- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-97-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02887-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- A. K., D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius ir uždaroji akcinė bendrovė, „BRC finance“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir A. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius ir uždaroji akcinė bendrovė „BRC finance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. S. ir A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami: 1) nutraukti pareiškėjų santuoką, įregistruotą 2012 m. spalio 16 d. Vilniaus rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 360, bendru sutikimu; 2) patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) santuokos nutraukimo civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; 4) neskirti termino susitaikyti. Pareiškime buvo nurodoma, kad nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, pareiškėjai nuo 2025 m. sausio mėn. kartu nebegyvena, t. y. nėra praėję vieneri metai nuo gyvenimo skyrium.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų D. S. ir A. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad pateikto prašymo metu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sprendžiant šio prašymo priėmimo klausimą faktiškai nėra suėjęs vienerių metų gyvenimo skyriumi terminas. Be to, pareiškėjai atitinka kitą specialią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą – sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Tokiu atveju turėtų būti nurodytos išskirtinės asmeninio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, ir dėl to yra būtina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, arba sutuoktinių apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus dar nesuėjus minimaliam vienerių metų sutuoktinių gyvenimo skyriumi terminui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai bendro ūkio neveda ir negyvena santuokinio gyvenimo mažiau negu metus. Nurodė, kad tokiu atveju konstatavimui, jog santuoka yra faktiškai iširusi, nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašyme nenurodo išskirtinių asmeninio gyvenimo aplinkybių, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką, trukusią virš 12 bendro gyvenimo metų, teismine tvarka. Santuokos nutraukimas grindžiamas abstraktaus pobūdžio, neišskirtinėmis aplinkybėmis (pradėjo ryškėti charakterių skirtumai, išsiskyrė interesai, ėmė nesutarti dėl sutuoktinių tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo ir kt.).
5. Teismo vertinimu, savo esme pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas santuokai nutraukti notarine tvarka. Sutuoktinių bendro pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimas teismui iki vienerių metų gyvenimo skyrium termino pabaigos, nenurodžius jokių išskirtinių asmeninio gyvenimo aplinkybių, kodėl yra svarbu kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo iki vienerių metų gyvenimo skyrium termino pabaigos, leidžia spręsti apie siekį išvengti santuokos nutraukimo notarine tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį.
6.1. Pareiškėjo teigimu, prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu buvo aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai nuo 2025 m. sausio mėn. negyvena kartu, t. y. mažiau nei 1 metus nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl santuoka negali būti nutraukiama notarine tvarka. Nors teismas turėjo vertinti visą sąlygų, nurodytų CK 3.51 straipsnyje, visumą, tačiau nutartyje pažymėjo tik tai, kad pareiškėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl privalo dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą.
6.2. Pažymi, kad pareiškėjai nuo 2025 m. sausio mėn., t. y. mažiau nei 1 metus, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau, nors ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, neturi teisė kreiptis į notarą dėl santuokos nutraukimo, santuoką privalo nutraukti teismas, nes pareiškėjai atitinka visas 3 sąlygas, numatytas CK 3.51 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, nėra suprantamas teismo primygtinis reikalavimas pareiškėjams santuoką nutraukti tik notarine tvarka, kai notarine tvarka santuoka negali būti nutraukiama, nes pareiškėjai mažiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.
