Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. R. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės J. D.-S. 2024 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2023 m. gruodžio 6 d., apie 17.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Scoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui. Šiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (toliau – ir KET), 181 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. R. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį apskundė teismui. Skundu prašė panaikinti Institucijos 2024 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą V. R. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog jis nepadarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, jo veiksmuose nėra šio nusižengimo įvykio ir sudėties. Pareiškėjas pripažįsta, kad skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas padaryti posūkį į (duomenys neskelbtini), leistinoje vietoje – punktyrine linija pažymėtoje atkarpoje, įsuko į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, laikydamasis KET 182 punkto nuostatų. Sukant ar tik įsukus į maršrutiniam transportui skirtą juostą, suveikė stacionaraus greičio matuoklio blykstė. Jis nežinojo, kad už 5-6 sekundžių važiavimo bus dar vienas įvažiavimas į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, o esant tokioms kelio sąlygoms (tamsiam paros metui ir tykštant vandeniui iš po ratų) jo ir nematė. Jis yra įsitikinęs, kad jo padarytoje veikoje nėra esminio administracinio nusižengimo požymio – pavojingumo. Taip pat skunde tvirtinama, kad jo veiksmuose nebuvo kaltės pažeisti KET normas. Jo padaryta veika tapo pažeidimu ne dėl jo kaltės, o dėl ne vietoje įrengto greičio matuoklio, kuris, nepriklausomai nuo vairuotojo atliekamo manevro, fiksuoja pažeidimą tik įvažiavus į manevrui skirtą eismo juostą .

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo V. R. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartimi, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, skundžiamame nutarime nurodyta nuoroda į KET 181 punkto pažeidimą patikslinta į KET 181¹ punkto pažeidimo nuorodą. Nutartimi konstatuota, kad V. R., kaip patyręs vairuotojas, turėjo suvokti, kad persirikiavimo į maršrutinę eismo juostą posūkiui į kitą gatvę vieta nustatoma ne prieš 100 su viršum metrų, tačiau lengvabūdiškai atliko persirikiavimą jam patogesnėje vietoje – ilgesnėje punktyrinio ženklinimo linijoje, ir toliau iki sankryžos važiavo maršrutinėms transporto priemonėms skirta eismo juosta, suvokdamas, kad jo vairuojama transporto priemonė nepatenka į KET 181¹ punkte apibrėžtų transporto priemonių kategorijas. V. R. turėjo žinoti KET reikalavimus, numatyti, kad persirikiavus į maršrutinio eismo juostą gali atsirasti ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai (neteisėtai važiuos A+ žymėta eismo juosta), nors pagal veikos aplinkybes (KET 181¹ punkte nustatytų reikalavimų laikymasis) ir savo asmenines savybes (yra patyręs vairuotojas) galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi, V. R. neatsargiai padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios specialistės J. D.-S. 2024 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę teiseną V. R. atžvilgiu nutraukti.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino situaciją ir konstatavo, kad, remiantis sisteminiu KET 182, 181¹ punktų aiškinimu, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, norėdamas atlikti dešinįjį posūkį iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas turėjo persirikiavimą į maršrutiniam transportui skirtą juostą atlikti ne ties punktyrine linija, skirta įvažiavimui į autoserviso (duomenys neskelbtini), teritoriją, o ties vėlesne, už greičio matuoklio aparato, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, prasidedančia punktyrine linija . Šis teismo sprendimas prieštarauja paties teismo pateiktiems teismų praktikos pavyzdžiams. Pareiškėjas pažymi, jog persirikiavus į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-651/2022 ir kt.). Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog būtent taip pareiškėjas ir pasielgė 2023 m. gruodžio 6 d., apie 17.35 val., įsukęs į maršrutiniam transportui skirtą juostą, jis negalėjo anksčiau iš jos pasukti į jokį posūkį dešinėje (ar kairėje), kadangi buvęs servisas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bent jau vykimo į (duomenys neskelbtini) metu, buvo uždarytas ir įvažiavimas į jį ir į paralelinę gatvę užtvertas laikinais metaliniais atitvarais.

