Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir G. S. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ įgalioto asmens pareiškimą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylos užbaigimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės AB „Šiaulių bankas“ pateiktus naujus rašytinius įrodymus – registrų patikros detalias ataskaitas, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl apeliantės atskirojo skundo ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais naujais rašytiniais įrodymais ir pateikti savo atsikirtimus į juos, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjų D. S. ir G. S. bankroto administratoriaus prašymas dėl bankroto bylos užbaigimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos pagal FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalis, kai teismas patvirtina fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas, bankrutuojantiems asmenims atlikus mokėjimus iš einamųjų pajamų pagal planą bei įvykdžius dalį mokėjimų kreditoriui, iš jų 5 143,28 Eur sumą už bankrutuojančius asmenis 2018 m. sausio 11 d. sumokant B. G., o bankroto administratorius atliko visus veiksmus, būtinus priimti sprendimą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylos pabaigos, todėl yra pagrindas užbaigti fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylą ir nurašyti plane numatytą likusį nepatenkintą kreditorės AB ,,Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą 81 359,84 Eur sumai.

16. Apeliantė (kreditorė) AB „Šiaulių bankas“, nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog mokumo atkūrimo plane nustatyta finansinių reikalavimų tenkinimo suma (12 854,40 Eur) yra preliminari, apskaičiuota vertinant plano sudarymo metu buvusią faktinę situaciją, o mokumo atkūrimo plane pareiškėjai buvo įsipareigoję dėti pastangas ir ieškoti galimybių gauti didesnes pajamas, tokiu būdu siekiant didesne dalimi patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Bankroto administratorius, pateikdamas plano įgyvendinimo aktą, nenurodė, kaip buvo įgyvendinami plane nurodyti pareiškėjų įsipareigojimai ir kokių priemonių jie ėmėsi šiems įsipareigojimams įvykdyti. Pareiškėjai per pastaruosius 2 metus kreditorei visiškai nedengė savo įsiskolinimo, o jų darbo užmokestis ir gaunamos pajamos nuo 2018 metų padidėjo.

17. Pagal FABĮ 8 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą. Mokumo atkūrimo plano turinys reglamentuojamas FABĮ 7 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai.

18. Pagal FABĮ 8 straipsnio 2, 3, 6 dalis bankroto administratorius kartu su rašytine išvada pateikia planą kreditorių susirinkimui, kuriam pritarus, planą tvirtina teismas, jeigu nenustato šio straipsnio 7 dalyje išvardytų kliūčių patvirtinti planą. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 24 straipsnio 1 punktas).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekdami maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, šį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

22. Nagrinėjamu atveju fizinių asmenų D. S. ir G. S. mokumo atkūrimo plano 1 punkte numatyta, kad šio plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai nuo plano patvirtinimo teisme dienos (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d.). Mokumo atkūrimo plano 3 punkte nurodyta, kad pareiškėjai D. S. ir G. S. dirba UAB „Gergisita“, jų gaunamas darbo užmokestis yra po 289,62 Eur per mėnesį. Pagal plano 6 punktą pareiškėjai plano įgyvendinimo laikotarpiu įsipareigojo siekti geresnių darbo įmonėje rezultatų ir didesnio atlyginimo, o nepavykus pagerinti savo finansinės būklės nuolat domėtis darbo pasiūlymų skelbimais, radus darbo pasiūlymą pagal turimą kvalifikaciją su siūlomu didesniu darbo užmokesčiu kandidatuoti į siūlomas darbo vietas, siekiant išnaudoti visas galimybes gauti didesnes pajamas, pareiškėjai taip pat įsipareigojo ieškoti galimybių dirbti papildomus darbus, vykdyti individualią veiklą. Mokumo atkūrimo plano 12 punkte numatytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, t. y. numatyta, kad per 5 plano vykdymo metus kreditorei AB „Šiaulių bankas“ bus sumokėta iš viso 12 854,40 Eur suma (po 2 570,88 Eur per metus). Šis pareiškėjų įsipareigojimas pagal planą yra įvykdytas, t. y. pareiškėjai yra sumokėję AB „Šiaulių bankas“ 12 854,40 Eur sumą, tačiau pagal byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjai yra tinkamai įvykdę visus mokumo atkūrimo plane numatytus įsipareigojimus.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotas asmuo dar 2018 m. sausio 26 d. pateikė teismui mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/ užbaigimo aktą, kuriame nurodė, kad pagal mokumo atkūrimo planą per 5 metų laikotarpį fiziniai asmenys privalo patenkinti kreditoriaus reikalavimą 12 854,40 Eur sumai. Šią prievolę fiziniai asmenys įvykdė anksčiau plane numatyto termino. Atsižvelgiant į tai, administratoriaus įgaliotas asmuo prašė užbaigti fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylą. Tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi prašymo netenkino. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir nurodė, kad mokumo atkūrimo planui kreditorė AB „Šiaulių bankas“ pritarė ir šį planą patvirtino teismas, atsižvelgdami į plane nustatytą 5 metų mokumo atkūrimo trukmę, jame numatytas priemones pagerinti skolininkų turtinę padėtį, t. y. siekį padidinti gaunamas pajamas (darbo užmokestį), susirasti geriau apmokamą darbą, dirbti papildomus darbus, vykdyti individualią veiklą ir pan. Tik pasibaigus plano įgyvendinimo terminui bus galima įvertinti, ar skolininkai: a) dėjo visas pastangas, kaip nurodė plane, padidinti gaunamas pajamas (siekė geresnių darbo rezultatų ir geresnio darbo užmokesčio, ieškojo geriau apmokamo darbo, papildomo darbo, užsiėmė individualia veikla ir pan.); b) jei nepadidino gaunamų pajamų, ar egzistavo objektyvi galimybė tai padaryti, ir tik tuomet spręsti, ar egzistuoja pagrindas baigti bankroto bylą ir nurašyti kreditorių finansinius reikalavimus.

24. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad bankroto procesas negali apsiriboti vien tik bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane nurodytų piniginių lėšų (12 854,40 Eur) sumokėjimu kreditorei. Mokumo atkūrimo plane numatyta kreditorei grąžinti skolos dalis buvo nustatyta atsižvelgiant į plano sudarymo (patvirtinimo) metu buvusią bankrutuojančių fizinių asmenų finansinę situaciją (jų gaunamas darbines pajamas ir galimybes padengti kreditoriaus finansinį reikalavimą). Tuo tarpu pareiškėjams plano įgyvendinimo laikotarpiu gavus papildomų pajamų, kurios nebuvo numatytos plane (jos nėra susiję su pareiškėjų gaunamu darbo užmokesčiu, nėra numatytos gauti iš kitų asmenų pagal mokumo atkūrimo planą) ir į jas nebuvo atsižvelgta tvirtinant planą, laikytina, kad pareiškėjų turtinė padėtis, lyginant ją su plano sudarymo (patvirtinimo) metu buvusia faktine situacija, pasikeitė ir ši aplinkybė turi būti įvertinta, svarstant klausimą dėl pareiškėjų galimybės didesne dalimi (nei numatyta mokumo atkūrimo plane) padengti kreditoriaus finansinį reikalavimą, taip pat tikslinant (pakeičiant) mokumo atkūrimo planą FABĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka.

25. Pažymėtina, kad FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratoriumi, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (FABĮ 16 straipsnis). Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

26. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teigdamas, kad bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas, nepateikė išsamių duomenų apie bankrutuojančių asmenų D. S. ir G. S. mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu gautas pajamas ir patirtas išlaidas, bankrutuojančių asmenų galimybes per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. (kai buvo atliktas paskutinis mokėjimas anksčiau plane numatyto termino) iki 2020 m. gegužės 4 d. iš gaunamų pajamų (darbo užmokesčio) didesne dalimi atsiskaityti su kreditore, taip pat duomenų, ar bankrutuojantys asmenys dėjo visas pastangas, kaip nurodė plane, padidinti gaunamas pajamas (siekė geresnių darbo įmonėje rezultatų ir didesnio darbo užmokesčio, ieškojo geriau apmokamo darbo, papildomo darbo, užsiėmė individualia veikla, išnaudojo visas galimybes gauti didesnes pajamas); jei nepadidino gaunamų pajamų, ar egzistavo objektyvi galimybė tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad bankrutuojančių asmenų pareiga pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą yra įtvirtinta ne tik mokumo atkūrimo plane, bet ir FABĮ 16 straipsnio 10 punkte.

27. Pažymėtina, kad teismo nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog bankrutuojančių fizinių asmenų pajamos sudaro 579,24 Eur/mėn., būtiniesiems bankrutuojančių asmenų poreikiams tenkinti reikalinga 320 Eur/mėn. suma, o administravimo išlaidoms numatyta 45 Eur/mėn. Taigi kreditorės AB „Šaulių bankas“ finansinio reikalavimo tenkinimui skirta 214,24 Eur/mėn. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. bankrutuojantys asmenys D. S. ir G. S. jokių mokėjimų kreditorei AB „Šiaulių bankas“ neatliko, nors pagal mokumo atkūrimo planą bankrutuojantys asmenys įsipareigojo dėti visas pastangas padidinti gaunamas pajamas, tokiu būdu siekiant didesne dalimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjams plano įgyvendinimo laikotarpiu gavus papildomų pajamų, kurios nebuvo numatytos plane ir į jas nebuvo atsižvelgta tvirtinant planą, laikytina, kad pareiškėjų turtinė padėtis, lyginant ją su plano sudarymo (patvirtinimo) metu buvusia faktine situacija, pasikeitė ir ši aplinkybė turi būti įvertinta, svarstant klausimą dėl pareiškėjų galimybės didesne dalimi (nei numatyta mokumo atkūrimo plane) padengti kreditorės finansinį reikalavimą, taip pat tikslinant (pakeičiant) mokumo atkūrimo planą FABĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau bankrutuojantys asmenys D. S. ir G. S. nebuvo pakankamai aktyvūs, mokumo atkūrimo plano netikslino ir neinicijavo klausimo dėl galimybės didesne dalimi padengti kreditorės finansinį reikalavimą svarstymo kreditorių susirinkime, taip pat neinicijavo klausimo dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo termino sutrumpinimo svarstymo kreditorių susirinkime. Kaip jau minėta, kad bankrutuojantys asmenys turi pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi ir kreditoriais organizuojant bankroto procedūras, be kita ko ir teikti tvirtinti (tikslinti) mokumo atkūrimo planą, tuo tarpu kreditoriai turi teisę tik teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano (FABĮ 24 straipsnio 6 punktas).

28. Pagal FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina plano, juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, fizinis asmuo turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, tačiau pagal bylos duomenis bankrutuojantys asmenys D. S. ir G. S., manydami, kad mokumo atkūrimo plane nustatytos sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti jiems nepakanka arba atsirado kitų aplinkybių, kurios sunkina plano ir juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, nerengė ir neteikė bankroto administratorei plano patikslinimo. Taigi nėra aišku, kur ir kam bankrutuojantys asmenys panaudojo pinigines lėšas, viršijančias būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą ir administravimo išlaidų sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal FABĮ 16 straipsnio 5 punktą fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka.

29. Taip pat pažymėtina, kad pagal kreditorės AB „Šiaulių bankas“ pateiktus registrų patikros detalių ataskaitų duomenis bankrutuojančių fizinių asmenų darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. yra padidėjęs, t. y. D. S. darbo užmokestis yra 750 Eur (507,75 Eur grynosios pajamos), o G. S. 850 Eur (565,25 Eur grynosios pajamos). Bankroto administratorius kartu su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktu pateikė VSDFV pažymas apie bankrutuojančių asmenų D. S. ir G. S. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., tačiau šios pažymos yra nepilnos, t. y. pažyma apie D. S. valstybinį socialinį draudimą atspindi gautas draudžiamąsias pajamas tik už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., o pažymoje apie G. S. valstybinį socialinį draudimą atspindi tik jo gautas draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. bei gautas ligos išmokas tam tikrais laikotarpiais 2018-2020 metais. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės nustatyti, nuo kurio konkretaus momento padidėjo bankrutuojančių asmenų pajamos, kokio dydžio pajamas jie gavo per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. ir kur šias lėšas panaudojo. Pažymėtina, kad FABĮ 16 straipsnio 6 punktas numato, jog fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių).

30. Pirmosios instancijos teismas, gavęs bankroto administratoriaus parengtą plano įgyvendinimo aktą, neįvertino (neišanalizavo) mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu (2015 m. gegužės 4 d. – 2020 m. gegužės 4 d.) bankrutuojančių asmenų gautų pajamų, jų pokyčio (padidėjimo), patirtų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti ir administravimo išlaidoms padengti, kur ir kam buvo panaudotos lėšos, viršijančios būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą ir administravimo išlaidų sumą, bankrutuojančių asmenų galimybių iš gaunamų pajamų didesne dalimi atsiskaityti su kreditore AB „Šiaulių bankas“, taip pat duomenų, ar bankrutuojantys asmenys dėjo visas pastangas padidinti gaunamas pajamas, o jei nepadidino gaunamų pajamų, ar egzistavo objektyvi galimybė tai padaryti, ar bankrutuojantys asmenys tinkamai vykdė visas plane ir FABĮ jiems nustatytas pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad, patvirtinus plano įgyvendinimo aktą ir užbaigus bankroto bylą, būtų nurašoma gana didelė kreditorės finansinio reikalavimo suma (81 359,84 Eur), todėl šiuo atveju būtina įvertinti, ar nebuvo pažeista kreditorės ir bankrutuojančių asmenų interesų pusiausvyra.

31. Kaip jau minėta, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

32. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto proceso pabaigos perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto proceso pabaigos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.