- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-148-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04292-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- D. S., G. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir G. S. bei bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centro“ atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjams D. S. ir G. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo administravimo centras“. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų D. S. ir G. S. mokumo atkūrimo planas.
Šalies argumentai
2. Bankroto administratorė UAB „Verslo administravimo centras“ 2020 m. birželio 11 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylos užbaigimo. Nurodė, kad D. S. ir G. S. mokumo atkūrimo plane patvirtinta ir mokėtina suma vieninteliam kreditoriui AB ,,Šiaulių bankas“ yra pervesta anksčiau laiko 2018 m. sausio 11 d. Nei fiziniai asmenys, nei kreditorius dėl mokumo atkūrimo plano koregavimo, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-160-802/2018 netenkinus pareiškimo užbaigti bankroto bylą nepasibaigus jame nustatytam 5 metų įgyvendinimo terminui, nesikreipė. Kadangi fiziniai asmenys prievolę kreditoriui yra įvykdę, bankroto byla turėtų būti užbaigta. Bankroto administratoriui įgyvendinant jam priskirtas funkcijas, 2020 m. gegužės 7 d. jis surašė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/užbaigimo aktą, kurį išsiuntė kreditorių susirinkimo pirmininkui, t. y. vieninteliam kreditoriui AB ,,Šiaulių bankas“ pasirašyti. Kreditorius mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/užbaigimo aktą pasirašyti atsisakė, nurodydamas nesutikimo motyvus rašte, grąžinti administratoriui fizinių asmenų ir bankroto administratoriaus pasirašytą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/užbaigimo aktą ignoravo. Bankroto administratoriaus nuomone, toks kreditoriaus atsisakymas yra nepagrįstas. Kartu su prašymu pateikė 2020 m. gegužės 7 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/užbaigimo aktą, 2020 m. birželio 9 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/užbaigimo akto atsisakymo pasirašyti protokolą, 2020 m. gegužės 7 d. pareiškimą dėl akto pasirašymo kreditoriui AB ,,Šiaulių bankas“, aiškinamąjį raštą, kreditoriui AB ,,Šiaulių bankas“ teiktas ataskaitas apie bankroto proceso eigą, duomenis apie atliktus mokėjimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo centras“ pareiškimą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylos užbaigimo tenkino, baigė fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylą, nurašė mokumo atkūrimo plane numatytą likusį nepatenkintą kreditoriaus AB ,,Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą 81 359,84 Eur sumai.
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimą dėl fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto proceso pabaigos perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi bankrutuojančių fizinių asmenų D. S. ir G. S. bei bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ prašymo (pareiškimo) dėl mokumo atkūrimo įgyvendinimo akto tvirtinimo netenkino ir nutraukė bankrutuojančių fizinių asmenų G. S. ir D. S. bankroto bylą.
6. Teismas nustatė, kad bankroto administratorius 2020 m. gegužės 7 d. surašė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/užbaigimo aktą, kurį išsiuntė kreditorių susirinkimo pirmininkui, t. y. vieninteliam kreditoriui AB ,,Šiaulių bankas“ pasirašyti, tačiau kreditorius pasirašyti atsisakė. Teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo plane nustatytas terminas mokumui atkurti baigėsi 2020 m. gegužės 6 d., mokumo atkūrimo plane pareiškėjai ne tik buvo įsipareigoję sumokėti konkrečią pinigų sumą kreditoriui, t. y. patenkinti kreditoriaus reikalavimą ne mažesnei kaip 12 854,40 Eur sumai, bet ir imtis visų priemonių leistinų padidinti savo gaunamas pajamas, ieškoti geriau apmokamo darbo, dirbti keliose darbovietėse ir panašiai. Pažymėjo, kad SODRA duomenimis, 2020 metais D. S. pajamos vidutinės mėnesio yra 491 Eur, G. S., atsižvelgiant į nedarbo išmoką ir gaunamą darbo užmokestį yra apie 482 Eur (grynosios pajamos). Teismas iš viešų duomenų nustatė, kad G. S. yra UAB „Gergidita“ direktorius, D. S. taip pat dirba toje pačioje bendrovėje, kurioje nurodoma, jog vidutinis atlyginimas 2020 m. rugsėjo mėn. yra 613 Eur.
7. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančio fizinio asmens pareigas bankroto laikotarpio metu reglamentuoja FABĮ 16 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, jog asmuo pasikeitus finansinei būklei tai yra tiek padidėjus pajamoms, tiek joms sumažėjus, privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Teismo vertinimu, pareiškėjai minėtos pareigos nevykdė. Pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos jų pajamos 289 Eur kiekvieno ir, teismo vertinimu, pareiškėjų finansinė būklė pagerėjo, t. y. jų gaunamos pajamos padidėjo ir kiekvienas gauna apie 480–490 Eur per mėnesį. Teismo teigimu, pareiškėjai apie pajamų pasikeitimą privalėjo informuoti bankroto administratorių, tačiau to nepadarė. Teismas nesutiko su pareiškėjų teigimu, kad jie gali inicijuoti mokumo atkūrimo plano pakeitimą tik tuo atveju jeigu kyla sunkumų jį vykdyti. Pažymėjo, kad FABĮ 17 straipsnyje nustatyta, jog asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Teismas padarė išvadą, kad asmuo gali inicijuoti plano pakeitimą ir tuo atveju jeigu atsiranda aplinkybės leidžiančios greičiau atkurti jo mokumą.
8. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 9 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/užbaigimo akto atsisakymo pasirašyti protokole įrašyta „administratorius pažymi, kad ... mokumo atkūrimo plane numatytas 5 metų terminas yra pasibaigęs, mokumo atkūrimo plane nurodyta apimtimi, kreditorinis reikalavimas patenkintas, todėl nėra teisinių aplinkybių nei pagrindų tęsti fizinių asmenų bankroto bylą ir kreditoriaus nemotyvuotas atsisakymas yra neteisėtas“. Teismas pažymėjo, kad minėtame protokole nenurodyti motyvai dėl kurių kreditorius nepasirašė plano įgyvendinimo akto ir tai, teismo vertinimu, neatitinka FABĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
9. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus „AB Šiaulių bankas“ atsisakymo pasirašyti mokumo atkūrimo aktą motyvai yra nurodyti 2018 m. sausio 17 d. rašte Nr. S-18/00765/c, tačiau šis raštas buvo skirtas į 2018 m. sausio 26 d. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo, kuris buvo netenkintas įsiteisėjusia 2018 m. vasario 20 d. nutartimi. Dėl to, teismas laikė, kad minėtas raštas negali būti vertinamas kaip nepasirašymo protokolas ar motyvai dėl 2020 m. gegužės 7 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/ užbaigimo akto. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, dar labiau patvirtina teismo išvadą, kad nepasirašymo protokole dėl 2020 m. gegužės 7 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/užbaigimo akto nenurodytos nepasirašymo priežastys.
10. Teismas pažymėjo, kad pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą pareiškėjai buvo įsipareigoję ne tik sumokėti 12 854,40 Eur mokumo atkūrimo laikotarpiu, bet ir dėti visas pastangas padidinti pajamas, tačiau to nedarė. Pažymėjo, kad G. S. turi sporto bakalauro diplomą ir mokytojo kvalifikaciją, taigi, gali dirbti ir pagal kvalifikaciją, o ne tik UAB direktoriumi, jeigu direktoriaus uždarbis yra tik 289 Eur arba apie 482 Eur (2020 metais), t. y. mažiau nei minimali mėnesio alga. Teismo vertinimu, tai, kad atskirais laikotarpiais G. S. turėjo sveikatos problemų ir buvo laikinai nedarbingas bei gavo ligos pašalpą nėra pagrindas daryti išvadą, jog asmuo dėjo visas pastangas dirbti ir atlyginti kreditoriui kuo didesnę įsipareigojimų dalį. Pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog G. S. ar D. S. yra ar buvo dalinai darbingi, tai yra jų darbingumo lygis nustatytas gydytojų konsultacinės komisijos byloje nėra.
11. Teismas iš Sodros duomenų nustatė, kad bankrutuojančių fizinių asmenų pajamos buvo padidėję jau 2019 metais, kai dar nebuvo praėjęs 5 metų terminas nustatytas mokumo atkūrimo plane, jų mokumui atkurti, o būtent 2019 metais G. S. pajamos (uždarbis UAB „Gergidita“) nurodomas 750 Eur, 2020 metais – 850 Eur, išskyrus laikotarpius, kai jis gavo ligos pašalpą dėl laikino nedarbingumo, o D. S. grynosios pajamos 2020 m. buvo vidutiniškai 507 Eur (kitur 491 Eur), taigi taip pat pasikeitę – padidėję nuo 2015 metų, kai buvo tvirtinamas mokumo atkūrimo planas. Teismas laikė, kad bankrutuojantys asmenys savo neveikimu nuo 2018 m. sausio mėnesio rodo, kad jie yra abejingi bankroto procesui ir prievolių kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ vykdymui, bankrutuojantys asmenys nevykdo FABĮ įstatymo nustatytų reikalavimų.
12. Teismas padarė išvadą, kad bankrutuojantys asmenys bankroto proceso metu nesielgė sąžiningai, nes maksimaliai nesiekė vykdyti mokumo atkūrimo plane numatytus visus įsipareigojimus. Pažymėjo, kad padidėjus pajamoms jie nesiekė skirti didesnę jų dalį kreditoriaus reikalavimams sumažinti ir kreditoriaus reikalavimas sumažintas tik labai maža dalimi, sumokėjus 12 854,40 Eur sumą (visas kreditoriaus AB „Šiaulių bankas reikalavimas sudarė 94 241,24 Eur). Teismo teigimu, pareiškėjai nevykdė pareigos informuoti bankroto administratorių apie pajamų padidėjimą, nesikreipė į bankroto administratorių dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo, t. y. nebendradarbiavo nei su kreditoriumi, nei su bankroto administratoriumi. Pasak teismo, tokie bankrutuojančių asmenų veiksmai rodo, kad jie neveikė kaip atidūs ir rūpestingi asmenys ir nesiekė atkurti mokumą bei įsipareigojimus kreditoriui vykdyti kuo didesne apimtimi.
