Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1224-777/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-22
Bylos Nr.: e2A-1224-777/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08907-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
Ieškovas: T. V.
Atsakovas: „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo: V. S.

Kategorijos

1.3.2.11Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju
1.3.5.1Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka
1.3.5.10Kiti klausimai, susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
2.2.2.8.2Juridinių asmenų likvidavimas
3.1.3.5Procesinis teisių perėmimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1224-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08907-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.1; 1.3.5.10; 2.2.2.8.2; 3.1.3.5; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.15; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. V. patikslintą ieškinį atsakovui „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjui O. A. (O. A.) dėl neišmokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo V. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo O. A. 11 050,38 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisti iš atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo O. A. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Ieškovė nuo 2012 m. vasario 8 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. 2018 m. kovo 27 d. buvo atleista iš „(duomenys neskelbtini)“ už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atleidimo dieną su ja nebuvo atsiskaityta ir tik nagrinėjant jos prašymą darbo ginčų komisijoje dėl atleidimo iš darbo teisėtumo darbdavys 2018 m. balandžio 23 d. posėdžio metu išmokėjo grynaisiais 1 374,58 Eur nedetalizuodamas išmokos paskirties.

2.2. „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127, 146 ir 147 straipsniuose nurodytus reikalavimus – nepriskaičiavo ir neišmokėjo priklausančio darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas darbo sutarties pasibaigimo dieną ir netesybų.

2.3. Nors LLP ir numato ribotą partnerių atsakomybę, bet egzistuoja dvi svarbios išimtys, kai partneris turi asmeninę atsakomybę, o būtent – jeigu dalyvis prisiėmė asmeninius įsipareigojimus ir juos pažeidė, taip pat partnerio nemokumo atveju. Ieškovės teigimu, O. A., kaip kontroliuojantysis partneris, taip pat turėjo visus įgalinimus pagal LLP įgaliojimą, todėl teikė visus dokumentus DGK ir samdė advokatą Klaipėdoje šioje byloje, todėl mano, kad būtent jis privalėjo atsiskaityti su ieškove atleidimo dieną. Teigia, jog iš dalies tai ir buvo padaręs darbo ginčo metu. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad O. A. taip pat turi teisę atnaujinti partnerystės registravimą, todėl jis trauktinas atsakovu kaip teisių perėmėjas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės 2 527,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis bei viešojoje erdvėje prieinamą 2000 metais įvestą įstatymą dėl partnerystės su apribota atsakomybe, nustatė, kad iš 2006 m. Bendrovių įstatymo matyti, jog šiuo įstatymu nustatyta bendrovių registravimo, išregistravimo tvarka, pildomų paraiškų formos, jų teikimo tvarka ir kt. Akcentavo, jog ieškovė konkrečiai remiasi Įstatymo 1004, 1005 straipsniais, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose ieškovė nenurodė, kuris būtent šių straipsnių punktas apibrėžia likviduojamos įmonės teisių bei pareigų perėmimą. Ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad būtent atsakovas remiantis minimu Įstatymu ar kitais teisės aktais perėmė materialiąsias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas (CPK 178 straipsnis). Padarė išvadą, kad, ieškovei nepateikus tokių duomenų ir vertinant galimą likviduotos įmonės teisių ir pareigų pagal įstatymą perėmimą, nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog O. A. perėmė materialiąsias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 808 straipsnis).

4.2. Pažymėjo, jog, remiantis bendraisiais juridinių asmenų veiklos principais, juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. Nustatęs, kad O. A. nėra materialiojo teisinio santykio tiesioginis subjektas, konstatavo, jog jis neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

Šalies argumentai

4.3. Nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu aiškiai ir nedviprasmiškai prašo darbo užmokestį priteisti iš „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo O. A., tokios pozicijos laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė viso proceso metu nuo pat ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokatės. Teigia, jog teismo posėdžio metu teismas tikslino ieškovės poziciją, klausė, ar neketina tikslinti ieškinio, tačiau ieškovė liko prie reikalavimo priteisti darbo užmokestį iš atsakovo O. A., kaip juridinio asmens – „(duomenys neskelbtini)“ – teisių perėmėjo. Atsižvelgdamas į ieškovės pasirinktą pažeistų teisių gynimą, nustatė, jog byloje nepateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad O. A. perėmė materialiąsias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas, todėl ieškinį atmetė.

