Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. S., ieškovo atstovams advokatui Konradui Pabijanskui, advokatui Mariui Grajauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S.-V. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo – D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Įsigytas vasarnamis buvo nusidėvėjęs, prastos būklės, joje turėjo būti atliekamas kapitalinis remontas. Ieškovas asmeninėmis lėšomis atliko remonto darbus vasarnamyje, kuriame ieškovas su trečiuoju asmeniu gyveno, trečiajam asmeniui D. S. būnant Tenerifėje. Baigus remonto darbus, trečiasis asmuo nutraukė santykius su ieškovu, negrąžino ieškovo investuotų lėšų.

9. R. S. buvo įmonių (duomenys neskelbtini) akcininkas. Įmonė (duomenys neskelbtini) bankrutavo 2013 m., taip pat bankrutuojant (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekė savo vardu nebeturėti jokio turto, santaupų, banko sąskaitų. Palaikydama artimus santykius su ieškovu, trečiasis asmuo savo vardu atidarė banko sąskaitą, kuria naudojosi ieškovas, jam buvo išduota banko kortelė, prisijungimo duomenys. Šiuo laikotarpiu R. S. neturėjo jokių darbinių pajamų, turėjo skolų, bankas perėmė jo turtą, jo atžvilgiu buvo užvesta ne viena vykdomoji byla. Visos R. S. pajamos buvo iš įmonės (duomenys neskelbtini) pervedami pinigai į trečiojo asmens banko sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis ieškovas naudodamasis banko kortele disponavo asmeniškai.

10. Ieškovas padėdavo su vasarnamio remontu – organizuodavo ir prižiūrėdavo kai kuriuos darbus, ką mokėdavo paremontuodavo pats, kartais nupirkdavo kokią reikalingą priemonę. Tuo tarpu trečiasis asmuo, būdama Lietuvoje prižiūrėjo savo lėšomis ieškovo turimą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens ir ieškovo asmeniniams santykiams nutrūkus, ieškovas pareikalavo grąžinti į trečiojo asmens turtą investuotas asmenines lėšas.

11. Trečiasis asmuo pripažino, kad 2019 m. pabaigoje dalyvavo derybose su ieškovu, kurių metu ieškovas bandė įrodyti trečiąjį asmenį esant skolinga ieškovui 169 tūkst. Eur. Trečiasis asmuo su šiuo reikalavimu nesutiko. Po to, trečiasis asmuo teigia sužinojusi, kad R. S. įmonė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl dovanojimo sutarties, kuria trečiasis asmuo savo dukrai, atsakovei šioje byloje, padovanojo turėtą butą Kaune. Po kiek laiko gavo ir antrą ieškinį, kuriuo R. S. įmonė (duomenys neskelbtini) jau reikalavo grąžinti neva sudarytą paskolą, tačiau teismas priėmė sprendimą, kuriuo atmetė (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl paskolos grąžinimo.

12. Aplinkybę, kad ieškovas neturėjo ir dėl to negalėjo investuoti prašomos grąžinti sumos trečiasis asmuo grindžia šiais argumentai: R. S. aktualiu laikotarpiu turėjo banko sąskaitas tik AB Swedbank banke, kuriose R. S. santaupos sudarė 1,17 Eur ir 74,75 Eur; R. S. turėjo skolų ir jo atžvilgiu antstolių vykdomų išieškojimų; R. S. AB DNB bankas buvo suteikęs 172 182,81 Eur kreditą, tačiau jam įsipareigojimų tinkamai nevykdant skola pradėta išieškoti priverstinai (Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8228-285/2011); R. S. nekilnojamasis turtas neišgalint vykdyti skolinių įsipareigojimų buvo pardavinėjamas varžytynėse; Kauno apygardos teismo 2012-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2621-254/2012 R. S. įmonei iškelta bankroto byla; R. S. turėtas nekilnojamais turtas perimtas banko.

13. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia trečiojo asmens be teisinio pagrindo įgyto turto. Ieškovas pateikė sąskaitas už automobilių nuomą, iš autoservisų, trečiajam asmeniui išrašytas sąskaitas už vasarnamio elektrą, už kurias sumos yra automatiškai nuskaitomos nuo trečiojo asmens banko sąskaitos, čekiai už maisto produktus, sąskaitos be apmokėjimo dokumentų, čekiai, kurie yra neįskaitomi. Pateikti dokumentai už 62 748,49 Eur, o ne už ieškinyje prašomą ginčo sumą (72 224,78 Eur), dalis čekių dubliuojasi, kai kuriais atvejais matyti, kad nupirktos prekės buvo grąžintos. Ieškovas taip pat pateikė sąskaitų faktūrų už 22 vnt. durų ir 30 vnt. langų, kai tuo tarpu name yra 6 durys ir 7 langai. Ieškovas nurodė, kad 15 000 Eur sumokėjo už vasarnamio remonto darbų projektavimo paslaugas, tačiau ieškovas nepateikė šių sąskaitų apmokėjimo dokumentų, projektavimo paslaugos nebuvo užsakomos, vasarnamio remontas vyko neturint ieškovo pateiktų brėžinių.

