- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-690-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04775-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų
- Kategorijos
- 2.1.2.4Negaliojantys sandoriai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-919-641/2018 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui dėl valdymo organo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – B. P., D. S., A. P., E. P., A. A., V. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. B. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos nutarimą „apriboti S. B. narystę, apribojant S. B. laikinai iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, Ginkūnų medžiotojų būrelio teises, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę medžioti, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose susirinkimuose ir balsuoti, ir kitas įstatuose numatytas teises (įstatų 4.11.10 p.)“ (toliau – Nutarimas) bei priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., o tuo pačiu ir atsakovo įstatų 4.5. punkto nuostatas. Pagal analogiją buvo netaikytas Lietuvos medžiotojų ir žvėrių draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 4.5 punkte nustatytas pranešimo apie rengiamą visuotinį narių susirinkimą terminas ir ieškovui prieš 14 dienų nebuvo pranešta apie būrelio tarybos 2017-04-27 susirinkimą. Taip pat ieškovui nebuvo sudaryta galimybės pasisakyti būrelio tarybos posėdyje svarstomu klausimu, tokiu būdu apribojant ieškovo teisę dalyvauti susirinkime ir Nutarimą dėl jo narystės apribojimo priimdami skubos tvarka, siekdami ieškovą, kaip būrelio narį eliminuoti iš 2017-04-29 vykusio visuotinio narių susirinkimo, kuriame buvo renkami nauji būrelio valdymo organai bei tvirtinama metinė būrelio veiklos ataskaita.
2. Ieškovas taip pat teigė, kad Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant atsakovo įstatų 4.11.10. punkto nuostatas, t. y. taryba turi teisę apriboti narių narystę esant griežtai apibrėžtoms aplinkybėms, t. y. „grubiam įstatų“ ar „medžioklės taisyklių“ pažeidimui, tačiau ginčo atveju nebuvo nei vienos iš šių aplinkybių. Be to, minėti pažeidimai nebuvo identifikuoti skundžiamajame Nutarime, aiškiai įvardinant tariamai neteisėtus ieškovo veiksmus bei nurodant koks medžioklės taisyklių ir/ar įstatų punktas buvo pažeistas. Taryba Nutarimo nemotyvavo nei faktiniais, nei teisiniais argumentais. Ieškovas nurodo, kad Nutarimo priėmimo argumentu tapo kažkokių dokumentų neperdavimas atsakovui pagal atsakovo pirmininko B. P. pateiktus reikalavimus, o tai B. P. asmeniniu vertinimu reiškia, kad ieškovas nevykdė atsakovo pirmininko nurodymų. Tačiau, net ir atsakovo pirmininko 2016-12-15 ir 2017-04-23 reikalavimus prilyginus „valdymo organo sprendimams“ arba Ieškovo pareigą pateikti reikalaujamus dokumentus įžvelgus įstatų 3.5.6. punkto apimtyje, ieškovas savo pareigų nepažeidė, nes operatyviai reagavo į gautus reikalavimus ir pateikė argumentuotus atsakymus nurodydamas, jog reikalaujamų dokumentų paprasčiausiai neturi.