4.4. Nurodė, kad nors LLP ir numato ribotą partnerių atsakomybę, bet egzistuoja dvi svarbios išimtys, kai partneris turi asmeninę atsakomybę, o būtent – jeigu dalyvis prisiėmė asmeninius įsipareigojimus ir juos pažeidė, taip pat partnerio nemokumo atveju. Iš to būtų galima daryti prielaidą, kad ieškovė prašo iš atsakovo žalos atlyginimo, tačiau, teismo posėdžiuose tiek teismui, tiek atsakovui tikslinant šias aplinkybes, ieškovė taip ir nesukonkretino civilinės atsakomybės sąlygų atsakovui.

4.5. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas inicijavo įmonės likvidavimą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teigia, jog pagal Įstatymą tam, kad būtų galima išbraukti įmonę iš Įmonių rejestro, reikia užpildyti formą LL DS01, tačiau atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl šios formos pildymo, kad ją pildė būtent atsakovas. Akcentavo, kad atsakovui priklausė 75 procentai bendrovės akcijų, todėl manė, kad tokią teisę turėjo ir kiti akcininkai (nariai). Taip pat konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ketina atnaujinti partnerystės registravimą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėjo, kad jei, kaip nurodo ieškovė, būtų atnaujinta bendrovės registracija, ieškovei išlieka teisė į, jos manymu, neišmokėtų sumų išieškojimą iš bendrovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teigia, jog ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir jo nesaisto. Mano, jog Klaipėdos apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą šiuo išaiškinimu nesivadovavo.

6.2. Nurodė, kad, renkant informaciją apie užsienio teisės turinį, taikytina Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę. Pažymi, jog šios Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susitariančiosios šalys, remdamosišios konvencijos nuostatomis, įsipareigoja teikti viena kitai informaciją apie savo teisę, civilinį ir komercinį procesą bei teismų sistemos organizavimą. Teigia, jog pavedimą suteikti informaciją visuomet turi pateikti teisminė institucija, net jei projektas joje ir nebuvo rengiamas; pavedimas gali būti pateiktas tik faktiškai pradėjus procesą (3 straipsnio 1 dalis). Padarė išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismas pats nerinko informacijos apie užsienio teisę, o įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė ieškovei.

6.3. Teigia, jog CPK 3 straipsnio 7 dalis numato – jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pažymi, jog pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. Mano, kad šiuo aspektu svarbi CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostata – kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Padarė išvadą, kad teismas nesivadovavo šia teisės analogija, kadangi atsakovas darbdavio vardu ginčijo patį ieškovės darbo užmokesčio dydį, kurio pagrindu buvo skaičiuojama kompensacija bei netesybos atleidimo dieną. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė įrodinėjo atsakovo neteisėtus veiksmus.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reikalavimus atsakovui kėlė kaip juridinio asmens, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, teisių perėmėjui, o ne kitokiu pagrindu. Pažymėjo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu būtent atsižvelgęs į ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą – jog ji atsakovą laiko „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėju, bylą nagrinėjo dėl darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei netesybų priteisimo ir nustatinėjo, ar atsakovas yra išregistruoto „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjas.

8.2. Nurodė, kad teismas iki pat baigiamųjų kalbų tikslino ieškovės pasirinką pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. klausė, ar neketina tikslinti ieškinio, tačiau ieškovė įstatyme numatytų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo, nurodydama, jog atsakovas atsakingas dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo kaip likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjas. Teigė, jog žalos atlyginimo reikalavimo iš įgalioto asmens atveju ieškovė turėtų nurodyti, kokius įgalinimus atsakovas viršijo, veikdamas įmonės interesais, kurie yra pagrindas reikalauti priteisti ieškovei darbo užmokestį iš atsakovo, o ne atsakovo kaip išregistruoto „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo.

Šalies argumentai

8.3. Teigia, jog ieškovė apeliaciniame skunde nurodo teisės normas, kurios absoliučiai nesusijusios su juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimu, kai juridinis asmuo yra likviduotas, o susijusios su civilinės atsakomybės taikymu. Subsidiarioji ar solidarioji atsakomybė nėra išregistruoto juridinio asmens teisių perėmimas.

