Kauno apygardos teismo nutartis, eA2-1333-1043/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-31
Bylos Nr.: eA2-1333-1043/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00776-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Anita Sereikienė
Pareiškėjas: E. B., V. B.
Ieškovas: E. B., V. B.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Kaunas“, Lloyd’s Insurance Company S

Kategorijos

3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas

Civilinė byla Nr. eA2-1333-1043/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00776-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.4; 3.3.4.2.2

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-13796-1191/2023, pagal pareiškėjų E. B. ir V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-81-435/2021 pagal ieškovų E. B. ir V. B. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Kaunas“ ir Lloyd’s Insurance Company S.A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. B. ir V. B. (toliau – pareiškėjai, ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami priteisti solidariai iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ 21 070,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-81-435/2021 ieškovų patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Kauno vandenys“ iš ieškovų 4 958,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-82-613/2022 Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė atsakovei UAB „Kauno vandenys“ iš ieškovų lygiomis dalimis po 635,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-6114/2023 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutartį paliko nepakeistą ir priteisė atsakovei UAB „Kauno vandenys“ iš ieškovų po 740,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjai E. B. ir V. B. 2023 m. birželio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo teismo prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-81-435/2021 bei ieškovų ieškinį patenkinti; 2) priteisti iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno vandenys“ pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškėjai nurodė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – paaiškėjus naujoms aplinkybėms – bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu – bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui. Kauno miesto savivaldybė atsakė į pareiškėjų 2023 m. kovo 31 d. el. laišką, nurodydama, kad po 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties per lietaus nuotekų tinklo kontrolinį šulinį, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – šulinys) lietaus vanduo ištekėjo ir tokiu būdu užliejo (duomenys neskelbtini) esantį sklypą (toliau – butas). Atsakovė Kauno miesto savivaldybė nurodė priežastį – iš šulinio ištekėjęs vanduo – dėl kurio buvo užlietas pareiškėjų butas. Priežastis, dėl kurios buvo užlietas pareiškėjų butas – per lietaus nuotekų kontrolinį šulinį ištekėjęs vanduo buvo pašalinta paprasčiausiai užaklinant (panaikinant) šulinį, o tai patvirtina, kad įvykęs buto užliejimas galėjo būti ir buvo atsakovių nesudėtingai techniškai suvaldytas ir įveiktas, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties pasekmes atsakovės galėjo suvaldyti dar iki pasekmių atsiradimo momento, todėl jos nebuvo nenugalimos ar nenuspėjamos. Aplinkybę, kad šulinys buvo užaklintas pareiškėjai sužinojo tik 2023 m. kovo mėnesį. Po teismo proceso paaiškėjo faktinės aplinkybės, kad „jėga“ yra ir buvo nugalima. 2023 m. balandžio 7 d. buvo gauta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos klimato ir tyrimų skyriaus pažymą Nr. (5.58-10)-B8 (toliau – Hidrometeorologijos tarnybos pažyma), kurioje konstatuota, kad „Kauno meteorologijos stoties duomenimis 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis truko 5 valandas ir iškrito 39,6 mm kritulių. Pagal Pavojingų meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius, patvirtintus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-80, šis reiškinys atitinka pavojingo reiškinio smarkaus lietaus, mišrūs krituliai kriterijų (kaip per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrinta nuo 15 mm iki 49,9 mm kritulių). Be to pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu „nuo 1991 m. kovo 11 d. iki 2023 m. kovo 30 d. katastrofinio lietaus nepasitaikė, stichinis lietus nuo 1991 m. buvo fiksuotas 4 kartus: 1) 1999 m. rugpjūčio 9 d. – 53,8 mm per 1 val. 25 min.; 2) 2011 m. rugpjūčio 8 d. – 51,3 mm per 12 val.; 3) 2017 m. spalio 15 d. – 61,7 mm per 8 val.; 4) 2020 m. birželio 30 d. – 50,6 mm per 9 val. Vadinasi, specializuotos tarnybos duomenimis, 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykusi liūtis nebuvo katastrofinė ir atitiko pavojingo reiškinio – smarkus lietus, mišrūs krituliai – kriterijų. Atsakovės pripažino, kad jos sugebėjo sukontroliuoti ir užkirsti kelią dėl liūties atsirandantiems padariniams, kurie ankstesniais procesiniais sprendimais pripažinti nenugalima jėga. Vadinasi, priešingai nei buvo teigta – byloje nebuvo ir nėra nenugalimos jėgos, taigi – kartu nebuvo ir nėra teisinio pagrindo atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalis). Kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikta Hidrometeorologijos tarnybos pažyma patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis galėjo būti numatyta. Tai reiškia, kad byloje buvo klaidingai nustatyti faktai. Siekiant tinkamai įvertinti 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtį, kaip meteorologinį reiškinį ir atskleisti byloje tiesą, teismai privalėjo ir privalo į civilinę bylą į traukti Hidrometeorologijos tarnybą, kad pastaroji pateiktų tinkamą ir visapusišką išvadą apie tos dienos liūtį ir jos numatomumą. Gebėjimas sustabdyti liūties padarinius ir ją numatyti, egzistavo dar iki 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykusios liūties, o atitinkamai ir prieš priimant galutinį teismo procesinį sprendimą šioje byloje, tačiau pareiškėjams jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Atsakovės pašalino trikdžius, galinčius lemti buto užliejimą ateityje, užaklindami (panaikindami) šulinį, tai pareiškėjams tapo žinoma 2023 m. kovo 24 d., t. y. tik po to, kai byla buvo išspręsta iš esmės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį. Aplinkybės – tai, kad atsakovės užaklino šulinį ir tokiu būdu sugebėjo suvaldyti dėl liūties atsirandančius pastatų ir statinių užliejimus, bei 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis, kuri nebuvo nei stichinė, nei katastrofinė, galėjo būti ir buvo numatoma ir nugalima atsakovėms – turi esminės reikšmės bylai, nes akivaizdžiai būtų lėmusios visiškai priešingus procesinius teismų sprendimus, vertinant nenugalimos jėgos aplinkybių (ne)buvimą. Nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo net dviejų būtinųjų nenugalimos jėgos sąlygų – nenugalimumo (t. y. kad šalis nenugalimą jėgą sudarančių aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio) ir nenumatomumo, t. y., kad nebuvo įmanoma numatyti tariamai nenugalimą jėgą sudarančių aplinkybių), kurios yra būtinos konstatuojant nenugalimą jėgą. Po bylos išnagrinėjimo pareiškėjams tapo žinoma, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties (šališkas) teismas, t. y. teisėja R. J.-J. daugiau nei 4 metus dirbo teisininke (vyr. juriste) Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriuje, ji kurį laiką buvo Kauno miesto savivaldybės darbuotoja ir rūpinosi jos teisiniais interesais, todėl galėjo būti suinteresuota priimti teigiamą sprendimą savo buvusiam darbdaviui. Teisėja privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes neturėjo teisės bylos nagrinėti dėl ją ir Kauno miesto savivaldybę siejusių subordinacinių santykių ir galėjusio kilti išankstinio nusistatymo bylos baigtimi ir neobjektyvumo.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ su pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė jį atmesti, bei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai nenurodė priežasčių, kodėl dėl naujos pažymos išdavimo į Hidrometeorologijos tarnybą jie kreipėsi tik 2023 m. kovo 29 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių šios pažymos negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo metu. 2023 m. Hidrometeorologijos tarnybos pažyma neprieštarauja 2019 m. spalio 10 d. Hidrometeorologijos pažymai apie hidrometeorologines sąlygas egzistavusias 2018 m. rugsėjo 5 d. Abiejose pažymose yra pateikiamos analogiškos išvados. Pareiškėjų pateikta Hidrometeorologijos pažyma yra tik vienas iš įrodymų ir neturi didesnės įrodomosios galios už kitus byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas byloje. Aplinkybė, jog nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo užaklintas tam tikras šulinys, niekaip nėra susijusi su nagrinėjamu ginču, nes pareiškėjų butas buvo užlietas ne dėl šulinio buvimo ar nebuvimo, o dėl to, jog įvyko itin stipri liūtis, dėl kurios ir į paviršinių nuotekų tinklus patekusių pašalinių daiktų patvino Girstupio upelio pralaida, todėl vanduo išsiliejo ir užtvindė ieškovų butą, esantį dauboje, rūsyje. Ieškovai neginčijo aplinkybės, jog jų buto užliejimo priežastis buvo itin stipri liūtis, dėl jos paviršiniai nuotekų tinklai nepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio. Aplinkybė, jog šulinys buvo užaklintas, buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. 2018 m. spalio mėnesį. Sukanalizuoto Girstupio upelio apžiūra, valymas bei šulinio užaklinimas po 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio nereiškia, kad buvo įmanoma apsisaugoti nuo pavojingo meteorologinio reiškinio – itin stiprios liūties, o tai patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdo savo pareigas ir rūpinasi sugadintais šuliniais, vykdo jų remonto darbus. Dėl teisėjos R. J.-J. šališkumo nurodė, kad civilinė byla buvo nagrinėjama nuo 2020 m., todėl buvo pakankamai laiko pareiškėjams išsiaiškinti, kokia teisėja nagrinėja bylą ir kokia yra teisėjos biografija, buvusios darbovietės ir pan. Bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo klausimas pareiškėjų keliamas tik po 3 metų bylos nagrinėjimo, o tai suponuoja išvadas, kad pareiškėjai patys nevertino, jog yra pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu.

6. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog teismas 2021 m. rugsėjo 8 sprendime nustatė, jog 2018 m. rugsėjo 15 d. liūties intensyvumas viršijo ne tik stichinio, bet ir katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklius, todėl, akivaizdu, kad jau nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, pareiškėjai sužinojo arba turėjo sužinoti apie, jų nuomone, tariamai netinkamą techninių normų taikymą, teismui vertinant ir nustatant 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties pobūdį. Pareiškėjai dėl tariamai naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurias grindžia Hidrometeorologijos tarnybos pažyma, turėjo sužinoti žymiai anksčiau, o ne 2023 m. balandžio 7 d., todėl pareiškėjai yra praleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, kas sudaro pagrindą pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek su pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktų Hidrometeorologijos tarnybos pažymų turinys sutampa. Aplinkybė, kad šulinys buvo užaklintas, buvo paviešinta pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje, kuriame liudytoju apklaustas UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos viršininkas R. S.. Ši aplinkybė taip pat buvo akcentuojama Kauno miesto savivaldybės atsiliepimuose į apeliacinius ir kasacinius skundus. Teisėja R. J.-J. nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, todėl laikytina, kad teisėja, jos užimamų pareigų, atliekamų funkcijų Kauno miesto savivaldybės administracijoje, nelaikė esant pagrindu nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su teisėjos elgesiu byloje, iš kurio būtų galima spręsti apie teisėjos R. J.-J išankstinį nusistatymą, tendencingumą, neobjektyvumą, šališkumą pareiškėjų nurodytos aplinkybės apsektu. Teisėjos biografija yra skelbiama viešai, todėl pareiškėjai nuo pat civilinės bylos skyrimo turėjo galimybę domėtis teisėjos biografija, pasinaudoti procesine teise reikšti nušalinimą teisėjai.

