- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-137-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14735-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- I. M., D. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų I. M. ir D. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai I. M. ir D. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą pateikdami prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
2. Pareiškėjai nurodė, kad santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Pareiškėjai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, yra veiksnūs, todėl laikėsi pozicijos, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Paaiškino, kad išsiskyrė tarpusavio interesai, prasidėjo nesutarimai, ėmė nesutarti dėl sutuoktinių tarpusavio teisių ir pareigų. Nuo (duomenys neskelbtini) nebegyvena kartu, t. y. mažiau nei vienerius metus nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl santuoka negali būti nutraukta notarine tvarka. Pareiškėjų santuoka šiuo metu yra formali, nėra tikimybės, kad pareiškėjai atnaujins santuokinį gyvenimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Nurodė, kad nors pareiškėjai rėmėsi aplinkybe, jog santuokinio gyvenimo nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini), tačiau tokiu atveju jie turėtų nurodyti išskirtines asmeninio gyvenimo aplinkybes, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, ir dėl to yra būtina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo panaikinimo, arba įrodymus, kad jų apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus dar nesuėjus visam minimaliam vienerių metų sutuoktinių gyvenimo skyriumi terminui.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreipimosi į teismą metu iki vienerių metų gyvenimo skyriumi termino pabaigos buvo likęs kiek daugiau nei mėnuo, taip pat tai, jog pareiškėjai atitinka kitą specialią CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą – sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl savo esme pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas santuokai nutraukti notarine tvarka, o pareiškimo pateikimas beveik suėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, teismui leido spręsti apie pareiškėjų siekį išvengti santuokos nutraukimo notarine tvarka iš individualių paskatų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Pareiškėja I. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėjų prašyme yra aiškiai nurodyta, kad jie mažiau nei vienerius metus nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl santuoka negali būti nutraukta notarine tvarka.
7.2. Nors teismas turi vertinti visą sąlygų, nurodytų CK 3.51 straipsnyje, visumą, tačiau nutartyje pažymi tik aplinkybę, kad pareiškėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl privalo dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą.
Atskirasis skundas netenkinamas
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
9. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
10. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.
11. Šiuo metu galiojančioje CK 3.51 straipsnio redakcijoje nustatytas teisinis reglamentavimas, kai esant sąlygų šių visumai: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; 4) kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio; 5) negyvena santuokinio gyvenimo ir 6) neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.
12. Įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardint sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. Akcentuotina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata. Tokio galiojančio normatyvinio reglamentavimo aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-668-430/2023, 22 punktas).
13. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, be kita ko, turi patikrinti ir tai, ar nagrinėjamas klausimas nėra praradęs aktualumo.
14. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą atsisakė priimti remdamasis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi ir nurodydamas, kad pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu turi kreiptis į notarą, o byla, nesant išskirtinių aplinkybių, nėra nagrinėtina teisme. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu, nes tai yra viena iš sąlygų dėl santuokos nutraukimo kreiptis ne į teismą, o į notarą.
15. Tiek prašyme, tiek atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjai bendro gyvenimo nebeveda nuo 2023 m. gruodžio mėn., todėl sutiktina, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo suėję vieneri metai ir tai būtų vertinama kaip viena iš sąlygų dėl santuokos nutraukimo kreiptis ne į notarą, o į teismą. Vis dėlto, atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra praėję vieneri metai nuo pareiškėjų bendro ūkio vedimo pabaigos, todėl iš esmės CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatyto termino kreiptis ne į notarą, o į teismą, išimties šiai dienai nebeliko. Tokiu atveju laikytina, kad skundžiamos nutarties panaikinimas jau yra praradęs aktualumą ir pareiškėjams nesukels jokių teisinių pasekmių. Pareiškimą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi, klausimą išspręstų analogiškai – atsisakytų priimti prašymą ir nurodytų, kad pareiškėjai turi kreiptis į notarą.
16. Tuo pačiu nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tuo atveju, kai iki kreipimosi į notarą termino išpildymo sąlygos yra likęs mažas laikotarpis (nagrinėjamu atveju –vienas mėnuo, nes prašymas pateiktas 2024 m. spalio 29 d., o gyvenimas skyrium pradėtas (duomenys neskelbtini)) ir esant likusiai CK 3.51 straipsnio 3 dalyje esančių sąlygų visumai, šalys turėtų paaiškinti išskirtines asmeninio gyvenimo aplinkybes, kodėl yra svarbu kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo iki vienerių metų gyvenimo skyrium termino pabaigos likus nežymiam terminui. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalyje esantis šalių įpareigojimas dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą, kaip minėta, nėra nurodyta kaip alternatyva sutuoktiniams, o reglamentuota tikslingai, t. y. kartu atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių teisinį reguliavimą, optimizuoti Lietuvos Respublikos teismų darbo krūvį, šią funkciją perduodant notarams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudaryta dar 2024 m. birželio 22 d., didžioji dalis likusių duomenų gauti dar 2024 m. birželio mėn., o faktiškai kreiptasi į teismą tik 2024 m. spalio 29 d. Būtinybės kreiptis ne į notarą, o į teismą apeliantė nepaaiškino ir pateikusi atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-490-587/2023).
17. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju formaliai pareiškimo pateikimo teismui metu pareiškėjai neturėjo teisinio pagrindo dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl to, kad nebuvo suėjęs vienerių metų terminas, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu dėl pakitusios juridinių faktų sudėties, atsirastų teisinis pagrindas konstatuoti pasibaigusią teismui įstatymu suteiktą kompetenciją spręsti dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo ir dėl to civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atitinkamai, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šio imperatyvaus pagrindo negali paneigti iš esmės formali teisė kreiptis į teismą.
18. Dėl išvardintų priežasčių, remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas.
19. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.