Vilniaus apygardos teismo nutartis

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: išieškoti ieškovo M. K. naudai iš atsakovės UAB „Kargopolis“ 1126 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 37,50 Eur turtinės žalos; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti. Išieškoti iš atsakovės UAB „Kargopolis“ 45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. DGKS-2822 darbo byloje Nr. APS-36-7661 netenka galios.

7. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo suluošinimas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal DK 155 str. nuostatas, darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl susirgimo profesine liga – privalo atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos. Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas privalomas kiekvienam darbdaviui (DK 158 str. 1 d.). Saugių ir sveikų darbo sąlygų darbuotojams neužtikrinimas gali lemti darbuotojų sveikatos sužalojimą ar net mirtį ir su tuo susijusios žalos atlyginimą. DK 158 str. 2 - 4 d. numato, jog kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

8. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. 15, pagal kurią ieškovas įsidarbino pas atsakovę tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2018 m. sausio 17 d. įvykus nelaimingam atsitikimui (byloje ginčo dėl šio fakto nėra) ieškovui diagnozuotas stipinkaulio apatinio galo lūžis su dorsaline dislokacija, jis buvo nuvežtas į VšĮ Elektrėnų ligoninę. Ieškovo patirtas pakenkimas sveikatai nepriskirtinas prie sunkių, po patirtos traumos ieškovas nebuvo hospitalizuotas, tęsė gydymą ambulatoriškai, gydymas baigtas 2018 m. balandžio 12 d. Darbo ginčų komisijoje 2018-04-13 buvo gautas ieškovo prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurį Darbo ginčų komisija Sprendimu tenkino iš dalies: iš atsakovės ieškovo naudai nurodė išieškoti 1126 Eur neturtinės žalos ir 37,50 Eur turtinės žalos atlyginimo. UAB „Kargopolis“ 2018-01-29 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2018/01, kurio 10 p. konstatavo, jog veiksniai, lėmę sužalojimą, – darbo priemonės neatitikimas, netinkamas darbo vietos įrengimas; 11 p. įvardino nelaimingo atsitikimo priežastis – darbo teritorija netinkamai paruošta saugiam darbui, standartinės metalinės kopėčios pastatytos prie puspriekabės šono, kopėčių pritvirtinti neįmanoma, kopėčios standartinės, gamintojo gamybos, pažeisti darbo įrenginių bendrųjų nuostatų 6 punkto reikalavimai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018-02-07 sprendimu įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu.

9. Teismas pažymėjo, kad 2018-01-29 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2018/01, kurį surašė pats darbdavys, nelaimingo atsitikimo priežastys nurodytos „Darbo teritorija netinkamai paruošta saugiam darbui; Pažeisti darbo įrenginių bendrųjų nuostatų 6 punkto reikalavimai“. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymo „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 6 punkte numatyta pareiga būtent darbdaviui – „Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys“. Todėl, teismo vertinimu, įmonei tenka rizika nurodžius nelaimingo atsitikimo priežastis, jų nenuginčijus ir nepaneigus Akto turinio bei surašymo aplinkybių, prisiimti kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog darbdavys faktiškai niekaip negalėjo įtakoti ir užkirsti kelią nelaimingo atsitikimo atsiradimui.