7. Trečiasis asmuo byloje Lloyd’s Insurance Company S. A (toliau – trečiasis asmuo) su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog net teoriškai neįmanoma atnaujinti civilinės bylos todėl, kad, pareiškėjų manymu, teismai netinkamai kvalifikavo liūtį (faktinę aplinkybę) nenugalima jėga (teisinis kvalifikavimas) ir atitinkamai šiuo pagrindu civilinė byla negali būti atnaujinama pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nenugalima jėga (force majeure) yra ne konkreti aplinkybė, o aplinkybių visuma, kuri turi būti vertinama konkrečioje situacijoje ir konkretaus subjekto atžvilgiu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu šulinio dangtis dar nebuvo užaklintas, todėl ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga vertinat prašymą dėl proceso atnaujinimo ir šis faktas negali būti pagrindu atnaujinti bylą. Po 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties ir atsižvelgiant į jos padarinius buvo priimtas techninis sprendinys – šulinio užaklinimas, kuriuo siekta sumažinti panašios žalos tikimybę ateityje. Pareiškėjai nepagrindžia ir neįrodo, kad iki 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties atsakovė UAB „Kauno vandenys“ turėjo ir galėjo žinoti, kad bus tokio stiprumo liūtis, jog bus padaryta žala tretiesiems asmenims. Žalos butui priežastis buvo ne šulinys, jo buvimas ar nebuvimas, bet 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykusi liūtis, kurios metu dėl didžiulio momentinio kritulių kiekio buvo užtvindytas pareiškėjų butas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjų E. B. ir V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-81-435/2021 atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Kauno vandenys“ iš pareiškėjų po 391,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nurodė, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendime padarydamas išvadas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės egzistavimo vadovavosi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir esančiais įrodymais byloje ir iš šių įrodymų viseto padarė pagrįstas išvadas (ką vėlesniais procesiniais sprendimais patvirtino apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai) apie nenugalimos jėgos (force majeure) egzistavimą ginčo atveju. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartyje nurodė, kad ginčo atveju egzistuoja papildomas rizikos faktorius – butas yra įrengtas cokoliniame aukšte (pusrūsyje) ir name, kuris pastatytas natūraliai susiformavusioje dauboje.

10. Teismas nurodė, jog aplinkybė apie kontrolinio šulinio užaklinimą nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo, kai atsakovės UAB „Kauno vandenys“ veiksmai vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens (bonus pater familias) aspektu jau buvo įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo. Apie kontrolinio šulinio užaklinimą pareiškėjams buvo žinoma pirmosios instancijos teisme. Atsakovių elgesys buvo įvertintas sprendime vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens (lot. bonus pater familias) aspektu esančių faktinių bylos aplinkybių, įskaitant ir kontrolinio šulinio užaklinimą, kontekste. Kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus informacija apie kontrolinio šulinio užaklinimą (panaikinimą) nelaikytina nauja faktine aplinkybe, kuri pareiškėjams nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu ir kurį suponuotų kitokį faktinių aplinkybių teisinį vertinimą byloje.

11. Teismas nurodė, jog kartu su pareiškėjų prašymu atnaujinti procesą pateiktoje Hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis atitiko pavojingo reiškinio smarkus lietus, mišrūs krituliai kriterijų. Nenustatyta, kad Hidrometeorologijos tarnybos pažymos turinys prieštarautų Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. spalio 10 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-38-2667, kuria be kitų įrodymų rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą. Dar daugiau, Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. spalio 10 d. pažymoje nurodyta informacija apie liūtį, įvykusią 2018 m. rugsėjo 5 d., yra išsamesnė ir daugiau detalizuota. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikta Hidrometeorologijos pažyma nesuponuotų kitokių faktinių aplinkybių byloje vertinimo dėl kritulių kiekio 2018 m. rugsėjo 5 d., nei nustatė pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d sprendime.

12. Teismas vertino, kad pareiškėja neįrodė ketvirtosios bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu sąlygos – pareiškėjų pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymoje nurodyta aplinkybė – kad šulinys, esantis (duomenys neskelbtini) sklype, per kurį 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo užlietas pareiškėjų butas, yra užaklintas (panaikintas) – turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Teismo vertinimu, civilinės bylos pagal pareiškėjų prašymą atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu lemtų pakartotinį šalių bylinėjimąsi teisme, tačiau ne priešingą rezultatą byloje, o tai būtų nesuderinama su ekonomiškumo, koncentruotumo ir protingumo proceso teisės principais.

13. Teismas nurodė, jog pareiškėjai kvestionuoja teisėjos suinteresuotumą subjektyviuoju kriterijumi, t. y. teisėjos išankstinį nusistatymą, nes teisėja R. J.-J. dirbo Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriuje vyr. juriste. Teisėjų biografijos, įskaitant teisėjos R. J.-J. viešojoje erdvėje buvo ir visos civilinės bylos Nr. e2-81-435/2021 nagrinėjimo metu, ir buvo pareiškėjams lengvai prieinama. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė – abejonės dėl teismo nešališkumo pareiškėjams kilo tik tada, kai buvo priimtas jiems nepalankus teismo sprendimas. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas negali būti siejamas su įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Aplinkybė, kad teisėja R. J.-J. dirbo Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriuje vyr. juriste nuo 1995 m. rugpjūčio mėnesio iki 1999 m. liepos mėnesio, t. y. daugiau nei prieš 20 metų, nesuponuoja pagrindo išvadai, kad teisėja R. J.-J. vienaip ar kitaip buvo suinteresuota bylos baigtimi.

