Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – bauda sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. V. nuteistas už tai, kad 2024 metų sausio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo įrengto priestato palėpėje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, 8 straipsnį, draudžiantį be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, neteisėtai pasodino ir išaugino didelį kiekį – 16 vienetų kanapių augalų, kurių masė 5 749 g, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 5,3 % iki 8,4 %, kuriuos 2024 m. balandžio 30 d. tarp 13.15 val. – 15.20 val., įvykio vietos apžiūros metu surado ir išėmė policijos pareigūnai.

2. S. V. nuteistas ir už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 30 d., neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojo namo I-ojo aukšto virtuvėje buvusioje spintelėje bei negyvenamojo namo palėpėje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė 1300,3679 g, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 1,4 % iki 16,7 %, turint tikslą vartoti pačiam, kol 2024 m. balandžio 30 d. tarp 9.30 val. – 12.00 val., atliktos kratos metu, tarp 13.15 val. – 15.20 val. atliktos įvykio vietos apžiūros metu, narkotinę medžiagą surado ir išėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. V. gynėjas advokatas A. Galminas prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui, perduodant jį laiduotojo draugo A. K. atsakomybei be piniginio užstato, o jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad vis dėlto reikalingas yra piniginis užstatas, laiduotojas sutiktų jį įmokėti.

3.1. Apelianto teigimu, nuteistasis S. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailėjosi. Jis pirmą kartą gyvenime padarė šias nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo labai gailisi ir nurodo, kad daugiau gyvenime niekada nedarys naujų nusikalstamų veiką. Taip pat tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teismui S. V. nurodė, kodėl šias nusikalstamas veikas įvykdė, t. y. buvo labai priklausomas nuo narkotinių kanapių. Kad nereikėtų kažkur važinėtis ir ieškoti kanapių, o ir „malonumas“ brangus, turėdamas supratimo ir statybinės patirties iš darbo Airijoje, suradęs informacijos internete, kaip pasigaminti įrangą, pats įsirengė patalpą-šiltnamį kanapėms auginti, iš internetinės parduotuvės parsisiuntė sėklas ir augino šešiolika kelmų kanapių. Anksčiau turėjo problemų su alkoholiu, metė gerti, pradėjo rūkyti kanapes, kurių per dieną surūkydavo daug – 5-7 gramus, savaitgaliais dar daugiau, per mėnesį surūkydavo nuo 150 iki 170 gramų. Visas tas medžiagas, kurias išėmė policija, laikė tik savo reikmėms. Niekada neprekiavo ir neturėjo tikslo parduoti, dovanoti ar kitaip platinti kanapes. S. V. iš to padarė griežtas išvadas, atsisakė narkotinių medžiagų vartojimo, t. y. kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialą, jame gydėsi (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), gydymą tęsia VĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol. S. V. šiuo metu suprato, kaip stipriai buvo įklimpęs į narkotinių medžiagų vartojimą. Šiuo metu S. V. narkotinių medžiagų nebevartoja ir ateityje nebevartos.

3.2. Atsižvelgdamas į nurodytas bei pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apeliantas teigia, kad nuteistasis S. V. praeityje nėra teistas, nėra daug kartų baustas administracine tvarka, visiškai pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi, abi šios nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Todėl, gynėjo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad S. V. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl tikslinga būtų suteikti jam šansą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei bylą jam nutraukti, kad neturėtų teistumo. Apelianto nuomone, šiuo metu egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.3. Nurodoma, kad nuteistojo S. V. draugas A. K. sutinka būti paskirtas draugo laiduotoju, kuris laiduos, kad draugas daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas A. K. yra dirbantis, gerai charakterizuojamas, nėra teistas. Jis sutiktų, kad teismas atleistų nuo baudžiamosios bylos pagal laidavimą draugą S. V. ir bylą jam nutrauktų bei perduotų jo atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be piniginio užstato. Taip pat laiduotojas sutiktų įmokėti piniginį užstatą, jeigu teismas manytų, kad tai būtina.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniu skundu prašoma Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui, perduodant jį laiduotojo draugo A. K. atsakomybei be piniginio užstato arba su piniginiu užstatu.

8. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija (nuo 2025 m. vasario 1 d. – remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija)), t. y. buvo pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

10. Tiek nuteistojo S. V. nusikalstamų veikų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu BK 40 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), tiek ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Taip pat, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), numato analogiškai, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, t. y. pagal BK 40 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, o nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) panaikinta sąlyga, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ši sąlyga išlieka, jeigu asmuo padarė apysunkį nusikaltimą. Be to, nors šiuo konkrečiu atveju neaktualus žalos atlyginimo klausimas, tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytas ir konkretus padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo terminas, t. y., kad padaryta žala turi būti atlyginta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Taip pat nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 8 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiame BK 40 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nebuvo numatyta sąlyga, kad teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, jei asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos. Taip pat, be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 10 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytas konkretus terminas dėl pakartotino asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y., kai asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. Ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, palyginęs nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) redakcijas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju nuteistasis S. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne tik už nesunkaus (BK 259 straipsnio 1 dalis), bet ir už apysunkio nusikaltimo (BK 265 straipsnio 1 dalis) padarymą, kurį padarius, sprendžiant klausimą dėl laidavimo, sąlygos nesikeičia, tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK 40 straipsniui (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), esant ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinę padėtį sunkinančių sąlygų, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo S. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujasi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuostatomis.

11. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

12. Kartu pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

13. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018).

14. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. V. padarė ne vieną, bet dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 265 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), tačiau abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai jų sutapčiai. Be kita ko, pažymėtina, jog nuteistojo S. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK 259, 265 straipsnių pakeitimo įstatymui (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai – nesunkių ir apysunkių – nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Byloje yra pateiktas ir nuteistojo S. V. draugo A. K. prašymas perduoti S. V. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato arba su užstatu (BK 40 straipsnio 1 dalis) (t. 2, b. l. 47).

15. S. V. anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nusikaltimais žala nepadaryta, todėl šiuo atveju nustatytos ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

16. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

17. Nuteistasis S. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nepriskiriami prie šiurkščių pažeidimų, bei kitus pažeidimus, nesusijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu (t. 1, b. l. 113–131), ūkininkauja – dirba pagal verslo liudijimą (t. 2, b. l. 14). Nors S. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, tačiau abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai jų sutapčiai, savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Aplinkybę, kad nuteistasis S. V. gailisi dėl savo elgesio ir padarė teigiamas išvadas, patvirtina tas faktas, jog jis savo noru gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms (t. 2, b. l. 3–4), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip mandagus ir draugiškas žmogus, kuris ūkininkauja – laiko avis, turi kaimo turizmo sodybą, taip pat užsiima medžio apdirbimo darbais, bendrauja su penkerių metų dukra ir padeda ją išlaikyti, seniūnija nusiskundimų dėl jo blogo elgesio nėra gavusi (t. 2, b. l. 10).

18. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad S. V. nėra lengvabūdiška asmenybė, jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl teismas daro išvadą, kad aptartų nuteistąjį S. V. charakterizuojančių duomenų visuma yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

19. Ir šiuo atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laidavimo institutą.

20. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas nuteistojo S. V. draugo prašymas atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybes ir perduoti jį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato arba su užstatu.