10. Darbdavys taip pat teigia, jog įvykis įvyko ne jo teritorijoje ir jis niekaip negalėjo įtakoti ir užkirsti kelią nelaimingam atsitikimui. Tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat nešalina darbdavio atsakomybės. DK 160 str. numato darbdaviui pareigą atlyginti žalą ir tuo atveju kai darbdavio pareigos ar kompetencijos yra perduodamos kitiems asmenims. Šiuo atveju ieškovas savo darbines funkcijas ir atsakovės jam komandiruotės įsakymu duotus pavedimus vykdė ne atsakovės teritorijoje, kas pilnai suprantama pagal jo darbinių funkcijų pobūdį. Atsakovė taip pat teigia, jog Instrukcija (ieškovas buvo instruktuotas dėl saugaus elgesio – buvo supažindintas su vairuotojo ekspeditoriaus instrukcija Nr. 7) griežtai draudžia naudoti pristatomąsias kopėčias, tačiau, kaip nustatyta byloje, kitokių kopėčių, kurias būtų leidžiama naudoti, kartu su puspriekabe ar išduota atskirai nebuvo ir vairuotojas jų neturėjo bei nebuvo kitos galimybės (privažiuoti prie rampos ar kt.) užtentuoti puspriekabės šoną. Byloje esanti medžiaga ir paties Akto turinys byloja apie tai, kad darbuotojas buvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, kiek buvo galima ginčo situacijoje – devėjo šalmą ir liemenę, naudojo gamyklines kopėčias, pamatęs, kad slidu, ieškojo smėlio, prašė kitų darbuotojų jį pabarstyti. Vienintelis kritikuotinas vairuotojo elgesio elementas ginčo atveju, teismo manymu, yra tai, kad jis, matydamas slidžią dangą ir įvertinęs jos būklę, krovinio iškrovimo vietos darbuotojams nesutikus barstyti smėlį, tai padaryti galėjo pats, nes smėlio buvo. Tačiau, ši aplinkybė, teismo manymu, niekaip neįtakoja jo didelio neatsargumo ir tokia apimtimi, kad jis gali būti pagrindu visiškai anuliuoti atsakovės atsakomybę..

11. Teismas konstatavo, kad darbuotojo prašomai priteisti neturtinei žalai atlyginti egzistuoja visi įtvirtinti reikalavimai: neteisėti veiksmai - jo atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai, t. y., darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, neįvertino specifinių darbo sąlygų bei pavojų įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojų, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys (nagrinėjamu atveju darbo įrenginys - pristatomos gamyklinės kopėčios, byloje nustatyta, kad kitokių kopėčių nebuvo), nepakankamai ir formaliai įvertino profesinę riziką, kad gali kilti pavojus darbuotojui susižeisti atliekant puspriekabės tentavimo darbus; priežastinis ryšys - tarp neteisėtų veiksmų ir darbuotojui atsiradusios neturtinės žalos yra aiškus priežastinis ryšys, kadangi būtent dėl minėtų neteisėtų darbdavio veiksmų buvo sutrikdyta jo sveikata, darbuotojas patyrė tam tikrus nepatogumus ir išgyvenimus bei skausmą; kaltė - darbdavio kaltė yra aiški, pati atsakovė pripažino savo kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe; žala, kuri, minėta, yra vertinamojo pobūdžio, o pagrindo teigti, kad darbuotojas nepatyrė neturtinės žalos, nėra: akivaizdu, jog asmens patirtas fizinis skausmas, kas neabejotinai nustatyta ginčo bylos kontekste ryšium su darbuotojo patirta fizine trauma, sąlygojo tiek skausmą, tiek ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus.

12. Teismas kritiškai vertino ieškovo parodymus, jog jis skambino atsakovei 2 kartus (pirmą kartą – norėdamas pranešti, kad teritorijoje yra slidu, o antrą kartą – apie 10 val. po įvykio). Bylos duomenimis nustatyta, jog įvykis įvyko 11 val. 10 min. (medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą l. 30), policijos pajėgos išsiųstos 11:12:15 val., į Elektrėnų ligoninę ieškovas pristatytas 11:53 val. (b. l. 109), o ir pats ieškovas savo paaiškinime yra nurodęs, jog 9:30 val. įvažiavo į iškrovimo teritoriją, bylos duomenimis nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko jau iškrovus krovinį (iki to laiko puspriekabė buvo paruošta iškrovimui, ieškovas nurodė, jog atidarė jos bortus, nuėmė tentą, be to, puspriekabė buvo ir iškrauta). Tokiu atveju, mažai tikėtina, jog iki 10 val. įvyko nelaimingas įvykis, iškart po kurio, kaip teigė ieškovas, jis paskambino atsakovei. Be to, ir paaiškinime ieškovas nėra nurodęs, jog skambino darbdavei. Tačiau, teismo vertinimu, toks darbuotojo neatsargumas nėra tokio laipsnio, jog atleistų darbdavį nuo atsakomybės. Šiuo atveju tai yra teisinės prielaidos mažinti jo prašomos išieškoti neturtinės žalos sumą (CK 6.282 str. 1 d.).

13. Darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti savo teise, tačiau darbdavys išreiškė labiau negatyvų požiūrį į darbe susižalojusį asmenį nei priešingai, nesuteikė ir net neieškojo galimybių suteikti darbuotojui finansinę paramą, kas parodo, jog šiais principais darbdavys nesivadovavo, o ši aplinkybė yra svari sprendžiant darbuotojui tenkančios atlyginti žalos dydį.

14. Sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad darbuotojas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių), traumos pobūdį (lūžo stipinkaulis), nedarbingumo dėl to trukmę, kuri nebuvo ilga, į tai, kad ieškovas yra darbingas ir nuo (duomenys neskelbtini) dirba Vokietijoje šaltkalviu – remontuoja lengvus automobilius, kas, akivaizdu, susiję ir su tam tikros rankoms (tame tarpe – ir traumuotai) tenkančios jėgos panaudojimu, o tai rodo, kad ieškovas yra atsistatęs po traumos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovo patirta trauma yra ilgalaikė ir turi kažkokių didelių neigiamų pasekmių - dešinio riešo judesiai nežymiai riboti, ieškovas neturi nuolatinių slaugos poreikių ir jokių poreikių tam nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad sumažėjo ieškovo galimybė dėl patirtos traumos bendrauti su žmonėmis, dalyvauti įvairiuose renginiuose ar būti išvykose, lygiai kaip nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovui ateityje reikės, kaip kad pats teigė, naujų rankos operacijų: ieškovo pateiktas išrašas iš med. dokumentų tėra rekomendacinio pobūdžio. Nėra pakankamo pagrindo taip pat ir sutikti su tais ieškovo teiginiais, kad jis dėl patirtos traumos kentė didelius fizinius skausmus, o dėl patirto streso gerti raminamuosius vaistus, kas, anot jo, taip pat sąlygoja prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Byloje nėra jokių medicininių įrašų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo ar yra likęs poreikis naudoti skausmą malšinančius vaistus ar vaistus nuo nervų, nemigos. Byloje taip pat nėra duomenų, kokio dydžio išmokas gavo ieškovas nedarbingumo laikotarpiu, tačiau imant domėn įvykio aplinkybes ir tai, jog jis, kaip darbuotojas, privalomai draustas sveikatos draudimu, tikėtina, kad gavo 100 proc. sveikatos draudimą.

15. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad DGK Sprendimu ieškovui priteista 1126 Eur suma yra pakankama darbuotojo neturtiniams praradimams kompensuoti, dėl to teismas ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos padidinimo iki 10000 Eur atmetė. Remiantis tais pačiais argumentais teismas atmetė ir atsakovės priešieškinį. Teismas pažymėjo, kad nėra pakankamų teisinių prielaidų manyti ieškovą buvus tiek neatidžiu, nerūpestingu, neapdairiu ir neatsargiu, kad visa kaltė dėl įvykio tektų jam. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl DGK Sprendimu priteistos 37,50 Eur turtinės žalos dydžio, šią sumą taip pat nurodė išieškoti iš atsakovės. Teismas pažymėjo, kad prašymas dėl termino atsakovės priešieškiniui byloje paduoti išspręstas jo priėmimo metu, todėl pakartotinai dėl jo nebepasisako. Taip pat teismas nepasisakė ir dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų, nes jų nelaikė teisiškai reikšmingais. Teismas nurodė, kad sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.