Atsiliepimas

14. Teismas spęsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą nurodė, jog atsakovės UAB „Kauno vandenys“ prašomos atlyginti 1 051,49 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo viršija Rekomendacijų 8.16 p. nustatytą dydį, todėl sumažino jas iki 783,96 Eur ir priteisė lygiomis dalimis iš pareiškėjų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Atskiruoju skundu pareiškėjai E. B. ir V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-81-435/2021 bei patenkinti apeliantų ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Esminę reikšmę proceso atnaujinimui turi ne tai, kada tiksliai buvo užaklintas šulinys, o tai, kada paaiškėjo sąsaja (t. y. kada buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys šią sąsają) tarp šulinio užaklinimo ir gebėjimo išvengti aplinkybių, kurios bylą sprendžiančių teismų buvo įvardytos nenugalima jėga. Pats užaklinimas, nenustačius ir nežinant jo sąsajos su žalos priežastimis, savaime nieko nesako ir į šią aplinkybę joks protingas asmuo teismo procese nebūtų kaip nors išskirtinai reagavęs. Tik sužinojus, kad toks užaklinimo faktas turi tiesioginę reikšmę žalos prevencijai („jėgos“ nugalėjimui), atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Terminas „užsandarinti“ savaime nereiškia, kad yra kalbama apie terminą „užaklinti“ („panaikinti“). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu apeliantai neturėjo ir objektyviai negalėjo gauti įrodymų, pagrindžiančių, kad šulinio užaklinimas užkerta kelią buto užliejimui, todėl pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas šių dviejų sąvokų skirtingumo, darė ir įrodymų vertinimo klaidą.

15.2. Pagal teismų praktiką liūtis savaime nėra nenugalima jėga. Force majeure pripažintini tik padariniai, galintys kilti dėl liūties. Vis tik, vertinant visus byloje esančius įrodymus, ir ypatingai atsižvelgiant į atsakovės patvirtinimą, kad šulinio užaklinimas užkerta kelią ateityje galintiems kilti padariniams (buto užliejimui), force majeure negalėjo būti konstatuota, nes neigiami liūties padariniai galėjo būti objektyviai numatyti ir išvengti. Tai, kad nenugalimos jėgos nagrinėjamoje situacijoje nėra, patvirtina ir nutartyje dėstoma išvada, kad šulinys buvo užaklintas prevenciškai, t. y. siekiant išvengti žalos. Vadinasi, atsakovai turėjo visas galimybes iš anksto numatyti ir imtis reikiamų veiksmų prieš kylant žalai.

15.3. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad atsakovai elgėsi vadovaujantis bonus pater familias standartu, nes joks protingas ir apdairus ir rūpestingas asmuo nebūtų galėjęs numatyti dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties kylančių padarinių, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadai šioje civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-611/2023. Kasacinis teismas nurodė, kad konstatavus nenugalimos jėgos aplinkybes, atsakingo asmens neteisėti veiksmai nėra vertinami, nes civilinė atsakomybė nekyla. Nutartyje pateikiamas aiškinimas prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai.

15.4. Teismas tik formaliai vertino Meteorologijos tarnybos pažymą ir ją nepagrįstai sutapatino su anksčiau (2019 m.) į bylą teikta pažyma. Naujoji Meteorologijos tarnybos pažyma, priešingai nei teigiama nutartyje, savo turiniu skiriasi nuo pažymos esančios byloje. Apeliantų teikta Meteorologijos tarnybos pažyma pagrindžia tai, kad byloje nėra ir nebuvo nenugalimą jėgą sudarančių aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teismas kartu netinkamai įvertino ir esančius įrodymus ir nepagrįstai atsisakė vertinti Meteorologijos tarnybos pažymos turinį ir šį dokumentą nepagrįstai sutapatino su 2019 m. pažyma.

Žemesnės instancijos teismas

15.5. Apeliantai kartu su skundu teikia naują įrodymą – 2023 m. vasario 3 d. raštą atsakovei UAB „Kauno vandenys“ dėl klausimų susijusių su šuliniu. Būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo tik po to, kai nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šulinys neva buvo užsandarintas dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-81-435/2021. 2023 m. vasario 3 d. raštas pagrindžiama, kad šulinys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dar nebuvo užaklintas ir buvo užaklintas daug vėliau.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

16.1. Apeliantai sau naudinga linkme, siekdami kartotinio bylos nagrinėjimo, interpretuoja atsakovės rašte nurodytą informaciją apie šulinio užaklinimą, varijuodami šulinio „užsandarinimo“ ir „užaklinimo“ sąvokomis, tariamai turinčiomis esminę reikšmę atsakovių veiksmų ir force majeure sąlygų vertinimui, klaidina teismą, susigalvodami naują išnagrinėtoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių interpretavimo versiją, tvirtindami, kad tik iš atsakovės rašto turinio jie sužinojo, jog buto užliejimo priežastis buvo ne 2018 m. rugsėjo 5 d. iškritęs perteklinis kritulių kiekis, bet netinkamai funkcionavęs šulinys ir, kad ši priežastis buvo pašalinta, kas patvirtina, jog nenugalima jėga buvo suvaldyta.

16.2. Į bylą pateikti įrodymai – 2018 m. spalio mėn. Darbų atlikimo aktas, patvirtina, kad šulinys buvo užaklintas 2018 m. spalio mėnesį. Šis Darbų atlikimo aktas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimui į patikslintą ieškinį, todėl akivaizdu, kad šulinys buvo užaklintas po 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės apie atliktą šulinio remontą buvo nurodytos atsakovių atsiliepimuose į apeliacinį ir kasacinį skundus. Apeliantai žinojo apie šulinio užaklinimą, o jeigu ir nesuprato, kokie darbai buvo atlikti, būdami aktyvūs proceso dalyviai, naudodamiesi teisės profesionalo – advokato paslaugomis, turėjo galimybę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme užduoti klausimus dėl atliktų darbų, aiškintis, prašyti UAB „Kauno vandenys“ atstovą ar liudytoją paaiškinti į bylą pateikto Darbų atlikimo akto turinį.