13. Teismas konstatavo, kad bankroto bylos užbaigimas, prieštarautų esminiams sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, neatitiktų FABĮ įstatymo tikslų, todėl bankroto administratoriaus prašymą dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto netvirtino ir bankrutuojančių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylą nutraukė (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 8 punktas, 30 straipsnio 2 dalis).
VI. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį, kuria buvo užbaigtas fizinių asmenų bankroto procesas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nutraukė fizinių asmenų bankroto procesą, kuris yra pasibaigęs. Pažymėjo, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas pasibaigė 2020 m. gegužės 12 d. Pasak bankroto administratoriaus, skundžiama teismo nutartis prieštarauja fizinio asmens bankroto proceso tikslams, užkerta kelią atkurti fizinių asmenų mokumą.
14.2. Teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi. Pažymėjo, kad skolininkų sąžiningumas vertintinas tik kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismui vertinant, ar skolininkas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjų sąžiningumas yra nustatytas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Be to, pasak nemokumo administratoriaus, byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjų sąžiningumo prezumpciją.
14.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjai tiksliai visus penkis metus vykdė mokumo atkūrimo planą. Pažymėjo, kad mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas teismo nutartimi, kuri yra privaloma (CPK 18 straipsnis). Pažymėjo ir tai, kad teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane nėra teismo nurodytų sąlygų, jog pareiškėjai įsipareigojo sumokėti ne mažiau nei 12 854,40 Eur. Pasak bankroto administratoriaus, nemokumo atkūrimo plane buvo nurodyta tiksli suma, kurią paraiškėjai turėjo sumokėti ir jie šią sumą sumokėjo (FABĮ 8 straipsnis). Pažymėjo, kad kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik pagal mokumo atkūrimo planą, todėl šio plano sudarymui skiriamas ypatingas dėmesys. Pažymėjo ir tai, kad kreditorius neteikė prieštaravimų dėl mokumo atkūrimo plano. Nurodė, kad kreditorius įmokas iš pareiškėjų priėmė, pastabų nereiškė.
14.4. Teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjai neinformavo apie pasikeitusią finansinę padėtį. Šiuo aspektu nurodė, kad 2018 metai B. G. informavo bankroto administratorių, jog sutinka sumokėti visą likusią pareiškėjų skolą kreditoriui ir yra pateikusi pasiūlymą kreditoriui dėl skolos išpirkimo. Pažymėjo, kad B. G. 2018 m. sausio 5 d. į bankrutuojančių asmenų sąskaitą pervedė 5 141,76 Eur lėšas, skirtas kreditoriui.
14.5. Nepagrįsti teismo motyvai, kad 2020 m. birželio 9 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/užbaigimo akto atsisakymo pasirašyti protokolas neatitinka FABĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažymėjo, kad teismui teikiant protokolą motyvai nebuvo nurodyti, nes nesutikimo motyvų nepateikė pats kreditorius.
14.6. Pažymėjo, kad bankroto administratoriui yra žinoma, jog pareiškėjas siekė susirasti geriau apmokamą darbą, dalyvavo konkurse į Marijampolės sporto centro direktoriaus pareigas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo kasacinio teismo suformuotų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą nutraukti bankroto bylą. Tuo tarpu kreditoriaus argumentai apie pareiškėjų neveikimą yra deklaratyvūs.
15. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. S. ir G. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bankroto administratoriaus pareiškimą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylos užbaigimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto pabaigą įvykdžius nemokumo atkūrimo planą per jame nurodytą terminą (FABĮ 30 straipsnio 1, 2 dalis). Pažymėjo, kad kreditorius turi būti aktyvus bankroto proceso metu vykdant mokumo atkūrimo planą. Pasak pareiškėjų, bankroto byla gali būti nutraukta tik kreditoriaus prašymu (FABĮ 10 straipsnis). Pažymėjo, kad šiuo atveju kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, pareiškėjų nesąžiningumo neįrodinėjo. Pasak pareiškėjų, teismas spręsdamas dėl fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo įvykdžius nemokumo atkūrimo planą turi įvertinti: ar byloje duomenys, kad kreditorius gavo visas įmokas pagal mokumo atkūrimo planą, ar byloje kreditorius atitinkantis FABĮ 10 straipsnio 2 dalies kriterijus reikalauja nutraukti bankroto bylą, ar byloje yra duomenys, kad kreditorius naudojosi FABĮ numatytomis teisės mokumo atkūrimo plano vykdymo metu, t. y. reiškė pretenzijas dėl fizinio asmens nesąžiningumo, teikė reikalavimus dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo ar to prašė bankroto administratoriaus. Nurodė, kad kreditorius per visą nemokumo atkūrimo plano įgyvendinimą nesikreipė į bankroto administratorių ar teismą dėl šio plano pakeitimo.