3. Ieškiniu buvo skundžiama ir tai, kad ieškovui Nutarimu taikyta poveikio priemonė buvo neprotinga ir neteisinga. Ieškovo teisės asociacijos veikloje buvo apribotos dėl to, kad atsakovo pirmininkas yra kitokios nuomonės negu ieškovas; atsakovo pirmininkas negali nurodyti, kokių dokumentų jam trūksta ir kokius nori gauti iš ieškovo, o ieškovas ne atsisako juos perduoti, bet paaiškina, kad šių dokumentų paprasčiausiai nebeturi, nes šie dokumentai buvo perduoti B. P. pagal 2014-06-23 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovas nurodo, kad jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos absoliučiai jokios poveikio priemonės pagal įstatų 4.11.10. punktą. Taip pat, Nutarimo galiojimas yra susietas ne tik su aiškiai neapibrėžtu laiko terminu, bet ir nėra susijęs su atsakovo pirmininko reikalaujamais dokumentais.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Asociacija Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2018 m. balandžio 17 d. įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, su kurios pabaiga buvo siejama ginčo laikino ieškovo narystės būrelyje apribojimo pabaiga, ginčo tarybos Nutarimas baigė galioti ir sprendimo priėmimo dienai jau nebegalioja, todėl teismo sprendimas, jo tenkinimo atveju, nebesukeltų materialinių teisinių padarinių, nebėra ginčo objekto, todėl ieškinys turi būti atmestas. Ieškovas turėjo visas galimybes ieškinį tikslinti, prašydamas ginčo Nutarimą pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento ar pripažinti neteisėtu ir neteisėtumo elementą įrodinėti kaip pagrindą žalai atsirasti, tačiau to nepadarė, todėl teismas bylą turi nagrinėti ieškinio dalyko ribose ir materialinių padarinių nesukelsiantį ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo narystė ieškovui buvo apribota iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017 – ir galiojo iki tol, kol byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, laikinai sustabdžiusios šio narystės apribojimo galiojimą, t. y. negalėjo sukelti itin reikšmingų teisinių pasekmių ieškovui. Tvirtino, jog ieškovas nenurodė, nei vieno procedūrinio ginčo Nutarimo priėmimo pažeidimo. Priešingai, pats patvirtino, jog įstatai nenumatė tarybos pareigos pranešti būrelio nariams apie jos rengimus teismo posėdžius bei jokių pranešimo terminų, jog būrelis ieškovui iš anksto pranešė apie rengiamą ginčo klausimo svarstymą tarybos posėdyje, posėdžio datą, laiką ir vietą, ir jog ieškovui buvo nevaržomos galimybės atvykti į šį posėdį bei išsakyti savo argumentus ar juos pateikti rašytine forma. Materialieji pagrindai ginčo Nutarimui priimti buvo akivaizdūs, kadangi ieškovas, kaip iki 2014 m. kovo 30 d. buvęs būrelio pirmininkas, buvo atsakingas už būrelio dokumentų apskaitą, saugojimą bei perdavimą naujai išrinktam būrelio pirmininkui, tačiau to tinkamai nepadarė. Ieškovas, nei pasibaigus jo pirmininkavimo kadencijai, nei vėliau būdamas būrelio nariu, ne kartą naujam būrelio pirmininkui pareikalavus, visų būrelio veiklos dokumentų neperdavė, t. y. perdavė jų dalį, tačiau iki šiol neperdavė būrelio metinių veiklos ataskaitų, visuotinio narių susirinkimo, tarybos protokolų priedų už 2005 - 2014 m. laikotarpį, kurie yra itin didelės reikšmės ir turi būti būrelio saugomi ne mažiau kaip 10 metų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.90 straipsnio 3 dalis, Įstatų 4.15.6, 7.1 punktas). Į bylą pateikti dokumentai (2015 m. rugsėjo 3 d. S. B. atsakymas į advokatės V. S. telefoninį paklausimą ir jo priedai, medžioklės sezono veiklos ataskaitos, pranešimas apie visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę ir kt., ant kurių yra būrelio pirmininko B. P. prierašai „šio originalo neturiu“), kuriuos ieškovas, jau nebebūdamas būrelio pirmininku, pateikė į kitų civilinių bylų procesus, leido atsakovui akivaizdžiai įsitikinti, jog ieškovas būrelio reikalaujamus dokumentus turi pas save. Atsakovas nurodė, jog ieškovas visą laiką iki teisminio proceso šioje byloje klaidinęs atsakovą, nurodydavęs skirtingas dokumentų buvimo vietas, sakydavęs tai jų neturintis, tai gal dar surasiantis, jog originalai laikomi tai pas S. K., tai pas S.S, teisminio proceso metu nurodė ir tikėtina tikrąją jų neatidavimo būreliui priežastį – netinkamą būrelio dokumentų apskaitos kontrolę jo pirmininkavimo būreliui laikotarpiu. Atsakovas prašė įvertinti ir tai, kad 2017 m. balandžio 29 d. visuotinis narių susirinkimas taip pat svarstė ieškovo narystės apribojimo klausimą, jos nepanaikino, o ieškovas šio, aukštesnės galios Nutarimo teismine tvarka neginčijo bei tai, jog būrelio taryba pritaikė švelniausią poveikio priemonę, nors atsižvelgiant į ieškovo veiksmus, negrąžinamų dokumentų itin didelę reikšmę būreliui ir ateityje galimai kilsiančias neigiamas pasekmes atsakovui, už tokius veiksmus būrelio nariui būtų buvęs adekvatus ir pašalinimas iš būrelio, t. y. būrelis pasielgė itin humaniškai ir skyrė ne tik, kad adekvačią, tačiau netgi per švelnią nuobaudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas ginčijamu 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovo S. B. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. B. atsakovui 2147,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš S. B. valstybei 63,87 Eur dydžio teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, byloje surinktais duomenimis, trečiųjų asmenų parodymais nustatyta, jog 2017-04-27 tarybos posėdį inicijavo tarybos pirmininkas, apie rengiamą tarybos posėdį, jo vietą, datą, laiką ir darbotvarkę prieš 2 dienas iki posėdžio pranešė tarybos nariams ir ieškovui, tarybos posėdyje dalyvavo 7 tarybos nariai (daugiau nei pusė) ir už ieškovo narystės apribojimą balsavo 6 tarybos nariai, t. y. balsų dauguma. Teismas iš šių faktinių aplinkybių konstatavo, kad tarybos sprendimas dėl ieškovo narystės apribojimo buvo priimtas laikantis įstatuose numatytų reikalavimų ir atitiko bendro pobūdžio standartus.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad ieškovas buvo informuotas būrelio įstatų nustatyta tvarka prieš 2 dienas apie rengiamą tarybos posėdį, taip pat patvirtino žinojęs, kokiu klausimu rengiamas tarybos posėdis bei jau anksčiau žinojo apie būrelio jam reiškiamus reikalavimus grąžinti dokumentus. Todėl teismas sprendė, kad 2 kalendorinių dienų terminas buvo pakankamas ir adekvatus jam parengti argumentus tarybos posėdyje nagrinėtinu klausimu. Be to, teismas nurodė, jog ieškovas prieš 3 valandas iki tarybos posėdžio informavo būrelio tarybą apie nedalyvavimą posėdyje, o tai rodo, kad ieškovas turėjo visas galimybes prašyti jį atidėti ir/ar išdėstyti savo argumentus raštu, tačiau savo valia tokia teise nepasinaudojo.
7. Teismas sprendė, kad iš ginčo protokolo matyti, jog jis buvo motyvuotas, t. y., nuobauda buvo skirta dėl būrelio dokumentų negrąžinimo, turint pagrindą manyti, jog dokumentai yra pas ieškovą ir jis jų pagal būrelio valdymo organo pareikalavimą negrąžina. Taip pat nurodė, kad ieškovo narystė buvo apribota iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, t. y. iki nurodyto įvykio, kuris turėjo įvykdyti, todėl atsakovo argumentą, kad jo narystė buvo apribota neapibrėžtam terminui, teismas atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinę byloje esančius duomenis, šalių parodymus, sprendė, jog ieškovas buvo nenuoseklus savo parodymuose, galimai tokiu būdu remdamasis jam palankia gynybine versija. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas sprendė, jog ieškovas iš esmės pripažino iki šiol būreliui dalies reikalaujamų dokumentų, kurie buvo jo, kaip būrelio pirmininko, žinioje iki 2014-03-30 ir kuriuos jis privalėjo saugoti bei pasibaigus jo pirmininkavimo kadencijai perduoti būreliui, naujai išrinktam būrelio pirmininkui neatidavęs. Teismas vertino, kad atsakovas įrodė turėjęs objektyvų pagrindą manyti, jog ieškovas atsakovo reikalaujamus dokumentus gali turėti, o ieškovas vengė teikti būreliui reikalingą ir būrelio vienasmenio valdymo organo – pirmininko – reikalaujamą informaciją, t. y. būrelio veiklai reikšmingus dokumentus, kurie iki 2014-03-30 buvo ieškovo žinioje ir kontrolėje. Nurodė, kad atsakovas pagrįstai galėjo laikyti būrelio nario veiksmus/neveikimą itin reikšmingu (grubiu) įstatų 3.5.2., 3.5.6. punktuose numatytų būrelio nario pareigų pažeidimu. Teismas nurodė, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas laikantis visuomeninio ir prevencinio poveikio priemonių taikymo procedūros, būrelio nario garantijų pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatas, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų bei bendrųjų teisės principų, įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje bei buvo proporcingas padarytam pažeidimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovas S. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-06-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo S. B. ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas netiksliai užfiksavo apelianto paaiškinimus. Apeliantas niekuomet nenurodė, kad dokumentų savo namuose pradėjo ieškoti tik bylos nagrinėjimo metu ir, kad tokią paiešką užbaigė 2018 m. gegužės 22 d., ar 2018 m. gegužės 18 d. Teismas, užfiksuodamas tik tą apelianto duotų paaiškinimų dalį, kuri leidžia susidaryti nuomonę apie apelianto neatsakingumą, pasielgė neteisėtai.
9.2. Teismo argumentas, kad Nutarimas dėl ieškovo (apelianto) narystės apribojimo buvo priimtas laikantis įstatuose nustatytų reikalavimų ir atitiko bendro pobūdžio standartus yra nepagrįstos ir prieštarauja paties teismo cituotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Ginčijamas sprendimas priimtas neišsiaiškinus kilusio ginčo priežasties.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Tarybos darbotvarkėje, kaip ir ginčijamame Nutarime, nebuvo nurodyti konkretūs atsakovo įstatų punktai, kuriuos veikimu ar neveikimu galimai pažeidė apeliantas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tarybos susirinkimo procesą teisėtu, kadangi darbotvarkėje nebuvo nurodyti siūlomi Nutarimo projektai. Tarybos darbotvarkėje nebuvo nurodyti Nutarimo projektai numatant taikyti kurią nors iš minėtų dviejų nuobaudų, todėl apeliantas negalėjo suprasti, kad yra kaltinamas grubaus įstatų pažeidimo įvykdymu.
9.4. Apeliantas pranešimą apie posėdį gavo tik 2017-04-27, likus trims dienoms iki posėdžio, o iš apelianto el. laiško turinio aišku, kad jis prašo perkelti posėdžio datą. Elektroninio laiško išsiuntimo ir gavimo momentų tapatinti nagrinėjamu atveju negalima, kadangi apeliantas tarybos pirmininko siųstą elektroninį laišką gavo ir perskaitė likus trims valandoms iki posėdžio pražios. Logiškiau ir teisingiau būtų buvę manyti, kad ginčo klausimu įstatuose esant spragai, reikia vadovautis įstatų 4.5. punkto nuostatomis apie tai, jog „Apie visuotinio narių susirinkimo laiką, vietą ir darbotvarkę medžiotojų būrelio pirmininkas ne vėliau kaip 14 dienų iki susirinkimo praneša kiekvienam būrelio nariui asmeniškai žodžiu arba raštu“.
9.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad tarybos Nutarimas dėl narystės apribojimo buvo motyvuotas ir iš drausminės nuobaudos motyvacijos buvo galima nustatyti, dėl kokios priežasties ši nuobauda skiriama. Nutarimas apskritai nebuvo surašytas. Nutarimas negali būti laikomas pagrįstu faktais, kadangi jame nurodytos faktinės aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai. Drausminės nuobaudos galiojimo termino nenustatymas yra labai svarbus drausminės nuobaudos neteisėtumo požymis.
