Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-30 nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-670-549/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu J. M. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 60 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. liepos 19 d. 10 val. 08 min. Herkaus Manto g. 7, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo juostoje, pažymėtoje raide „A“, skirtoje tik maršrutiniam transportui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 181 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3.3. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Minėtas įstatymas taip pat nedetalizuoja, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti ar nuo kokių veiksmų turi susilaikyti transporto priemonių vairuotojai, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, todėl pagrįstai laikytina, kad transporto priemonės vairuotojas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atidus, įvertinti faktinę situaciją ir pagal tai nuspręsti atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Iš to būtų galima daryti prielaidą, kad ir įstatymai negali būti taikomi formaliai. Taigi ir Klaipėdos apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta.

3.4. Šiuo atveju apeliantas teigia, jog, įvertinęs eismo situaciją, savo, kaip vairuotojo vairavimo sugebėjimus, tikslingai siekdamas neužblokuoti kairės eismo juostos ir nekliudyti viešojo transporto eismui, iš anksto persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą siekdamas pasukti į dešinėje esančią Naujojo Sodo g. Apeliantas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nėra jokios administracinio nusižengimo sudėties, Klaipėdos apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir ji turi būti panaikinta, nes į „A“ juostą su transporto priemone apeliantas persirikiavo dėl netoliese esančio posūkio dešinėje, prieš tai rūpestingai ir atidžiai įvertinęs kelių eismo sąlygas (galimybes persirikiuoti, netoliese esančias perėjas ir pan.). Prieš persirikiuodamas į dešinę eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, apeliantas rūpestingai įvertino spūsties sudarymo tikimybę, t. y. tai, kad nepersirikiavus laiku (pravažiavus Vytauto gatvę) didesnė tikimybė sudaryti spūstį, t. y. užblokuoti kairę eismo juostą siekiant persirikiuoti į dešinę eismo juostą, kuri skirta tik maršrutiniam transportui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų kaip nors trukdęs viešajam transportui (sutrikdęs jo eismą ar kita). Kaip ir nėra jokių duomenų, kad būtų buvusi sukelta avarinė situacija.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai J. M. pripažino kaltu padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju J. M. padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai įrodytas.

7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad J. M. nutarime nurodytu laiku ir vietoje važiavo eismo juosta, skirta važiuoti tik maršrutiniam transportui, tačiau apeliantas teigia, kad tai darė tik todėl, kad ketino sukti į dešinę pusę, t. y. į Naujojo Sodo gatvę, o tai yra leidžiama.

8. KET 106 punkte numatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. Nors KET 106 ir 182 punktuose nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posūkio į dešinę į šią eismo juostą gali ar privalo persirikiuoti sukti ketinantis vairuotojas, tačiau pagal teismų praktiką persirikiavus į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-651/2022). Tai reikštų, kad į eismo juostą, skirtą važiuoti maršrutiniam transportui, galima persirikiuoti tik prieš pat atliekant posūkio manevrą į dešinę. Kitaip elgtis negalima ir esant intensyviam eismui.

9. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad apelianto vairuojamas automobilis „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas važiuojantis maršrutinio transporto eismui skirta eismo juosta ties Herkaus Manto g. 7, Klaipėdoje (b. l. 18), to neneigia ir pats apeliantas. Kaip matyti iš byloje esančios fotonuotraukos, eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, o tai reiškia, kad į ją, esant KET 182 punkte numatytoms aplinkybėms, persirikiuoti nėra draudžiama. Pats apeliantas neneigia, kad į eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, persirikiavo iš anksto, neprivažiavus posūkio į Vytauto gatvę, nors ketino sukti į Naujojo Sodo gatvę, kadangi eismas buvo labai intensyvus. Į pirmą posūkį dešinėje, t. y. į Vytauto gatvę, jis sukti negalėjo, nes ten yra vienpusis priešpriešinis eismas. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka (b. l. 6), kurioje matyti kelio ženklas, draudžiantis sukti į dešinę (Kelio ženklas Nr. 322). Tačiau, kaip patvirtina Institucijos pateikti interneto žemėlapių svetainės maps.lt duomenys, posūkis į Naujojo Sodo gatvę dešinėje yra už maždaug 230 metrų nuo pažeidimo padarymo vietos. Tuo tarpu, nuo Herkaus Manto g. sankryžos su Vytauto g. iki posūkio į Naujojo Sodo gatvę yra apie 60 metrų, taigi pakankamas, kad apeliantas galėtų persirikiuoti į maršrutinėms transporto priemonėms skirtą eismo juostą prieš sukant į dešinę.

10. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, J. M. kaltės nepaneigia ir nurodoma aplinkybė, kad eismas tuo metu buvo labai intensyvus, nes KET 182 punktas nenumato galimybės važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta esant dideliam eismo intensyvumui kitomis kelio juostomis. Juo labiau, kad didelio eismo srauto nepatvirtina ir pažeidimą fiksuojanti fotonuotrauka, kurioje matomas važiuojantis tik vienas apelianto automobilis, o šalia esanti eismo juosta tuščia (b. l. 18).

11. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nustatyta, jog J. M. 2022 m. liepos 19 d. 10 val. 08 min. Herkaus Manto g. 7, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo juostoje, pažymėtoje raide „A“, skirtoje tik maršrutiniam transportui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 181 punkto reikalavimus, todėl konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-30 nutartis, kuria konstatuota, kad J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o J. M. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-30 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.