16.3. Apeliantai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie netinkamą atsakovės UAB „Kauno vandenys“ infrastruktūros priežiūrą ar eksploataciją. Aplinkybė, jog po 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties buvo užaklintas šulinys, niekaip nėra susijusi su nagrinėjamu ginču, nes apeliantų butas buvo užlietas ne dėl šulinio buvimo ar nebuvimo, buto užliejimo priežastis – itin stipri momentinė liūtis, todėl apeliantų išvedžiojimai apie tariamą buto užliejimo priežastį – netinkamai veikiantį šulinį yra visiškai nepagrįsti.

16.4. Apeliantai į Meteorologinę tarnybą kreipėsi 2023 m. kovo 29 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo. Atsakovė nesutinka su apeliantų nurodytu tariamai iškilusios būtinybės kreiptis į Hidrometeorologijos tarnybą momentu, nes jau nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (2021 m. rugsėjo 8 d.), apeliantai sužinojo arba turėjo sužinoti apie, jų nuomone, tariamai netinkamą techninių normų taikymą, teismui vertinant ir nustatant 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties pobūdį, todėl jų nurodyta aplinkybė negali būti laikomi naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.

17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Šalies argumentai

17.1. Pareiškėjai su prašymu pateikė naujus duomenis – 2023 m. balandžio 7 d. Lietuvos hidrometeorologijos pažymą ir šiais naujais duomenimis grindė esą naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes. Teismas įvertinęs ir ištyręs naujai pateiktus duomenis ne tik, kad nustatė, jog pareiškėjų nurodomos faktinės aplinkybės apie šulinio užaklinimą (panaikinimą) nėra naujos (buvo pareiškėjams žinomos dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), bet ir tai, jog pareiškėjų nurodomos aplinkybės nėra laikomos esminėmis, galinčiomis pakeisti priimtus teismų sprendimus.

17.2. Pareiškėjams prašyme melagingai nurodžius tai, jog jie esą nežinojo apie šulinio užaklinimą, o proceso šalims tai paneigus kaip akivaizdų melą, atskirajame skunde pareiškėjai jau dėsto visai kitas aplinkybes, t. y. jog jie esą ne, kad nežinojo apie šulinio užaklinimą, bet nežinojo, kokią įtaką šis užaklinimas turi ir, kad terminas „užsandarinti“ savaime nereiškia, kad yra kalbama apie terminą „užaklinti“ („panaikinti“). Pareiškėjai, atstovaujami profesionalaus teisininko, turėjo galimybę aiškintis visas jiems neaiškias sąvokas, kelti argumentus teismui dėl šulinio užaklinimo įtakos įvykiui kilti ir t.t., tačiau to nedarė, todėl nėra jokio pagrindo, išnagrinėjus bylą, dar kartą atnaujinti jos nagrinėjimą vien dėl to, jog pareiškėjai nepanaudojo ar pamiršo panaudoti visus argumentus ieškiniui pagrįsti.

17.3. Aplinkybė, jog po 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo užaklintas tam tikras šulinys niekaip nėra susijusi su nagrinėjamu ginču, nes pareiškėjų butas buvo užlietas ne dėl šulinio buvimo ar nebuvimo, o dėl to, jog įvyko itin stipri liūtis. Kontrolinis šulinys, esantis (duomenys neskelbtini) buvo užaklintas (kanalizacijos šulinio panaikinimas, vietoje jo sumontuojant vientisą vamzdį) dar iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. 2018 m. spalio mėnesį.

17.4. Pareiškėjų teiginiai, jog esą 2018 m. spalio mėnesį buvo atlikti ne visi šulinio užaklinimo (panaikinimo) darbai, o tokie darbai esą buvo atlikti daug vėliau, yra niekuo nepagrįsti, nes pareiškėjai tokių duomenų į bylą nepateikė ir tokių duomenų nėra. Pareiškėjų pateikta nauja Hidrometeorologijos tarnybos pažyma yra tik vienas iš įrodymų ir neturi didesnės įrodomosios galios už kitus byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu buvo priimti teismų sprendimai.

17.5. Ieškovų nurodomi neteisėti veiksmai, netinkamai veikianti nuotekų surinkimo sistema, netinkamas paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimas buvo nulemti ne atsakovių veiksmų ar neveikimo, bet buvo nenugalimos jėgos padarinys.

17.6. Pareiškėjai su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2023 m. vasario 3 d. raštą atsakovams, kuriuo įrodinėja tai, jog esą pareiškėjai nežinojo apie užaklintą šulinį ir, kad šulinys nebuvo užaklintas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjai nenurodo aplinkybių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes šį rodymą turėjo jau nuo 2023 m. vasario 3 d. Naujai teikiamas įrodymas jokių reikšmingų bylai aplinkybių nei pagrindžia, nei paneigia, nes pareiškėjų surašyta užklausa atsakovams, kuria, jau po bylos išnagrinėjimo pareiškėjai dar siekė aiškintis situaciją, aplinkybes, kurias jau nustatė ir išnagrinėjo teismai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus, esančius civilinėje byloje įvertino kitaip nei tikėjosi ir norėjo pareiškėjai, nėra pagrindas teikti į bylą naujus rašytinius įrodymus.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Lloyd’s Insurance Company S.A. prašo atmesti apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

18.1. Aplinkybė, jog po 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties šulinys buvo užaklintas, nelaikytina naujai paaiškėjusia. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ši aplinkybė ginčo šalims buvo puikiai žinoma ir ši aplinkybė buvo vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste.

