- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- AN2-13-651/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01052-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas M. Ž. 2021 m. birželio 30 d. surašė protokolą M. P. už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 31 d., 15.50 val., (duomenys neskelbtini), gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523), ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.21), nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 181 punkto reikalavimą.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės K. T. (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-7754-2021 M. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. priimtą nutarimą apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi Nr. II-701-586/2021 skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7754-2021 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.
4.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjant administracinę bylą policijos pareigūnui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad galimo pažeidimo, kuris buvo užfiksuotas prieš šešis mėnesius iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, padarymo metu pagal dviejose fotonuotraukose, kuriose vairuojančio asmens nematyti, užfiksuotą laiką, transporto priemonę galbūt vairavo arba apeliantas, arba jo draugė. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą automobilis yra laikomas bendru šeimos turtu, todėl pareiga rūpintis transporto priemone tenka abiem šeimos nariams, o ne tik transporto priemonės savininkui. Apeliantas teigia, jog vien tai, kad automobilis priklauso jam, savaime nesuponuoja didesnės jo atsakomybės ir rūpesčio dėl transporto priemonės, automatiškai neįrodo kaltės šioje administracinio nusižengimo byloje.
4.2. Nurodoma, kad įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir jo kaltę privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas. Asmuo kaltu dėl administracinio nusižengimo gali būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Iš fotonuotraukų nematyti transporto priemonę vairuojančio asmens. Teigia, jog kadangi administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, akivaizdu, kad tokių duomenų visus dvejus metus neįmanoma prisiminti, o tokius duomenis pateikti iš dviejų prastos kokybės fotonuotraukų nėra jokios galimybės. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą dėl administracinio nusižengimo, neatliko nė vieno veiksmo tam, kad nustatytų asmenį, vairavusį transporto priemonę.
4.3. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) elgėsi neatsakingai ir nepateisinamai, ilgą laiką (apie pusę metų) nepateikdamas institucijai turimų duomenų apie galimą administracinį nusižengimą. Be fotonuotraukų, daugiau kitų duomenų nepateikė. Administracinis nusižengimas, (duomenys neskelbtini) duomenimis, užfiksuotas 2020 m, gruodžio 31 d., o duomenys perduoti tik 2021 m. birželio mėnesį, t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo galimo pažeidimo padarymo. Tokiais veiksmais apsunkinamos vairuotojų galimybės tinkamai gintis. Teigiama, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nėra galimybės pateikti duomenų iš vaizdo registratoriaus. Akivaizdu, kad dėl tokio nepagrįstai ilgo užfiksuotų duomenų apdorojimo prarandama galimybė operatyviai, tinkamai išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes ir jį padariusį asmenį.
4.4. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog, kaip matyti iš fotonuotraukų, vaizdo stebėjimo įrenginys fiksuoja siaurą (duomenys neskelbtini) atkarpą, vos apie 15 metrų iki (duomenys neskelbtini) ir apie 30–40 metrų už jos. Nėra galimybės matyti visos transporto priemonės važiavimo trajektorijos, t. y. nematyti, kada transporto priemonė persirikiavo į „A“ juostą, neužfiksuota, kiek laiko važiavo „A“ juosta, ar iš karto už sankryžos esančioje autobusų stotelėje yra užfiksuoti autobusai, kur ir kada buvo pasukta į dešinę. Vadovaujantis KET 181 ir 182 punktais, į eismo juostą, pažymėtą „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) ženklinimo linijomis „A“, kai ji nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, galima persirikiuoti tik dviem KET numatytais atvejais, t. y. sukant į dešinę ir apvažiuojant sustojusią į kairę sukti transporto priemonę. Nurodo, kad analizuojamu atveju transporto priemonės vairuotojas, norėdamas pasukti į dešinę, kai eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, sukdamas į dešinę privalo persirikiuoti į šią eismo juostą ir jokių kitų išlygų KET nenumato.
