- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2-889-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00114-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TCH“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BIO zona“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TCH“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TCH“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BIO zona“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TCH“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 225 854,63 Eur skolą, 953,60 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė atsakovės UAB „BIO zona“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 226 808,23 Eur apimtyje areštuoti atsakovės pinigines lėšas, banko sąskaitas, o jų neužtenkant – pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis esantį atsakovės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą.
3. Prašyme nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Atsakovė kelis metus iš eilės dirba nuostolingai, mažėja jos turimas ilgalaikis materialusis turtas, todėl yra rizika, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus sunkus arba netgi neįmanomas. Atsakovė yra nesąžininga ir egzistuoja rizika, kad atsakovė imsis veiksmų perleisti ar suvaržyti turimą turtą, nes tokius veiksmus atsakovė jau kryptingai atlieka, t. y. atsakovė suėjus paskolos grąžinimo terminui – 2023 m. gegužės 31 d., net kelis kartus įkeitė vienintelį turimą likvidų nekilnojamąjį turtą kitam kreditoriui. Atsakovė gavusi dideles apyvartines lėšas (1 779 999 Eur), nors skolą pripažįsta ir žadėjo grąžinti ieškovei, skyrė jas ne atsiskaitymui su ieškove, o kitiems asmenims, įskaitant atsakovės vadovui ir su juo susijusiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.
6. Teismas nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis savaime nėra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovė plečią savo veiklą, gauna pajamų, jos finansiniam pokyčiui turėjo įtakos naujos katilinės statyba, žemės sklypo pardavimas, kainų pokytis rinkoje, todėl laikė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki.
7. Teismas įvertino, kad ieškovė neįrodė nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais atsakovė siektų išvengti išieškojimo pagal byloje galimai priimtą jai nepalankų teismo sprendimą, todėl nusprendė, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės taikyti – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „TCH“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti bei priimti ieškovės teikiamus papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Priimdamas nutartį, teismas rėmėsi atsakovės atsiliepime nurodytais teiginiais, net nevertindamas, kad atsakovė kai kurių savo teiginių, kuriais nutartyje rėmėsi teismas, nepagrindė jokiais įrodymais, o atsakovės pateikti įrodymai (2023 m. pelno ataskaita, turto nusidėvėjimo lentelė), kuriais rėmėsi teismas, neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Naujai paaiškėjusios aplinkybės – 168 015,42 Eur taikytas atsakovės turto areštas bei skolos išieškojimas iš atsakovės vykdomojoje byloje Nr. 0185/23/00895, įsiteisėjus teismo įsakymui byloje Nr. eL2-5207-1166/2023, tik patvirtina faktą, kad atsakovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, dėl to (atsakovei esant nesąžiningai ir vengiant atsiskaityti išimtinai su ieškove), kyla grėsmė galimam teismo sprendimo įvykdymui.
8.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Atsakovės nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu pagrindžia tai, kad nors atsakovės paskolos grąžinimo ieškovei terminai suėjo 2023 m. gegužės 31 d., tačiau vietoje to, kad atsakovė atsiskaitytų su ieškove, ji įvykdė prievolę savo vadovui ir akcininkui, kurios mokėjimo terminas dar iš viso net nebuvo suėjęs. Be to, atsakovės vadovas išsimokėjo ir 6 proc. palūkanas, nors pinigus skolino labai trumpam laikui, aiškiai žinodamas apie gautiną paskolą iš banko. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir atsakovės ilgalaikio nekilnojamojo turto pakartotinis įkeitimas.
2. Atsakovė UAB „BIO zona“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Kadangi ieškovė nepateikė jokių pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų, akivaizdu, kad byloje nėra nustatytas pirmas būtinas paskolos sutarties požymis – pinigų perdavimo faktas. Ieškovė pirko iš atsakovės prekes – biokurą, ir bankiniais pavedimais, kuriuos ieškovė įvardija kaip paskolą, iš tiesų atliko avansinius apmokėjimus už įsigyjamą ir ateityje planuojamą įsigyti biokurą. Nurodytos aplinkybės pagrindžia tai, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
9.2. Atsakovė visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog ieškovė neįrodė nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais atsakovė siektų išvengti išieškojimo pagal byloje galimai priimtą jai nepalankų teismo sprendimą.
9.3. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad juridinio asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Atsakovė yra visiškai pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, o objektyvių duomenų apie atsakovės nenorėjimą ar vengimą įvykdyti savo įsipareigojimus, apie tai, kad ragino atsakovę atsiskaityti, o ši piktybiškai vengė tai padaryti, ieškovė visiškai nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Ieškovė (toliau – apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (atsakovės laišką, Turto arešto aktų registro išrašą, UAB „Vinitela“ akcininkų sąrašą), kuriuos prašo priimti.
5. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).
7. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašomuose priimti įrodymuose pateikta informacija apie atsakovės turtui pritaikytus apribojimus; tai, kad atsakovė dėl sunkios veiklos padėties šaukia neeilinį akcininkų susirinkimą; informacija apie UAB „Vinitela“ akcininkus. Apeliantės manymu, minėtuose dokumentuose pateikta informacija patvirtina tai, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
8. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su atsakovo finansine būkle, finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018 ir kt.).
9. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su atsakovės finansine būkle, finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pripažintina, kad tokias aplinkybes galintys patvirtinti ar paneigti apeliantės prašomi priimti įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimo. Taigi aptarti įrodymai, kaip netenkinantys jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, negali būti priimti. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės prašymas dėl jų priėmimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
10. Apeliantė 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepimą.
11. Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Tos pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir (ar) faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2017).
13. Atsižvelgiant į tai, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką rašytiniai paaiškinimai, kuriais siekiama išplėsti apeliacinio (atskirojo) skundo ribas ar atsikirsti į atsiliepime į apeliacinį (atskirąjį) skundą išdėstytus priešingos šalies argumentus, apeliaciniame procese yra negalimi, apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
16. Vertinant tai, ar skundžiama nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta, svarbu nustatyti, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
17. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio pagrįstumo vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 827-370/2015, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727/2012 ir kt.).
19. Pažymėtina, kad nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad, jos manymu, ieškinys laikytinas aiškiai nepagrįstu, kadangi paskolos sutartis, kurios pagrindu apeliantė reiškia ieškinio reikalavimus, nebuvo sudaryta, ji dėl nutarties neteikė atskirojo skundo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės pateiktu atskiruoju skundu nebuvo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškinio preliminarų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis atskiruoju skundu apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, šios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) detaliau neanalizuoja.
20. Kaip minėta, nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas turi būti nustatyta ir kita būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.
21. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad apeliantė neįrodė atsakovės sunkios finansinės padėties bei atsakovės nesąžiningų veiksmų siekiant išvengti apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
22. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodydama, kad byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Apeliantės teigimu, atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, kad nors atsakovės paskolos grąžinimo ieškovei terminai suėjo 2023 m. gegužės 31 d., tačiau vietoje to, kad atsakovė atsiskaitytų su ieškove, ji įvykdė prievolę savo vadovui ir akcininkui, kurios mokėjimo terminas dar iš viso net nebuvo suėjęs.
23. Remiantis šios nutarties 15 punkte aptarta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, aplinkybės apie atsakovės finansinę būklę, kaip teisiškai nereikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nesudarė pagrindo pripažinti egzistuojant teismo sprendimo įvykdymo grėsmei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokių aplinkybių nepripažino kaip sudarančių pagrindą konstatuoti egzistuojant grėsmę įvykdyti teismo sprendimą.
24. Teismų praktikoje suformuota ir teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti turtinę padėtį ir taip sukliudyti įvykdyti teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti asmens elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).
25. Apeliantės manymu, vien aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaitė su apeliante, pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės neatsiskaitymas su apeliante, savaime nėra aplinkybė, pagrindžianti atsakovės nesąžiningumą. Iš atsiliepimo į ieškinį bei atskirąjį skundą matyti, kad atsakovė ginčija ieškinio pagrįstumą ir teigia, kad nėra skolinga apeliantei, nes pagal paskolos sutartį pinigai jai nebuvo perduoti. Taigi, priešingai nei nurodė, apeliantė, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pripažįsta skolą, tačiau sąmoningai vengia ją mokėti, piktybiškai pasirinkdama atsiskaityti ne su apeliante, o su kitais kreditoriais.
27. Be to, apeliantei siekiant atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės nesąžiningumą turėtų patvirtinti ne bet kokie atsakovės veiksmai ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusiję aplinkybės, tačiau tokie, kuriais siekiama sudaryti situaciją, kai atsakovė neturėtų galimybių atsiskaityti su apeliante pagal byloje pareikštą ieškinį.
28. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė ėmėsi veiksmų ar ketina imti veiksmų mažinant savo turto vertę, elgėsi nesąžiningai apeliantės atžvilgiu, siekdama, kad būtų sukliudyta apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Aplinkybės apie apeliantės turto įkeitimą savaime nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, kadangi apeliantė neįrodė, kad tokiais veiksmais atsakovė siekė apsunkti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovė paaiškino, kad turto įkeitimas buvo būtinas, siekiant gauti kreditą apyvartinėms lėšoms padidinti. Įmonės siekis užtikrinti stabilią ūkinę komercinę veiklą, netgi imant kreditą ir jį užtikrinant įkeitimu, savaime nevertintinas kaip nesąžiningas veikimas savo kreditorių atžvilgiu, jeigu nėra įrodoma, kad tokiais veiksmais siekiama būtent išvengti prievolių kreditoriams ar teismo sprendimo vykdymo. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad apeliantė neįrodė grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai apie atsakovės nesąžiningumą yra grįsti tik subjektyviomis apeliantės prielaidomis ir deklaratyvūs, todėl laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).
30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje priėjo prie išvadą, kad apeliantė neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmes, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netenkinti apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).
35. Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs baigiamojo akto byloje, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, spręsti apeliantės nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nėra teisinio pagrindo. Tokios išlaidos pirmosios instancijos teismo bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus joje sprendimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.