Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant vertėjai Irinai Pikčilingienei, ieškovo atstovei advokatei Irinai Beleškienei, atsakovo atstovui J. A., trečiojo asmens atstovui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinį atsakovams 2–ajai metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Kernavė“ bei 2–osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariams garažų savininkams A. A., B. K., A. M., K. Z., V. P., V. L., E. J., I. Š., A. M., L. B., S. S., E. M., J. D., M. A., P. B., I. K., D. K., L. K., G. P., J. G., V. J., D. M., A. G., S. L., M. Z., A. P., E. Š., N. D., J. P., L. B., E. S., G. J., V. A., V. T., G. B., I. L., R. A., S. T., V. Ž., V. S., E. S., J. V., Č. L., I. Ž., G. S., S. P., Z. I., Č. M., J. D., I. V., A. Z., I. G., D. K., M. R., V. D., J. J., H. J., M. J., A. D., D. R., A. A., G. B., A. Č., A. N., J. R., V. Č., B. G., A. J., S. Ž., V. K., M. P., A. S., M. J., P. V., V. J., V. K., P. S., V. P., J. J., S. K., V. R., J. Ž., E. S., A. Ž., G. K., K. R., S. L., B. Š., A. M., Z. S., D. V., A. R., A. Š., N. M., E. Z., F. Š., A. B., I. C., I. G., V. J., J. V., K. Š., F. B., N. F., A. G., P. D., A. P., L. B., Y. S., T. N., M. I., R. J., J. A. B., R. B., D. Š., O. P., G. S., O. T., J. P., E. B., V. E., S. Z., N. R., A. P., J. K., A. L., T. J., R. A., B. K., A. V., V. M., P. B., A. M., V. T., G. G., M. F., K. G., A. S., D. K., V. D., E. B., V. M., A. P., V. K., O. S., D. J., J. S., S. K. dėl daikto išlaikymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo atsakovų pusėje Vilniaus miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas RUAB „Molesta “ pagal 2007-06-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-3953 įsigijo 0,5580 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,1604 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (8-11 b.l., I tomas). Po to, kai ieškovas iš B. Z. G. ir H. G. įsigijo žemės sklypus, UAB „Molesta kreipėsi į teismą su reikalavimais įpareigoti 2–ąją metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Kernavė“ bei 2–osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narius garažų savininkus savo lėšomis iškelti metalinius garažus, po jais esančias duobes, rūsius, bendro naudojimo statinius iš UAB „Molesta“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑499-110/2008 UAB „Molesta“ ieškinys buvo patenkintas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-02-27 nutartimi apylinkės teismo 2008-06-02 sprendimas buvo paliktas nepakeistas (12-32 b.l., I tomas).

Įvertinęs atsakovų atsikirtimo į ieškinį argumentus ieškovas patikslino reikalavimą ir prašė iš atsakovų solidariai priteisti 3 488,08 eurų (12 043,63 Lt) žemės mokesčio, sumokėto už žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( (35 b.l., I tomas, 77 b.l. II tomas, 106 b.l., IV tomas).

Atsakovai pateikė įrodymus, kad 2007-2014 metų laikotarpiu sumokėjo 22 499,98 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio. Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo dokumentuose nurodytas žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini) (20-36 b.l., II tomas), kuris šiuo metu yra pakeistas. 10 373 kv m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) metalinių garažų savininkams trejų metų laikotarpiui buvo išnuomotas Vilniaus miesto valdybos 2000-06-15 sprendimu Nr. 1243V, tačiau pasibaigus nuomos terminui garažų savininkai ir toliau naudojosi žemės sklypu (23 b.l., IV tomas).

Atsakovai valstybinės žemės nuomos mokestį mokėjo remiantis Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d., kaip valstybinės žemės naudotojai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 nustatė, kad konkretų žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Tuo remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-06-03 sprendimu Nr. 1-1048 bei dabar galiojančiose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-05-14 sprendimu Nr. 1-1792 patvirtintose Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklėse buvo nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja patys juridiniai asmenys bei pateikia deklaracijas mokesčio administravimo padaliniui. Tarp atsakovų ir Savivaldybės buvo nagrinėjamas ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos ir Vilniaus apygardos teismas 2011-03-29 sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmetė nurodęs, kad mokestis turėjo būti skaičiuojamas taikant 1,5 procentų tarifą bei 0,5 mokesčio mažinimo koeficientą (49‑54 b.l., III tomas).