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, jog pareiškėjo kaltė pasireiškė neatsargumu, t. y. dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo, kadangi pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo ANK 9 straipsnyje įtvirtintą neatsargios kaltės formą – nepagrįstą pasitikėjimą ir nerūpestingumą. Pareiškėjas pažymi, jog ANK 417 straipsnio 1 dalis numato tik veiką, už kurią kyla administracinė atsakomybė (norma blanketinė, nukreipianti į KET, kurioje yra aprašyta neteisėta veika), tačiau joje nėra numatyti ar įtvirtinti jokie pavojingi padariniai, kurie buvo konstatuoti pirmosios instancijos teismo. Pareiškėjas apeliaciniu skundu teigia, kad jis jam inkriminuotą pažeidimą padarė be kaltės.

7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai ir šališkai traktavo šias aplinkybes: 1) jog pareiškėjas sąžiningai suklydo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, „navigatoriai paprastai nurodo atstumą iki sankryžos“, tačiau, pareiškėjo teigimu, šiuo atveju buvo naudojamasi google.maps paslaugomis ir keleivės nurodymais dėl maršruto, todėl pareiškėjas neturėjo jokios galimybės sekti tiksliai navigacijos prietaiso parodymais; 2) jog pareiškėjas savo parodymuose buvo nenuoseklus, t. y. keitė parodymus. Pareiškėjas pažymi, kad jei pareiškėjas suklydo dėl įvažiavimo vietos į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, tai negali būti laikomas parodymų keitimas, o tik jų patikslinimas, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje; 3) jog pareiškėjas teigė, kad jis buvo tikras, jog įsuko antrame įvažiavime. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis neteigė, jog jis įvažiavo į antrą įvažiavimą, jis buvo įsitikinęs, kad jis įvažiavo vieninteliame leistiname įvažiavime, visiškai nežinodamas, jog vėliau yra dar vienas įvažiavimas; 4) jog pareiškėjas, „kaip patyręs vairuotojas ir dažnai važinėjantis (duomenys neskelbtini)“, turėtų žinoti, kad prieš sankryžas yra žymima punktyrinėmis linijomis. Tačiau, pareiškėjo nuomone, tai yra niekuo nepagrįsta, kadangi jis nebegyvena (duomenys neskelbtini) jau 7 metus ir važiuoja į jį itin retai, o aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo matyti keleivės rankose laikomame telefone tai, kad toje vietoje, kur pareiškėjas pasuko, yra įvažiavimas į neveikiantį, užtvertą tvora buvusį autoservisą, niekaip nepagrindžia jo kaltės. Pareiškėjas akcentuoja, kad eismas tuo metu buvo minimalus ir jam nebuvo jokio poreikio pažeidinėti KET, juolab, kad jis išvis nelinkęs jų pažeisti.

8. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą Institucija prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą.

9. Atsiliepime nurodoma, kad, Institucijos manymu, pareiškėjo skunde nurodomos pažeidimo aplinkybės yra siekis išvengti administracinės atsakomybės ir KET reikalavimų interpretavimas savaip. Institucija akcentuoja, jog V. R., vairuodamas transporto priemonę ir ketindamas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, sukti į dešinę, pasirinko ne tą vietą įvažiuoti į eismo juostą, pažymėtą raide „A+“, ir įvažiavo į ją (duomenys neskelbtini), ties pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija, t. y. pareiškėjas privalėjo įvažiuoti į eismo juostą (duomenys neskelbtini) sankryža paženklintoje posūkiui į dešinę vietoje, kuri yra įrengta už stacionaraus greičio matavimo prietaiso.

10. Atsiliepime pažymima, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti visi V. R. užfiksuotą administracinį nusižengimą patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjo administracinis nusižengimas užfiksuotas teisėtai ir pagrįstai. V. R. negalėjo važiuoti eismo juosta, pažymėta raide „A+“, kuri yra paženklinta, kaip numatyta KET 3 priede horizontaliuoju ženklinimu 1.21. 1. simboliu „A+“, 1.30. simboliu „Elektromobilio“ ir 1.30. 1. simboliu „Motociklas“, bei ja gali važiuoti tik maršrutinis transportas, elektromobiliai, motociklai.

