- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- 1S-211-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11053-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje J. S. (J. S.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį tuo, kad jis, 2025 m. kovo 29 d. 13.20 val., Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, parduotuvėje „Maxima“ iš lentynos paėmė 14 vnt. kavos „Dallmayr Prodomo Kaffee“, kurios 1 vnt. kaina 10,99 Eur, bendros 153,86 Eur vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Be to, J. S. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tuo, kad jis, 2025 m. balandžio 3 d. apie 09.57 val. Vilniuje, Viršuliškių g. 30, parduotuvėje „Maxima LT“ iš lentynos paėmė 11 vnt. maltos kavos „Dallmayr Prodomo 500 g“, kurios 1 vnt. kaina 10,99 Eur, ir iš parduotuvės pasišalino nepateikęs prekių apmokėjimui, pagrobdamas svetimą UAB „Maxima LT“ priklausantį 120,89 Eur vertės turtą.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2025 m. balandžio 6 d. 10.07 val., Vilniuje, Priegliaus g. 1, parduotuvėje UAB „IKI Lietuva“, iš lentynos paėmė 14 vnt. kavos „Dallmayr Prodomo Kaffee“, kurios 1 vnt. kaina 10,99 Eur, bendros 153,86 Eur vertės, ir iš parduotuvės pasišalino nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ ir „Maxima LT“ priklausantį, bendros 274,75 Eur vertės turtą.
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, baudžiamoji byla perduota prokurorui. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis, be kita ko, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas 2025 m. balandžio 3 d. pagrobęs svetimą UAB „Maxima LT“ priklausantį 120,89 Eur vertės turtą. 2025 m. balandžio 4 d. civilinis ieškovas pareiškimu kreipėsi dėl 14 vnt. pakelių kavos vagystės bendrai 153,86 Eur sumai, analogišką turto vertę ir prekių kiekį nurodė ir 2025 m. balandžio 16 d. civiliniame ieškinyje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, suapvalindamas sumą, pripažino bendrovę civiline ieškove 154 Eur sumai ir nekėlė klausimų dėl pagrobto turto kiekio, vertės. Nutartyje pažymima, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. pranešime apie įtarimą nurodoma, jog per tęstinę nusikalstamą veiką iš bendrovės kaltinamasis galimai pagrobė 11 vnt. minėtos kavos, kurios vertė 120,89 Eur, analogiškas prekių kiekis bei vertė nurodomi ir kaltinamajame akte. Kaltinamajame akte taip pat nurodomas bendrovės reikalavimas dėl 153,86 Eur. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas bylą perduoti prokurorui, kadangi šie netikslumai, kaltinamajame akte vieni kitiems prieštaraujantys duomenys trukdo nagrinėti šią baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo argumentai
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Raimonda Mackevičienė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui naujo sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
5. Skunde nurodoma, kad iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo akto turinio, matyti, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai nepagrįsti, priešingai, nei konstatavo teismas, šioje baudžiamojoje byloje nėra nei kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, nei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Prokuroras skunde, cituodamas teismų praktikos nuostatas dėl kaltinamojo akto pripažinimo neatitinkančio BPK 219 straipsnio reikalavimų, pažymi, kad kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas, jame neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
6. Prokuroras skunde pažymi, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje išdėstyti visi motyvai, pagrindžiantys kaltinimo esmę. Apklaustas įtariamuoju J. S. dėl 2025 m. balandžio 3 d. veikos savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad parduotuvėje kilo mintis paimti kavos, tačiau paėmė tik 11 vnt. o ne 14 vnt. UAB „Maxima LT“ pateiktuose vaizdo įrašuose, dėl jų kokybės, suskaičiuoti tikslaus pagrobtos kavos kiekio nėra galimybės, todėl nuspręsta, kad objektyvių duomenų, jog J. S. pagrobė pareiškime nurodytus 14 vnt. kavos pakelių nėra, pareiškėjas vagystės faktą patvirtinančių kitų objektyvių duomenų nepateikė, o J. S. tvirtinant, kad paėmė 11 vnt., ikiteisminis tyrimas tęsiamas dėl 11 vnt. kavos pakelių vagystės. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. rugpjūčio 11 d. pranešime apie įtarimą nurodoma, kad jis iš lentynos paėmė 11 vnt. kavos, kas atsispindi ir kaltinamajame akte. Pasak prokuroro, nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamasis aktas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Prokuroro vertinimu, kaltinimas yra aiškus, konkretus ir atitinka nustatytus faktus. Jokių esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurie trukdytų nagrinėti bylą teisme ar suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, nėra.
7. Prokuroras skunde taip pat pažymi, kad civilinio ieškinio turinys ir jame nurodyta žalos suma negali būti vertinami, kaip prieštaraujantys kaltinamajame akte nurodytiems duomenims ir dėl to kliudantys bylos nagrinėjimui teisme, kadangi dėl žalos dydžio ar kiekio gali būti procesiškai tikslinama bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas, priimdamas sprendimą grąžinti bylą prokurorui, pažeidė kaltinamojo teisę į teisingą ir greitą procesą. Taip pat teismas savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas ne tik konkrečius kaltinamojo akto trūkumus, bet ir paaiškinti, kodėl nustatytų pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą.
8. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Prokuroro skundas tenkinamas.
9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, daro išvadą, kad šioje byloje nenustatyta nei kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir dėl kurių ši baudžiamoji byla esamoje proceso stadijoje turi būti gražinama prokurorui, nei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
10. Kaltinamojo akto turinys numatytas BPK 219 straipsnyje, kuriame išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2014, 2K-254/2013, 2K-132-511/2019). Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Pažymėtina, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks trūkumas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurio ištaisyti teisme nėra galimybės. Bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-1-696/2016).
11. Grįsdamas sprendimą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui, žemesnysis teismas motyvavo iš esmės tuo, kad neatitikimai, esantys tarp bendrovės pareiškime nurodytų aplinkybių dėl pagrobto turto kiekio ir vertės, pareikštame kaltinime nurodyti duomenys bei bendrovės civiliniame ieškinyje nurodytas reikalavimas dėl pagrobto turto kiekio ir vertės, trukdo nagrinėti šią baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje. Taigi, matyti, kad žemesnysis teismas tokius neatitikimus sieja su įrodymų vertinimu, tačiau aukštesnysis teismas su tokiu žemesniojo teismo vertinimu nesutinka. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nagrinėju atveju nenustatyta, kad pareikštas kaltinimas J. S. būtų neaiškus, netikslus ir savo pobūdžiu trukdytų žemesniajam teismui nagrinėti šią baudžiamąją bylą. Kaltinamajame akte J. S. dėl tęstinės nusikalstamos veikos pareikštame kaltinime nurodoma, kad „jis 2025 m. balandžio 3 d. apie 09.57 val. Vilniuje, Viršuliškių g. 30, parduotuvėje „Maxima LT“ iš lentynos paėmė 11 vnt. maltos kavos „Dallmayr Prodomo 500 g“, kurios 1 vnt. kaina 10,99 Eur, ir iš parduotuvės pasišalino nepateikęs prekių apmokėjimui, pagrobdamas svetimą UAB „Maxima LT“ priklausantį 120,89 Eur vertės turtą“. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte yra nurodytos esminės J. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, padariniai, nurodytas BK straipsnis, reglamentuojantis kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat kaltinamajame akte yra nurodyti duomenys apie kaltinamąjį, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Kaip matyti, nesant objektyvių duomenų dėl bendrovės pareiškime nurodytų 14 vnt. kavos pakuočių vagystės bei įvertinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl 11 vnt. kavos pakuočių vagystės, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas dėl 11 vnt. kavos pakuočių vagystės ir dėl tokio kiekio be vertės atitinkamai pareikštas kaltinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendimas dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto nėra susijęs su įrodymų vertinimu, nes tai daroma tik baigiamuosiuose teismo sprendimuose.
12. Remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl galimai pagrobto turto vertės ir kiekio esančių neatitikimų baudžiamosios bylos medžiagoje, nepagrįstai įvardijami kaip kaltinamojo akto neatitikimas BPK 219 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme. BPK 287 straipsnyje yra nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi teisę ir pareigą, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą, apklausti liudytojus bei atlikti kitus būtinus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus veiksmus. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Kitu atveju teismas, nesurinkęs byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, vadovaujasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).
13. Tuo tarpu aplinkybė, kad bendrovės pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta pagrobto turto vertė ir kiekis neatitinka pareikštame kaltinime nurodyto pagrobto turto vertės ir kiekio, taip pat nesudaro pagrindo grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nereti atvejai, kai ištyrus įrodymus paaiškėja, jog pagrobto (ar kitaip neteisėtai užvaldyto) turto vertė ar kiekis yra kitokie, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau šios aplinkybės nepripažįstamos kliūtimi, trukdančia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, teisme yra galimas kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pakeitimas. Be kita ko, teismas nėra saistomas byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio. BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Taigi, tik bylą išnagrinėjus teisme ir teisiamojo posėdžio metu ištyrus visus įrodymus, bus galima daryti išvadas dėl kaltinamojo kaltės, o tuo pačiu dėl pagrobto turto kiekio, vertės bei civilinio ieškinio pagrįstumo.
14. Baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikavimas bei kitų reikšmingų aplinkybių nustatymas yra ir teisinio ginčo dalykas. Įstatyme tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte nurodytas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas, nėra, jis turi atspindėti prokuroro poziciją. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Aukštesnysis teismas sprendžia, kad žemesniojo teismo skundžiamos nutarties argumentai nepagrindžia išvados, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kad tai trukdo išnagrinėti bylą.
15. Pažymėtina, kad perdavus bylą prokurorui, jis privalo bylą vesti taip, lyg ikiteisminis tyrimas dar nebūtų pasibaigęs, o pašalinęs teismo nustatytus esminius pažeidimus privalo iš naujo atlikti visus veiksmus, įskaitant visus ikiteisminio tyrimo užbaigimo stadijos veiksmus, kurie yra imperatyviai nustatyti BPK prieš perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-234-870/2020). Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nurodytų trūkumų šalinimas bylą perduodant prokurorui nebūtų greitesnis, efektyvesnis bei neatitiktų proceso dalyvių teisių ir interesų.
16. Remiantis nurodytomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai žemesnės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai įvardijami kaip kaltinamojo akto neatitikimas BPK 219 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Šiuo atveju byla apylinkės teismo grąžinta prokurorui iš esmės dėl įrodymų vertinimo, o ne dėl kaltinamojo akto trūkumų, nenurodant ar neteisingai nurodant svarbias aplinkybes J. S. pareikštame kaltinime. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, žemesnysis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-3532-859/2025 perduota prokurorui ir šią baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.