4.5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad, kaip matyti iš Klaipėdos miesto savivaldybės pateikto atsakymo, Klaipėdos mieste tarp dešininių posūkių yra pakankamai maži atstumai. Apeliantas teigia, jog jei persirikiavus anksčiau posūkiui į dešinę tenka kirsti dar vieną ar kelis įvažiavimus į dešinę ir, į pirmąjį iš jų nepasukus, tai neturi būti laikoma pažeidimu. Jei į maršrutiniam transportui skirtą juostą rikiuotųsi tik sukimo į dešinėje esantį įvažiavimą metu, tai susidarytų kamščiai, kiltų avarinių situacijų. Šiuo atveju buvo elgtasi apdairiai, įvertintos eismo sąlygas (žiemos metas, temperatūra artima neigiamai, šlapia, galbūt slidoka kelio danga), leidžiamoje vietoje esant brūkšninei linijai iš anksto persirikiuota į reikiamą juosta, nepatogumų ar avarinės situacijos nei kitiems vairuotojams, nei transporto priemonėms, turinčioms teisę važiuoti maršrutinio transporto juosta, nesukelta. Nurodoma, kad Institucija nepaneigė varianto, kad iš apsisukimo į pirmą eismo juostą buvo įvažiuota, kadangi tiek antra, tiek trečia eismo juosta, kaip matyti nuotraukose, važiavo transporto priemonės. Pavažiavus kelis metrus prieš pat sankryžą prasideda ištisinė linija. Po sankryžos buvo pavažiuota kelis metrus, nes tęsiasi ištisinė linija, po jos galbūt buvo persirikiuota į antrą eismo juostą.
4.6. Taip pat nurodoma, kad KET 106 punktas numato, jog, prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu), vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Termino „iš anksto“ reikšmė nėra detalizuojama. Apeliantas teigia, kad kiekvienas vairuotojas turi spręsti individualiai, atsižvelgdamas į eismo sąlygas. Šiuo atveju vairuotojo veiksmai atitiko KET 106 punkto reikalavimus, t. y. vairuotojas iš anksto persirikiavo į reikalingą eismo juostą ir niekam netrukdant atliko posūkio į dešinę manevrą. Automobilis buvo užfiksuotas apie 200 metrų atstumu iki reikalingo įvažiavimo į dešinę. Važiuojant 45–50 km/h greičiu, toks atstumas įveikiamas per maždaug 10–15 sekundžių. Nuo autobusų stotelės iki minėto įvažiavimo yra apie 30–40 metrų atstumas. Apelianto vertinimu, būtų nesaugu ir pavojinga rikiuotis į „A“ juostą už autobusų stotelės.
4.7. Pažymima, kad galimo pažeidimo padarymo vietoje nėra tinkamo horizontaliojo ženklinimo, o KET nėra numatyta ir neapibrėžta, prieš kiek laiko ir kokiu atstumu iki įvažiavimo į dešinę vairuotojas privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą. Nei KET, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vairuotojas, persirikiavęs į „A“ juostą, iš jos privalo išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių“ 12 punktas numato išilginio ženklinimo linijų tipus. Tame punkte nurodyta, kad plačia ištisine linija žymimas maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos atskyrimas, plačia brūkšnine linija žymimas eismo juostos, skirtos tik maršrutiniam transportui, atskyrimas, kai į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos). Pagal 2021 m. rugpjūčio 13 d. iš policijos gautą atsakymą, jei dešinėje pusėje yra maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, į dešinę reikia sukti laikantis KET 182 punkte nurodyto reikalavimo. Paprastai kelias paženklinamas taip (baigiasi ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija), kad būtų aišku, kada jau galima persirikiuoti. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į jas leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jų). Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos mieste esančiame Taikos prospekte maršrutiniam transportui skirta juosta yra atskirta išimtinai tik plačia brūkšnine linija. Tai reiškia, kad iš esmės persirikiuoti į „A“ juostą nedraudžiama bet kurioje vietoje.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad, Institucijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis yra teisėta ir pagrįsta, įrodymai byloje įvertinti visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai, M. P. veika kvalifikuota tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai M. P. skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos priimtą nutarimą. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie pakankamai pagrindžia M. P. kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Tuo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.
8. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad (duomenys neskelbtini) elgėsi neatsakingai ir nepateisinamai, ilgą laiką, t. y. apie pusę metų, nepateikdamas institucijai turimų duomenų apie galima administracinį nusižengimą. ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kaip nustatė apylinkės teismas, administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. gruodžio 31 d. ir, Institucijai priimant 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą, dar nebuvo suėjęs ANK 39 straipsnyje nustatytas dvejų metų terminas, per kurį, atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose esant administracinio nusižengimo požymių, gali būti paskirta administracinė nuobauda.
9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir jo kaltę privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas. Apeliantas nurodo, kad galbūt nusižengimą, kuris užfiksuotas dviejose fotonuotraukose, kuriose vairuojančio asmens nematyti, padarė pats apeliantas arba jo draugė. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. ANK 611 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, pažymėta, kad tuo atveju, jei administracinį nusižengimą, kuris užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, kad tuo atveju, jei nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas, o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie šį asmenį turi būtent transporto priemonės savininkas.
10. Bylos duomenimis, 2021 m. birželio 30 d. Institucija išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio pažeidimo Nr. 30-ANR_PR-14979-2021, kuriuo nurodė, kad jeigu nusižengimą padarė kitas asmuo, M. P. turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę. 2021 m. rugpjūčio 10 d. M. P. paaiškinime dėl galimo administracinio nusižengimo nurodo, kad galimybės prisiminti, kuris asmuo, apeliantas ar jo draugė, vairavo transporto priemonę nėra. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tuo atveju, jei automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo kitas asmuo. Apygardos teismas konstatuoja, kad, šiuo atveju M. P. nenurodžius asmens, vairavusio jam priklausančią transporto priemonę, Institucija pagrįstai priėmė nutarimą ir paskyrė M. P. nuobaudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
11. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administraciniam nusižengimui konstatuoti yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai. Nagrinėjamu atveju apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas yra grindžiamas KET 181 punkto reikalavimo, kuris numato, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus, lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“, automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+, elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu, pažeidimu. Ši norma aiškiai reglamentuoja, kurioms transporto priemonėms leidžiama važiuoti, jeigu eismo juosta pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“.
12. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad KET 181 punktas vienareikšmiškai nurodo, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, nurodydamas, kad KET nėra numatyta ir neapibrėžta, prieš kiek laiko ir kokiu atstumu iki įvažiavimo į dešinę vairuotojas privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą. Apeliantas akcentuoja, jog jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, jog, persirikiavus į „A“ juostą, iš jos privaloma išvažiuoti pirmame esančiame išvažiavime į dešinę, o ne antrame. Šią savo poziciją motyvuoja minėtu KET 182 punktu. Šiame punkte numatyta, jog jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl šio skundo argumento, pažymi, kad šiuo atveju apeliantas klaidingai interpretuoja skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo atliktą KET 181 ir 182 punktų aiškinimą. Apygardos teismo vertinimu, minėtais KET punktais aiškiai reglamentuota, kad eismo juosta, kuri pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti draudžiama, ir nurodomi keli atvejai, kai kitoms transporto priemonėms leidžiama persirikiuoti į šią juostą, t. y. leidžiama sukant į dešinę arba apvažiuojant sustojusią į kairę sukti transporto priemonę. Taisyklė, jog į dešinę sukantys privalo persirikiuoti į šią eismo juostą, negali būti suprantama taip, kaip nurodo M. P., jog persirikiavus neprivaloma išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodytu KET 106 punktu, kuris numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Ši taisyklė tik patvirtina, kad prieš sukant į dešinę reikia persirikiuoti į dešinėje esančią eismo juostą, tačiau neprieštarauja KET 181 ir 182 punktuose nurodytoms taisyklėms. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apelianto teiginys, kad persirikiavus į maršrutiniam transportui skirtą juostą nėra privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje, vertintinas kaip gynybinė pozicija, pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
13. Byloje esančios fotonuotraukos neabejotinai patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 31 d. 15.50 val. (duomenys neskelbtini), gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliuoju ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą. Šiuo atveju automobilis, persirikiavęs į maršrutiniam transportui skirtą juostą, nepasuko į dešinę pirmame posūkyje, toliau važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta, taip pažeisdamas KET reikalavimus.
14. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pažeidimo padarymo vietoje nėra tinkamo horizontaliojo ženklinimo. Kelio atkarpoje, kurioje užfiksuotas pažeidimas, iki sankryžos maršrutiniam transportui skirta eismo juosta atskirta plačia brūkšnine linija, o sankryžoje atskirta plačia ištisine linija, kaip tai numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių“ 12 punktas. Šiame punkte reglamentuota, kad plačia ištisine linija žymimas maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos atskyrimas, plačia brūkšnine linija žymimas eismo juostos, skirtos tik maršrutiniam transportui, atskyrimas, kai į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos). Plačia brūkšnine linija žymimas eismo juostos, skirtos tik maršrutiniam transportui, atskyrimas, kai į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos), ir maršrutinio transporto stotelės atskyrimas tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos). Kaip nurodo ir pats apeliantas, Klaipėdos miesto savivaldybė M. P. pateiktame atsakyme dėl Klaipėdos miesto kelių ženklinimo nurodė, jog esamas horizontalusis ženklinimas yra leistinas, nes Klaipėdos mieste tarp dešininių posūkių yra pakankamai maži atstumai.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.