18.2. Pareiškėjų nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliantai apsiriboja deklaratyviu teiginiu, kad jie esą neturėjo ir negalėjo objektyviai gauti reikiamų įrodymų ir nepaaiškina, kokios objektyvios kliūtys sutrukdė gauti šiuos įrodymus. Apeliantai galėjo kreiptis į ekspertus ar prašyti analogišką raštą pateikti dar bylą nagrinėjant iš esmės.

18.3. Šulinio užaklinimo faktas nebūtų laikomos esminėmis aplinkybėmis, nes žalos kilimo mechanizmas buvo aiškus dar nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. šulinio užaklinimas nedaro įtakos žalos atsiradimo faktui, nes butas buvo užlietas ne dėl šulinio buvimo ar nebuvimo, o dėl to, jog įvyko itin stipri liūtis, dėl kurios ir į paviršinių nuotekų tinklus patekusių pašalinių daiktų patvino Girstupio upelio pralaida, dėl to vanduo išsiliejo ir užtvindė apeliantų butą esantį rūsyje. Rašto turinys nepatvirtina apeliantų teiginių, kad šulinio užaklinimas leistų nugalėti nenugalimą jėgą. Apeliantų argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos nėra susiję su prašymu atnaujinti procesą ir neturėtų būti vertinami.

Šalies argumentai

18.4. Su atskiruoju skundu teikimas naujas įrodymas turėtų būti atmestinas, nes apeliantai įrodinėja, kad nežinojo apie šulinio užakinimo faktą. Apeliantai į bylą teikia neesminius įrodymus, kurie galėjo būti pateiktas su prašymu dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinėje byloje atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

21. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė 2023 m. vasario 3 d. raštą atsakovėms dėl neišspręstų techninių lietaus surinkimo sistemų mieste klausimų, kurį prašo prijungti prie bylos, nes jo pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo, teismui nurodžius, kad šulinys neva buvo užsandarintas dar nagrinėjant bylą Nr. e2-81-435/2021.

22. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

23. Teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų pateikto įrodymo turinį, daro išvadą, jog apeliantų pateiktas įrodymas jokių reikšmingų bylai aplinkybių nei pagrindžia, nei paneigia, todėl šis įrodymas neturi įtakos nagrinėjamam atskirajam skundui dėl proceso atnaujinimo, be to šis įrodymas galėjo pareiškėjų būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliantų kartu su atskiruoju skundu teikiamas įrodymas nepriimamas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

24. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant užtikrinti civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

26. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo (ne)taikymo

27. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kėlė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, aiškinimo ir taikymo klausimą bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu – bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui. Apeliacijos objektas yra tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

28. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022). Siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjams. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjams, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjų kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui.

29. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami priteisti solidariai iš atsakovių 21 070,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį grindė tuo, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. po Kauno mieste įvykusios stiprios liūties, jų butas buvo užtvindytas ir ieškovai dėl atsakovių netinkamo pareigų vykdymo patyrė iš viso 21 070,32 Eur turtinę žalą bei 4 000,00 Eur neturtinę žalą. Ieškovai nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. Kauno mieste įvykusi liūtis negali būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe, nes 2018 m. rugsėjo 5 d. Kauno mieste įvykusią liūtį buvo galima protingai numatyti ir imtis veiksmų jai kontroliuoti ar užkirsti kelią jos padarinių kilimui. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-81-435/2021 ieškovų ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog joks vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokioje pačioje situacijoje, tokios stiprios liūties atitinkamomis sąlygomis negalėjo numatyti ir tikėtis, nuo jos kokiu nors būdu apsisaugoti (apsaugoti Girstupio upelio pralaidą, kad ji nepatvintų, ir sustabdyti vandenį, kad šis neišsiveržtų per upelio kontrolinį šulinį) ar jos išvengti (iš anksto kokiu nors būdu ruošti savo įrenginius didesnio kritulių kiekio priėmimui). Teismas vertino, kad dėl iškritusio katastrofiškai didelio kritulių kiekio per 20 min., į paviršinių nuotekų tinklus patekusių pašalinių daiktų patvino Girstupio upelio pralaida, dėl to vanduo išsiliejo per (duomenys neskelbtini) esantį upelio kontrolinį šulinį ir užtvindė ieškovų butą, o tai atitinka force majeure požymius – tokio intensyvumo liūtis buvo nepriklausantis nuo atsakovių veiksmų / neveikimo reiškinys, jo nebuvo galima kontroliuoti ar suvaldyti, atsakovės nebuvo prisiėmusios tokių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Teismas konstatavo, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis laikytina nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, kuri lėmė paviršinių nuotekų tinklų objektyvų nepajėgumą surinkti perteklinį vandens kiekį, o tai buvo pagrindas visa apimtimi atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, 6.253 straipsnio 1, 2 dalis. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-82-613/2023 Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-40-611/2023 pareiškėjų kasacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad šiuo atveju staigi momentinė liūtis yra pagrįstai pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri šiame ginče turėtų būti laikoma ne civilinę atsakomybę šalinančiu pagrindu, bet aplinkybe, suponuojančia išvadą, kad nėra nustatyti neteisėti atsakovių veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

