Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7754-2021 (ROIK 21135837728), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7754-2021, M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 31 d., 15.50 val., Taikos pr. – Debreceno g., Klaipėdoje, gatvėje su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523), ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.21), nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 181 punktą.

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, jog iš vaizdo kamera užfiksavusių 2 fotonuotraukų, kuriose užfiksuota jam priklausanti transporto priemonė, ir kurią galimo pažeidimo padarymo metu vairavo jis arba jo draugė, identifikuoti vairuotojo neįmanoma, o dėl praėjusio daugiau nei 6-7 mėnesių laikotarpio nuo galimo pažeidimo padarymo, net ir labai norint nėra jokių objektyvių galimybių prisiminti, kuris iš jų būtent tuo metu vairavo transporto priemonę. Asmuo kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo gali būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o šioje byloje abejonės pašalintos nebuvo. Nurodė, kad galimas administracinis nusižengimas Klaipėdos keleivinio transporto kameromis buvo užfiksuotas 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau duomenys apie galimą pažeidimą policijos įstaigai buvo perduoti tik 2021 m. birželio mėn., tai yra praėjus 6 mėnesiams nuo galimo pažeidimo padarymo, ir akivaizdu, kad tokiais atvejais praktiškai jokiame automobilyje įrengtas vaizdo registratorius, galintis palengvinti administracinių nusižengimų tyrimą, duomenų tokį ilgą laiko tarpą (daugiau nei pusę metų) neturi techninių galimybių išsaugoti. Nurodė, kad galimą administracinį nusižengimą ant stulpo esančia vaizdo kamera užfiksavusių 2 fotonuotraukų, kuriose užfiksuota jam priklausanti transporto priemonė, kurią galimo pažeidimo padarymo metu vairavo arba jis, arba draugė, vairuojant transporto priemonę iš anksto pagal KET leistinoje vietoje (esant plačiai brūkšninei linijai) buvo persirikiuota į „A“ juostą, ir pavažiavus apie 200 metrų (jo manymu) transporto priemonės vairuotojas pasuko į už autobuso sustojimo esantį įvažiavimą, kur gyvena draugė, ir kur, esančioje aikštelėje, neretai yra laikoma jam priklausanti transporto priemonė. Vaizdo stebėjimo įrenginys fiksuoja tik labai siaurą Taikos pr. atkarpą - vos apie 15 metrų iki Debreceno gatvės ir apie 30-40 metrų už Debreceno g., iš kurio užfiksuotų vaizdo nuotraukų nėra galimybės matyti visos transporto priemonės važiavimo trajektorijos - tai yra nesimato, kada transporto priemonė persirikiavo į „A“ juostą, neužfiksuota kiek laiko ji važiavo „A“ juosta“, iš nuotraukų nesimato, ar iš karto už sankryžos su Debreceno gatve esančiame autobusų sustojime yra sustoję autobusai, ir kur ir kada buvo pasukta į dešinę. Šių duomenų trūksta pilnam vaizdui susidaryti, tam, kad būtų galima kategoriškai ir neginčytinai konstatuoti, jog iš tiesų buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nurodė, jog KET nėra numatyta ir jokiais kriterijais šiuo atveju nėra apibrėžta, prieš kiek laiko ar kokiu atstumu iki posūkio į dešinę ar įvažiavimo į dešinę vairuotojas, vadovaudamasis KET 182 punktu, privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Juo labiau, KET ar jokiuose eismą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vairuotojas, persirikiavęs į „A“ juostą, iš jos privalo išvažiuoti būtent pirmame posūkyje ar išvažiavime į dešinę. Iš nuotraukose užfiksuoto vaizdo matyti, kad transporto priemonės vairuotojas, nuotraukose užfiksuotu laiku vairuodamas transporto priemonę Taikos pr., ties Debreceno g. iš anksto persirikiavo į maršrutinio transporto juostą, tam, kad nuo persirikiavimo vietos į už apie 200 metrų esantį įvažiavimą į dešinę, galėtų saugiai, iš anksto, už vairuojamos transporto priemonės važiuojančių transporto priemonių vairuotojams suprantamu elgesiu, atlikti reikalingą manevrą į dešinę. Pažymėjo, kad nuo Taikos pr. - Debreceno g. sankryžos iki reikalingo įvažiavimo į dešinę, kur gyvena draugė, yra apie 200 metrų atstumas. Tame tarpe dar yra autobusų sustojimas, nuo kurio išvažiavimo iš sustojimo iki jam reikalingo buvusio įvažiavimo į dešinę yra tik apie 30-40 metrų atstumas. Todėl šiuo atveju rikiuotis į „A“ juostą tik už autobuso sustojimo, jo manymu būtų nesaugu ir pavojinga, ir jo vertinimu galėtų būti laikoma net chuliganišku vairavimu arba pažeidžiančiu tą patį KET 182 punktą, nes rikiavimuisi iš antros juostos į „A“ juostą ir posūkiui į dešinę toje vietoje, jo vertinimu, lieka per trumpas ir tokiam manevrui nepakankamai saugus atstumas. Jam priklausantis automobilis „A“ juostoje užfiksuotas apie 200 metrų atstumu iki reikalingo įvažiavimo į dešinę. Važiuojant apie 45 km/h greičiu toks atstumas yra įveikiamas per maždaug 15 sekundžių. Apie tai, kad automobilį vairavęs asmuo dar anksčiau persirikiavo į „A“ juostą ir ja važiavo ilgesnį laiko tarpą bei atstumą, duomenų nepateikta. Taikos prospekte esantis horizontalusis ženklinimas (plati brūkšninė linija) atlikti persirikiavimo manevro į „A“ juostą galimo pažeidimo užfiksavimo vietoje nedraudžia, o KET tokio reikalavimo, jog persirikiavus į „A“ juostą iš jos privaloma išvažiuoti pirmame esančiame posūkyje į dešinę, nenumato ir neįpareigoja. Nurodo, jog pagal dabartinį kelio horizontalųjį ženklinimą joks KET pažeidimas nebuvo padarytas, o Taikos pr. ir Debreceno gatvių sankryžoje Klaipėdos keleivinio transporto kamera pirmoje eismo juostoje užfiksuotų transporto priemonių vairuotojams, reikalavimas iš „A“ juostos išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę yra nepagrįstas KET ar kitais teisės aktais.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. P. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2021 m. rugpjūčio 10 d. priimtą nutarimą. Nurodė, kad M. P. privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis KET, būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau toks nebuvo. Pažymėjo, jog ANK 39 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį - automobilį. Pagal teisinį reglamentavimą administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tada, jeigu automobilio savininkas (valdytojas) pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 39 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Šiuo atveju nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. gruodžio 31 d., ir Institucijai, priimant 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą, dar nebuvo suėjęs ANK 39 straipsnyje nustatytas dvejų metų terminas, per kurį, atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose esant administracinio nusižengimo požymių, gali būti paskirta administracinė nuobauda.

Pagal teisinį reglamentavimą administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tada, jeigu automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo. ANK 611 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog tuo atveju, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumento išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. M. P. per ANK nustatytą terminą nepateikė jokių duomenų, jog automobilį vairavo kitas asmuo. Šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, jog tuo atveju, jei pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas (valdytojas), o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie šį asmenį turi transporto priemonės savininkas (valdytojas). Priešingu atveju administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – M. P.. Tai, jog M. P. neprisimena, kas vairavo automobilį jis ar jo draugė, dėl to, jog nusižengimas užfiksuotas Naujųjų metų dieną, dėl tą dieną gausybės reikalų, praėjus daugiau kaip pusei metų nuo galimo pažeidimo, nešalina jo atsakomybės, už padarytą administracinį nusižengimą.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Byloje ginčo, jog M. P. transporto priemonė užfiksuotas Debreceno g. ir Taikos pr. sankryžoje, maršrutinio eismo juostoje, nėra. M. P. savo kaltę neigia motyvuodamas tuo, jog byloje nėra duomenų, jog automobilis nepasuko į dešinę, persirikiavus leidžiamoje vietoje, ir jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, jog persirikiavus į „A“ juostą, iš jos privaloma išvažiuoti į pirmame esančiame išvažiavime į dešinę, o ne antrame.

Iš byloje esančios medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 31 d., 15.50 val., Taikos pr. – Debreceno g., Klaipėdoje, gatvėje, su skiriamąja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, M. P. vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“, ir horizontaliuoju ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar į sankryžą. M. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog pirmoje nuotraukoje automobilis užfiksuotas Debreceno g. ir Taikos pr. sankryžoje, iki sankryžos likus apie 10-15 metrų, ir antroje nuotraukoje – už sankryžos, apie 15-20 metrų, maršrutinio eismo juostoje. M. P. įrodinėja, jog KET nėra numatyta ir jokiais kriterijais nėra apibrėžta, prieš kiek laiko ar kokiu atstumu iki posūkio į dešinę ar įvažiavimo į dešinę vairuotojas, vadovaudamasis KET 182 punktu, privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, ir jog KET ar eismą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vairuotojas, persirikiavęs į „A“ juostą, iš jos privalo išvažiuoti būtent pirmame posūkyje ar išvažiavime į dešinę.

ANK protokole M. P. inkriminuotas KET 181 punkto pažeidimas. Pagal minėtą KET punktą kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: dviračius ir mopedus; lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“; automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. Tačiau KET 182 punkte numatyta, jog jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.

Taigi KET 181 punktas vienareikšmiškai nurodo, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. Į šią eismo juostą, kai ji nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, galima persirikiuoti tik dviem KET 182 punkte numatytais atvejais – sukant į dešinę ir apvažiuojant sustojusią į kairę sukti transporto priemonę.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, M. P. neatitiko nei vieno iš šių atvejų, kadangi, kirsdamas eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, nesuko į įvažiavimą ar į sankryžą, o nuvažiavo tiesiai, todėl jo veiksmai laikytini pažeidimu. Pažymėtina ir tai, jog M. P. neneigia, kad persirikiavo iš antros (bendros visoms transporto priemonėms) į pirmą, pažymėtą „A“ kelio ženklinimu, eismo juostą ir padarė tai ne sukimo į dešinėje pusėje esantį įvažiavimą metu, o likus iki šio įvažiavimo tam tikram atstumui (skunde nurodė, jog nuo Taikos pr. - Debreceno g. sankryžos iki reikalingo įvažiavimo į dešinę, yra apie 200 metrų atstumas; tarpe yra autobusų sustojimas, nuo kurio išvažiavimo iš sustojimo iki jam reikalingo buvusio įvažiavimo į dešinę yra tik apie 30-40 metrų atstumas, ir todėl šiuo atveju rikiuotis į „A“ juostą tik už autobuso sustojimo, jo manymu, būtų nesaugu ir pavojinga), tačiau šios aplinkybės nepaneigia jo padaryto pažeidimo fakto. M. P. savaip ir sau naudingai interpretuoja KET taisykles, ir teismo nuomone, taip siekia išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą.

KET skirtos reglamentuoti teisėtus eismo dalyvių veiksmus ir nenustato neteisėtų veiksmų atlikimo tvarkos. Automobilio vairuotojas, pažeidžiantis KET, neįgyja jokių teisių, negali reikalauti, kad jo neteisėtas automobilio valdymas būtų pateisinamas kokių nors teisės normų aiškinimu. Teismų praktikoje yra įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nepadaryta žala; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi, M. P., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau toks nebuvo, todėl yra pagrįstai nubaustas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo daro išvadą, jog nėra pagrindo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7754-2021 (ROIK 21135837728), nes priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7754-2021 (ROIK 21135837728) palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.