8.4. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą įvertino ieškovės pateiktus duomenis bei viešojoje erdvėje prieinamą Įstatymą ir pagrįstai konstatavo, jog minimu įstatymu nustatyta bendrovių registravimo, išregistravimo tvarka, pildomų paraiškų formos, jų teikimo tvarka ir kt. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog minimame įstatyme nėra įtvirtinta, jog atsakovas perėmė materialiąsias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas.

8.5. Teigia, kad, pagal 2019 m. lapkričio 25 d. atliktą ekspertizės aktą Nr. 11-57(19), ekspertas nurodė, jog jeigu T. V. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. buvo nustatytas 5 500 Lt (1 592,91 Eur) darbo užmokestis, tai jai per 2014 m. gruodžio mėn.–2018 m. kovo mėn. turėjo būti apskaičiuota 48 976,54 Eur ir išmokėta 37 352,22 Eur darbo užmokesčio, o tuomet bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per 2014 m. gruodžio mėn.–2018 m. kovo mėn. T. V. apskaičiavo 2,83 Eur daugiau ir, atskaičiusi mokesčius, išmokėjo 58,11 Eur mažiau darbo užmokesčio. Jeigu T. V. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. buvo nustatytas 2 500 Lt (724,05 Eur) darbo užmokestis, tai jai per 2014 m. gruodžio mėn.–2018 m. kovo mėn. turėjo būti apskaičiuota 22 763,67 Eur ir išmokėta 17 330,08 Eur darbo užmokesčio, o tuomet bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, per 2014 m. gruodžio mėn.–2018 m. kovo mėn. T. V. apskaičiuodama 48 979,37 Eur ir, atskaičiusi mokesčius, išmokėdama 37 293,91 Eur darbo užmokesčio, jo apskaičiavo 26 215,70 Eur daugiau ir, atskaičiusi mokesčius, išmokėjo 19 963,83 Eur daugiau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl ginčas liko neišnagrinėtas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, skundžiamu sprendimu pasisakė dėl jų vertinimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o ginčas liko neišnagrinėtas. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 9 punkte, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. vasario 8 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos vadybininkės D. K., ir T. V. sudaryta darbo sutartis Nr. 12/02, pagal kurią T. V. neterminuotai priimta dirbti buhaltere. Nustatyta mėnesinė alga 1 000 Lt (289,62 Eur). 2014 m. gegužės 15 d. įgaliojimu „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo O. A. veikti Bendrijos vardu. 2014 m. gegužės 15 d. įgaliojimas įsigaliojo nuo jo sudarymo dienos ir galiojo iki 2019 m. liepos 19 d. 2018 m. gegužės 14 d. įgaliojimu „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo O. A. veikti Bendrijos vardu. 2018 m. gegužės 14 d. įgaliojimas įsigaliojo nuo jo sudarymo dienos ir galiojo iki 2019 m. liepos 19 d. 2014 m. gruodžio 1 d. „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu dėl darbo užmokesčio padidinimo, dėl priėmimo į darbą dirbti visu etatu, darbo užmokesčio ir pareigų pakeitimo Nr. 1412/J01 T. V. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. padidintas darbo užmokestis 5 500 Lt (1 592,91 Eur). 2018 m. kovo 26 d. „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu dėl atleidimo iš darbo Nr. 18-03/007 T. V. atleista iš buhalterio pareigų nuo 2018 m. kovo 27 d. dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties 2018 m. kovo 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 26 d. pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1,5 punktus. Pasirašė įgaliotas asmuo O. A.. Pagal 2019 m. gruodžio mėn. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą dėl informacijos apie „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo, „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), išregistruota iš Mokesčių mokėtojų registro 2019 m. rugpjūčio 21 d. Pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis, įmonės įgaliotas asmuo buvo O. A., apskaitą tvarkantis asmuo – T. V., „Mano VMI“ atstovai – A. L. ir S. M.. Pagal viešojoje erdvėje esančius duomenis (https://beta.companieshouse.gov.uk/company/OC356515) nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo išregistruota.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas).

15. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, kad ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teigia, jog ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir jo nesaisto. Mano, jog Klaipėdos apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą šiuo išaiškinimu nesivadovavo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, formuodama savo reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo, kaip juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo, neišmokėtą darbo užmokestį, piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Kaip teisinį savo reikalavimų pagrindą ieškovė nurodė 2006 m. Įmonių įstatymo (angliškai „2006 Companies act“) 1004 ir 1005 straipsnius, kuriuose numatyta, kad draudžiama savanoriškai išbraukti ribotos atsakomybės bendrovę (LLP – Limited Liability Partnership). Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovės reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka žalos atlyginimo institutą, ir atitinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, kadangi ieškovė savo reikalavimus iš esmės kildina iš atsakovo, kaip bendrovės nario, asmeninės atsakomybės, t. y. atsakovo įsipareigojimų ieškovei pažeidimo. Todėl atsižvelgiant į nustatytas faktinės bylos aplinkybės darytina išvada, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevykdė savo pareigos tinkamai kvalifikuoti ginčą, todėl šis jos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Šiuo atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iki pat baigiamųjų kalbų tikslino ieškovės pasirinką pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. aiškinosi, ar ieškovė neketina tikslinti ieškinio (faktinio pagrindo). Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas sudarė protingas galimybes ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau, jai pasirinkus kitokį savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą ir neįrodinėjant įstatymo numatytų civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad ieškovės teisės į tinkamą teismo procesą nebuvo pažeistos.

17. Pažymėtina ir tai, jog tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė įstatymo numatytų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinio faktinio pagrindo suformulavimas yra išskirtinai ieškovo pareiga, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė savo pareigos būti aktyviam darbo teisinių santykių bylose.

18. Apeliantė taip pat teigia, jog Klaipėdos apylinkės teismas pats nerinko informacijos apie užsienio teisę, o įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė ieškovei, todėl mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip minėta šios nutarties 15 punkte, ieškovė savo reikalavimų teisiniu pagrindu nurodė Didžiojoje Britanijoje priimto 2006 m. Įmonių įstatymo (angliškai „2006 Companies act“) 1004 ir 1005 straipsnius, kuriuose numatyta, kad draudžiama savanoriškai išbraukti LLP. Taip pat LLP negali būti išbraukta iš rejestro, jeigu jai vykdoma (arba gali būti pradėta) bankroto procedūra, nes išbraukimo procedūra nepakeičia oficialios bankroto procedūros. Jeigu LLP buvo išbraukta, tai kreditoriams ir kitiems asmenims lieka teisė reikalauti partnerystės atnaujinimo rejestre. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde bei skundžiamame sprendime nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent atsakovas remiantis minimu įstatymu ar kitais teisės aktais perėmė materialiąsias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas. Be to, apeliantė neįrodinėjo aplinkybių, jog juridinis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ išregistruotas nepagrįstai, todėl konstatuotina, jog šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad būtent ieškovė, turėdama pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas perėmė materialiąsias likviduoto juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas privalo atsakyti už minėto juridinio asmens įsipareigojimus.

19. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, privalėjo taikyti įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Teigia, jog šiuo aspektu svarbi CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostata. Akcentuotina, jog CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikytina nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: nesąžiningus, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėtus ir kaltus – juridinio asmens dalyvio veiksmus, juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolę ir priežastinį ryšį tarp minėtų sąlygų.

20. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, jog ji neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, teigia, kad atsakovo neteisėtus veiksmus įrodo aplinkybės, kad atsakovas darbdavio vardu ginčijo patį ieškovės darbo užmokesčio dydį, kurio pagrindu buvo skaičiuojama kompensacija bei netesybos atleidimo dieną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Laikytina, jog vien tai, kad atsakovas, būdamas juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotuoju atstovu, nesutiko su ieškovės reikalavimais visa apimtimi, nereiškia, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, jog atsakovas turėjo pareigą išmokėti atsakovei darbo užmokestį ar piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo savo teisėmis ir dėl to juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti savo prievolę prieš ieškovę.

21. Be to, apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovo galimų neteisėtų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti savo prievolės ieškovei, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas privalo atlyginti atsakovei padarytą žalą.

22. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į bylą pateikė 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija IR, Nr. ADV-2020/979, 2020 m. spalio 14 d. Paslaugų suteikimo aktus bei 2020 m. spalio 14 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija ADV-KLP, Nr. 035, pagal kurį atsakovas sumokėjo advokatui 1 018,42 Eur sumą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, konstatuoja, kad atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidais, patirtas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

26. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo ieškovės T. V. atsakovui O. A. (O. A.) 1 018,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė