebendradarbiaujama, pažeistos bendrijos narių teisės, todėl atsakovė RUAB „MOLESTA“ privalo atlyginti tiek materialinius, tiek nematerialinius (moralinius) nuostolius. Materialiniai nuostoliai pasireiškė priverstinio teismo sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimu, o nematerialiniai (moraliniai) – garažų bendrijos narių dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimais.
3. Atsakovė RUAB „MOLESTA“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,5580 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas įsigytas 2007 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė, negalėdama savo nuožiūra naudotis bei disponuoti turimu žemės sklypu, gindama pažeistas teises, kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti 2-ąją metalinių garažų bendriją „KERNAVĖ“ ir garažų savininkus nukelti laikinus statinius nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino ir įpareigojo ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išsikelti (nukelti, demontuoti) metalinius garažus, po metaliniais garažais esančius rūsius, apžvalgos duobes. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2009 m. vasario 27 d. po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Ieškovai gera valia teismo sprendimo nevykdė, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai 2013 m. spalio 21 d. kreipėsi į antstolį A. N. dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Atsakovės teigimu, ieškinyje pakartotinai bandoma kelti garažų nukėlimo klausimo teisėtumą, kuris jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškiniu nepagrįstai prašoma priteisti iš atsakovės RUAB „MOLESTA“ įsiteisėjusiojo teismo sprendimo vykdymo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovų A. M., E. K. ir G. K. vardu pareikštą ieškinį paliko nenagrinėtą, kitų vardu – atmetė.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas įsiteisėjo ir tapo privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas. Nei vienas metalinių garažų savininkas bylos nagrinėjimo metu teisinei kvalifikacijai reikšmingų įrodytinų faktinių aplinkybių, siekiant paneigti žemės sklypo savininko teisių pažeidimą, nenurodė, rėmėsi aplinkybėmis, kurios tiesioginės įtakos nuosavybės teisės pažeidimo faktui paneigti neturėjo.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal civilinio proceso normas vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas įsiteisėjo 2009 m. vasario 27 d. ir pateiktas vykdymui 2013 m. spalio 3 d., t. y. penkerių metų senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nebuvo suėjęs. Atsakovė RUAB „MOLESTA“ pagal vykdomąjį dokumentą buvo išieškotoja ir jokių vykdymo veiksmų neatliko, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pagal teismo sprendimą atsakovės (išieškotojos) naudai išieškant teismo išlaidas, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir tarp ieškovų nurodytų veiksmų ir prašomos priteisti žalos yra teisinis priežastinis ryšys. Taigi ieškovai neįrodė atsakovės RUAB „MOLESTA“ civilinės atsakomybės sąlygų, todėl žalos atlyginimo priteisimas nėra galimas.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas A. M. 2016 m. birželio 3 d. mirė. 2019 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismui teikiant patikslintą ieškinį G. K. vardu, šis asmuo taip pat buvo miręs. Nurodytų asmenų teisių perėmėjai nepageidavo perimti procesinių teisių, todėl mirusiųjų asmenų vardu paduotas ieškinys pripažintinas paduotu neįgalioto vesti bylą asmens. Teismas nurodė, kad ieškovės E. K. vardu paduotas ieškinys nėra pasirašytas pačios ieškovės. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog E. K. yra suteikusi įgaliojimą atstovauti jos interesams. Dėl nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškinys šių ieškovų vardu paliekamas nenagrinėtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovės 2-osios metalinių garažų bendrijos „KERNAVĖ“ ir jos narių atstovas J. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas prieštarauja teisinės valstybės ir teisingumo principams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas neturi nei teisinio, nei moralinio pagrindo egzistuoti. Šis sprendimas yra netikslus, sunkiai suprantamas, jo sakiniai prieštaringi, todėl jis neteisingas ir neteisėtas.