15.2. Nepagrįsti teismo argumentai, kad pareiškėjai nedėjo maksimalių pastangų siekdami tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą ir kuo didesne apimtimi patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Šiuo aspektu nurodė, kad pareiškėjai tinkamai ir laiko vykdė mokėjimo atkūrimo planą, kreditorius jokių pretenzijų nereiškė, nesikreipė į bankroto administratorių dėl galimo pareiškėjų nesąžiningumo, pajamų slėpimo. Pažymėjo, kad teismo nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas yra galiojantis ir visiškai įvykdytas. Pastebėjo, kad pareiškėjai mokumo atkūrimo planą įvykdė anksčiau nei jo pabaigos terminas, t. y. planas įvykdytas buvo 2018 m. sausio 11 d., bet kreditorius pretenzijų nereiškė ir daugiau nei dvejus metus elgėsi visiškai pasyviai. Pažymėjo, kad kreditorius gavęs visas įmokas pagal mokumo atkūrimo planą anksčiau nei numatyta plane negali pasyviai laukti kol baigsis mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas ir tik po to reikšti pretenzijas. Pasak pareiškėjų, kreditorius tokiu pasyviu elgesiu patvirtina, kad nelaikė pareiškėjų elgesio nesąžiningu.
15.3. Teismas galėjo spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo tik esant šiomis sąlygoms: 1) kreditoriui pareiškus prieštaravimą dėl bankroto bylos užbaigimo pagal FABĮ 30 straipsnio 1 dalį ir 2) kreditoriui pareikalavus bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Pažymėjo, kad kreditorius į bylą pateiktame atsiliepime neprašė nutraukti pareiškėjų bankroto bylą, o prašė atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos užbaigimo. Teismas nutraukdamas bankroto bylą nenurodė, kokia FABĮ norma jam suteikia teisę savo iniciatyva nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
15.4. Byloje nėra įrodytos visos FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos bankroto bylos nutraukimo sąlygos. Pažymėjo, kad šiuo pagrindu nutraukti bankroto bylą galima tik nepasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui. Nurodė, kad pasibaigus mokumo atkūrimo plano terminui, laikoma, jog mokumo atkūrimo procesas yra baigtas ir jokie veiksmai neatliekami. Pasak pareiškėjų, byloje nėra duomenų apie jų atliktus turto slėpimo nuo bankroto administratoriaus veiksmus. Pažymėjo, kad pareiškėjai neslėpė savo turto ir pajamų, o sąžiningai vykdė mokumo atkūrimo planą. Be to, mokėjimo atkūrimo planą jie įvykdė anksčiau, nes pareiškėjos mama sutiko sumokėti likusią neįvykdyto plano dalį. Pažymėjo, kad kreditorius pritarė visoms bankroto administratoriaus pateiktoms ataskaitoms. Be to, byloje nėra duomenų, kad tariamai pareiškėjų nuslėpto turto vertė yra daugiau nei vienas bazinės socialinės išmokos dydis per mėnesį (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymėjo, kad duomenys apie pareiškėjų pajamas 2020 metais niekaip negali įtakoti pareiškėjų nesąžiningumo laikotarpiu po mokumo atkūrimo plano įvykdymo. Be to, nepagrįstai į 2020 metų pajamas buvo įtraukta ligos išmoka. Nurodė, kad pareiškėjai pagrįstai manė, jog 2018 m. sausio 11 d. įvykdę mokėjimo atkūrimo planą neturi atlikti jokių veiksmų susijusių su plano vykdymu.
15.5. Byloje nėra įrodyta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta bankroto bylos nutraukimo sąlyga. Be to, šis bylos nutraukimo pagrindas gali būti taikomas tik nesibaigus mokumo atkūrimo plano terminui. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai pateikė neteisingą informaciją apie bankroto bylai svarbias aplinkybes (turtą, pajamas ir pan.) ir dėl šios nuslėptos informacijos gali būti neįvykdytos plane numatytos priemonės. Atkreipė dėmesį, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punktas negali būti taikomi kartu, nes atsiranda prieštaringumas, t. y., tampa neaišku, ar asmuo nuslėpė turtą (pajamas), ar pateikė neteisingą informaciją apie turtą (pajamas). Pasak pareiškėjų, toks teismo nutarties prieštaravimas rodo, kad teismas netinkamai išsprendė klausimą.
15.6. Teismas nepagrįstai laikė, kad bankroto byla nutrauktina ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo atliktos sudėtingos operacijos, po kurių skirta reabilitacija, pasekmes jis jaučia iki šiol (negali dirbti fizinio, stovimo darbo, sunkiai kilnoti). Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo teigimu, jis negali dirbti darbo pagal išsilavinimą (sporto bakalaurą) ar susirasti geriau apmokamo darbo. Pažymėjo, kad pareiškėjas nedarbingumą turėjo 2018 m., 2019 m., 2020 m. Nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas galėjo susirasti geriau apmokamą darbą nerodo jo nesąžiningumo.
Atsiliepimas
15.7. Byloje yra kreditoriaus nesutikimo su bankroto bylos užbaigimu motyvai. Pažymėjo, kad kreditorius nesutikimo motyvus išdėstė į bylą pateiktame atsiliepime, tiek prie pareiškimo pridėtame 2020 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške.
