Utenos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad neturi galimybės pateikti išvadą dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, kadangi ieškovė su nepilnamete dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje, tarnybos vertinimu, nepilnametės F. D. poreikiams šiuo metu per mėnesį reikalingas ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymas, nurodžiusi, kad visus turimus duomenis pateikė, prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti tarnybos atstovui nedalyvaujant.

4. Atsakovui R. D. ieškinys bei jo priedai, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, siųsti ieškinyje nurodytu paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su Gyventojų registre nurodomu paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, neįteikti. 2022 m. vasario 14 d. nutartimi paskelbus atsakovo paiešką per policiją, atsakovas paieškos metu buvo informuotas apie inicijuotą procesą, policijos pareigūnams nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, yra išvykęs į užsienį, tikslios gyvenamosios vietos nenurodė, pateikė kontaktinį telefono numerį, kuriuo atsakovui prisiskambinti nepavyko. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai į teismo posėdžius atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu bei išsiųsti į paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Atsakovo R. D. atsiliepimas į ieškinį negautas, atsakovas į teismo posėdžius neatvyko, prašymų atidėti posėdžius nereiškė, nedalyvavimo priežastys nežinomos. Iš ieškovės paaiškinimų, teiktų dokumentų apie ieškovei atliktus mokėjimus bei paiešką atlikusios institucijos pateiktų duomenų matyti, kad atsakovui žinoma apie iškeltą bylą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tačiau atsakovas teisminį procesą ignoravo. Neprieštaraujant ieškovei bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, kadangi jis yra tinkamai informuota apie teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės F. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

Dėl bylos teismingumo

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnį, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga.

7. Kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas. Teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K?3-426-969/2016, 13 punktas).

8. Vaiko išlaikymo bylose, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (2021 m. sausio 1 d.), aktualus Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Pranešimas suinteresuotiesiems subjektams „Jungtinės Karalystės išstojimas ir ES civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“, kuriame išaiškinta, jog pagal Susitarimo dėl išstojimo 67 straipsnio 1 dalį iki pereinamojo laikotarpio pabaigos pradėtam teismo procesui dėl civilinių ir komercinių bylų, įskaitant šeimos teisę, Jungtinėje Karalystėje ir valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais toliau taikomos ES tarptautinės jurisdikcijos taisyklės. Susitarimo dėl išstojimo 67 straipsnio 1 dalis apima visus ES aktus, kuriais nustatomos jurisdikcijos kolizijos taisyklės, t. y. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat leges speciales, kuriomis nustatomos konkrečios jurisdikcijos taisyklės. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (nuo 2021 m. sausio 1 d.) pradėto teismo proceso atveju ES valstybių narių teismai nustatys savo tarptautinę jurisdikciją: 1) bylose, kurios patenka į ES aktų dėl civilinių ir komercinių bylų taikymo sritį, remiantis šiais ES aktais, įskaitant šeimos teisę. Jei tai numatyta atitinkamame akte, valstybės narės teismas gali taikyti savo nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles; 2) bylose, kurios nepatenka į ES aktų taikymo sritį, tarptautinei jurisdikcijai bus taikomos valstybės narės, kurios teisme iškelta byla, nacionalinės taisyklės. Kai kuriais atvejais tarptautinės konvencijos, visų pirma Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengtos konvencijos, pakeis ES teisę ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose su sąlyga, kad tiek ES / ES valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė yra konvencijos šalys (toliau – atitinkamos tarptautinės konvencijos).

9. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – ir Išlaikymo reglamentas), kuris pagal 15 konstatuojamosios dalį taikomas universaliai, 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

10. 2007 m. Hagos konvencija dėl vaikų išlaikymo tiesiogiai nenustato jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose.

11. Pagal CPK 785 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis). Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą (30 straipsnio 4 dalis).