31. Apeliantai naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, dėl kurios jie tvirtina įgiję teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo, laikė dvi naujai paaiškėjusias aplinkybes - 1) kontrolinis šulinio užaklinimas (panaikinimas), apie kurį pareiškėjai sužinojo tik 2023 m. kovo 31 d., todėl įvykęs buto užpylimas galėjo būti (ir buvo) atsakovių nesudėtingai techniškai suvaldytas (įveiktas), nes 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties pasekmes atsakovės galėjo suvaldyti dar iki jų atsiradimo momento, todėl jos nebuvo nenugalimos ir nenuspėjamos; 2) 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis nesiekė katastrofinio ar stichinio lygmens, nebuvo pakankamai intensyvi ir nenuspėjama, todėl neatitiko force majeure sąlygų, kas paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartyje padarytą išvadą, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis viršijo ne tik stichinio, bet ir katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklius. Naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjai grindė: Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr.43-4-133, kuriuo pareiškėjai informuoti, jog UAB „Kauno vandenys“ 2023 m. kovo 31 d. el. laišku gauta informacija lietaus nuotekų tinklo kontrolinis šulinys esantis (duomenys neskelbtini) sklype, per kurį 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo užlietas butas yra užaklintas (panaikintas); bei Hidrometeorologijos tarnybos 2023 m. balandžio 7 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10Mr) B8-1211, kurios duomenys, pareiškėjų nuomone, yra skirtingo turinio nuo byloje buvusios Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. spalio 10 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10) B8-2667 duomenų.

32. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjų buto užliejimas buvo nenugalima jėga (force majeure) įvykis, nes joks vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokioje pačioje situacijoje tokios stiprios liūties atitinkamomis sąlygomis negalėjo numatyti ir tikėtis, nuo jos kokiu nors būdu apsisaugoti (apsaugoti Girstupio upelio pralaidą, kad ji nepatvintų ir sustabdyti vandenį, kad šis neišsiveržtų per upelio kontrolinį šulinį) ar jos išvengti (iš anksto kokiu nors būdu ruošti savo įrenginius didesnio kritulių kiekio priėmimui). Iškritęs katastrofiškai didelis kritulių kiekis per 20 min., dėl ko į paviršinių nuotekų tinklus pateko pašaliniai daiktai, patvino Girstupio upelio pralaida, ko pasekoje, vanduo išsiliejo per 3 (duomenys neskelbtini) esantį upelio kontrolinį šulinį bei užtvindė ieškovų butą, todėl teismo nuomone, atitinka force majeure požymius – tokio intensyvumo liūtis buvo nepriklausantis nuo atsakovių veiksmų / neveikimo reiškinys, kurio nebuvo galima kontroliuoti ar suvaldyti, atsakovės nebuvo prisiėmę tokių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartyje pažymėjo, kad ginčo atveju egzistuoja papildomas rizikos faktorius, nes butas yra įrengtas cokoliniame aukšte (pusrūsyje) ir name, kuris pastatytas natūraliai susiformavusioje dauboje (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties 58 punktas). Taip pat Klaipėdos apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai (ieškovai) neįrodė, kad atsakovės netinkamai vykdė savo pareigas, o atsakovė UAB „Kauno vandenys“ netinkamai atliko paviršinių nuotekų tvarkymą ar netinkamai eksploatavo savo valdomus įrenginius (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties 59 punktas).

33. Pareiškėjai pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus 2023 m. kovo 31 d. raštą, pagal kurį kontrolinio šulinio užaklinimą (panaikinimą) vertina, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri, anot pareiškėjų, suponuotų kitokį bylos išnagrinėjimo rezultatą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad nuotekų surinkimo sistema veikė netinkamai ne dėl atsakovių veiksmų ar neveikimo, bet dėl nenugalimos jėgos. Be to, Pareiškėjams apie šulinio užaklinimą buvo žinoma ne nuo 2023 m. kovo 31 d., kaip nurodė pareiškėjai savo prašyme dėl proceso atnaujinimo, o jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. 2020 m. vasario 20 d. civilinėje byloje Nr. e2-81-435/2021 atsakovė UAB „Kauno vandenys“ su atsiliepimu į ieškinį pateikė Atliktų darbų aktą už 2018 m. 10 mėnesį, kurio 2 punkte nurodytas šulinio remontas – šulinio pado užsandarinimas. Apeliantų atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog terminai „užaklinti“ ir „sandarinti“ nėra tapačios sąvokos ir turi skirtingas prasmes, todėl jie neturėjo ir anksčiau negalėjo gauti informacijos, kad šulinys užaklintas, atmestinos kaip nepagrįstos. Pažymėtina, jog aplinkybė, jog po 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo užaklintas tam tikras šulinys niekaip nėra susijusios su nagrinėjamu ginču, nes pareiškėjų butas buvo užlietas ne dėl šulinio buvimo ar nebuvimo, o dėl to, jog įvyko itin stipri liūtis, dėl kurios ir į paviršinių nuotekų tinklus patekusių pašalinių daiktų patvino Girstupio upelio pralaida, dėl to vanduo išsiliejo ir užtvindė ieškovų butą, esantį dauboje, rūsyje. Po 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties, atsižvelgiant į jos padarinius, atsakovė priėmė techninį sprendimą – užaklinti šulinį, kuriuo siekė sumažinti panašios žalos padarinius ateityje. Įrodymų, kurie pagrįstų apie netinkamą atsakovės UAB „Kauno vandenys“ infrastruktūros priežiūrą ar eksploataciją, apeliantai byloje nėra pateikę. Todėl kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, užaklinus minėtą lietaus nuotekų šulinį daugiau potencialiai pavojingų šulinių, per kuriuos galėtų būti užlietas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), galėtų būti vertinama, kaip prevencinė priemonė būsimų įvykių pasikartojimo aspektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjų nurodomos faktinės aplinkybės apie šulinio užaklinimą (panaikinimą) nėra naujos, nes kaip minėta, jos pareiškėjams žinomos dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, šios pareiškėjų nurodomos aplinkybės nėra laikomos esminėmis, galinčiomis pakeisti priimtus teismų sprendimus.