15.2. Teismo nutartis pažeidžia proporcingumo principą ir neatitinka FABĮ tikslų. Nurodė, kad teismas pažeidė pareiškėjų teises, nes jie penkis metus tinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, tuo tarpu kreditorius visą procesą buvo pasyvus. Teismas tik bendrai nurodė, kad bankroto proceso užbaigimas pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, tačiau neatskleidė šių principų turinio.
16. Atsiliepimais į atskiruosius skundus kreditorius AB Šiaulių bankas prašo bankroto administratoriaus ir pareiškėjų atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Pažymėjo, kad bankroto administratorius nepagrįstai atskiruoju skundu prašo palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį. Nurodė, kad minėta nutartis yra panaikinta Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi.
16.2. Pažymėjo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisinga ir pagrįsta. Pasak kreditoriaus, pareiškėjų bankroto bylos užbaigimo klausimas jau buvo svarstytas. Pažymėjo, kad Marijampolės apylinkės teismas dar 2018 m. vasario 22 d. nutartyje, kuria atmetė prašymą dėl bankroto bylos užbaigimo, konstatavo, jog net ir įvykdžius mokumo atkūrimo planą bankroto bylos užbaigimas yra nepagrįstas ir neatitinka FABĮ tikslų. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad nemokumo atkūrimo plano įvykdymo terminas nepasibaigęs ir pareiškėjai gali didesne dalimi patenkinti kreditoriaus reikalavimus. Pasak kreditoriaus, minėtos aplinkybės patvirtina, kad 2018 metais buvo konstatuotas netinkamas mokumo atkūrimo plano vykdymas ir kreditoriaus interesų pažeidimas. Pažymėjo, kad pareiškėjai per du metus nebendradarbiavo su banku, nesiekė bent minimaliai sumažinti likusio įsiskolinimo ir laukė kol pasibaigs mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas. Nurodė, kad mokumo atkūrimo plane buvo nurodyta tik preliminari reikalavimo patenkinimo suma, atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes. Nurodė ir tai, kad mokumo atkūrimo plane pareiškėjai buvo įsipareigoję dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti.
16.3. Nurodė, kad bankroto administratorius savo pareigas atliko netinkamai, nekontroliavo ir nestebėjo fizinių asmenų pajamų. Bankroto administratorius nesurinko duomenų apie pareiškėjų pajamas ir neužtikrino, kad iš didesnių pajamų būtų daugiau patenkintas kreditoriaus reikalavimas. Pažymėjo, kad pareiškėjų pajamos nuo 2018 metų išaugo beveik dvigubai.
16.4. Nepagrįsti bankroto administratoriaus teiginiai apie pareiškėjų sąžiningumą. Pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjų veiksmus bankroto procese, jų atsisakymą bendrauti su kreditoriumi, jų veiksmai nelaikytini sąžiningais. Pažymėjo ir tai, kad užbaigus pareiškėjų bankroto bylą nebus pasiekti fizinio asmens bankroto proceso tikslai.
16.5. Nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad jie tinkamai įvykdė mokumo atkūrimo planą. Kreditoriaus teigimu, aplinkybę, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta suma buvo tik preliminari, patvirtina tarp šalių dar 2018 metais vykę teisminiai ginčai ir kreditorius tikėjosi susigrąžinti didesnę nei 12 854,40 Eur sumą. Pažymėjo, kad kreditoriaus pozicija buvo nuosekli, jis visą laiką reikalavo įvykdyti reikalavimą didesne dalimi. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai įvykdė mokumo atkūrimo plano dalį, kuria įsipareigojo dėti pastangas mokumui atkurti, ieškoti geriau apmokamo darbo. Be to, kreditorius tarp šalių vykusiame susirašinėjime buvo išdėstęs poziciją, kad mokumo atkūrimo planas nesibaigia 12 854,40 Eur sumos sumokėjimu. Atkreipė dėmesį, kad dalį šios sumos sumokėjo ne pareiškėjai, o B. G..
16.6. Teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindus. Pažymėjo, kad pareiškėjai nevykdė mokumo atkūrimo plane nurodytų įsipareigojimų. Bankroto administratorius teikdamas prašymą dėl bankroto bylos pabaigos nepateikė duomenų, kad pareiškėjų pajamos beveik padvigubėjo, taip pat nepateikė paaiškinimų, kodėl padidėjus pareiškėjų pajamoms nebuvo daugiau dengiamas kreditoriaus reikalavimas ir kreditorius nebuvo informuotas apie pajamų padidėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Kauno apygardos teisme 2021 m. vasario 8 d. buvo gauta bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centro“, bankrutuojančių fizinių asmenų D. S. ir G. S. bei kreditoriaus AB „Šiaulių banko“ pasirašyta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė sudaryti taikos sutartį šiomis sąlygomis:
17.1. „Bankroto administratorius UAB “Verslo administravimo centras” atsisako savo atskirojo skundo ir jame išdėstytų reikalavimų dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020-11-10 nutarties civilinėje byloje Nr.e2FB-6716-399/2020 panaikinimo ir palikimo galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-4287- 802/2020.