Ieškovas žemės mokestį moka remiantis Žemės mokesčio įstatymu kaip žemės savininkas, t.y. kitu pagrindu, nei atsakovai. Pagal minėto įstatymo 4 str. žemės mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims priklausanti privati žemė, o įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo (44,45 b.l., IV tomas). Ieškovas nėra priskirtas prie asmenų, kuriems taikomos minėto mokesčio lengvatos (Žemės mokesčio įstatymo 8 str.), t.y. pareiga mokėti mokestį ieškovui kyla iš nuosavybės teisės ir nepriklauso nuo aplinkybių, susijusių su galimybe naudotis nuosavybe – šiuo atveju žemės sklypu. Teigtina, kad ieškovas, nesant jokių išlygų, žemės mokestį kaip savininkas turėtų mokėti bet kokiu atveju nuo nuosavybės įgijimo momento.

Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovų vyko teisminis ginčas dėl metalinių garažų iškeldinimo. Ieškovas santykius, esančius teisminio ginčo dalyku, įvertino kaip tarp šalių susidariusius panaudos santykius ir iš to kildino patikslinto ieškinį reikalavimą dėl daikto išlaikymo išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 str. 1 d. numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos, t.y. panaudai taikomos nuomos sutarties sudarymo sąlygos (CK 6.629 str. 2 d.). CK 6.478 str. 1 d. numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, t.y. ilgiau kaip vienerius metus galiojanti panaudos sutartis turi būti rašytinės formos. Šiuo atveju jokios rašytinės panaudos sutarties nebuvo sudaryta.

Teismo nuomone, šiuo atveju yra reikalinga atsižvelgti į ieškovo nurodytų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybes. Ieškovo atstovė teigė, kad įsigijant minėtus žemės sklypus ieškovui nebuvo žinoma apie žemės sklypuose stovinčius garažus, nes nebuvo viešame registre įregistruota duomenų apie atsakovų garažus. Atsakovai, vadindami 2007-06-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-3953 niekine, nurodė, jog šioje sutartyje pardavėjai patvirtino, kad jokie tretieji asmenys į ketinamus parduoti žemės sklypus jokių teisių ar pretenzijų neturi ir pardavėjai garantuoja, jog daiktai nėra įkeisti, areštuoti, išnuomoti, nėra sudaryta jokių sandorių dėl disponavimo daiktais, nėra teisinio ginčo objektas, o taip pat teisė disponuoti daiktais neatimta ir neapribota, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo (ieškovo) nuosavybei į šį turtą. Be to pardavėjai Sutarties 2.5 p. nurodė užtikrinimą, kad nurodytuose žemės sklypuose nėra pastatų, statinių, įrengimų ar kitokių objektų (115-117 b.l. IV tomas). Dėl to atsakovai teigė, kad tokios pirkimo – pardavimo sutarties notaras negalėjo tvirtinti. Pastebėtina visuotinai žinoma aplinkybė, kad UAB „Molesta“ yra žinoma bendrovė, be kitų vykdanti daugiabučių namų statybos projektus ir turinti savo veiklos ilgametę patirtį. Todėl mažai tikėtina, kad prieš įsigydamas žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ieškovas jų neapžiūrėjo, neišsiaiškino, ar nėra juose statinių ar kitų apsunkinimų dėl sklypų naudojimo. Kaip nurodė atsakovai, žemė toje vietoje B. Z. G. ir H. G. iš viso negalėjo būti grąžinta, nes žemės sklypų vietoje, kuriuos įsigijo ieškovas, anksčiau buvo vandens telkinys. Todėl situacija yra tokia, kad ne atsakovai kažkokiu būdu pastatė garažus ieškovo privačioje žemėje, o priešingai – ieškovas įsigijo žemės sklypus su juose esančiais fiziniams asmenims priklausančiais garažais ir ieškovas, prieš įsigydamas sklypus turėjo žinoti bei, labai tikėtina, puikiai suvokė, kad reikės spręsti daug metų toje vietoje stovinčių metalinių garažų klausimą. Ieškovas prognozuojamą situaciją vertina kaip galimai atsiradusius panaudos santykius, tačiau teigtina, kad konstatuoti tarp šalių buvusius faktinius panaudos santykius nėra jokio pagrindo. Nuo 2007 m. lapkričio mėnesio tarp šalių keletą metų buvo nagrinėjamas teisminis ginčas dėl metalinių garažų iškeldinimo, todėl atsakovams nesutinkant su ieškinio reikalavimais bei teisminiame procese siekiant apginti savo teises, to negalima vertinti kaip atsakovų sutikimą su panauda ir panaudos faktinių santykių susiklostymą. Pats ieškovas, patyręs verslo subjektas, nenurodė priežasčių, kodėl anksčiau nekėlė klausimo dėl rašytinės panaudos sutarties su atsakovais sudarymo, kodėl nereikalavo iš atsakovų ieškovo tik šiuo metu įvertintais kaip panaudos santykiais susijusių išlaidų atlyginimo. Žemės sklypas atsakovams buvo išnuomotas Vilniaus miesto valdybos 2000-06-15 sprendimu Nr. 1243V, t.y. teisėtai ir už tai, kad pasibaigus trejų metų nuomos terminui niekas atsakovams nereiškė pretenzijų, atsakovai nėra atsakingi. Ir dabar negauta duomenų apie Vilniaus miesto savivaldybės reiškiamas kokias nors pretenzijas atsakovams dėl įsipareigojimų, kilusių iš 2000-07-25 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 122 (106-116 b.l., II tomas, 30,31 b.l., IV tomas).