34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai vertino Meteorologijos tarnybos 2023 m. balandžio 7 d. pažymą ir nepagrįstai ją sutapatino su anksčiau (2019 m.) į bylą teikta pažyma. Kaip matyti iš Kauno apylinės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, teismas lyginamuoju aspektu išsamiai išanalizavo pareiškėjų pateiktą Hidrometeorologijos tarnybos 2023 m. balandžio 7 d. pažymą ir byloje esančią Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. spalio 10 d. pažymą, nustatydamas, kad su prašymu atnaujinti procesą pateiktoje Hidrometeorologijos tarnybos pažymoje aiškiai nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis nesiekė katastrofinio ar stichinio lygmens, tačiau nei vienoje iš pažymų nėra nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis siekė katastrofinį ar stichinį lygmenį (Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties 20-21 punktai). Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. spalio 10 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-38-2667 aiškiai nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu stichinio meteorologijos reiškinio kriterijus pasiektas nebuvo, tačiau buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijus, o Hidrometeorologijos tarnybos 2023 m. balandžio 7 d. pažymoje taip pat nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis atitiko pavojingo reiškinio smarkus lietus, mišrūs krituliai kriterijų. Tiek Hidrometeorologijos tarnybos 2023 m. balandžio 7 d. pažymoje, tiek 2018 m. rugsėjo 5 d. pažymoje yra pateikiamos analogiškos išvados – jog reiškinys atitinka pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijų, kadangi per itin trumpą laiką iškrito itin didelis kritulių kiekis. Civilinę bylą Nr. e2-81-435/2021 nagrinėję teismai padarė tą pačią išvadą, jog nors stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus pasiektas nebuvo, tačiau buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijus, kas sudarė pagrindą vertinti kaip nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę. Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl proceso atnaujinimo padarė pagrįstą išvadą, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikta Hidrometeorologijos pažyma nesuponuoja kitokių faktinių aplinkybių vertinimo dėl kritulių kiekio 2018 m. rugsėjo 5 d., nei nustatė pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d sprendime. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų pateikta Hidrometeorologijos tarnybos 2023 m. balandžio 7 d. nepagrindžia proceso atnaujinimo pagrindo buvo ir neleidžia abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (CK 369 straipsnio 2 dalis). Be to vertinimus, kad liūtis atitiko nenugalimos jėgos kriterijų teismai darė vadovaudamiesi ne tik į bylą pateikta Hidrometeorologijos tarnybos pažyma, bet ir kitais byloje surinktais įrodymai (nuotraukomis, liudytojų parodymais, avarinės tarnybos iškvietimų skaičiumi).

35. Apeliantų skundo argumentas, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad atsakovių veiksmai tariamai atitiko bonus pater familias standartą, nukrypo nuo byloje suformuluotos kasacinio teismo praktikos, neturi reikšmės sprendžiant apeliantų skundą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 16 punkte pacitavo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo motyvus.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja nė viena iš sąlygų, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, kad egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

38. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prašymą atnaujinti procesą, atitikties būtinų proceso atnaujinimo kriterijų visumai, todėl jų prašymą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė pagrįstai, o panaikinti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

40. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apeliantų 1 338,26 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į pareiškėjų atskirąjį skundą pateikimo.

41. Rekomendacijų 8.15–8.16 punktuose numatyta, jog už atskirąjį skundą ir už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra – 0,4 (2023 m. I ketvirčio bruto – 1 959,90 Eur). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijos nustatytą maksimalų dydį, t. y. maksimali suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą sudaro 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4).

42. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad apeliantų atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties yra atmestas, į bylos sudėtingumą, į pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį, atsakovės UAB „Kauno vandenys“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažina iki 783,96 Eur (1 959,90 Eur × 0,4) ir šios išlaidos lygiomis dalimis priteisia iš apeliantų atsakovei, t. y. po 391,98 Eur iš kiekvieno apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

43. Trečiasis asmuo Lloyd’s Insurance Company S.A. pateikė prašymą priteisti iš apeliantų 7 839,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šias išlaidas sudaro atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą rengimas – 3 176,50 Eur, ir atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties – 4 663,00 Eur.

44. CPK 98 straipsnis, reglamentuojantis išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, aiškiai įtvirtina, kad išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui (DOK 88426), neprašė priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą, kurios, kaip nurodo, sudarė – 3 176,50 Eur. Todėl trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme pareikšto prašymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas už bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suteiktas paslaugas, tenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo.

45. Trečiojo asmens prašomos priteisti 4 663,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą, viršija Rekomendacijos nustatytą maksimalų dydį, nes maksimali suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą sudaro 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad apeliantų atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties yra atmestas, į bylos sudėtingumą, į pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, į tai, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį, trečiojo asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažina iki 783,96 Eur (1 959,90 Eur × 0,4) ir šias išlaidas lygiomis dalimis priteisia iš apeliantų trečiajam asmeniui, t. y. po 391,98 Eur iš kiekvieno apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, iš pareiškėjo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 391,98 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, iš pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 391,98 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui Lloyd’s Insurance Company S.A., juridinio asmens kodas CNR5352, iš pareiškėjo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 391,98 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui Lloyd’s Insurance Company S.A., juridinio asmens kodas CNR5352, iš pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 391,98 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė