Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-28056-1070/2019 pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis V. K., M. Š. ir V. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas nustatyti dalį skolininko turto, esančio jo bendra su kitais asmenimis nuosavybe, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Suinteresuotas asmuo M. Š. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, S. Š. neįgaliojo pažymėjimą; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio pažymą, išduotą S. Š.; UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija PA Nr. 03404; 2019 m. vasario 14 d, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 190212jetta112.

10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

11. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantė dėl objektyvios priežasties neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti minėtų įrodymų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl jų priėmimo, taip pat siekiant nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima į bylą kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus.

Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis V. K. vykdo Kauno miesto 11-ojo notaro biuro 2019 m. birželio 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 2687,18 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Š. išieškotojo S. V. naudai. Antstolis 2019 m. liepos 31 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0071/19/00700 nukreipė skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimą į skolininko V. Š. ir jo sutuoktinės M. Š. bendrasantuokinį turtą – pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose arba grynųjų pinigų pavidalu vieno iš sutuoktinių dispozicijoje; areštuotas pinigines lėšas saugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje. Antstolis 2019 m. liepos 31 d. siūlymu pasiūlė suinteresuotiems asmenims pateikti per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto ar patvarkymo gavimo užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ir ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. arešto panaikinimo, nurodydama, kad šis turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Antstolis 2019 m. spalio 18 d. pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) S. V. kreiptis į teismą dėl skolininko V. Š. turto dalies, esančios bendra su sutuoktine M. Š. nuosavybe, nustatymo, kad būtų galima iš jos išieškoti skolą.

13. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

14. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

15. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 11 punktas).

16. Teisiškai nereikšmingi apeliantės argumentai dėl V. Š. prievolės, kilusios iš vekselio, asmeninio pobūdžio. Bylos nagrinėjimo dalykas ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekė įrodyti, kad skolininkas V. Š. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę, išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis, 3.112 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles.

18. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

19. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atskirojo skundo argumentai neatskleidžia CPK 176 – 185 straipsnių nuostatų pažeidimo. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad byloje nebuvo atskleista jos esmė ar kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas.

20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suinteresuoti asmenys nepaneigė CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos suinteresuotų asmenų bendrosios jungtinės nuosavybės (automobilio VW Jetta) prezumpcijos (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

21. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nors M. Š. ir G. L. 2019 m. vasario 4 d. sudarytoje tikslinės 3300 Eur paskolos sutartyje nurodyti M. Š. ketinimai už paskolintą sumą automobilį VW Jetta įsigyti asmeninėn nuosavybėn, 2019 m. vasario 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) bei automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina, kad šį automobilį M. Š. įsigijo asmeninėn nuosavybėn – joje tokia M. Š. valia nėra išreikšta. Priešingai – byloje apeliantės įvardinta automobilio įgijimo paskirtis (jos ir skolininko V. Š. vaikų vežiojimas) yra ne asmeninės, o bendrosios jungtinės kilmės (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). 2019 m. spalio 25 d. šalių sudarytoje vedybų sutartyje taip pat nėra užfiksuota, koks konkretus turtas, santuokos metu įgytas iki šios sutarties sudarymo, joms priklauso asmeninės nuosavybės teise, nors, automobilį įsigijus iki vedybų sutarties sudarymo, tokią galimybę šalys turėjo (šios sutarties 3.2 punkte yra tik bendro pobūdžio susitarimas, jog turtas, įgytas asmeninės nuosavybės teise (dovanotas, paveldėtas turtas ar kitu būdu asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas) po santuokos sudarymo, sudarius šią sutartį lieka asmenine turtą įgijusios šalies nuosavybe). Pažymėtina ir tai, kad G. L. 2019 m. vasario 13 d. banko pavedime nėra nurodyta 3300 Eur pervedimo M. Š. paskirtis, įvardinta 2019 m. vasario 4 d. paskolos sutartyje (neminimas pinigų pervedimas pagal konkrečią paskolos sutartį), kas, siejant su pirmiau nurodytais faktais, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie 2019 m. vasario 4 d. paskolos sutarties surašymą atgaline data, jos turinį pritaikant prie M. Š. (kartu ir skolininko V. Š.) siekio pagrįsti automobilio įsigijimą jos asmeninėn nuosavybėn. Kilnojamojo daikto įgijimas už kito asmens pervestus pinigus savaime nepaneigia bendrosios jungtinės to daikto nuosavybės (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos sąskaitoje esančios piniginės lėšos laikytinos jos asmeniniu turtu ir nėra jokio pagrindo nustatyti, jog ½ dalis jose esančių lėšų priklauso V. Š.. Apeliantė M. Š. ir jos sutuoktinis V. Š. 2019 m. spalio 25 d. sudarė vedybų sutartį, kurios 2.2 punktu šalys susitarė, kad turtas, įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po santuokos sudarymo, sudarius šią sutartį lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutarties 3.3 punktu šalys susitarė, kad turtas ir turtinės teisės, įgytos po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė, taip pat kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Taigi, po vedybų sutarties įregistravimo išieškojimas pagal skolininko V. Š. prievoles nebegali būti nukreipiamas tik į apeliantės pajamas, gautas po vedybų sutarties sudarymo, pagal kurią kiekvieno iš sutuoktinių pajamos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.100 straipsnio 7 punktas 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 18 punktas, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018 27 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės, kaip skolininko sutuoktinės, gaunamos pajamos iki 2019 m. spalio 28 d. (vedybų sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatytina skolininko V. Š. dalis.

23. Nėra reikšmingi atskirojo skundo argumentai, kad automobilį prižiūri, išlaiko ir juo kaip savo asmeniniu turtu naudojasi tik apeliantė, kad automobilis yra nedalus turtas, reikalingas apeliantės ir šalių vaikų poreikiams tenkinti. Skolininko turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymas nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Pažymėtina, jog apeliacine tvarka vertinama nutartimi teismas dėl skolininko turto realizavimo būdo nesprendė. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad apeliantė su sutuoktiniu kartu negyvena, neveda bendro ūkio, taip pat nekeičia jų turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Kaip minėta, šalys vedybų sutartį sudarė tik 2019 m. spalio 25 d., todėl jų santuokoje įgytam turtui iki vedybų sutarties įregistravimo (2019 m. rugsėjo 28 d.) taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsnis).

25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą pagal CPK 667 straipsnį, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.