Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. K., jo atstovei advokatei Daivai Rusakienei, atsakovei R. S., jos atstovui advokatui Arūnui Merkiui, institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam asmeniui Lolitai Mankevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei R. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1755-860/2014 dalį dėl nepilnamečių vaikų D. K. ir I. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, t. y. vaikų tėvu E. K.;

2) priteisti iš atsakovės R. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K. ir I. K. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

3) paskirti ieškovą E. K. tvarkyti nepilnamečių vaikų D. K. ir I. K. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės;

4) nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė, t, y. vaikų motina R. S. su nepilnamečiais vaikais D. K. ir I. K. bendrautų pagal ieškinyje nurodytą tvarką;

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

20. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, t. y. įgyvendinti tėvų valdžią (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis).

21. CK 3.169 straipsnio 2 dalis numato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

22. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

23. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

24. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 380 straipsnio 1 dalimi, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

25. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

28. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1755-860/2014 nepilnamečių vaikų D. K. ir I. K. gyvenamoji vieta nustatyta su jos mama – atsakove R. S.. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, svarbu įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su vaiko gerove gyvenant pas kiekvieną iš tėvų.

29. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad, vaikams gyvenant su motina – atsakove R. S., 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė buvo išvežta gydymui į psichiatrinę ligoninę, vaikai liko be atstovų pagal įstatymą. Vaikai nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo laikinai apgyvendinti su vaikų senele, gyvenančia tuo pačiu adresu. Vėliau, 2023 m. rugpjūčio 24 d., ieškovas sulaukė iš vaikų senelės skambučio, kuri pranešė, kad kartu namuose gyvenantis atsakovės sugyventinis V. T. konflikto metu grasina užremti duris ir padegti senelės namus. Iš esmės dėl šių aplinkybių šalių ginčo nekilo. Tačiau, anot atsakovės, ji pasveiko, o sugyventinis atsakovės motinos buvo išprovokuotas taip kalbėti. Anot atsakovės, šiuo metu konfliktai yra išspręsti, jos psichikos būklė stabili, o sugyventinis yra geras vyras ir tėvas, vaikams jų namuose yra idealios sąlygos vystytis ir augti, todėl vaikai turėtų likti gyventi atsakovės namuose.

30. Bylos duomenimis, nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai atsakovės namuose fiksuoti ne vieną, o keliolika kartų (t. 1, b. l. 118, 122-123). Atsakovės šeima dėl vaikų teisių pažeidimų Skyriui žinoma nuo 2020 m. gruodžio 14 d. (t. 1, b. l. 122; , t. 3, b. l. 110, 121, t. 4, b. l. 4-5 ). Nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. spalio 18 d. atsakovės šeimai buvo taikoma Atvejo vadyba. Nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki dabar R. S. ir jos šeimai vėl pradėta Atvejo vadyba.

