Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-21113-545/2024, pagal pareiškėjų D. S. ir A. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai D. S. ir A. S. 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

8. CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (2 dalis). Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (3 dalis).

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka, konstatavęs, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl pareiškėjų prašymas, kaip neatitinkantis CK 3.51 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos, negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Teismas pareiškėjams išaiškino, kad pageidaudami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo jie turi teisę kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatyta tvarka.

10. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų santuokos nutraukimui notarine tvarka, nes pareiškėjai 2024 m. balandžio 25 d. prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu aiškiai nurodė, kad jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2023 m. spalio mėnesio.

11. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui pateiktame pareiškime nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti taip pat nurodyta, ar yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

14. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad pareiškėjai teismui 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pridėjo prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kopiją ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisnių pasekmių kopiją. Teismui 2024 m. rugpjūčio 12 d. priėmus skundžiamą nutartį, minėta nutartis kartu su prašymo priedais, tarp jų ir apeliantės atskirajame skunde minimu 2024 m. balandžio 25 d. prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo grąžinti pareiškėjai A. S..

15. Kauno apygardos teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui ir siekdamas patikrinti atskirojo skundo argumentus bei įvertinti priimtos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją A. S. iki 2024 m. gruodžio 3 d. įskaitytinai pateikti apeliacinės instancijos teismui prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kopiją ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių kopiją, kurios buvo pateiktos 2024 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2YT-21113-545/2024.

16. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei iki nustatytos datos (iki 2024 m. gruodžio 3 d. įskaitytinai), nei iki paskirto posėdžio teismo įpareigojimo neįvykdė. Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra pateiktas apeliantės atskirajame skunde minimas 2024 m. balandžio 25 d. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė savo atskirojo skundo argumentų, todėl panaikinti skundžiamą teismo nutartį vadovaujantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

18. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, be kita ko, turi patikrinti ir tai, ar nagrinėjamas klausimas nėra praradęs aktualumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi, atsisakė priimti pareiškėjų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda tik nuo 2023 m. spalio mėnesio, t. y. trumpiau nei įstatymo nustatytas daugiau kaip vienerių metų terminas. Nors, kaip minėta, šio argumento apeliantė tinkamai nepagrindė, tačiau, jeigu ir laikant tokią aplinkybę pagrįsta, atskirojo skundo nagrinėjimo metu – 2024 m. gruodžio 12 d., tokia aplinkybė prarado savo aktualumą, dėl to, remiantis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai turi teisę kreiptis į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.

20. Taigi, šiuo atveju skundo patenkinimas pareiškėjams nesukels teisinių pasekmių, nes pareiškimą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi, klausimą išspręstų analogiškai. Tokio aiškinimo laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1664-661/2024).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apibendrinant tai, kas nurodyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį pareiškėjos A. S. atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.