6.3. Pareiškėjų prašyme nurodyta, kad sutuoktiniai gyvena atskirai jau beveik 11 mėnesių, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, atkurti šeimos nė vienas pareiškėjų nebenori, jiems tai atrodo neįmanoma. Pareiškėjai nėra vienas kitam lojalūs, neberemia vienas kito moraliai bei materialiai. Pareiškėjų įsitikinimu, jų santuoka yra tik formali, nėra jokios tikimybės, kad pareiškėjai išspręs tarp jų egzistuojančias problemas, susitaikys ir atnaujins santuokinį gyvenimą, pradės vėl gyventi kartu. Pareiškėjai ne kartą bandė taikytis, tačiau nesėkmingai, todėl yra tvirtai nusprendę nutraukti santuoką. Pareiškėjai siekia pradėti kurti visaverčius santykius su kitais partneriais, asmeninės nuosavybės teise įgyti nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones. Nurodo, kad pareiškėjai pirmą prašymą nutraukti santuoką pateikė dar gegužės mėnesį ir tai yra ženklas, kad sutuoktinių santuoka tikrai yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
9. Nustatyta, kad pareiškėjai D. S. ir A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nutraukti pareiškėjų santuoką, nurodydami, kad pareiškėjai nuo 2025 m. sausio mėn. kartu nebegyvena, t. y. nėra praėję vieneri metai nuo gyvenimo skyrium. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjai nenurodė išskirtinių asmeninio gyvenimo aplinkybių, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
10. Apeliantas atskiruoju skundu nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog pareiškėjai yra apsisprendę nutraukti santuoką, pradėti santykius su kitais partneriais ir pan., tačiau negyvena santuokinio gyvenimo mažiau negu metus ir todėl negali kreiptis dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka.
11. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.
12. Taigi, įsigaliojus 2023 m. sausio 1 d. naujai CK 3.51 straipsnio redakcijai, buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, kai esant sąlygų visumai: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio; negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.
13. Tiek pareiškime pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjai bendro ūkio nebeveda ir santuokinio gyvenimo nebegyvena nuo 2025 m. sausio mėn., todėl sutiktina su apeliantu, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo suėję vieneri metai ir tai būtų vertinama kaip viena iš sąlygų dėl santuokos nutraukimo kreiptis ne į notarą, o į teismą. Tačiau atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra praėję vieneri metai nuo pareiškėjų bendro ūkio vedimo pabaigos (2025 m. sausio mėn.), todėl iš esmės CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatyto termino kreiptis ne į notarą, o į teismą, išimties šiai dienai nebeliko.
14. Tokiu atveju skundo patenkinimas pareiškėjams nesukels teisinių pasekmių, nes pareiškimą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi, klausimą išspręstų analogiškai. Tokio aiškinimo laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1664-661/2024; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1736-413/2024; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-441-940/2025).
15. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šalys turi paaiškinti išskirtines asmeninio gyvenimo aplinkybes, kodėl yra svarbu kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo iki vienerių metų gyvenimo skyrium termino pabaigos, ypač likus nežymiam terminui iki sąlygos kreiptis į notarą išpildymui. Atkreiptinas dėmesys, kad, šiuo konkrečiu atveju, teismas pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėjo 2025 m. lapkričio mėn., t. y. likus mažiau nei dviem mėnesiams iki CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatyto termino suėjimo.
16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalyje esantis šalių įpareigojimas dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą, nėra nurodytas kaip alternatyva sutuoktiniams, o reglamentuotas tikslingai, t. y. kartu atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių teisinį reguliavimą, optimizuoti Lietuvos Respublikos teismų darbo krūvį, šią funkciją perduodant notarams. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra suteikęs pareiškėjams diskrecijos pasirinkti jiems priimtinesnę santuokos nutraukimo tvarką. Būtinybės kreiptis ne į notarą, o į teismą apeliantas nepaaiškino ir pateikęs atskirąjį skundą, o tik deklaratyviai nurodė, kad nėra suėjęs įstatymo nustatytas terminas, nors atskirasis skundas paduotas likus mažiau nei dviem mėnesiams iki šio termino suėjimo. Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-137-640/2025; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-441-940/2025, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1178-460/2025 ir kt.).
17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors pareiškimo pateikimo teismui metu ir sprendžiant jo priėmimo klausimą pareiškėjai neturėjo teisinio pagrindo dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl to, kad nebuvo suėjęs gyvenimo skyrium vienerių metų terminas, civilinės bylos nagrinėjimo metu dėl pakitusios juridinių faktų sudėties, t. y. suėjus CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytam vienerių metų terminui, teismas kompetencijos spręsti dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo nebeturi. Dėl to pirmosios instancijos teismo taikytas pareiškimo atsisakymo priimti pagrindas – CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kai teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, išliko aktualus ir taikytinas nagrinėjamoje situacijoje.
18. Dėl išvardintų priežasčių, taip pat remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kuria konstatuota, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir teisėtai atsisakyti jį priimti, nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.