21. Kartu pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistojo S. V. gynėjas taip pat užsiminė apie galimybę taikyti laidavimo institutą, tačiau neturėjo laiduotojo, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimą dėl nuteistojo S. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

22. Apeliaciniame teismo posėdyje, atlikus įrodymų tyrimą, kaip liudytojas buvo apklaustas asmuo, pareiškęs norą būti nuteistojo S. V. laiduotoju, A. K., kuris parodė, kad su S. V. yra pažįstami jau 10 metų, iš jų 6 metus yra geri bičiuliai, kartu leidžia daug laiko – susitinka tris, keturis kartus per savaitę, gyvena viename kaime, turi sodybas, juos sieja bendri darbiniai santykiai, turi bendrų projektų, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, parodo, jog tarp A. K. ir S. V. yra pasitikėjimas vienas kitu. A. K. pripažino, jog žinojo, kad S. V. parūko žolės, tačiau po nusikalstamų veikų padarymo, tarp jų buvo pokalbis dėl S. V. padarytų nusikalstamų veikų, S. V. pripažino jam savo blogą elgesį ir dėl savo elgesio gailisi, prisiėmė atsakomybę ir prižadėjo daugiau taip nesielgti, pradėjo gydytis ir šiuo metu vis dar gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Tai, kad S. V. neslėpė nuo A. K. savo padarytų nusikalstamų veikų, kartu aptarė neteisėtus S. V. veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindo daryti išvadą, jog A. K. S. V. atrodo kaip patikimas asmuo, galintis patarti ir daryti teigiamą įtaką. Šiuo atveju pažymėtina, kad A. K. neteistas (t. 2, b. l. 50), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 51), dirba (duomenys neskelbtini) vadovu, charakterizuojamas kaip pareigingas ir atsakingas vadovas, kuris yra gerbiamas kolektyve (t. 2, b. l. 58). Ir šie nustatyti A. K. charakterizuojantys duomenys parodo, kad jis turi autoritetą, sugeba vadovauti įmonei, o kartu, akivaizdu, kad gali patarti ir pamokyti, pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais asmenimis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad laiduotojas A. K. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį S. V., todėl yra tinkamas laiduotojas.

23. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, taip pat nustačius, jog A. K. yra tinkamas laiduotojas, yra pagrindas atleisti nuteistąjį S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojo A. K. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kartu, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kad nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių medžiagų disponavimu, ir S. V. pats vartojo narkotines medžiagas, nors šiuo metu ir gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, laidavimo tikslo užtikrinimui skirtinas 1 000 Eur dydžio užstatas.

24. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

25. Pažymėtina, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo, ir todėl yra neteisingos.

26. Nagrinėjamoje byloje S. V. padarė vieną apysunkę ir vieną nesunkią nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, ir, nors bylos duomenimis nenustatyta, kad S. V. būtų platinęs narkotines medžiagas, ir taip realiai daręs žalą ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, bei, kaip nustatyta, kanapių augalus augino savo reikmėms, tačiau atsižvelgiant į patį nusikalstamų veikų pobūdį, kad dėl nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu, kyla grėsmė sveikatai ir net gyvybei, siekiant užtikrinti, kad S. V. ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, S. V. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), bei, atsižvelgiant į tai, kad S. V. pripažino savo kaltę ir suprato savo elgesio galimas pasekmes, nustatytinas minimalus įmokos dydis – 10 MGL (500 Eur) – bei, atsižvelgiant į tai, kad S. V. šiuo metu gydosi ir gali objektyviai neturėti galimybės per trumpą laiką sumokėti nustatyto dydžio įmoką, nustatytinas trijų mėnesių terminas šios įmokos sumokėjimui.

27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendis keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendį.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtos bausmės bei subendrinta bausmė.

S. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu ir perduoti jį laiduotojo A. K. atsakomybei.

Nustatyti vienerių (1) metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamąją bylą S. V. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, S. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka – mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą)).

Įpareigoti laiduotoją A. K. per 7 (septynias) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 27 d., į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, gavėjo įmokos kodas 191443889, įmokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant „laidavimas su užstatu“ ir bylos numerį, bei Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų raštinei pateikti tai patvirtinantį banko kvitą.

Išaiškinti laiduotojui A. K., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Taip pat išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs S. V. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Išaiškinti S. V., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.