16. Trečiojo asmens manymu, ieškovas reikalavimą nukreipia ne į tą asmenį ir ne tuo pagrindu, atsakovės su ieškovu nesieja jokie santykiai, atsakovė nėra gavusi iš ieškovo jokio turto. Tuo tarpu trečiąjį asmenį ir ieškovą sieja sutartiniai santykiai, nes jie kartu kūrė bendrą gyvenimą, kas teismų praktikoje vertinama kaip bendra jungtinė veikla, partnerystė. Ieškovas turi galimybę nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į trečiąjį asmenį, tačiau to vengia, nes tuomet ieškovas turėtų kreiptis į Ispanijos teismą, kadangi trečiasis asmuo ten gyvena. Dėl to, ieškovas pateikė reikalavimą trečiojo asmens dukrai, kad nereikėtų kreiptis su ieškiniu į Ispanijos teismą.

17. Tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad situacijoje, kai dviem asmenims palaikant artimus santykius, kuriant bendrą gyvenimą, vėliau yra reikalaujam kito asmens naudai išleistų sumų kaip nepagrįsto praturtėjimo, teismų praktika aiškiai pasisako, kad tokioje situacijoje, kai asmuo neprivalėjo mokėti ar perduoti jokių piniginių lėšų, tačiau, vedamas moralinių įsipareigojimų, kito asmens turtinę padėtį nuosekliai gerino, toks prigimtinės prievolės vykdymas atitinka geros moralės nuostatas, todėl negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas. Teismų vertinimu, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą šio turto atžvilgiu, susidarytų prielaidos išvengti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-663-186/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-157-553/2021).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo 2014 m. pirkimo pardavimo sandoriu įsigijo nekilnojamąjį turtą – vasarnamį Tenerifėje. 2020 m. šis turtas dovanojimo sandoriu buvo perleistas atsakovei.

20. Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.239 straipsnyje nustatyta, kad jeigu be pagrindo įgijęs turtą asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. turto gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011). Ginčas iš esmės yra kilęs tarp ieškovo ir trečiojo asmens dėl ieškovo į trečiojo asmens turto remontą investuotų lėšų. Aplinkybė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo iki šiol vykdo derybas dėl ginčo sumos patvirtina, kad ginčo šalys yra ieškovas ir trečiasis asmuo. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Todėl šios kategorijos byloje aplinkybę, kad atsakovė ginčo turtą (lėšas) gavo ir jas gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Šiuo atveju, ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei, tačiau nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo perleido atsakovei ginčo sumą.

21. Ieškovas grindžia reikalavimo pareiškimą atsakovei argumentu, kad atsakovė yra savininkė vasarnamio, į kurio remontą ieškovas investavo asmenines lėšas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga atsakyti trečiajam asmeniui pagal CK 6.239 straipsnį atsiranda tada, kai jis neatlygintinai gauna be pagrindo įgytą turtą. Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo vasarnamį įgijo 2014 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir atitinkamai dovanojimo sutarties pagrindu perleido dukrai (atsakovei). Ieškovas dovanojimo sutarties neginčija. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį. Tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

22. Teismas bylos nagrinėjimo metu įvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio nuostatą – pasiūlė ieškovui pakeisti atsakovę tinkama arba įtraukti trečiąjį asmenį bendraatsakove, išaiškino šalies nepakeitimo procesines pasekmes, tačiau ieškovas teismo siūlymo nurodyti tinkamą atsakovą neįgyvendino. Asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį nebuvo pakeistas išimtinai tik dėl ieškovo apsisprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, kaip ji pati nurodo, nėra santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal ieškovo pareikštą ieškinį, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo prielaidų

23. CK šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (CK 6.237-6.241 straipsniai) ir nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Pagal minėto straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šiuo atveju atsakovas gauna ne daiktą, o jo praturtėjimas paprastai pasireiškia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu.

24. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – savarankiška prievolės rūšis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009-09-28 nutartis Nr. 3K-3-355/2009, 2001-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; kt.).

