- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2S-1664-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00628-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- P. V., E. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų P. V. ir E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų P. V. ir E. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu santuoką tarp P. V. ir E. V., sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad pareiškėjai bendro ūkio netvarko ir negyvena santuokinio gyvenimo, bendrų vaikų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų P. V. ir E. V. prašymą kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka.
3. Teismas nurodė, kad CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, todėl pareiškėjų prašymas, kaip neatitinkantis CK 3.51 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos, negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėjai, pageidaudami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo, turi teisę kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatyta tvarka (28 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.
5. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjai bendro ūkio neveda tik nuo 2023 m. rugsėjo, t. y. tik 9 mėnesius, o ne daugiau nei 1 metus (šios aplinkybės dėl bendro ūkio nevedimo laikotarpio nurodytos teismui pateiktame prašyme), todėl pareiškėjams bendro ūkio nevedant trumpiau nei 1 metus, pareiškėjų santuoka net ir negalėtų būti nutraukiama notarine tvarka, kaip nepagrįstai nurodo teismas, o pareiškėjų santuoka turi būti nutraukiama teismo tvarka. Šiuo atveju, pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų, o bendro ūkio neveda tik 9 mėnesius, todėl pareiškėjų situacija atitinka tik vieną iš dviejų būtinų sąlygų santuokos nutraukimui notarine tvarka. Priešingas įstatymo normos traktavimas ir teismo atsisakymas priimti pareiškėjų prašymą, sukuria pareiškėjų teises pažeidžiančią situaciją, jog pareiškėjai šiuo metu apskritai negali nutraukti santuokos bendru sutarimu, nes pareiškėjams nevedant bendro ūkio trumpiau nei 1 metus, nėra teisinio pagrindo kreiptis dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu į notarą. Taigi, skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu turi būti priimtas ir nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas atskirąjį skundą, be kita ko, turi patikrinti ir tai ar nagrinėjamas klausimas nėra praradęs aktualumo.
8. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 3.51 str. 3 d. atsisakė priimti pareiškėjų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad jie bendro ūkio neveda tik nuo 2023 m. rugsėjo, todėl skundžiamos nutarties priėmimo metu (2024 m. birželio 21 d.) dar nebuvo suėję metai ir byla turėjo būti nagrinėjama teisme.
9. CK 3.51 str. 3 d. yra nurodyta, kad kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
10. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu – 2024 m. rugsėjo 19 d., jau yra praėję vieneri metai, kai pareiškėjai nebeveda bendro ūkio, todėl, remiantis CK 3.51 str. 3 d. pareiškėjai turi kreiptis į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Taigi, šiuo metu skundžiamos nutarties panaikinimas jau yra praradęs aktualumą ir pareiškėjams nesukels jokių teisinių pasekmių, nes pareiškimą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.51 str. 3 d., klausimą išspręstų analogiškai – atsisakytų priimti prašymą ir nurodytų, kad pareiškėjai turi kreiptis į notarą.
11. Dėl išvardintų priežasčių, remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.