31. Remiantis byloje esančiomis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada (t. 1, b. l. 104-136), vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiktų nepilnamečių interesus. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad atsakovės šeima dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų buvo žinoma, buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai, atsakovės šeimai buvo taikomi atvejo vadybos procesai. Tarnyba išvadoje konstatavo, kad atsakovės šeimoje vaikai patiria psichologinį smurtą. Pažymėjo, kad (duomenys neskeltini) ir (duomenys neskeltini)i itin neigiamus, baimės ir nesaugumo jausmus sukelia motinos sugyventinis („Paklausus, kodėl, atsakė, kad jautėsi nesaugi su (duomenys neskeltini), mamos vyru, kartais jo bijodavo, kai likdavo su juo namuose.“; „Kartą prisimena, kai mamos vyras (duomenys neskeltini) atėmė jos telefoną, kai su tėčiu telefonu kalbėjo. Ji tada labai išsigando.“ – citatos iš (duomenys neskeltini) nuomonės išklausymo akto Nr. 1VAIK-4), („Pastebima, kad labiausiai įsitempęs (duomenys neskeltini) atrodo kalbėdamas apie (duomenys neskeltini), pats įvardina, kad ant vyro pyksta bei dėl jo pykstasi su mama.“; „Seniau būdavo, kad kai (duomenys neskeltini) pasipyksta su mama, tai „padaužo indus“, ar „kitas nesąmones“ daro.“; „Kartą (duomenys neskeltini), kai gulėjo savo kambaryje ir „tas vyras“ praėjo, vaikinui pasakė, kad ant močiutės kaklo nori uždėti rankas ir ją pasmaugti.“; „Tuo metu supykęs irgi atėjo ir pasakė, kad „išsives (duomenys neskeltini), savo vaikus ir savo šunį, ir uždegs tą namą““; „Jis prisimena, kad tada sesuo (duomenys neskeltini) buvo grįžusi iš mokyklos ir verkė po sunkios dienos, o „(duomenys neskeltini) ant jos staugė“; „Ir dar buvo situacija, kai (duomenys neskeltini) per Messenger programėlę kalbėjo su tėčiu, o (duomenys neskeltini) atėmė iš jos telefoną, metė į žemę ir suspardė, nes esą tėtis yra labai blogas žmogus.“; „(duomenys neskeltini) atsirado prieš penkis metus ir nuo tada gyvenimas pasikeitė.“ ; „(duomenys neskeltini) padarė keturių metrų laužą ir padegė, ten sumetė suoliuką ir net dviratį, tada mama pati jam buvo policiją iškvietusi, bet vyras po trijų dienų vėl grįžo.“ – citatos iš (duomenys neskeltini) nuomonės išklausymo akto Nr. 1VAIK-3). Iš vaikų nuomonės išklausymo akto matyti, kad jie yra sutrikę ir dėl mamos elgesio („Labiausiai nepatinka, kad mamos elgesys dabar labai pasikeitęs, ji kalba apie Dievą, dalyvauja savo pamaldose per ZOOM programą tris kartus per savaitę. Ten kažkokia keista krikščionybė, (duomenys neskeltini) mamos tuos dalyvius vadina „šaika“.“; „Pastebėta, kad mergaitei nėra malonu apie mamos elgesį šnekėtis (nuleidžia akis, žiūri į pėdas, klausiant, krato galvą.“ - citatos iš (duomenys neskeltini) nuomonės išklausymo akto Nr. 1VAIK-4), („(duomenys neskeltini) patikslina, kad viskas, kas susiję su mamos tikėjimu, jam trukdo. Pateikia pavyzdį, kad kai mama jį vežė namo iki autobuso stotelės prieš kokias dvi savaites, mama pradėjo šaukti „Jėzau, išlaisvink mano sūnų!“; „Toks mamos elgesys vaikiną trikdo.“ – citatos iš (duomenys neskeltini) nuomonės išklausymo akto Nr. 1VAIK-3).

32. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje pažymėta, kad D. K. Skyriaus specialistams yra pasisakiusi apie patiriamą smurtą ir iš atsakovės pusės („Paklausus apie santykius su mama, mergaitė pasakojo, kad mama keletą kartų buvo susinervinusi, tai paėmė ją už plaukų ir ištempė iš kambario, o kai buvo maža, stovėdavo kampe ir 1 kartą, būdama 6-7 metų, gavo nuo jos diržu.“ – citata iš vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 3VSV-3228).

33. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad pagal bylos duomenis I. K. jau nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. aiškiai nurodė norintis likti gyventi su tėvu, tuo tarpu D. K. tuo metu į šį klausimą atsakyti atsisakė, mergaitei tai sukėlė neigiamas emocijas, vaikas verkė, todėl, vaiko teisių apsaugos specialistų nuomone, vaikas šiuo klausimu išgyveno lojalumo konfliktą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistų vertinimu, ieškovo šeimoje vaikai patiria saugumo ir ramybės jausmus, kas yra vieni svarbiausių faktorių, darančių įtaką vaikų emocinei būklei. E. K., priešingai nei atsakovei, Atvejo vadyba nepradėta (t. 1, b. l. 118). Tačiau atsakovės nuogąstavimai dėl ieškovo galimybių tinkamai pasirūpinti vaikais iš dalies laikytini pagrįstais.

34. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovo alkoholio vartojimo problemos vaiko teisių apsaugos specialistų fiksuojamos nuo 2021 m. (t.1, b. l. 47). Jau tada ieškovui buvo rekomenduota, būnant su vaikais, nevartoti alkoholio, tačiau ieškovas šios rekomendacijos nevykdė. 2024 m. liepos 16 d. ieškovas buvo neblaivus ir vaikai buvo iš jo paimti (t. 4, b. l. 2-44).

35. Neabejotinai dažnas ar nesaikingas alkoholio vartojimas yra susijęs su apribotomis galimybėmis užtikrinti vaikams saugią aplinką, tačiau, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas asmuo pažymėjo, kad ši situacija (2024 m. liepos 16 d. – teismo pastaba) buvo išspręsta ir vaikai grąžinti ieškovui. Vaikų apsaugos poreikis nenustatytas (t. 4, b. l. 10-11). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistų nuomone, vaikams ieškovo šeimoje yra saugu. Ieškovas E. K. nėra įrašytas psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre, nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje, turi pajamų. Be to, ieškovo namuose yra tinkamos sąlygos vaikams augti ir sveikai vystytis.

36. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas gyvena (duomenys neskeltini). Ieškovas su sutuoktine ir trimis nepilnamečiais vaikas gyvena dviejų kambarių, apie 50 kv. m ploto bute su visais patogumais, kuris, anot Ieškovo, yra nuomojamas. Vaiko teisių apsaugos specialistų apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Vaikų kambaryje yra didelė spinta, dviejų aukštų lova, viengulė lova, du rašomieji stalai, lentynos, televizorius. Vaikai aprūpinti visomis reikiamomis ugdymo priemonėmis. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika.

37. Anot atsakovės, ji labiau yra išsilavinusi nei ieškovas, ji turi bankininkystės, dailės edukologijos ir kt. specialybes, todėl, atsakovės nuomone, ji gali tinkamiau pasirūpinti vaikų ugdymu nei ieškovas. Be to, ji yra vaiko priežiūros atostogose, yra krikščionė, tikinti, todėl gali geriau pasirūpinti vaikų doroviniu auklėjimu. Nors atsakovė į bylą pateikė jos išsilavinimą pagrindžiančių diplomų, pažymėjimų kopijas, tačiau, sprendžiant, ar yra pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, šie įrodymai nėra lemiantys sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.

38. Teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnis). Kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, taip pat pakeisti savo pasirinkimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnis). Taigi tiek atsakovė, tiek ir ieškovas turi teisę nevaržomai rūpintis vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.

39. Pažymėtina, kad, pirmiausia, vaikų tėvai turi pareigą užtikrinti vaikams fizinį ir psichinį saugumą, sudaryti saugią, vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

41. Iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovas gali suteikti vaikams saugesnę, tinkamesnę vaikams vystymuisi aplinką nei atsakovė. Be to, ne mažiau svarbu remtis ir pačių vaikų noru gyventi su vienu iš tėvų.

42. Bylos duomenimis nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. nepilnamečiai vaikai I. K. ir D. K. gyvena su ieškovu. I. K. aiškiai ir nedviprasmiškai nuo to laiko reiškia norą gyventi su tėvu, o D. K. - nuo 2023 m. spalio mėn. (t. 1, b. l. 11). Nepilnametis vaikas D. K., prisiminusi gyvenimo laikotarpį pas motiną, nurodė, kad, nors prieš ją niekas nesmurtavo, tačiau turėjo daug baimės, streso, nuo streso kartais alpdavo, pykindavo. Pasak jos, motina yra psichiškai nestabili, kartais agresyvi, elgiasi neadekvačiai. Pažymėjo, kad labai bijo motinos sugyventinio, kuris nešiojo peilį, gąsdino, grasino padegti namus (žr. vaiko situacijos aptarimus su vaiku, vaiko susirašinėjimą su ieškovu). Nors atsakovė nurodė, kad mergaitės nuomonei neigiamą įtaką darė atsakovės motina ir mergaitės būsena yra šios įtakos pasekmė, tačiau, teismo vertinimu, tokia atsakovės prielaida nėra pagrįsta įrodymais. Priešingai, fiksuoti vaiko teisių pažeidimų atvejai patvirtina tiek motinos sugyventinio gąsdinimus, tiek motinos neadekvatų elgesį.

43. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą, šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, atsižvelgęs į vaikų norą gyventi su tėvu, vadovaudamasis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, sprendžia, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista nustatant ją su ieškovu. Nesant byloje pakankamai įrodymų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaikų interesams, ir priešingai, esant byloje įrodymams, kad atsakovės šeimoje vaikai patiria psichologinį smurtą, konstatuotina, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas atitinka geriausius vaikų interesus.

44. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas vaikų gyvenamąją vietą siekia pakeisti tik siekdamas išvengti išlaikymo prievolės. Atsakovė šį argumentą grindžia aplinkybe, kad ieškinys dėl gyvenamosios vietos pakeitimo pateiktas pradėjus namo statybas, po vykdomųjų bylų iškėlimo. Teismo vertinimu, vien šios atsakovės nurodytos aplinkybės, pirma, nesuteikia pagrindo daryti tokią išvadą (nenustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis). Antra, aplinkybės, kad ieškinys dėl gyvenamosios vietos pakeitimo pateiktas pradėjus namo statybas, po vykdomųjų bylų iškėlimo nepaneigia teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudariusių pagrindą pakeisti vaikų gyvenamąją vietą.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

45. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius norus ir pan.

46. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką:

1) Motina R. S. su nepilnamečiais vaikais D. K. ir I. K. bendrauja kas antrą savaitgalį. Motina R. S. jai priklausančio savaitgalio penktadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val. Tuo atveju, jei ugdymo procesas nevyksta (atostogos ir pan.), mama R. S. jai priklausančio savaitgalio penktadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val.

2) Tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai D. K. ir I. K. pageidauja susitikti su mama, bendravimas gali vykti ir kitomis dienomis.

3) R. S. su vaikais bendrauja telefonu ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis bet kuriuo motinai ir vaikams priimtinu metu ir periodiškumu, o tėvas turi netrukdyti tokiam motinos ir vaikų bendravimui, išskyrus atvejus, kai nuotolinio bendravimo su vaikais motina siekia po 21 val. Lietuvos laiku. Apie pasikeitusius vaikų telefono numerius, taip pat apie pasikeitusį vaikų gyvenamosios vietos adresą tėvas privalo pranešti motinai ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo telefono numerių ar gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo.

4) R. S. ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų praleidžia su vaikais per vaikų vasaros atostogas, apie tai pranešdamas vaikų tėvui ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios (su vaikų tėvo sutikimu, motina turi teisę šiuo laikotarpiu vaikus išsivežti į užsienį).

5) R. S. ne mažiau kaip pusę vaikų mokslo metų atostogų, esančių rudenį, žiemą ir pavasarį, praleidžia su vaikais, apie tai pranešdamas vaikų tėvui ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomo bendravimo pradžios (su vaikų tėvo sutikimu, motina turi teisę vaikus šiuo laikotarpiu išsivežti į užsienį).

6) E. K. bendrauja su vaikais kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (tarptautinę tėvo dieną). Tėvas taip pat bendrauja su vaikais kiekvienų metų liepos 25 d. (savo gimtadienio dieną).

7) R. S. bendrauja su vaikais kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį (tarptautinę motinos dieną). Motina taip pat bendrauja su vaikais kiekvienų metų kovo 10 d. (savo gimimo dieną). Minėtomis dienomis mama pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val.

8) R. S. bendrauja su vaikais neporiniais metais per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) ir šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną bei poriniais metais per šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdas (gruodžio 25 ir 26 d.). Minėtomis dienomis motina pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val.

48. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovo siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai taip pat neprieštaravo.

49. Teismas, įvertinęs ieškovo prašomą nustatyti su vaiku bendravimo tvarką, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą, taip pat įvertinęs, kad atsakovė kitus du nepilnamečius vaikus augina ne viena, o su jų tėvu, sprendžia, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka atitinka geriausius vaikų interesus, todėl nustatytina ieškinyje nurodyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

50. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

51. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Įstatymo nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuriomis pripažįstamas vaiko poreikių patenkinimas maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

52. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

53. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

54. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

55. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 200 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. K. ir D. K., mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomi iki vaikų pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad vaikams reikalinga minimali išlaikymo per mėnesį suma, kuri atitinka minimalią Vyriausybės mėnesinę algą.

56. Atsakovė sutiko su ieškovo argumentu, jog nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti reikia minimalios mėnesinės algos, tačiau nesutiko su prašomu priteisti iš jos išlaikymo dydžiu. Atsakovė pažymėjo, jog jos pajamos yra tik 370 Eur per mėnesį, ji turi keturis išlaikytinius, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, prižiūri neįgalų vaiką, todėl ji negali skirti vaikų išlaikymui po 200 Eur. Be to, anot atsakovės, ieškovo pajamos yra žymiai didesnės nei jos, turi mažiau išlaikytinių, todėl ieškovas neturėtų prašyti iš jos išlaikymo priteisimo.

57. Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir galimybių dėl vaiko išlaikymo dydžio, pažymėtina, kad bylos duomenimis, ieškovas, kai dirbo Norvegijoje, uždirbo apie 5 000 Eur. Vėliau jo pajamos, vykdant individualią veiklą Lietuvoje, sumažėjo iki 3 000 Eur. Šiuo metu atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 370 Eur vaiko priežiūros išmoką. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad finansiškai jai padeda jos sugyventinis V. T.. Ieškovas turi tris išlaikytinius, o atsakovė – keturis.

58. Atsižvelgiant į nustatytą vaikų I. K. ir D. K. poreikių sumą (kiekvienam vaikui 740 Eur), vaikų tėvų turtinę padėtį, į tėvų turimų išlaikytinių skaičių, į valstybės mokamas išmokas kiekvienam vaikui bei papildomai valstybės skiriamas išmokas, mokamas kiekvienam vaikui iš gausios šeimos ir vaikams su negalia (iš viso kiekvienam vaikui 160 Eur), į tai, kad atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose ir prižiūri neįgalų vaiką, teismas sprendžia, kad šalių vaikams I. K. ir D. K. ieškovas gali skirti po 510 Eur per mėnesį jų išlaikymui, o atsakovė po 70 Eur. Teismo vertinimu, nustačius tokias vaikams skirtinas sumas, nebus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei ieškovo kreditorių (t. 2., b. l. 97-140) teisių proporcingumo principas.

59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nepilnamečiams I. K. ir D. K. iš atsakovės R. S. priteistinas išlaikymas po 70 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovą. Pažymėtina, kad, iš esmės pasikeitus vieno iš tėvų ar abiejų tėvų turtinei padėčiau, ieškovas gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Be to, priteistos lėšos kasmet indeksuotinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo

60. Sprendimo dalys dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

61. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

62. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas 87 procentais.

63. Ieškovas sumokėjo 436 Eur žyminį mokestį ir 900 Eur už advokato paslaugas. Atsakovė naudojosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikta antrine teisine pagalba ir už advokato paslaugas nemokėjo. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 1042,50 Eur.

64. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 87 procentais, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1 162,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 135,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

65. Pažymėtina, kad ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau, atsakovei esant 100 proc. atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, žyminio mokesčio dalis iš jos nepriteistina.

66. Teismas byloje turėjo 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi išieškotina suma yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

67. Sprendimą priėmus, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi, nustoja galioti (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1755-860/2014 dalį dėl nepilnamečių vaikų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu E. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią:

1) Motina R. S. su nepilnamečiais vaikais D. K. ir I. K. bendrauja kas antrą savaitgalį. Motina R. S. jai priklausančio savaitgalio penktadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val. Tuo atveju, jei ugdymo procesas nevyksta (atostogos ir pan.), mama R. S. jai priklausančio savaitgalio penktadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val.

2) Tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai D. K. ir I. K. pageidauja susitikti su mama, bendravimas gali vykti ir kitomis dienomis.

3) R. S. su vaikais bendrauja telefonu ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis bet kuriuo motinai ir vaikams priimtinu metu ir periodiškumu, o tėvas turi netrukdyti tokiam motinos ir vaikų bendravimui, išskyrus atvejus, kai nuotolinio bendravimo su vaikais motina siekia po 21 val. Lietuvos laiku. Apie pasikeitusius vaikų telefono numerius, taip pat apie pasikeitusį vaikų gyvenamosios vietos adresą tėvas privalo pranešti motinai ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo telefono numerių ar gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo.

4) R. S. ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų praleidžia su vaikais per vaikų vasaros atostogas, apie tai pranešdamas vaikų tėvui ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios (su vaikų tėvo sutikimu, motina turi teisę šiuo laikotarpiu vaikus išsivežti į užsienį).

5) R. S. ne mažiau kaip pusę vaikų mokslo metų atostogų, esančių rudenį, žiemą ir pavasarį, praleidžia su vaikais, apie tai pranešdamas vaikų tėvui ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomo bendravimo pradžios (su vaikų tėvo sutikimu, motina turi teisę vaikus šiuo laikotarpiu išsivežti į užsienį).

6) E. K. bendrauja su vaikais kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (tarptautinę tėvo dieną). Tėvas taip pat bendrauja su vaikais kiekvienų metų liepos 25 d. (savo gimtadienio dieną).

7) R. S. bendrauja su vaikais kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį (tarptautinę motinos dieną). Motina taip pat bendrauja su vaikais kiekvienų metų kovo 10 d. (savo gimimo dieną). Minėtomis dienomis mama pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val.

8) R. S. bendrauja su vaikais neporiniais metais per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) ir šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną bei poriniais metais per šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdas (gruodžio 25 ir 26 d.). Minėtomis dienomis motina pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tos pačios dienos 20 val.

Priteisti iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečių vaikų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 70 (septyniasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaikų tėvo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą E. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 162,32 Eur (tūkstantį šimtą šešiasdešimt du eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 135,53 Eur (šimtą trisdešimt penkis eurus 53 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei mokama sumas turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą priėmus, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi, nustoja galioti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.