13. Dėl nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo teismingas Lietuvos Respublikos teismui.

Dėl taikytinos teisės

16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis vertintina, kad išlaikymo kreditorių atstovaujanti ieškovė dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi į atsakovo (skolininko) įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teismą, Lietuvos Respublikos teisė nustato galimybę kreditoriui reikalauti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, ieškovė prašo ginčą spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, todėl sprendžiant šalių ginčą taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Dėl išlaikymo dydžio

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

24. Civiliniame procese teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

27. Nustatant šalių dukros poreikiams tenkinti reikalingą sumą atsižvelgiama ir į tai, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, ir tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

28. Remiantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika ieškovei, nuolatos gyvenančiai su nepilnamečiu vaiku ir faktiškai vienai patiriančiai visas vaiko išlaikymo išlaidas, nekyla pareiga įrodinėti, kad ji teikė išlaikymą vaikui, skirdama jo poreikiams bent minimaliosios algos dydžio išlaidas. Tuo tarpu atsakovas, manydamas, kad šalių nepilnamečiam vaikui pakaktų mažesnių nei MMA išlaidų per mėnesį, turėjo pareigą į bylą pateikti detalius įrodymus, pagrindžiančius, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydis yra mažesnis, nei minimalioji mėnesinė alga. Tokios įrodinėjimo pareigos atsakovas nevykdė (CPK 178 straipsnis).

29. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidą ir sveikatą, pripažintina pagrįsta ir įrodyta šalių dukros poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma per mėnesį sudaro 520 Eur (CPK 185 straipsnis). Šis teismo pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis (520 Eur) iš esmės atitinka minimalios mėnesinės algos dydį, kuris nuo 2022-01-01 sudaro nuo 512 Eur iki 533 Eur atskaičius mokesčius (730 Eur neatskaičius mokesčių), kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi.

30. Ieškovė nurodė ir pateikė duomenis, kad Jungtinėje Karalystėje gauna 87,20 svarų išmoką vaikui, kas atitiktų apie 102 Eur. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-96-687/2020). Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Įvertinus, kad vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti užtikrinami ne tik būtinieji jo poreikiai, bet ir poilsis, laisvalaikis, saviraiška ir pan., taip pat tai, kad ieškovė, su kuria nuolat gyvena vaikas ir kuriai tenka didesnis aprūpinimo tiekimas, prašo iš atsakovo priteisti mažesnio dydžio išlaikymą nei pusė vienos MMA, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju iš nustatytos minimalios vaiko poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti vaikui mokamas išmokas Jungtinėje Karalystėje ir taip mažinti atsakovo dalį vaiko išlaikymo prievolėje.

31. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, prie išlaikymo prisidedant proporcingai pagal savo turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013).

33. Iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu teismo išreikalautų duomenų, kurie bylos išnagrinėjimo metu nėra pasikeitę (CPK 176 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovas šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirba, jo vardu registruotų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto neturi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo turimus kitus išlaikytinius, įsipareigojimus kreditoriams, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų ir taip užtikrinti vaikui reikiamą išlaikymą.

34. Byloje nėra duomenų, kurie leistų atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip itin sunkią ir neleidžiančią atsakovui teikti net minimalaus išlaikymo vaikui: atsakovas, kaip ir ieškovė, yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo sveikatos problemas ar kitas objektyvias priežastis, dėl kurių jis nebūtų pajėgus susirasti atitinkamą darbą, leidžiantį jam teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan.

35. Be to, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, įvertinama tai, kad vaikas gyvena ir laiką leidžia tik su ieškove, kuriai tenka prievolės, susijusios su kasdienių einamųjų poreikių tenkinimu, nenumatytos papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpinimuisi šalių nepilnamečiu vaiku: slaugyti jam sergant, rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą bei gauti daugiau pajamų.

36. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių turtinę padėtį, tai, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA, kaip orientacinis išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, yra 730 Eur neatskaičius mokesčių ir nuo 512 Eur iki 533 Eur atskaičius mokesčius, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis tenkinamas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisimas 250 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022-01-13) iki vaiko pilnametystės.

37. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

38. 2022 m. sausio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 180 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-01-13) – panaikintinos nuo sprendimo priėmimo (CPK 150 straipsnis).

39. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

40. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsskainio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-14/2008). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog vykdė pareigą išlaikyti vaiką, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2011).

41. Ieškovė nurodė, kad atsakovas skyrium nuo ieškovės ir vaiko gyvena bei išlaikymo vaikui neteikia nuo 2019 m. spalio mėn. Priešingų duomenų byloje nėra. Prašydama priteisti išlaikymą iš atsakovo ieškovė vadovavosi 1 MMA dydžiu kaip orientaciniu kriterijumi.

42. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudarė nuo 379,12 iki 395,77 Eur (LRV 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025), nuo 2020 m. sausio 1 d. - nuo 429,02 Eur iki 447,23 Eur (LRV 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669), nuo 2021 m. sausio 1 d. - nuo 449,15 Eur iki 468,41 Eur dydžio sumą (LRV 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114).

43. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kaip atskaitos tašką imant esant mažiausiai mokestinei naštai išmokamą minimalų atlyginimą, atsakovas, siekdamas patenkinti nors minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, nuo 2019 m. spalio mėn. turėjo mokėti jo išlaikymui po 198 Eur (395,77 Eur:2, suapvalinus), šiai sumai kasmet didėjant. Byloje nėra duomenų, jog nuo 2019 m. spalio mėn. atsakovo finansinė padėtis buvo tokia prasta, jog jis būtų negalėjęs užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių ar kad vaiko poreikiai būtų mažesni nei tuo metu patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas. Be to, prasta finansinė padėtis, minėta, neatleidžia nuo atsakomybės išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

44. Atsižvelgiant į tai, įvertinus, kad abu tėvai turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas nepilnamečiam vaikui laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. (spalio 1 d.) iki 2019-12-31 turėjo suteikti 594 Eur (395,77 Eur:2×3 mėn.) dydžio išlaikymą; nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 – 2688 Eur (447,23 Eur:2x12 mėn) dydžio išlaikymą ir nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 – 2808 Eur (468,41 Eur:2x12 mėn.) dydžio išlaikymą. Bendras atsakovo teiktino minimalaus išlaikymo dydis už laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo sudaryti 6090 Eur dydžio sumą.

45. Ieškovė nurodė, kad po bylos iškėlimo atsakovas vaiko išlaikymui pervedė 788 Eur (525 Eur + 263 Eur), pateikė mokėjimo pavedimų kopijas ir prašė šia suma sumažinti prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteisiamas 5302 Eur (6090 Eur – 788 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėn., kai ieškovės nurodymu šalys pradėjo gyventi skyriumi ir atsakovas nustojo teikti išlaikymą vaikui, iki ieškinio pateikimo 2022 m. sausio 13 d., iš viso už ieškovės nurodytus 27 mėnesius.

46. Likusi reikalavimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79, 93 straipsniai). Ieškovė byloje patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas vertinama, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 93 proc., kadangi 788 Eur sumą, kuria sumažintas priteistinas išlaikymo įsiskolinimo dydis, atsakovas sumokėjo po bylos iškėlimo, o ieškinyje nurodant susidariusį bei dėl to priteistiną išlaikymo įsiskolinimo dydį padaryta aiški aritmetinė klaida. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R - 85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 279 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 93 straipsniai).

48. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistina 187 Eur ((250x12)+5302)x0,03x0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškinio pateikimo metu ieškovė buvo atleista pagal įstatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis). Byloje patirta 13,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 12,56 Eur (13,50 Eurx93 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui F. D. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. sausio 13 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko F. D. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5302 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų dviejų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui F. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. sausio 26 d nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 279 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 187 Eur žyminio mokesčio ir 12,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), ir žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.