Šalies argumentai
9.6. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad 2005-05-16 valdybos susirinkimo protokolu Nr. 05/P-01 nustatyta dokumentų saugojimo tvarka (Tvarka) yra teisiškai nereikšminga, nes faktiškai jos nebuvo laikomasi. Atsakovo tarybos nustatyta Tvarka yra galiojantis lokalinis teisės aktas, Tvarką nustatė atsakovo taryba ir ji nėra atšaukta, sustabdyta ar panaikinta. Pagal dokumentų saugojimo Tvarką, pareigą saugoti dokumentus turėjo S. K..
9.7. Teismo išvada dėl nenuoseklios apelianto pozicijos nepagrįsta. Apeliantas neturėjo teisinės pareigos saugoti būrelio dokumentus; bylos nagrinėjimo metu apeliantas faktiškai pripažino, jog neperdavė visų jo vadovavimo būreliui metu būrelio vardu sudarytų dokumentų naujam pirmininkui, nes pats jų visų neturėjo. Nesąžiningas buvo ne apeliantas, o naujai išrinktas pirmininkas B. P., kadangi būdamas išrinktu naujuoju pirmininku 2014 m. liepą, dokumentų pradėjo ieškoti tik 2016-12-05.
9.8. Teismo išvados, kad apeliantas būrelio nario pareigą bendradarbiauti su būreliu ir teikti būreliui reikalingą informaciją yra nepagrįstos, teismas neargumentavo, kokios atsakovo prašomos informacijos S. B. nepateikė. Nereikšminga teismo išvada, kuria teismas sprendė apie ieškovo nesąžiningumą. Teismo išvada, kad atsakovas įrodė turėjęs objektyvų pagrindą manyti, jog ieškovas atsakovo reikalaujamus dokumentus gali turėti, yra netiksli ir prieštarauja bylos medžiagai. Netinkamas dokumentų apskaitos vedimas ir/ar jų neišsaugojimas teisiniu požiūriu nėra tapatus „informacijos būreliui teikimui“ ir „valdymo organo nurodymų nevykdymui“, todėl teismo išvados yra nepagrįstos bylos medžiaga ir neturi ryšio su ginčijamo Nutarimo teisėtumu.
9.9. Teismo išvada, kad atsakovas turėjo pagrindą laikyti būrelio nario veiksmus/neveikimą itin reikšmingu įstatų pažeidimu, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškovo suformuluotas ginčo ribas ir išnagrinėjo bylą platesnėse ribose, nei jas buvo nustatęs ir apibrėžęs ieškovas. Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas suklydo manydamas, jog savo iniciatyva gali nagrinėti ieškovo suformuluotą materialųjį reikalavimą, kuris negali sukelti pasekmių. Tik pats ieškovas turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl skundžiamo Nutarimo teisėtumo, o ne dėl jo galiojimo.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas reikšmingas ginčo sprendimui faktines aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Ieškovas melavo teigdamas, kad visus dokumentus jis pats arba per S. S. yra perdavęs atsakovo vadovui. Ieškovo paaiškinimais teismo posėdyje ir faktų pripažinimu nustatyta, kad ieškovas tikrai neperdavė būrelio veiklos dokumentų atsakovo vadovui ir sąmoningai melavo, raštu 2016-12-22 ir 2017-04-25 nurodydamas, kad visu dokumentus perdavė atsakovo vadovui.
10.3. Atsakovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovas tebeturi reikalaujamus dokumentus ir neperduodą jų atsakovui. Pats ieškovas ne kartą teismo posėdžiuose tvirtino, jog atsakovo reikalaujami dokumentai tebėra pas ieškovą ir kad ieškovas juos galbūt ras ir jų paieškos. Atsakovo atstovas P. J., būrelio nariai parodė, kad jau po ieškovo vadovavimo būreliui pabaigos būrelio nariai pas ieškovą namuose matė daug būrelio dokumentų. Kitoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pas ieškovą yra išlikę prašomų perduoti dokumentų.
10.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad poveikio priemonės skyrimo procedūra nebuvo pažeista ir kad buvo sudarytos priimtiniausios sąžiningos bei teisingos sąlygos tinkamai pasirengti nagrinėjimo klausimo svarstymui.
10.5. Ieškovas apie atsakovo pretenzijas dėl dokumentų perdavimo žinojo dar 2016-12-22, o prieš tarybos posėdį ką tik, t. y. 2017-04-23, buvo gavęs atsakovo reikalavimą pateikti dokumentus, 2017-04-25 buvo surašęs atsakymą, kurį kitą dieną išsiuntė atsakovui paštu ir kuriame sąmoningai nurodė neteisingą informaciją apie dokumentų perdavimą. Ieškovas turėjo pakankamai laiko pasiaiškinti atsakovo vadovui, tarybai žodžiu ir raštu, turėjo galimybes plačiai ir argumentuotai išdėstyti savo poziciją.
10.6. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovui buvo sudarytos palankiausios ir priimtiniausios sąlygos ginti savo teises, nes ieškovas buvo kviečiamas į tarybos posėdį.
10.7. Ieškovui paskirta poveikio priemonė iš esmės nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, atsakovo nustatytas terminas buvo siejamas su įvykiu, kuris neišvengiamai turėjo įvykti ir įvyko – su civilinės bylos trukme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovui paskirtos poveikio priemonės proporcingumo ir tinkamumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio nutarimo, kuriuo buvo apribota apelianto S. B. narystė, apribojant S. B. laikinai, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, Ginkūnų medžiotojo būrelio nario teises, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę medžioti, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose susirinkimuose ir balsuoti ir kitas įstatuose numatytas teises (įstatų 4.11., 10. P.), pripažinimo negaliojančiu.
Dėl ginčo faktinių aplinkybių
13. Byloje buvo nustatyta, kad 2017-04-27 vykusiame Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos susirinkime buvo nutarta apriboti apelianto S. B. narystę, apribojant S. B. laikinai, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, Ginkūnų medžiotojo būrelio nario teises, įskaitant (bet neapsiribojant) teisę medžioti, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose susirinkimuose ir balsuoti ir kitas įstatuose numatytas teises (įstatų 4.11., 10. P.). S. B. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti minėtą medžiotojų būrelio Nutarimą negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo (apelianto) S. B. atsakovui bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybei teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. S. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo (apelianto) ieškinį tenkinti.
Dėl būrelio nariui taikytos nuobaudos
14. S. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tarybos sprendimas dėl S. B. narystės apribojimo buvo priimtas laikantis įstatuose nustatytų reikalavimų ir atitiko bendro pobūdžio standartus. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog dviejų dienų terminas buvo pakankamas tam, kad apeliantas galėtų pasirengti ir gindamas savo teises dalyvauti tarybos posėdyje. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog jis, nebuvo tarybos narys, todėl jis apie tarybos posėdį turėjo būti informuojamas pagal įstatų 4.5. punktą.
15. Atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 1.1. punkte numatyta, kad atsakovas yra savanoriškas susivienijimas narystės pagrindu, veikiantis pagal 2004 m. asociacijų įstatymą. Šiame punkte taip pat numatyta, jog atsakovo teisinė forma – asociacija. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – asociacijų įstatymas) 2 str. 1 d. nurodyta, jog asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal asociacijų įstatymo 12 str. 1 d. asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje.
16. Atsakovo įstatų 4.1. punkte numatyta, kad medžiotojų būrelio organizacinę struktūrą sudaro visuotinis narių susirinkimas, būrelio taryba, medžiotojų būrelio pirmininkas, kontrolės komisija. Įstatų 4.9. punkte numatyta, kad taryba yra kolegialus būrelio valdymo organas, kuri, pagal įstatų 4.11.10. punktą, be kita ko, gali apriboti narių narystę už grubius įstatų ar medžioklės taisyklių pažeidimus. Įstatų 4.12. punkte nurodyta, jog tarybos posėdžiai šaukiami tarybos pirmininko nuožiūra arba reikalaujant bent 3 tarybos nariams. Posėdžio laikas, vieta ir darbotvarkė turi būti pranešama kiekvienam tarybos nariui asmeniškai ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki posėdžio.
17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
18. EŽTT, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę jungtis į asociacijas kartu su kitais, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijomis ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie, palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of L. E. & Fireman (ASLEF) prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario –interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra.
19. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
20. Kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad dviejų dienų pranešimo apie tarybos posėdį terminas yra diskriminacinis ir pagal analogiją turėjo būti taikomas 14 dienų informavimo apie visuotinį būrelio narių susirinkimą terminas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad dviejų dienų informavimo apie tarybos posėdį terminas nagrinėjamu atveju buvo pakankamas ir adekvatus apeliantui pasiruošti posėdyje nagrinėtinu klausimu.
21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017-04-25 elektroniniu laišku S. B. buvo pakviestas dalyvauti medžiotojų būrelio tarybos posėdyje, kuris vyko 2017-04-27. Kaip minėta, pagal būrelio įstatų 4.12. punktą apie tarybos posėdžio laiką, vietą ir darbotvarkę tarybos nariams asmeniškai yra pranešama ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki posėdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nepateikė argumentų, kodėl jam pagal analogiją turėjo būti taikomas įstatų 4.5. punkte numatytas 14 dienų informavimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgus į byloje esančius duomenis, apeliantas žinojo, koks klausimas bus svarstomas tarybos posėdyje, taip pat žinojo apie atsakovo apeliantui reiškiamus reikalavimus grąžinti dokumentus, todėl minėtas dviejų dienų terminas buvo pakankamas apeliantui pasiruošti tarybos posėdžiui. Atsižvelgus į išdėstytą atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti posėdyje, tarybos posėdyje, o ginčijamas sprendimas priimtas neišsiaiškinus kilusio ginčo priežasties.
22. Apeliantas teigia, jog tarybos darbotvarkėje bei ginčijamame tarybos Nutarime nebuvo nurodyti konkretūs atsakovo įstatų punktai, kuriuos veikimu ar neveikimu galimai pažeidė apeliantas. S. B. taip pat nurodo, kad jis negalėjo suprasti apie jam gresiančias drausmines nuobaudas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad S. B. būrelio vadovu buvo nuo 2006 iki 2014 metų, iš liudytojų bei apelianto parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžiuose matyti, kad atsakovas apelianto ne kartą prašė perduoti būrelio dokumentus, taigi tiek tarybos nariams, tiek apeliantui buvo žinoma organizuojamo tarybos posėdžio priežastis. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad jis nežinojo apie jam gresiančias nuobaudas, atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. B. kaip medžiotojų būrelio narys ir ilgametis būrelio pirmininkas būrelyje veikė būtent numatytų teisių ir pareigų apimtyje ir jas žinojo, todėl tai, kad Nutarime buvo neįvardyti apelianto pažeisti būrelio įstatų punktai, nelaikytina tokia aplinkybe, dėl kurios S. B. galėjo nesuvokti jam taikytos drausminės nuobaudos ir dalyko.
23. Taip pat atmestinas ir S. B. apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad apelianto el. laiško turinys leidžia spręsti apie prašymą perkelti posėdžio datą. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju iš apelianto 2017-04-27 el. laiško kaip tik matyti, jog apeliantas aiškiai nurodo, jog tarybos posėdyje nedalyvaus, kadangi yra išvykęs, ir tik ateityje prašo jį apie posėdžius informuoti prieš vieną savaitę. Teismo vertinimu, iš minėto laiško turinio negalima spręsti, kad buvo prašoma perkelti tarybos posėdį.
24. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir S. B. narystės apribojimo terminas nurodant, kad ginčijamu Nutarimu apelianto narystė būrelyje buvo apribota neapibrėžtam terminui. Kaip matyti iš ginčijamo 2017-04-27 Nutarimo, apelianto narystė buvo apribota laikinai, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017. CPK 73 str. 2 d. nurodyta, jog terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, minėtoje byloje teismo sprendimas buvo priimtas 2017-12-22, o įsiteisėjo 2018-04-17, Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017, t. y. įvykus Nutarime nurodytai sąlygai, apeliantui taikytas apribojimas nustojo galioti, todėl S. B. argumentas, kad jo narystė buvo apribota neapibrėžtam terminui, atmestinas kaip nepagrįstas.
25. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje bylojeNr.3K-3-396/2011). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo ne tik tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, bet ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017, 35 punktas).
26. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantas teigia, kad jis neturėjo teisinės pareigos saugoti būrelio dokumentus, nes tokia pareiga buvo nustatyta S. K.; apeliantas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad neperdavė visų jo vadovavimo būreliui metu būrelio vardu sudarytų dokumentų naujam pirmininkui, nes jų visų neturėjo; nesąžiningas buvo ne apeliantas, o naujai išrinktas atsakovo pirmininkas B. P., kadangi jis dokumentų pradėjo ieškoti tik 2016-12-05, nors pirmininku tapo 2014 m. liepą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, išklausė liudytojų parodymus ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas Ginkūnų medžiotojų būrelis turėjo objektyvų pagrindą manyti, jog apeliantas atsakovo reikalaujamus dokumentus gali turėti ir vengia teikti būreliui reikalingus ir reikšmingus dokumentus. Minėtas aplinkybes, t. y., kad būrelio dokumentus galimai turėjo S. B., 2018-04-19 teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausti liudytojai (D. S. teigė, kad S. B. rodė dokumentus pas save namuose; A. P. nurodė, kad S. B. dokumentus laikė pas save namuose).
27. Atsakovo įstatų 3.7. punkte nurodyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinti tarybos siūlymu visuotiniame narių susirinkime tuo atveju, jeigu grubiai pažeidžia šiuos įstatus, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nevykdo būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų, akivaizdžiai veikia prieš medžiotojų būrelį, viršija įgaliojimus, nemoka nario mokesčio. Įstatų 4.11.10. punkte numatyta tarybos teisė apriboti būrelio narių narystę už grubius įstatų ar medžioklės taisyklių pažeidimus. Kaip matyti, atsakovo įstatuose nėra išsamiai nurodyta, kas yra laikytina grubiu įstatų pažeidimu, tačiau, vertinant minėtus būrelio įstatų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, už ką pagal įstatų 3.7. punktą būrelio nariams gali būti taikoma griežčiausia sankcija – pašalinimas iš medžiotojų būrelio, manytina, jog nagrinėjamu atveju būrelio taryba turėjo objektyvų pagrindą taikyti laikiną S. B. narystės būrelyje apribojimą.
28. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantui buvo taikyta viena iš dviejų atsakovo įstatuose numatytų atsakomybės rūšių – narystės apribojimas. Pagal atsakovo įstatuose numatytą tvarką (įstatų 3.7. punktas) taryba turėjo teisę siūlyti visuotiniam būrelio narių susirinkimui pašalinti apeliantą iš būrelio narių, tačiau pritaikė apeliantui švelnesnę sankciją – laikinai apribojo S. B. narystę. Be to, iš 2017-04-29 Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo protokolo akivaizdu, kad šiame susirinkime, nepaisant S. B. taikyto narystės būrelyje apribojimo, jam buvo leista pasisakyti dėl jam taikytos sankcijos. Taigi nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, jog ginčijamu Nutarimu buvo neproporcingai suvaržytos apelianto, kaip būrelio nario, teisės.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, šalių bei liudytojų paaiškinimus ir parodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
30. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 786,50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš apelianto priteistina 786,50 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Asociacijai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui (į. k. 193449912) 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.