25. Ieškovui teigiant, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovė yra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovė turi būti praturtėjusi ieškovo sąskaita), nes nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo; 4) atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2011 m. balandžio 26 d. Nr. 3K-3-196/2011, 2015 m. vasario 18 d. Nr. 3K-3-40-690/2015, 2016 m. gruodžio 2 d. Nr. 3K-3-489-695/2016, 2017 m. vasario 20 d. Nr. e3K-3-47-248/2017, 2017 m. kovo 8 d. Nr. e3K-3-119-421/2017, 2019 m. birželio 20 d. Nr. e3K-3-214-611/2019). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos nurodytos prielaidos. Taigi, visų pirma turi būti nustatytas atsakovės praturtėjimo dėl ieškovo veiksmų faktas. Atsakovės praturtėjimas gali pasireikšti tiesioginės turtinės naudos gavimu arba atsakovo turto sutaupymu. Be to, ieškovas privalo įrodyti, kad perduodamas turtą (lėšas) suklydo arba kad šis perduotas dėl prieš jį pavartotos prievartos ar apgaulės. Jei asmuo turtą perdavė savanoriškai, suvokdamas neturįs pareigos tą daryti, šio turto išreikalauti negalima, nes tokie veiksmai kvalifikuojami kaip dovanojimas.

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti praturtėjimo dėl ieškovo veiksmų jo sąskaita, nebuvimo tokiam praturtėjimui jokio teisinio pagrindo, ieškovo nuostolių atsiradimo rizikos ir negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais faktus. Be kita ko, ieškovas taip pat turi pareigą įrodyti, kad jis turėjo ieškinyje nurodomą pinigų sumą ir, kad šia suma sumažėjo jo turimos lėšos (CPK 178 straipsnis).

27. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nurodo, kad juos siejo artima draugystė, jie kartu gyveno. Ieškovas ir trečiasis asmuo iš esmės gyveno partnerystėje ir šalis siejusius santykius galima kvalifikuoti pagal jungtinės veiklos modelį. Tokia aplinkybė eliminuoja be teisinio pagrindo įgyto turto instituto nagrinėjamoje byloje taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-663-186/2015).

28. Kartu kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kai bendras turtas įgytas vieno asmens vardu, siekiant jį pripažinti bendrąja daline nuosavybe, turi būti įrodyta buvus atitinkamą jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Taigi, nepakanka nustatyti vien nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo drauge ar ūkio tvarkymo kartu fakto, kad būtų galima teigti egzistuojant susitarimą siekti tam tikro tikslo sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams, atitinkamai laikant, kad asmenis sieja sutartiniai turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto renovavimo. Tačiau ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas reiškiant ieškinį atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo, nesudaro pagrindo teismui vertinti ieškovo ir trečiojo teisinius asmens santykius jungtinės veiklos aspektu. Juo labiau, kad ieškovas turėjo galimybę atsakove traukti ir trečiąjį asmenį, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu tokia galimybe nepasinaudojo.

29. CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

30. Teismui ieškovo sąžiningumas kelia abejonių, nes nagrinėjamoje byloje jis iš pradžių ieškinio reikalavimą grindė po kelis kartus skaičiuodamas tuos pačius čekius ir kvitus, atsakovei pateikus teismui detalią ieškovo pateiktų įrodymų analizę, nurodant be kita ko, kurie dokumentai dubliuojasi, kad dalis pirkinių buvo grąžinti, dalis kvitų nėra įskaitomi, dėl dalies pateiktų sąskaitų-faktūrų nėra pateikti sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, ieškovas atsisakė dalies reiškiamų reikalavimų – 2022 m. lapkričio 24 d. atsisakė reikalavimo dėl 17 863,57 Eur ir 2023 m. sausio 20 d. atsisakė dalies reikalavimo dėl 1 638,45 Eur. 2023 m. kovo 6 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo reikalavimą sumažino 3 188,88 Eur, iki 64 533,88 Eur, tačiau kartu tuo pačiu prašymu pateikė papildomus įrodymus 14 565,44 Eur dalyje ir padidino ieškinio reikalavimą iki 79 099,32 Eur. Ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu, atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp ieškovo ir trečiojo asmens dėl ieškovo investuotų pinigų į vasarnamio remontą vyksta nuo 2019 m., remiantis proceso koncentruotumo principu, prašymo netenkino.

31. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad už vasarnamio projektavimo paslaugas T. Š. (individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėjo 15 000 Eur (2015-05-05 sąskaita faktūra Serija ir Nr. SC 002 – 8 000 Eur, 2015-06-15 sąskaita faktūra Serija ir Nr. SC 003 – 3 000 Eur, 2015-09-15 sąskaita faktūra Serija ir Nr. SC 004 – 4 000 Eur). Tačiau nepateikė mokėjimo atlikimą įrodančių dokumentų. O atsakovė 2022 m. spalio 7 d. teismui pateiktu prašymu prijungti papildomus įrodymus pateikė susirašinėjimo su T. Š. nuotraukas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog T. Š. teigė, jog jokio mokėjimo už vasarnamio projektavimo paslaugas ieškovas nėra atlikęs, o minėtas sąskaitas-faktūras suklastojo dėl skyrybų. T. Š. 2022 m. spalio 10 d. teismui pateikė paaiškinimus, kad vis tik ieškovas mokėjimą atliko, o dėl susirašinėjime su atsakove pateiktos informacijos T. Š. pajuokavo. Atsižvelgiant į susirašinėjime pateiktos informacijos pobūdį dėl sąskaitų-faktūrų klastojimo bei aplinkybę, kad, kaip T. Š. nurodo, kalbėjo su atsakove, ilgamete drauge ir nemanė, kad susirašinėjimas bus pateiktas teismui, teismas daro išvadą, kad T. Š. neturėjo pagrindo ilgametei draugei sakyti netiesos. O T. Š. pateikti vėlesni paaiškinimai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus.

32. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) civilinėje byloje Nr. e2-568-886/2022 buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės R. S. įmonės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo paskolos su trečiuoju asmeniu šioje byloje D. S. sudarymo faktą, tačiau teismas priėmė sprendimą, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė paskolos sudarymo fakto. Tai, kad ieškovas ieškinyje šioje byloje teigia, kad jo bendrovė (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu 2016 m. sudarė paskolos sutartį, paskolinant daugiau nei 36 000 Eur, o trečiasis asmuo paskolos negrąžino, nėra suderinama nei su sąžiningumo, nei su nepiktnaudžiavimo procesu principais.

33. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovui R. S. nuo 2003 m. iki 2021 m. pradėtos 32 vykdomosios bylos, 2016-12-28 pradėta vykdomoji byla dėl 2019 921,76 Eur išieškojimo kreditoriui UAB „Intrum“, 2016-2017 m. jis buvo bankrutavęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis bylos duomenimis, ieškovui AB DNB bankas buvo suteikęs 172 182,81 Eur kreditą, tačiau jam įsipareigojimų tinkamai nevykdant skola pradėta išieškoti priverstinai (Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8228-285/2011), ieškovo R. S. įmonei iškelta bankroto byla (Kauno apygardos teismo 2012-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2621-254/2012), ieškovas santykių su trečiuoju asmeniu metu naudojosi mokėjimo kortelė, susieta su trečiojo asmens banko sąskaita. Dėl to, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas 2015 – 2019 m. neturėjo ginčo sumos ir atitinkamai negalėjo jos investuoti į trečiojo asmens turto remontą, o trečiasis asmuo negalėjo praturtėti tuo ar sutaupyti tai, ko ieškovas neturėjo. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovės praturtėjimo ar sutaupymo fakto, ieškovo turto sumažėjimo fakto, t. y. nepagrįsto praturtėjimo būtinų prielaidų (CK 6.237–6.242 straipsniai, CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

34. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei būtų nustatytas trečiojo asmens nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita faktas, ieškinys yra pareikštas netinkamai atsakovui. Ginčas yra kilęs tarp ieškovo ir trečiojo asmens, dėl ieškovo į trečiojo asmens turto remontą investuotų lėšų (ne)grąžinimo. Ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad trečiasis asmuo perleido atsakovei ginčo sumą. Ieškovas teismo siūlymo pakeisti atsakovę, t. y. asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį nebuvo pakeistas išimtinai dėl ieškovo apsisprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra ginčo santykio subjektas bei neturi pareigos atsakyti pagal ieškovo pareikštą ieškinį, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Į esminius šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose keliamus argumentus yra atsakyta, dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie, teismo vertinimu, neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

36. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Netenkinus ieškinio, ieškovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

38. Atsakovė 2022 m. lapkričio 25 d. prašyme atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad patyrė 5 493,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Trečiasis asmuo 2023 m. kovo 21 d. prašyme atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Ieškovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl netenkinus ieškinio, šios išlaidos iš ieškovo atsakovės ir trečiojo asmens naudai priteisiamos visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. S.-V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 493,50 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt trys eurai ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens D. S. naudai 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.