8.2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas yra absoliučiai neaiškus, todėl kilo daug problemų dėl jo vykdymo. Bendrijos nariai dėjo visas pastangas, kad šio sprendimo vykdymas būtų išaiškintas. Tačiau su šio sprendimo vykdytojais nebuvo galima susitarti. Antstolis A. N. ne vieną kartą atsisakė priimti bendrijos atstovą pokalbiui sprendimo vykdymo klausimais. Pats antstolis buvo kviečiamas į bendrijos narių susirinkimą, kad paaiškintų savo reikalavimus dėl 2008 m. birželio 2 d. sprendimo vykdymo, tačiau jis atsisakė atvykti į visuotinį susirinkimą ir atsiuntė tik rašytinius paaiškinimus. Niekas iš išieškotojų taip ir nedalyvavo sprendimo vykdymo proceso metu, tuo labiau, kad sprendimas buvo vykdomas žiemą.
8.3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimu RUAB „MOLESTA“ ieškinys galėjo būti tenkinamas tik iš dalies (nedaugiau kaip 50 procentų). Atitinkamai teismo išlaidos, ypač liečiančios RUAB „MOLESTA“, jos advokatą, galėjo būti priteistos proporcingai. Tuomet galima būtų pagrįsti 2008 m. birželio 2 d. sprendimą. Dabartinis teismo sprendimas priimtas teismui padarius klaidą, o gal net esant korupcijos požymių. Jeigu nebūtų neaiškaus ir absoliučiai nekokybiško 2008 m. birželio 2 d. sprendimo, nebūtų buvę teisės normų pažeidimų, kurias padarė išieškotoja RUAB „MOLESTA“ vykdydama šį sprendimą, ypač jo vykdymo išlaidų išieškojimo dalyje.
8.4. Padaryta žala pagrįsta įrodymais, byloje pateikti planai, iš kurių aiškiai matyti, kokioje konkrečioje vietoje yra išsidėstę žemės sklypai, kurie neva yra RUAB „MOLESTA“ nuosavybė. Iš pateiktų planų aiškiai matyti, kad ieškovų metaliniai garažai kaip stovėjo, taip ir stovi valstybinės žemės teritorijoje. Šių garažų savininkai ir jų garažai jokių sąsajų su RUAB „MOLESTA“ priklausančiais žemės sklypais neturi. Todėl neaišku, kas ir kuo remdamasis galėjo vykdyti teismo išlaidų išieškojimą, juolab vykdyti tų išlaidų išieškojimą iš žmonių, kurių niekas nesieja su RUAB „MOLESTA“ sklypais.
8.5. Iš ieškinyje nurodytų ir nenurodytų bendrijos narių, kurių virš 100 žmonių, RUAB „MOLESTA“ neturėjo jokios teisės išieškoti teismo išlaidų, nes jų garažai stovėjo ir stovi valstybinės žemės teritorijoje, jų niekas ir niekaip nesiejo su RUAB „MOLESTA“. Tai atsispindi pačiame 2008 m. birželio 2 d. teismo sprendime, kur nurodyti žemės sklypų numeriai ir kadastriniai numeriai. Sklypų išdėstymas aiškiai matomas į bylą pateiktuose planuose ir schemose, pagal kurias tie žemės sklypai nieko bendro neturi su žemės sklypu ant kurio stovėjo ieškovų metaliniai garažai. Todėl 2008 m. birželio 2 d. teismo sprendimas yra neaiškus, netikslus, todėl jo vykdymas turėjo būti labai atidžiai, detaliai ir visapusiškai išaiškintas. Tai nebuvo atlikta, todėl bendrijos nariams be jokios priežasties ir teisinio pagrindo buvo padaryti materialiniai ir nematerialiniai nuostoliai. Tuo labiau, kad RUAB „MOLESTA“ yra privatus asmuo ir niekas jai nesuteikė teisės išieškoti teismo išlaidas, ypač savo naudai ir antstoliui už atliktą išieškojimą.