17.2. D. S., G. S. ir AB Šiaulių bankas sutinka su bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo centras” atsisakymu nuo atskirojo skundo.
Šalies argumentai
17.3. Bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo centras” ir AB Šiaulių bankas sutinka su bankrutuojančių asmenų D. S. ir G. S. atskiruoju skundu ir jame išdėstytais reikalavimais ir prašo panaikinti 2020-11-10 Marijampolės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr.e2FB-6716-399/2020 ir patenkinti 2020-06-11 bankroto administratoriaus UAB Verslo administravimo centras pareiškimą dėl pareiškėjų D. S. ir G. S. bankroto bylos užbaigimo.
17.4. AB Šiaulių bankas pareiškia, kad sutinka, jog būtų patvirtintas 2020-05-07 D. S. ir G. S. mokumo atkūrimo įgyvendinimo aktas ir užbaigta D. S. ir G. S. bankroto byla.
17.5. AB Šiaulių bankas pareiškia, kad pasirašius Taikos sutartį, bankas neturės ir ateityje nereikš D. S. ir G. S. atžvilgiu pretenzijų, susijusių su jų, kaip bankrutuojančių asmenų, mokumo atkūrimo plano vykdymu.
17.6. Taikos sutartį pasirašančios Šalys prisiima sau visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl viena kitai neatlygins jokių turėtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidų advokatų ir/ar advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti.
17.7. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu byloje, valstybei sumoka D. S. ir G. S..
17.8. Šalys pareiškia, kad Taikos sutartis yra sudaryta laisva Šalių valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, nenaudojant spaudimo, dėl kurio Šalys būtų priverstos sudaryti Taikos sutartį. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis yra sudaryta visų Šalių iniciatyva, sutartis atitinka jų interesus. Šalys įsipareigoja laikytis Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų.
17.9. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad atliko visus teisinius veiksmus, įskaitant visų reikiamų leidimų, sutikimų gavimą, būtinus Taikos sutarties tinkamam sudarymui, jos galiojimui, Taikos sutarties sąlygų vykdymui ir kad Saliai nereikia jokio kito leidimo ar sutikimo, išskyrus tuos, kuriuos ji gavo.
17.10. Šalys pareiškia, kad Taikos sutarties sąlygų turinys ir jų visuma Šalims yra suprantami, aiškūs ir atitinka Šalių tikrąją valią. Šalys patvirtina, jog, sudarant Taikos sutartį, Šalys buvo atstovaujamos teisininkų, todėl, prieš sudarydamos Taikos sutartį, būdamos rūpestingos ir apdairios, atliko visus veiksmus ir ėmėsi visų priemonių neaiškioms Taikos sutarties sąlygoms išsiaiškinti ir abipusių derybų keliu Taikos sutarties sąlygas suformulavo taip, kad Taikos sutarties sąlygos atitiktų Šalių tikslus, valią bei interesus.
17.11. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nepažeidžia Šalių ar trečiųjų asmenų interesų, taip pat viešųjų interesų, nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisiniu pagrindu pripažinti Taikos sutartį negaliojančia ir/ar niekine.
17.12. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, žinoma, kad tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių kelti bylų ateityje nebus galima: CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas - „'Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu <...> yra įsiteisėjusi] <...> teismo nutartis <„.> patvirtinti šalių taikos sutartį 294 straipsnio 2 dalis - „Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismų dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama“); CK 6.985 straipsnio 1 dalis „Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galių“.
17.13. Taikos sutartis įsigalioja nuo Taikos sutarties patvirtinimo Kauno apygardos teisme.
17.14. Šalys, susitarusios aukščiau nurodytomis sąlygomis, prašo Teismo Taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą Nr. e2S-148-254/2021 nutraukti. Šalys prašo Teismo taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.
17.15. Sudarytą taikos sutartį AB Šiaulių bankas pateikia Kauno apygardos teismui elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (www.e.teismas.lt).
17.16. Šalys perskaitė ir aukščiau nurodytą dieną sudarė Taikos sutartį, atitinkančią jų valią ir tikslus, bei mano, kad visos Taikos sutarties nuostatos yra sąžiningos, protingos ir teisingos, ir tai patvirtino savo parašais.“
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
XV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo plano atkūrimo įgyvendinimo aktą ir nutraukta fizinių asmenų bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl apelianto bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ atsisakymo nuo atskirojo skundo
20. Kauno apygardos teisme 2021 m. vasario 8 d. buvo gauta bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centro“, bankrutuojančių fizinių asmenų D. S. ir G. S. bei kreditoriaus AB „Šiaulių banko“ pasirašyta taikos sutartis. Taikos sutarties pirmame punkte yra nurodyta, kad bankroto administratorius atsisako savo 2020 m. lapkričio 16 d. atskirojo skundo ir jame išdėstytų reikalavimų dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties panaikinimo, tačiau bankroto administratorius nenurodė, kad jam yra žinomos procesinės atskirojo skundo atsisakymo pasekmės (CPK 308 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgdamas į tai, Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė išaiškinti bankroto administratoriui UAB „Verslo administravimo centras“ procesines atskirojo skundo atsisakymo teisines pasekmes, t. y., kad teismas, priėmęs apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymą, apeliacinį procesą nutraukia ir kad apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės. Apeliantas bankroto administratorius 2021 m. vasario 10 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad jam žinomos atsisakymo nuo atskirojo skundo pasekmės, t. y. kad teismas, priėmęs atskirojo skundo atsisakymą, apeliacinį procesą nutraukia ir kad atskirojo skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės.
21. CPK 308 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti atskirojo (apeliacinio) skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos (prieštaravimas imperatyvios įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
22. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nepriimti bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ atsisakymo nuo 2020 m. lapkričio 16 d. atskirojo skundo, nes bankroto administratoriaus pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, jis nurodė, kad jam žinomos procesinės atsisakymo nuo atskirojo skundo pasekmės. Esant nustatytoms aplinkybėms, bankroto administratoriaus atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas ir apeliacinis procesas pagal bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties nutrauktinas (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Toliau apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal pareiškėjų D. S. ir G. S. atskirąjį skundą.
Dėl šalių prašymo patvirtinti taikos sutartį
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Tačiau šalių prašymas baigti bylą taikos sutartimi teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2012; 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).
24. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo, tačiau aktuali kasacinio teismo praktika suformuota juridinių asmenų bankroto procese tuo aspektu, kuriuo laikoma, kad viešojo intereso buvimas bei siekis užtikrinti tinkamą bankroto proceso paskirties ir tikslo įgyvendinimą įpareigoja teismą kontroliuoti bankroto procedūrų teisėtumą, kad bankroto procesas vyktų laikantis įstatymo normų reikalavimų, operatyviai ir efektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015 ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas iš šalių pateiktos 2020 m. vasario 8 d. pasirašytos taikos sutarties nustatė, kad šalys taikos sutarties 3 punkte prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir patenkinti bankroto administratoriaus 2020 m. birželio 11 d. pareiškimą dėl pareiškėjų D. S. ir G. S. bankroto bylos užbaigimo. Taikos sutarties 4 punkte kreditorius AB Šiaulių bankas pareiškia, kad sutinka, jog būtų patvirtintas 2020 m. gegužės 7 d. D. S. ir G. S. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas ir užbaigta D. S. ir G. S. bankroto byla. Kreditorius taip pat pareiškia, kad pasirašius taikos sutartį neturi ir neturės pretenzijų D. S. ir G. S. atžvilgiu, susijusių su jų, kaip bankrutuojančių asmenų, mokumo atkūrimo plano vykdymu (taikos sutarties 5 punktas). Kituose taikos sutarties punktuose šalys susitaria dėl procesinio pobūdžio klausimų (bylinėjimosi išlaidų, taikos sutarties sudarymo sąlygų, jos pateikimo teismui tvarkos ir pan.) bei prašo civilinę bylą Nr. e2S-148-254/2021 nutraukti.
26. Taigi, šalys taikos sutartimi siekia užbaigti fizinių asmenų bankroto procesą, be kita ko, taikos sutartyje susitaria panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir patenkinti bankroto administratoriaus 2020 m. birželio 11 d. pareiškimą dėl pareiškėjų D. S. ir G. S. bankroto bylos užbaigimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms FABĮ įstatymo nuostatoms, šalys susitarė dėl teismo kompetencijai priskirtinų klausimų, todėl tokia taikos sutartis negali būti tvirtinama (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
27. Pažymėtina, kad fizinių asmenų bankroto bylos pabaiga reglamentuojama FABĮ 30 straipsnyje. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tuo tarpu FABĮ 30 straipsnio 3 dalyje numatyti kiti bankroto bylos pabaigos pagrindai, t. y. įtvirtinta, kad teismas taip pat priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) anksčiau negu nustatyta plane patenkinti fizinio asmens visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai ir bankroto administratorius pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus; 2) bankroto administratorius pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus; 3) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus. Taigi, FABĮ nuostatos nenumato fizinio asmens bankroto bylos pabaigos patvirtinus taikos sutartį.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorius pateikė teismui patvirtinti 2020 m. gegužės 7 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, t. y. siekiama fizinių asmenų bankroto procesą užbaigti FABĮ 30 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs mokumo atkūrimo plano aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti. Ši nuostata reiškia, kad teismas, prieš priimdamas sprendimą užbaigti fizinio asmens bankroto procedūrą, turi patikrinti plano įvykdymą ir tik nustatęs, kad akte atspindėta visa plano įgyvendinimo informacija, mokumo plane nurodytos sąlygos įgyvendintos, spręsti dėl jo tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020). Vadinasi, tik teismui yra suteikta teisė užbaigti fizinio asmens bankroto bylą patvirtinant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir šalys negali taikos sutartimi pakeisti imperatyviųjų teisės normų reikalavimų.
29. Pažymėtina ir tai, kad šalys pateiktoje taikos sutartyje nesiremia kitais galimais fizinio asmens bankroto bylos pagrindais (FABĮ 30 straipsnio 3 dalis). Nors, kaip minėta, 2021 m. vasario 8 d. taikos sutarties 4 punkte kreditorius AB Šiaulių bankas pareiškia, jog sutinka, kad būtų patvirtintas 2020 m. gegužės 7 d. D. S. ir G. S. mokumo atkūrimo įgyvendinimo aktas ir užbaigta bankroto byla, tačiau tai negali būti laikoma atsisakymu nuo savo reikalavimų FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme. Be to, teismas net ir kreditoriui atsisakant savo reikalavimo, tokį atsisakymą turi priimti nutartimi. Pastebėtina, kad mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai baigus fizinio asmens bankroto procesą turi būti nurašomi (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).
30. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių 2021 m. vasario 8 d. sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms FABĮ įstatymo nuostatoms, FABĮ nereglamentuoja fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo patvirtinus taikos sutartį, todėl pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį ir fizinių asmenų bankroto bylą nutraukti atmetamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, FABĮ 30 straipsnis).
Dėl bylos esmės
31. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi fiziniams asmenims D. S. ir G. S. iškelta bankroto byla, 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, plano įgyvendinimo laikotarpis iki 2020 m. gegužės 4 d. Kaip minėta, bankroto administratorius 2020 m. birželio 11 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti 2020 m. gegužės 7 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir bankroto bylą užbaigti. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi bankroto administratoriaus pareiškimą tenkino, užbaigė fizinių asmenų bankroto bylą ir nurašė mokumo atkūrimo plane numatytą likusį nepatenkintą kreditoriaus AB ,,Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą 81 359,84 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi minėtą Marijampolės teismo nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, skundžiama 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi prašymo dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo netenkino ir nutraukė bankrutuojančių fizinių asmenų G. S. ir D. S. bankroto bylą. Teismas laikė, kad bankrutuojantys asmenys neįvykdė visų mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, nebuvo pakankamai atidūs, rūpestingi ir sąžiningi bankroto proceso metu ir nedėjo pastangų sumažinti kreditoriui įsiskolinimą didesne dalimi ir taip pažeidė kreditoriaus ir bankrutuojančių asmenų interesų pusiausvyrą.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, <...> mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokumo atkūrimo planas ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška. <...> Neįvykdžius plane nurodytų įsipareigojimų, būtų pažeista kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra, t. y. pažeistas fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).
33. Nagrinėjamu atveju 2020 m. gegužės 7 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas skundžiama nutartimi nebuvo patvirtintas iš esmės todėl, kad jam nepritarė vienintelis bankrutuojančių asmenų kreditorius AB ,,Šiaulių bankas“, kurio nuomone bankrutuojantys asmenys neįvykdė visų teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano nuostatų ir kreditoriaus reikalavimas galėjo būti patenkintas didesne apimtimi. Tuo tarpu iš šalių pateiktos 2021 m. vasario 8 d. taikos sutarties nuostatų galima spręsti, kad kreditorius AB ,,Šiaulių bankas“ pakeitė savo poziciją ir šiuo metu sutinka, jog būtų patvirtintas 2020 m. gegužės 7 d. D. S. ir G. S. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas ir užbaigta D. S. ir G. S. bankroto byla (taikos sutarties 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kreditorius AB ,,Šiaulių bankas“ laiko, jog Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas tinkamai ir kreditoriaus interesai pabaigus fizinių asmenų bankroto bylą nebus pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismas nagrinėdamas klausimą iš naujo turi išsiaiškinti, kokia kreditoriaus AB ,,Šiaulių bankas“ nuomonė dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo. Pažymėtina, kad kreditorius nesutikimą dėl 2020 m. gegužės 7 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto pasirašymo buvo išreiškęs tik 2020 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške nemokumo administratoriui, nurodydamas, kad „pagal teismo sprendimą planas turėjo būti vykdomas. Banko argumentai ir nuomonė buvo pateikta atsiliepimuose“. Taigi, teismas turi išsiaiškinti, kokia yra galutinė kreditoriaus nuomonė dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo ir įvertinus kreditoriaus poziją spręsti klausimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo FABĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka.
34. Atsižvelgdamas į tai, kad mokumo atkūrimo planas ir jame nurodytų priemonių įvykdymas yra bankrutuojančių fizinių asmenų ir jų kreditoriaus susitarimo išraiška, į tai, kad kreditorius neprieštarauja fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimui ir įvertinus tai, kad fizinio asmens bankroto byla yra užbaigiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir šis klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto proceso pabaigos perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, FABĮ 30 straipsnis).
35. Esant nustatytoms aplinkybėms, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ atsisakymą nuo 2020 m. lapkričio 16 d. atskirojo skundo priimti ir apeliacinį procesą dalyje pagal bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties nutraukti.
Atsisakyti patvirtinti bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centro“, bankrutuojančių fizinių asmenų D. S. ir G. S. bei kreditoriaus AB „Šiaulių banko“ 2021 m. vasario 8 d. taikos sutartį.
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto proceso pabaigos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.