11. Institucijos vertinimu, Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti V. R. už administracinį nusižengimą, kai jo atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje, administracinę nuobaudą – 60 Eur piniginę baudą, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. V. R. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

V. R. apeliacinis skundas atmestinas

12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo V. R. skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties motyvus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – palikti Institucijos nutarimą nepakeistą, dėl to, byloje paduotas apeliacinis skundas nesuponuoja pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.

13. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas V. R. neginčija, jog Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę ir važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo (V. R.) kaltės padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, akcentuodamas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad vien tai, jog įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. Pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

15. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumą, pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

16. Nors pareiškėjas kvestionuoja jo veiksmų teisinį vertinimą ir tvirtina, kad jis jokio KET pažeidimo nepadarė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju V. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios specialistės J. D.-S. 2024 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), paliktu nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi, pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šioje byloje esantys įrodymai yra įvertinti, o padarytos išvados pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

17. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Institucijos 2024 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, pažeisdamas KET 181¹ punkto reikalavimus, 2023 m. gruodžio 6 d., apie 17.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Scoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui.

18. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administraciniam nusižengimui konstatuoti yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas yra grindžiamas KET 3 priedo „Kelių ženklinimai ir jų charakteristikos“ 1.21¹ punkto reikalavimo, kuris numato, kad simbolis „A+“ žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms, kaip nurodyta Taisyklių 181¹ punkte, išskyrus 182 punkte nustatytą atvejį, taip pat KET 181¹ punkto reikalavimo, kuris numato, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: dviračius, elektrines mikrojudumo priemones, mopedus ir lengvuosius keturračius; automobilius, pažymėtus skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, kuriuose važiuoja asmenys su negalia į (iš) švietimo įstaigą (-os) ar į (iš) dienos užimtumo centrą (-o), jeigu važiavimo maršrutas suderintas su kelio savininku jo nustatyta tvarka; lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta užrašu „TAKSI“; automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta simboliu 4+; elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta elektromobilio simboliu; motociklus, jeigu eismo juosta pažymėta motociklo simboliu, pažeidimu. Ši norma aiškiai reglamentuoja, kurioms transporto priemonėms leidžiama važiuoti, jeigu eismo juosta pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“.

19. Pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad, remiantis sisteminiu KET 182, 181¹ punktų aiškinimu, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, norėdamas atlikti dešinįjį posūkį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas turėjo persirikiavimą į maršrutiniam transportui skirtą juostą atlikti ne ties punktyrine linija, skirta įvažiavimui į autoserviso (duomenys neskelbtini), teritoriją, o ties vėlesne, už greičio matuoklio aparato, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, prasidedančia punktyrine linija. Pareiškėjas akcentuoja, jog, norėdamas atlikti dešinįjį posūkį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jis persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą leistinoje vietoje – punktyrine linija pažymėtoje atkarpoje, laikydamasis KET 182 punkto nuostatų. Šiame punkte numatyta, jog, jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. KET 181¹ punkte aiškiai įtvirtinta, kad eismo juosta, kuri pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, kitoms transporto priemonėms važiuoti draudžiama (išskyrus nurodytus atvejus). Nors KET nėra numatyta ir apibrėžta, prieš kiek laiko ir kokiu atstumu iki įvažiavimo į dešinę vairuotojas privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, tačiau pagal teismų praktiką transporto priemonės vairuotojai, norėdami pasukti į dešinę, turi kirsti artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją, žyminčią eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, o ne važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta neribotą atstumą iki sankryžos, o persirikiavus į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-13-651/2022, AN2-52-417/2023, AN2-56-1069/2024, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-1035/2021). Byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 32-35) ir viešai prieinami duomenys (maps.lt, google.maps“ žemėlapius) patvirtina, kad persirikiavimas į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ties punktyrine linija, ties pastatau (duomenys neskelbtini), yra skirtas ne posūkiui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o įvažiavimui į galimai autoserviso (duomenys neskelbtini), teritoriją. Tuo tarpu likus keliems metrams iki posūkio iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), yra kita punktyrinė linija, leidžianti persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą, kuri ir skirta būtent posūkiui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Kaip matyti, (duomenys neskelbtini) atkarpoje tarp šių dviejų punktyrinių linijų, leidžiančių persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą, ir buvo užfiksuota pareiškėjo vairuota transporto priemonė „Scoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojanti maršrutinėms transporto priemonėms skirta eismo juosta. Vadovaujantis sisteminiu KET 182, 181¹ punktų aiškinimu, teismų praktika, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo aukščiau nurodytais paaiškinimais, jog jis, persirikiuodamas į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ties punktyrine linija, ties pastatau (duomenys neskelbtini), KET nepažeidė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas, norėdamas atlikti dešinį posūkį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), turėjo kirsti artimiausią prie (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją, žyminčią eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, t. y. ne punktyrinę liniją, skirtą įvažiavimui į autoserviso (duomenys neskelbtini), teritoriją, o vėlesnę, už greičio matuoklio aparato, ties (duomenys neskelbtini) pastatu prasidedančią punktyrinę liniją. Šiuo atveju V. R., vairuodamas transporto priemonę ir persirikiavęs į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ties pastatu (duomenys neskelbtini), nepasuko į dešinę pirmame posūkyje, kur yra įvažiavimas į autoserviso teritoriją, o toliau važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta, taip pažeisdama KET reikalavimus.

20. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, jog pareiškėjo kaltė pasireiškė neatsargumu. Pareiškėjas teigia, kad jis jam inkriminuotą pažeidimą padarė be kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai, kadangi administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis).

21. Sutinkama su skundžiamos nutarties teiginiu, jog visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 417 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi ir neatsargia kaltės forma, kai vairuotojas nenumatė, kad savo veiksmais pažeis KET taisykles, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes, galėjo ir turėjo tai numatyti.

22. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad V. R. neatsargi kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė nerūpestingumu. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. ANK 417 straipsnio 1 dalies kontekste neatsargi kaltės forma pasireiškia tuomet, kai vairuotojas nenumato, kad savo veiksmais pažeis KET taisykles, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes, galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas šią neatsargią kaltės rūšį išsamiai pagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodė, kokios veikos aplinkybės ir V. R. asmeninės savybės leidžia spręsti apie tai, jog jis turėjo ir galėjo numatyti, jog savo veiksmais pažeidžia KET.

23. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, KET ir jų laikytis. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas neatsargios kaltės turinį, pagrįstai konstatavo, kad V. R. nagrinėjamu atveju buvo eismo dalyvis (vairuotojas), įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, todėl turėjo žinoti KET reikalavimus, turėjo ir galėjo suvokti, kad persirikiavimui į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą posūkiui į kitą gatvę vieta nustatoma ne prieš 100 su viršum metrų, tačiau atliko persirikiavimą jam patogesnėje vietoje – ilgesnėje punktyrinio ženklinimo linijoje, ir toliau iki sankryžos važiavo maršrutinėms transporto priemonėms skirta eismo juosta, suprasdamas, kad jo vairuojama transporto priemonė nepatenka į KET 181¹ punkte apibrėžtų transporto priemonių kategorijas. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju V. R. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo, dėl ko šiuo atveju ir privalo prisiimti jam kylančias neigiamas teisines pasekmes.

24. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokią kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2024 m. vasario 2 d. nutarimą, kadangi V. R. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

25. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės aspektu. Abejonių tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų pagrindus, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skiriant V. R. administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta V. R. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą. Paskirta įstatyme įtvirtintą sankcijos vidurkį atitinkanti bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. R. paskirta nuobauda tinkamai įvertinta, kaip proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, ir padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje įtvirtiną administracinės nuobaudos paskirtį.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą ir V. R. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.