8.6. Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino prievartinių teismo išlaidų išieškojimo dokumentų, juose atlikto paskaičiavimo teisingumo, o tą turėjo būtinai padaryti, jeigu norėjo priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą šioje civilinėje byloje. Teismas visiškai nevertino ieškovų pateiktų įrodymų ir tuo šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimą.
8.7. Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Kisielienė per abu teismo posėdžius buvo nusiteikusi prieš ieškovus. Iš jos elgesio aiškiai buvo matyti, kad ji neobjektyvi ieškovų atžvilgiu. Buvo prašoma teisėjos nusišalinti nuo ieškinio nagrinėjimo. Teisėja apie tai pranešė teismo pirmininkei, kuri savo nutartimi jos neatstatydino. Tai nulėmė tokio nekokybiško, neobjektyvaus ir neteisėto sprendimo priėmimą sprendžiant šią bylą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė RUAB „MOLESTA“ prašo ieškovės atstovo J. A. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovų pateiktas apeliacinis skundas vertintinas kaip dokumentas, kuriame išdėstyti emociniai ieškovų pasisakymai dėl sprendimo, tačiau jokių argumentų, patvirtinančių pagrindų teismo sprendimui panaikinti buvimą apeliaciniame skunde nėra nurodyta.
9.2. Ieškovai apeliaciniame skunde iš esmės pakartotinai aptaria Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą, šio teismo sprendimo (ne)teisėtumą, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl šioje byloje priimtas sprendimas naikintinas.
9.3. Ieškovai skunde tik užduoda klausimą, ar žala buvo padaryta. Tačiau ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti aplinkybes, kad patyrė prašomą priteisti žalą, taip pat kitus deliktinės civilinės atsakomybės pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų ir absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliaciniame skunde nurodomas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties (šališko) teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė bylos nagrinėjimo metu buvo nusiteikusi prieš ieškovus, t. y. iš jos elgesio buvo matyti, kad ji yra neobjektyvi ieškovų atžvilgiu ir tai nulėmė nekokybiško ir neobjektyvaus sprendimo priėmimą.
12. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
13. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėtą būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos nariu, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumas, ieškovų atstovo teigimu, pasireiškęs nusistatymu prieš ieškovus (jų atstovą), išimtinai grindžiamas pirmosios instancijos teismo (teisėjos) kompetencijos ribose atliktais procesiniais veiksmais ir priimtais procesiniais sprendimais. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, teismų praktikoje tokie teisėjo veiksmai savaime negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Taigi apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi buvo nustatyti ieškinio trūkumai, teismas išaiškino ieškovams jų teises, pažymėdamas teisę atsisakyti ieškinio, buvo priimtas ieškovams nepalankus teismo sprendimas ir pan., nesant faktinių duomenų apie teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, neleidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, atitinkamai konstatuoti absoliutų skundžiamo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo negaliojimo pagrindą. Kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
16. Ieškovų atstovas J. A. kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3122-466/2015 kopiją; 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės RUAB „MOLESTA“ atsiliepimą į apeliacinį skundą ir naujus rašytinius įrodymus – Z. M. paaiškinimus raštu, lenkų inžinieriaus F. K. 1939 m. žemės sklypų pardavimo planą, sklypo schemą.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nenumatyta galimybė atsikirsti į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, taip pat nustatytas draudimas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) skundą (CPK 323 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovų atstovo pateikto atsiliepimo, įvardinto dubliku, nepriima ir jame išdėstytų argumentų, kuriais pildomas apeliacinis skundas ir ginčijamas atsakovės atsiliepimas į šį skundą, nevertina.
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
19. Tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija, sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011, kt.).
20. Ieškovų atstovo pateikti nauji rašytiniai įrodymai – žemės sklypų pardavimo planas ir schema, garažų bendrijos nario Z. M. paaiškinimai raštu neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis). Ieškovams pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, nagrinėjamoje byloje būtina įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir kitas civilinės atsakomybes sąlygas (žalą, priežastinį ryšį, kaltę). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų atstovų pateikti nauji įrodymai nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų nepatvirtina ir nepaneigia, todėl neturi ryšio su šioje byloje įrodinėjamu dalyku. Atsižvelgus į pateiktų įrodymų sudarymo datą ir pobūdį, yra pagrindas abejoti ir įrodymų aktualumu. Atsižvelgiant į tai, pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti. Atskirai pažymėtina, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo kopijos prijungimo prie bylos klausimas nesprendžiamas.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo
21. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008 atsakovai garažų bendrija ,,KERNAVĖ“, 665-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ,,Kernavė“ ir jos nariai (253 fiziniai asmenys), įskaitant šioje byloje dalyvaujančius ieškovus, įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išsikelti (iškelti, demontuoti) metalinius garažus; išsikelti ir demontuoti po metaliniais garažais esančius rūsius, apžvalgos duobes; išsikelti ir demontuoti metalinių garažų bendrijos pastatytus, bendram naudojimui, skirtus statinius (sargo namelį, sandėliavimo patalpas ir kitus bendro naudojimo statinius) iš ieškovei (nagrinėjamoje byloje atsakovei) UAB „MOLESTA“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovei UAB „MOLESTA“ suteikta teisė pačiai atlikti veiksmus, visas turėtas išlaidas dėl darbų atlikimo išieškant iš atsakovų; iš atsakovų ieškovei UAB „MOLESTA“ priteistas 36 696,50 Lt (10 628,04 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
22. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-238-56/2009 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas, iš nurodytoje byloje dalyvavusių atsakovų – bendrijų ir jos narių ieškovei UAB „MOLESTA“ priteistas 3 823,20 Lt (1 107,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovai (dalis civilinėse bylose Nr. 2-499-110/2008 ir 2A-238-56/2009 atsakovais dalyvavusių bendrijos narių) prašo priteisti iš RUAB „MOLESTA“ turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Iš pareikšto ieškinio (jame esančios lentelės) ir priedų matyti, kad turtine žala ieškovai laiko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008 priteistas ir antstolio proporcingai iš ieškovų išieškotos arba pagal antstolio raginimus pačių sumokėtas 36 696,50 Lt (10 628,04 Eur) RUAB „MOLESTA“ bylinėjimosi išlaidas ir jų pagrindų kiekvieno ieškovo atžvilgiu susidariusias skolos išieškojimo (vykdymo) išlaidas.
24. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovai neįrodė atsakovės RUAB „MOLESTA“ neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant, būtų pagrindas iš atsakovės priteisti prašomą žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad žalos atlyginimo ieškinys, kildinamas iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
25. Pateiktame apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimu. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimu RUAB „MOLESTA“ ieškinys galėjo būti tenkinamas tik iš dalies (ne daugiau kaip 50 procentų), atitinkamai proporcingai turėjo būti RUAB „MOLESTA“ priteistos bylinėjimosi išlaidos. Skunde pažymima, kad RUAB „MOLESTA“ bylinėjimosi išlaidos buvo išieškotos iš tų bendrijos narių (ieškovų šioje byloje), kurių garažai šiuo metu nėra nukelti, kadangi stovi valstybinėje žemėje.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).
27. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą).
28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra įrodytos atsakovės RUAB „MOLESTA“ civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant pagrindinę sąlygą – neteistus veiksmus. Kaip matyti, ieškovai neteisėtus atsakovės veiksmus įrodinėja aplinkybe, kad jų (bendrijos narių) atžvilgiu RUAB „MOLESTA“ inicijavo civilinę bylą dėl priverstinio garažų nukėlimo iš pastarajai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurioje priimtas ieškovams nepalankus teismo sprendimas, be kita ko, priteistos bei antstolio iš ieškovų (bendrijos narių) proporcingai išieškotos RUAB „MOLESTA“ patirtos bylinėjimosi išlaidos.
29. Šiuo atveju atsakovės teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį ieškovai laiko jų patirta žala, atsirado įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Taigi atsakovės neteisėtais veiksmais negali būti jos teisė įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu gauti bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė patyrė prieš ieškovus inicijuotoje civilinėje byloje, atlyginimą. Atitinkamai ieškovų patirta žala deliktinės atsakomybės taikymo atveju negali būti pripažinta antstolio, vykdančio įsiteisėjusį teismo sprendimą, išieškota bylinėjimosi išlaidų suma, taip pat su priverstiniu tokių bylinėjimosi išlaidų išieškojimu susijusios išlaidos.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata (reikalas išspręstas) galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka. Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Taigi tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde ieškovų nurodyti argumentai, kuriuose nesutinkama su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimu, įskaitant jo dalį dėl RUAB „MOLESTA“ bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bendrijų ir visų jų narių, negali būti vertinami šioje byloje. Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, žalos atlyginimo ieškinys, kildinamas iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip teisinė priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti.
31. Nagrinėjamai bylai neturi reikšmės ir apeliaciniame skunde ieškovų atstovo nurodytas argumentas, kad RUAB „MOLESTA“ bylinėjimosi išlaidos buvo išieškotos net iš tų bendrijos narių (ieškovų šioje byloje), kurių garažai šiuo metu nėra nukelti, kadangi jie stovi valstybei priklausančiame žemės sklype. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio patvarkymai, kuriais iš ieškovų buvo išieškomos bylinėjimosi išlaidos, buvo priimti remiantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo pagrindu 2013 m. spalio 3 d. išduotu vykdomuoju raštu. Taigi iš 2-osios metalinių garažų bendrijos ,,KERNAVĖ“, 665-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ,,Kernavė“ ir visų jos narių (253 fizinių asmenų) buvo priteistos ir proporcingai antstolio išieškotos 36 696,50 Lt (10 628,04 Eur) bylinėjimosi išlaidos (36 696,50 Lt / 255 asmenų = 143,90 Lt (41,68 Eur)), taip pat priverstinio vykdymo išlaidos. Esant įsiteisėjusiam ir instancine tvarka nepanaikintam (nepakeistam) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimui, įskaitant jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, visi teismo sprendimo pagrindu ir jo ribose atlikti išieškojimai ir (ar) kiti priverstinio vykdymo veiksmai negali suteikti ieškovams teisės prašyti iš RUAB „MOLESTA“ žalos atlyginimo. Priešingu atveju tai lemtų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo ignoravimą, galutinio teismo sprendimo kvestionavimą, bet ir teisinio apibrėžtumo (tikrumo) principo pažeidimą, teisinių santykių stabilumo neužtikrinimą.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovų atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui arba nėra susiję su ginčo dalyku (atsakovės RUAB „MOLESTA“ civilinės atsakomybės sąlygomis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė RUAB „MOLESTA“ patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos pagrįstos įrodymais – 2019 m. rugpjūčio 16 d. sąskaita ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. pinigų priėmimo kvitu, ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių, todėl lygiomis dalimis priteisiamos iš ieškovų – 2-osios metalinių garažų bendrijos „KERNAVĖ“ ir jos narių, kurių atžvilgiu atmestas ieškinys. Pažymėtina, kad nors apeliacinis skundas pateiktas ir pasirašytas bendrijos valdybos pirmininko J. A., tačiau byloje esantys 2018 m. sausio 27 d. 2-osios metalinių garažų bendrijos „KERNAVĖ“ visuotinio susirinkimo protokolas ir nutarimas patvirtina nurodyto asmens įgaliojimą atstovauti bendrijos nariams apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai leidžia iš jų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Išvada, kad nurodytų dokumentų pakanka pagrįsti J. A. įgaliojimą atstovauti bendrijos nariams teisme, padaryta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-50-370/2019.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,MOLESTA“, juridinio asmens kodas 167553831, iš ieškovų 2-osios metalinių garažų bendrijos „KERNAVĖ“, juridinio asmens kodas 124755695, J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Č. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 2,17 Eur (du eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.