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais metalinių garažų (duomenys neskelbtini), savininkai N. V., J. J., S. M., A. T., A.J. P., A. B., A. P., Z. M., V. S. ir E. K. parodė, jog vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-02 sprendimą iš jų buvo išreikalautos vykdymo išlaidos, nors jų garažų niekas nekeldino, nes jų garažai stovi valstybinėje žemėje. Tai kelia abejones, ar civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008 buvo reikiamai išsiaiškintos UAB „Molesta“ turimų žemės sklypų ribos ir kurių asmenų metaliniai garažai stovėjo tuose sklypuose, t.y. ar ieškovas turėjo reikalavimo teisę į visus buvusius byloje atsakovais garažų savininkus. Patikslinęs reikalavimus šioje byloje ieškovas nusprendė reikšti pretenzijas tik žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįsto užstatymo, tačiau atsakovai teigė, jog sklypų ribos nėra patikslintos bei dalyje persidengia (241 b.l., I tomas) ir tas atsakovų argumentas nepaneigtas.

Kadangi ieškovas rėmėsi argumentu dėl teismo 2008-06-02 sprendimo piktybiško nevykdymo, pažymėtinos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-499-110/2008, kurioje atsakovais buvo 253 metalinių garažų savininkai, aplinkybės. Byloje atsakovams atstovavo 2 – oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas „Kernavė“ J. A., kiti atsakovai nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Įvertinus liudytojų N. V., J. J., S. M., A. T., A.J. P., A. B., A. P., Z. M., V. S. ir E. K. parodymus ne visi garažų savininkai žinojo apie bylos nagrinėjimą ir apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik pradėjus priverstinį sprendimo vykdymą. Kadangi atsakovais buvo labai daug fizinių asmenų, labai tikėtina, kad apie būtinumą vykdyti teismo sprendimą jie sužinojo tik gavę antstolio raginimus. Šioje byloje apklausti liudytojai teigė, kad jie be jokių išlygų sumokėjo antstoliui jo reikalaujamas, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, sumas. Labai tikėtina, kad dauguma metalinių garažų savininkų vykdė teismo sprendimą pagal galimybes, nes jiems savo lėšomis reikėjo nukelti garažus, panaikinti po jais esančias duobes, rūsius, sutvarkyti aplinką ir pan., nors jų finansinės galimybės tą padaryti greitai, tikėtina, buvo ribotos. Todėl ieškovo argumentas dėl piktybiško teismo 2008‑06‑02 sprendimo nevykdymo neparemtas įrodymais ir laikytinas nepagrįstu.

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl daikto išlaikymo išlaidų priteisimo rėmėsi CK 6.636 str., numatančiu panaudos gavėjo pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pažymėtina, kad ieškovas, kuris iš B.Z. G. ir H. G. 2007 m. įsigijo žemės sklypus su juose stovinčiais garažais, panaudos santykių, jo teigimu, buvimą iškėlė 2015-10-05 (105-108 b.l., IV tomas). Teismo nuomone, ieškovo, kuris išimtinai pats sukūrė tokią situaciją, reikalavimo patenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), nes atsakovai net negalėjo tikėtis, kad valstybės ar savivaldybės institucijos tokiu būdu spręs žemės grąžinimo (ar pan.) klausimą suteikiant nuosavybę akivaizdžiai probleminėje vietoje su didelei fizinių asmenų grupei priklausančiais garažais, o verslo subjektas pirks tokius žemės sklypus nepareikalavęs iš žemės pardavėjų B.Z. G. ir H. G. prieš tai pasirūpinti garažų iškeldinimu. Teigtina, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo, kaip privačios žemės savininko pareigos pagal įstatymą mokėti žemės mokestį ir atsakovų, garažų savininkų, kurie tokioje situacijoje atsidūrė dėl paties ieškovo elgesio, veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su ieškovo patirtomis išlaidomis, ieškinys netenkintinas.

Atmetant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 92 str., 96 str. iš ieškovo valstybės naudai iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Molesta“, į.k. 167553831, į valstybės biudžetą 9,98 eurų pašto išlaidas (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.